Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. I. apeliacinį skundą dėl 2016 m. balandžio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., E. I. paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. I. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent : gavo vairuotojo pažymėjimo blanką su jame jau esančiu antspaudu, jame padarė įrašus, jog vairuotojo pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini) Kelių policijos (duomenys neskelbtini) E. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkantį vairuotojo pažymėjimo numerį (duomenys neskelbtini) virš antspaudo kampo priklijavo savo nuotrauką, ties žodžiu „Pareigūnas“ pasirašė neįskaitomu parašu, atspausdino vairuotojo pažymėjimą su įrašais ir nuotrauka spausdinimo aparatu, įlaminavo vairuotojo pažymėjimą, ir, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2015-10-13 16²⁰ val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, tie namu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą jį pateikdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiajai patrulei S. P. ir vyriausiajam patruliui P. M..

Cituodamas BK 41 str., 75 str. 2 d., mano, kad pirmosios instancijos teismo skirtas įpareigojimas – bausmės atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, nėra tinkamas atsižvelgus į jo padarytą nusikaltimą, ir mano, jog teisingiau būtų, jei teismas skirtų baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis neginčija byloje esančių įrodymų vertinimo, kaltės, veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės. Jis nesutinka su teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat prašo jam skirtą įsipareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pakeisti į baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl BK 40 str. taikymo

BK 40 str.1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis : 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. 1 – 4 p. nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Pažymėtina, kad net ir nustačius visas BK 40 str. nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog nėra visumos sąlygų taikyti nuteistajam BK 40 str. nuostatas. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

Iš bylos matyti, kad nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą, baudžiamojoje byloje buvo gautas nuteistojo buvusios draugės tėvo A. K. prašymas taikyti BK 40 str. 3 d. bei perduoti nuteistąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Taigi, formaliai vertinant pagrindas spręsti dėl nuteistojo atidavimo pagal laidavimą buvo. Pagal BK 40 str. 2 d. 1 p., asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis nors anksčiau ir buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs, todėl laikoma, jog jis buvo teisiamas pirmą kartą. Nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi – šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia, reali žala niekam padaryta nebuvo – taigi, sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d. 2 ir 3 p., taip pat yra. Tačiau, šiuo atveju esminė yra sąlyga, numatyta BK 40 str. 2 d. 4 p. – turi būti realus pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir motyvuotai aptarė bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybės faktus ir padarė visiškai teisingą išvadą, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo tikėti, jog nuteistasis ateityje teisės aktų reikalavimų nepažeidinės. Iš tikro matyti, kad nuteistasis nedirba, ir nors registruotas darbo biržoje nuo 2015-10-12, tačiau realiai įsiregistravo tik dieną prieš jį sulaikant su netikru vairuotojo pažymėjimu. Jis nuo 2006 m. baustas daugiau nei 25 kartus, baudos iš esmės buvo nemokėtos. Ypač svarbi aplinkybė, aiškiai parodanti nuteistojo požiūrį į bandymus jį sudrausminti, yra ta, kad net po šios bylos iškėlimo, nuteistasis 2016-04-04 vėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už eilinį kelių eismo taisyklių pažeidimą. Todėl iš esmės dėl piktybiškai ir sistemingai pažeidinėjamų KET reikalavimų nuteistasis gali būti charakterizuotas neigiamai, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis išties linkęs pažeidinėti teisės normas, kas savaime leidžia daryti išvadą, jog nėra jokios garantijos, kad ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

Pagal BK 40 str. 3 d., laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas, kaip minėta, turi atsižvelgti ne tik į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tačiau ir į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007; Nr. 2K-239/2008; Nr. 2K-160/2010). Iš bylos matyti, kad laiduotoju sutikęs būti A. K. nuteistąjį pažįsta apie 10 metų, jis apibūdinamas gerai, dirba. Tačiau, A. K. yra nuteistojo draugės tėvas, todėl jo ryšys su nuteistuoju yra pakankamai tolimas. Byloje nėra jokių duomenų apie jų tarpusavio santykius, todėl nėra jokios galimybės patikrinti ir spręsti, kokią gi realią įtaką nuteistajam A. K. turėjo ir galės turėti ateityje. Kita vertus, iš bylos matyti, kad per 10 metų, kuriuos A. K. pažįsta nuteistąjį, jis jokios teigiamos įtakos jam neturėjo, nes nuteistasis vieną po kito darė teisės pažeidimus ir buvo už juos baudžiamas. Todėl, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad A. K. šiuo atveju nėra tinkamas asmuo būti nuteistojo laiduotoju.

Dėl BK 75 str. 2 d. 6 p. taikymo

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam taikydamas BK 75 str. skyrė jam įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 str. 2 d. 6 p.). Nuteistasis prašo pakeisti jį į baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegijos nuomone, šis jo prašymas yra pagrįstas.

Elgesio pataisos programos tikslas yra padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Svarbu tai, kad šioje situacijoje motyvacija keistis turi kilti iš paties asmens vidaus, t. y. pats asmuo turi suprasti būtinybę keisti savo elgesį, o ne sutikti keistis priverstas aplinkinių. Ši programa skirta visoms pataisos sistemos klientų grupėms, tačiau ypatingai ji svarbi tiems, kurie turi priklausomybių ir turi ilgą nusikalstamo gyvenimo patirtį. Matyti, kad nuteistasis prašo jam skirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dėl to, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų efektyvesnė. Su tuo galima sutikti. Nuteistasis aiškiai nereiškia jokios motyvacijos joje dalyvauti, kas rodo, jog jis pats nemato teigiamos perspektyvos keistis. Byloje nėra nustatyta, kad jis turėtų kokių tai priklausomybių ar įstatyme minimą ilgalaikę nusikalstamą patirtį, kas vienareikšmiškai suponuoja išvadą, jog jo elgesys vis dar gali pasikeisti į teigiamą pusę ir be tikslinių programų.

Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1, 2 d.), tačiau tokiais atvejais itin svarbu išvengti atleidimo nuo bausmės sąlygų ir baudžiamojo poveikių priemonių tarpusavio prieštaravimo. Svarbiausia tai, kad baudžiamoji priemonė pasiektų maksimalų poveikį asmeniui. Esamoje situacijoje nuteistasis siekia, jog jam skirtas įpareigojimas būtų pakeistas į baudžiamojo poveikio priemonę kuria iš esmės siekiama nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų teisių atstatymo, plačiąja prasme. Toks nuteistojo prašymas, kolegijos požiūriu, yra pakankamai logiškas, turintis prasmę, esamoje situacijoje pateisinamas, nepaisant to, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai yra skiriama tuo atveju, jei asmuo padaro smurtinį nusikaltimą.

BK 71 str. apibrėžta, jog teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri privalo būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Įvertinus bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jam skiriama 10 MGL (376,6 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokio dydžio įmoka, kolegijos nuomone, yra pakankama ir adekvati.

Ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 75 str. 2 d. 6 p., taikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti.

E. I., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 75 str., skirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, pakeisti baudžiamojo poveikio priemone – 10 (dešimties) MGL (376,6 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Nustatyti, kad šią įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaita (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini)) jis privalo sumokėti per tris mėnesius – iki 2016 m. spalio 8 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.