- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-660-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07760-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 62.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-11917-329/2011 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. K. prašė priteisti iš atsakovo V. S. 17.264 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6). Ieškovas nurodė, kad 2011 m. sausio 3 d. jis Vokietijoje įsigijo Volkswagen Passat TDI automobilį, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo 5.000,00 EUR (17.264,00 Lt). 2011 m. sausio 11 d. automobilis autovežiu buvo atvežtas į Kaune esantį automobilių turgų. Tą pačią dieną apie 16 val. ieškovas nuvairavo jį į Kauno automobilių turgaus teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Kaune) esančią plovyklą, priklausančią atsakovui V. S., kuris veiklą vykdo pagal 2009-09-07 individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (21,4)-G18-1491. Plovykloje ieškovas susitarė dėl automobilio salono valymo ir saugojimo. Su atsakovo darbuotoju A. N. susitarė, kad automobilis bus valomas sekančią dieną, t.y. 2011-01-12, o kai jis bus išvalytas, apie tai jam bus pranešta telefonu SMS žinute arba skambučiu. Nesulaukęs jokių žinių, 2011 m. sausio 14 d. ieškovas atvyko į plovyklą, sumokėjo už automobilio valymą, ir jam buvo nurodyta vieta, kurioje buvo paliktas automobilis, tačiau nurodytoje vietoje jo neberado. Policijai buvo pranešta apie automobilio vagystę. Tuo pagrindu 2011 m. sausio 14 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu sustabdytas. Ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį prarado dėl atsakovo prievolės išsaugoti ir grąžinti daiktą neįvykdymo. Ieškovui perdavus automobilį atsakovui priklausančiai plovyklai tarp jų faktiškai susiformavo pasaugos teisiniai santykiai. Nors šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, bet jų konkliudentiniai veiksmai rodo, kad buvo sudaryta pasaugos sutartis – šalys susitarė, kad atsakovas išvalys ir grąžins ieškovui automobilį, o ieškovas atsiskaitys už jam suteiktas paslaugas. Tuo tikslu ieškovas kaip paslaugos gavėjas automobilį perdavė, o atsakovas kaip paslaugos davėjas automobilį gavo. Turto saugotojas, priimdamas saugoti didelės vertės turtą, kaip patrauklų nusikaltimo objektą (automobilis nebuvo įregistruotas Lietuvoje) privalėjo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto turto išsaugojimo. Jei saugotojas būtų pasielgęs apdairiai ir atsakingai, t.y būtų nepalikęs automobilio turgaus teritorijoje, kuri nėra saugoma, automobilis nebūtų pavogtas. Dėl šios priežasties saugotojui kyla kaltė dėl daikto praradimo ir kyla prievolė atlyginti žalą teisėtam jo savininkui.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio salono valymo, tačiau su ieškovu niekada nesitarė dėl automobilio saugojimo. Susitarimo dėl automobilio pasaugos taip pat nėra ir ieškovo pateiktuose A. N. ir V. S. paaiškinimuose, priešingai nei teigia ieškovas. Todėl mano, kad ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai dėl tariamo jų susitarimo saugoti automobilį visiškai nepagrįsti. Atsakovas neturi pareigos pagal vykdomą individualią veiklą saugoti transporto priemonių ar kitų kilnojamųjų daiktų, tokiu būdu atsakovas pagal vykdomą individualią veiklą neteikia pasaugos paslaugos. Atsakovas su ieškovu dėl automobilio saugojimo nesitarė, jokių sutarčių nei raštu, nei žodžiu nesudarinėjo, buvo susitarta tik dėl automobilio salono valymo ir ieškovas buvo informuotas, kad automobilis bus išvalytas 2011-01-12 po pietų , o jeigu valymas užtruks, tada ieškovas bus įspėtas telefono skambučiu. Atsakovas elgėsi rūpestingai, apie išvalytą transporto priemonę ir galimybę ją atsiimti siekė informuoti ieškovą, tačiau su pastaruoju susisiekti nepavyko, nes ieškovas neatsiliepė į atsakovo skambutį. Pats ieškovas šioje situacijoje buvo nerūpestingas, neapdairus, palikdamas nesaugomoje teritorijoje neregistruotą automobilį ir neatvykdamas jo atsiimti sutartu laiku. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, kadangi prie pateiktos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nėra kitų būtinų įrodymų apie pinigų už automobilį sumokėjimą ir jo perdavimą ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b.l. 82-87) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 11 d. apie 16 val. ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio Volkswagen Passat TDI, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), salono cheminio valymo, kurį atsakovas turėjo atlikti 2011 m. sausio 12 d. Ši paslauga buvo atliekama Kauno automobilių turgaus teritorijoje esančioje plovykloje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančioje atsakovui V. S., kuris veiklą vykdo pagal 2009-09-07 individualios veiklos vykdymo pažymą. Užsakęs paslaugą, jos atlikimui ieškovas K. K. 2011 m. sausio 11 d. apie 16 val. paliko automobilį Volkswagen Passat TDI plovyklos teritorijoje, atsakovui perdavė automobilio raktelius. 2011-01-14 ieškovui atvykus į plovyklą ir sumokėjus už automobilio valymą, paaiškėjo, kad automobilis pavogtas. Dėl šios vagystės 2011-01-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011-04-27 nutarimu sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Pinigai už automobilio salono cheminį valymą grąžinti ieškovui tą pačią dieną, kai paaiškėjo automobilio vagystė. Sutartis dėl automobilio salono cheminio valymo tarp šalių buvo sudaryta žodžiu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog šalys susitarė dėl automobilio valymo paslaugų, jų atlikimo termino, apmokėjimo, automobilis buvo perduotas nesaugomoje teritorijoje, atsakovas pagal vykdomą individualią veiklą neteikia pasaugos paslaugos, byloje nėra duomenų apie kokios nors rašytinės sutarties sudarymą tarp šalių, sprendė, jog šalys nebuvo sudarę pasaugos sutarties. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų santykiai, todėl ieškovo reikalavimas turėtų būti grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.657 straipsniu, kuris numato, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Vertindamas šalių žodinės sutarties sudarymo metu aptartas aplinkybes, susijusias su automobilio perdavimu po paslaugos įvykdymo, teismas padarė išvadą, jog šalių paaiškinimai prieštaringi, tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad labiau tikėtinais faktus, jog šalys buvo susitarę, kad paslaugą atsakovas įvykdys 2011-01-12, kad apie paslaugos atlikimą atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovui pranešti telefono skambučiu ar SMS žinute ir kad paslaugą atsakovas įvykdė sutartu laiku. Atsakovas savo prievoles įvykdė tinkamai susitarimu nustatytu terminu, o ieškovas vengė priimti atliktą paslaugą. Teismo nuomone, ne atsakovas, o pats ieškovas buvo itin nerūpestingas, neatsakingas ir neapdairus ir tokie jo kaip nukentėjusiojo veiksmai, jo ypatingas neatsargumas padėjo žalai atsirasti: įsigijęs nemažos vertės automobilį užsienyje, jis pirmiausia nesiėmė atlikti būtiniausių veiksmų įsigytam turtui apsaugoti (neužregistravo automobilio įstatymų nustatyta tvarka, neįrengė signalizacijos), o nuvarė automobilį cheminiam valymui, nors tai ir nebuvo pirmo svarbumo įvykis; ieškovas automobilį valymui atvarė į atsakovo plovyklą baigiantis darbo dienai, kad valymas trunka keletą valandų jam tai buvo žinoma; atsakovas informavo ieškovą, kad jo automobilis galės būti valomas tik kitą dieną ir pasiūlė atvaryti jį iš ryto, jis taip pat nurodė, kad atsakovo paslaugomis anksčiau nesinaudojo, tačiau nežiūrint visų šių aplinkybių, paliko automobilį atsakovui visiškai nepasidomėjęs jo saugumu; po paslaugos suteikimo ieškovas neatvyko sutartu laiku, t.y. 2011-01-12, atsiimti suteiktos paslaugos ir automobilio, neatsiliepė į atsakovo skambutį, iki 2011-01-14 pats neatvyko, neskambino ir nesidomėjo nei paslaugos atlikimu, nei savo automobilio saugumu. Teismas konstatavęs, kad ieškovas buvo nerūpestingas, neapdairus, palikdamas nesaugomoje teritorijoje neregistruotą automobilį ir neatvykdamas jo atsiimti sutartu laiku savo ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu padėjo žalai atsirasti po atsakovo suteiktos atlygintinos paslaugos, todėl nesant atsakovo kaltės, ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 93-97) ieškovas K. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius – atlygintinų paslaugų ir vartojimo rangos, tačiau šalių santykiams būti taikomi ir pasaugą reglamentuojantys CK 6.830-6.850 straipsniai bei 6.657 straipsnis. Pagal CK 6.845 straipsnį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą, o pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio praradimą ar sužalojimą. Taigi atsakovas, tinkamai neužtikrinęs palikto plauti apelianto automobilio apsaugos, privalo kaip saugotojas (rangovas/paslaugų teikėjas) atlyginti apeliantui visus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2009 yra nurodęs, kad „Tam, kad šalių sudarytą sutartį būtų galima realiai vykdyti (suteikti atlygintinę plovimo (valymo) paslaugą), klientas turi perduoti automobilį paslaugos teikėjui. Kadangi paslaugų teikimo sutartims subsidiariai taikomos ir bendrosios rangos sutarties nuostatos, viena iš kurių įpareigoja rangovą imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir nustato atsakomybę už šio turto praradimą ar sužalojimą, tai paslaugos teikėjas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą (CK 6.200, 6.717 straipsniai), bet ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą (CK 6.724, 6.657 straipsniai)“. Taigi, sudarius atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, paslaugos tiekėjas privalo imtis visų įmanomų priemonių jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą, t.y. paslaugos teikėjas yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą, bet ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas privalėjo maksimaliai užtikrinti automobilio saugumą. Pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškovo ieškinį vadovaudamasis tuo, kad ieškovas buvo pats nerūpestingas ir neapdairus. Byloje nustatyta, kad šalys susitardamos žodžiu dėl visų sąlygų, t.y. automobilio pridavimo ir atsiėmimo tvarkos, viena kitos tiksliai nesuprato. Ieškovas paliko automobilį cheminiam automobilio valymui, kuris su džiovinimui paprastai trunka apie dieną, ieškovas buvo informuotas, kad išvalius automobilį, jis bus informuotas sms žinute, galbūt skambučiu (šių aplinkybių ieškovas tiksliai nepamena), tačiau ieškovui buvo aiškus faktas, kad baigus valyti automobilį, jis bus apie tai informuotas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo parodymus, ir rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, nes pasak teismo, atsakovas visada buvo nuoseklus. Apeliantas nesutinka su šiais teismo argumentais, nes jo nuomone, nenuoseklus buvo atsakovas. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad ieškovas turėjo atsiimti automobilį sekančią dieną iki 17 val., nurodydamas argumentą, kad plovykla dirba tik iki 17 val., tačiau teismo posėdžio protokole (bylos lapas Nr. 71) atsakovas dėsto kitas faktines aplinkybes, kad automobilis galėjo būti išvalytas 2011-01-11 tačiau 22-23 val., t.y. tuo metu, kai atsakovas jau septynias valandas turėjo būti baigęs darbą. Protokole (bylos lape 72) atsakovas teigia, kad automobilis buvo pradėtas valyti 2011-01-12 ryte, nors prieš tai sakė, kad automobilis galėjo būti išvalytas 2011-01-11. Atsakovas teigė, kad automobilis neva buvo išvalytas 2011-01-12, tačiau pirmas skambutis ieškovui yra užfiksuotas tik 2011-01-13 apie 16.00 valandą. Kyla klausimas, kodėl atsakovas nepranešė ieškovui apie išvalytą automobilį nei į darbo pabaigą 2011-01-13, nei iš pačio ryto 2011-01-13. Nors atsakovas teigė, kad nesaugojo automobilio, bet pats pasisakė, kad buvo įvaręs automobili nakčiai į garažą dėl saugumo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad atsakovo parodymai buvo nuoseklūs, priešingai nei ieškovo. Ieškovas visą laiką buvo nuoseklus, vienintelis nenuoseklumas ieškovo parodymuose yra tai, kad jis nebuvo tikras ar turi būti informuotas sms žinute ar skambučiu apie pabaigtą valyti automobilį. Susitardamos dėl automobilio grąžinimo sąlygų šalys viena kitos nesuprato, arba atsakovas siekdamas išvengti atsakomybės, specialiai klaidina teismą. Be to tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl atsakovas kaip atsakingas verslininkas paslaugas turi teikti sąžiningai ir aiškiai, t.y. tam, kad nekiltų neaiškumų, su visom sutarties sąlygom, automobilio atsiėmimo laiku, ieškovas turėjo būti supažindintas pasirašytinai, priešingu atveju pats verslininkas/atsakovas privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusių neaiškumų, ar savo darbuotojo nesugebėjimo aiškiai pateikti informaciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad atsakovas pats buvo neapdairus ir neatsargus, nesirūpino savo paliktu turtu. Ieškovas laukė informacijos apie baigtą atlikti paslaugą, todėl jo nesidomėjimas atliekama paslauga negali būti vertintinas kaip nerūpestingumas. Kita vertus, tariamas ieškovo nerūpestingumas - ragelio nepakėlimas neeliminuoja atsakovo pareigos rūpintis jam patikėtu turtu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo kaltė yra preziumuojama, ir pats atsakovas privalo įrodyti kaltės nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir šiuo atveju preziumavo ieškovo kaltę dėl jo nepakankamo nerūpestingumo, taip pažeisdamas ieškovo interesus ir galimybę į žalos atlyginimo prisiteisimą. Net ir esant ieškovo nepakankamam rūpestingumui, atsakovas privalėjo maksimaliai užtikrinti jam perduoto turto saugumą, t.y. neturint galimybės palikti automobilį saugoti automobilio saugioje vietoje, pranešti ieškovui apie baigtą atlikti paslaugą ir pabaigtą vykdyti rangos sutartį, t.y. skambinti ieškovui ne vieną kartą, siųsti jam sms žinutę ar kitu būdu užtikrinti, kad ieškovą pasiektų informaciją apie pasibaigusius prisiimtus įsipareigojimus. Priešingu atveju, tokiai informacijai nepasiekus ieškovo, atsakovas privalo toliau maksimaliai užtikrinti ieškovo turto saugumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 112-117) atsakovas V. S., atstovaujamas advokato Gintaro Černiausko, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo posėdžio metu pateikti nuoseklūs atsakovo ir liudytojo parodymai patvirtina, jog šalys susitarė, kad ieškovas automobilį atsiims 2011-01-12 po pietų iki 17 val. jam papildomai nepranešant, kadangi ieškovo atsakovas nesulaukė nei 2011-01-12, nei 2011-01-13, ėmė pats jo ieškoti, nes vietos jo automobiliui plovykloje dėl didelio darbo krūvio nebuvo, o apelianto keliami samprotavimai yra visiškai niekuo nepagrįsti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, teigė, jog nesaugojo automobilio, bet pats pasisako, kad buvo įvaręs automobilį nakčiai į garažą dėl saugumo. Atsakovas niekada neteigė, kad saugojo ieškovo automobilį, tačiau plovyklos garaže buvo vietos, todėl atsakovas jį ten įvarė, be to atsakovas taip pat pažymėjo, kad garaže stovėdamas automobilis ne taip įšąla, todėl jį valyti kitą dieną lengviau. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo, liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir aiškūs, tuo tarpu ieškovo priešingai - prieštaringi ir nenuoseklūs. Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą ar buvo susitarimas informuoti jį skambučiu ar trumpąją žinute, koks tas susitarimas buvo ar kad jį informuos apie išvalytą automobilį ar kad informuos jeigu bus pasikeitimų, ieškovo atstovas viso teismo posėdžio metu teigė, kad susitarimas buvo, jog klientą turėjo informuoti SMS trumpąja žinute, tačiau tai prieštarauja pačio ieškovo duotiems parodymams, atsakovo ir liudytojo parodymams. Be to, ieškovo duoti parodymai ir neva sudarytas susitarimas informuoti ieškovą skambučiu ar SMS trumpąja žinute prieštarautų ir atsakovo atliktiems veiksmams. Atsakovas ir liudytojas teigė, kad automobilis buvo pradėtas valyti 2011-01-12 ryte ir buvo išvalytas iki pietų, todėl būtų nepagrįstas atsakovo elgesys nepranešti apie išvalytą automobilį iškarto, kai pats atsakovas pripažino, kad turėjo daug darbo ir ieškovo automobilis bereikalingai užėmė vietą. Akivaizdu, kad atsakovas delsė informuoti ieškovą dėl to, jog tarp jų buvo susitarimas, jog ieškovas turėjo atvykti atsiimti automobilį 2011-01-12 iki 17 val. atskirai apie tai neinformuojant. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamoje situacijoje buvo nerūpestingas, neapdairus, palikdamas nesaugomoje teritorijoje neregistruotą automobilį ir neatvykdamas jo pasiimti sutartu laiku savo ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu padėjo žalai atsirasti po atsakovo suteiktos atlygintinos paslaugos.
Nuketėjusysis ne tik, kad patyrė žalą dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir aplaidumo, tačiau nuketėjusysis taip pat patyrė žalą ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, už kuriuos atsakovas niekaip negalėjo atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad šis teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius – atlygintinų paslaugų ir vartojimo rangos, tačiau neįvertino, jog šalių santykiams turi būti taikomi ir pasaugą reglamentuojantys CK 6.830 - 6.850 straipsniai bei 6.657 straipsnis. Pagal CK 6.845 straipsnį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą, o pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio praradimą ar sužalojimą, taigi atsakovas, tinkamai neužtikrinęs palikto plauti apelianto automobilio apsaugos, privalo kaip saugotojas (rangovas/paslaugų teikėjas) atlyginti apeliantui visus nuostolius.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, jog tarp šalių susiklostė atlygintinos paslaugos – automobilio salono išvalymo – suteikimo santykiai, tokie santykiai laikytini vartojimo ranga. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas teikė tik variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, tame tarpe ir plovimo, paslaugas, transporto priemonių pasaugos paslaugų neteikė. 2011 01 11 priėmęs valymui ieškovo automobilį, atsakovas kitą dieną jį išvalė, tačiau ieškovas neatvyko jo pasiimti, to nepadarė iki 2011 01 14, kada automobilis jau buvo pavogtas. Kadangi atsakovas ir ieškovas nebuvo susitarę, kad atsakovas po valymo paslaugos suteikimo ieškovo automobilį pasaugos kokį tai laiko tarpą, kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, faktiniai pasaugos santykiai tarp šalių nesusiklostė. Todėl sprendžiant ginčą pagal ieškovo byloje pareikštus reikalavimus teismas neturėjo pagrindo remtis CK 6.830-6.850 straipsniais, reglamentuojančiais pasaugos teisinius santykius.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, ar atsakovas atsakingas už automobilio neišsaugojimą po jo išvalymo, ir padarė išvadą, jog atsakovas nėra kaltas dėl perduoto jam salono valymui ieškovo automobilio neišsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta.
CK 6.657 str. numato, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Įvertinus faktines aplinkybes, kad ieškovas automobilį salono išvalymui, t.y. paslaugai, kuriai atlikti tereikia keleto valandų, paliko 2011 m. sausio 11 d. plovyklos darbo dienos pabaigoje ir neatsiėmė po paros, kada pagal susitarimą turėjo būti ir buvo automobilio salonas išvalytas, nei kitą dieną, atsakovas laikė automobilį pagal galimybes dvi naktis užrakintame garaže, o trečiai nakčiai paliko nesaugomame plovyklos kieme, tačiau užrakintą, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių ieškovo automobiliui išsaugoti. Atsakovas buvo priverstas saugoti ieškovo automobilį tik dėl pastarojo nerūpestingumo ir jį saugojo visomis įmanomomis priemonėmis. Tikėti ieškovo paaiškinimu, jog atsakovas įsipareigojo ieškovą informuoti, kada automobilio salonas bus baigtas valyti ir galima apsiimti automobilį, teisėjų kolegijos nuomone, negalima. Automobilio salono valymas nėra paslauga, kuriai atlikti paprastai reikėtų palikti automobilį paslaugą teikiančiam asmeniui ilgesniam laikui nei diena ar para.
Pirmosios instancijos teismas apskųstajame sprendime nurodė, kad sutinkamai su CK 6.253 str. 1 d. civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, taip pat asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai žalos atsiradimą sąlygojo nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažino, jog byloje nagrinėjamu atveju pats ieškovas buvo nerūpestingas ir ypatingai neatsargus. Tokios šio teismo išvados, kaip vertina teisėjų kolegija, taip pat yra pagrįstos.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesines normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti jam apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio iš atsakovo priteistina už atsiliepimo surašymą 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.