Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje ir 204 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. versliškai, stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos neteisėtu būdu, o būtent: veikdama kaip fizinis asmuo, nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. internetiniame socialiniame puslapyje www.facebook.com įvairių grupių paskyrose įvairiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems Lietuvos Respublikos pirkėjams pardavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1 208 vnt. įvairių prekių: kvepalų, rūbų, avalynės, sauskelnių, užuolaidų, patalynės, neturėdama privalomos šiai veiklai Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduodamos „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo FR0468 formos pažymos“ su joje nurodyta grupe 47.91 „Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu“ pagal Ekonominės veiklos rūšies klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, kaip to reikalauja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4, 7-8 punktai, iš šios neteisėtos veiklos gavo 9 104,24 € pajamų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje.

Be to, N. D., neturėdama įregistruotų prekių ženklų savininkų leidimo ir taip pažeisdama Lietuvos Respublikos prekių ženklų 2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1981 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pateikė realizuoti didelį svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. gegužės 29 d. internetiniame socialiniame puslapyje www.facebook.com įvairiose grupių paskyrose pateikė realizuoti tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 379 vnt. įvairių prekių, neteisėtai pažymėtų įvairiais svetimais prekių ženklais, įskaitant šias 379 prekes, kurių bendra vertė siekia 24 970,98 €, skaičiuojant teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausiomis rinkos kainomis:

- 44 poras sportinių batų su žymenimis ADIDAS, kurių vertė 2 197,80 €, 5 poras basučių su žymenimis ADIDAS, kurių vertė 122,10 €, 15 porų kojinių su žymenimis ADIDAS, kurių vertė 73,05 €, 36 sportinius kostiumus su žymenimis ADIDAS, kurių vertė 2 951,64 €, 19 sportinių marškinėlių su žymenimis ADIDAS, kurių vertė 493,43 €, 8 sportines kelnes su žymenimis ADIDAS, kurių vertė 251,76 €, pažymėtas registruotais prekių ženklais, priklausančiais Vokietijos įmonei ADIDAS AG ir Nyderlandų įmonei ADIDAS INTERNATIONAL MARKETING B.V.;

- 1 vnt. kvepalų su žymenimis BEYONCÉ, kurių vertė 12,49 €, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais JAV įmonei BGK TRADEMARK HOLDINGS LLC;

- 4 sportinius kostiumus su žymenimis CALVIN KLEIN, kurių vertė 959,20 €, 15 vnt. kvepalų su žymenimis CALVIN KLEIN, kurių vertė 637,20 € vertės, pažymėtus registruotais prekių ženklais, priklausančiais JAV įmonei CALVIN KLEIN TRADEMARK TRUST;

- 1 piniginę su žymenimis CHANEL, kurios vertė 450 €, 3 vnt. lūpų blizgių su žymenimis CHANEL, kurių vertė 93,12 €, 10 vnt. kvepalų su žymenimis CHANEL, kurių vertė 713,10 €, pažymėtus registruotais prekių ženklais, priklausančiais Šveicarijos įmonei CHANEL SARL;

- 4 vnt. kvepalų su žymenimis CHLOÉ, kurių vertė 196 €, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais Prancūzijos įmonei CHLOE SOCIÉTÉ PAR ACTIONS SIMPLIFIÉE;

- 11 vnt. kvepalų su žymenimis DIOR, kurių vertė 670,45 €, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais Prancūzijos įmonei PARFUMS CHRISTIAN DIOR;

- 1 vnt. kvepalų su žymenimis DKNY, kurių vertė 9,99 € vertės, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais JAV įmonei GABRIELLE STUDIO, INC;

- 2 vnt. kvepalų su žymenimis GIVENCHY, kurių vertė 115,90 €, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais Prancūzijos įmonei LVMH FRAGRANCE BRANDS (SOCIÉTÉ ANONYME);

- 3 vnt. kvepalų su žymenimis GUCCI, kurių vertė 197,85 €, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais Italijos įmonei GUCCIO GUCCI S.P.A.;

- 3 vnt. sportinių marškinėlių su žymenimis HUGO BOSS, kurių vertė 89,85 €, 11 vnt. kvepalų su žymenimis HUGO BOSS, kurių vertė 560,45 €, pažymėtus registruotais prekių ženklais, priklausančiais Vokietijos įmonei HUGO BOSS TRADE MARK MANAGEMENT GMBH & CO. KG;

- 1 vnt. kvepalų su žymenimis KENZO, kurių vertė 42,49 €, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais Prancūzijos įmonei KENZO;

- 3 sportinius kostiumus su žymenimis LOUIS VUITTON, kurių vertė 3540 €, pažymėtus registruotais prekių ženklais, priklausančiais Prancūzijos įmonei LOUIS VUITTON MALLETIER;

- 93 poras sportinių batų su žymenimis NIKE, kurių vertė 7 440 €, 9 poras kojinių su žymenimis NIKE, kurių vertė 72 €, 10 sportinių kostiumų su žymenimis NIKE, kurių vertė 900 €, 19 vnt. sportinių marškinėlių su žymenimis NIKE, kurių vertė 760 €, 19 vnt. sportinių kelnių su žymenimis NIKE, kurių vertė 760 €, 5 vnt. šortų su žymenimis NIKE, kurių vertė 90 €, 11 suknelių su žymenimis NIKE, kurių vertė 550 €, 2 tunikas su žymenimis NIKE, kurių vertė 100 €, pažymėtus registruotais prekių ženklais, priklausančiais JAV įmonei NIKE INNOVATE C.V.;

- 2 poras kojinių su žymenimis PUMA, kurių vertė 6 € , 1 sportinį kostiumą su žymenimis PUMA, kurio vertė 65 €, 2 vnt. sportinių marškinėlių su žymenimis PUMA, kurių vertė 26 €, 1 vnt. kvepalų su žymenimis PUMA, kurių vertė 9,99 €, pažymėtus registruotais prekių ženklais, priklausančiais Vokietijos įmonei PUMA SE;

- 3 vnt. sportinių marškinėlių su žymenimis REEBOK, kurių vertė 55,11 €, pažymėtus registruotais prekių ženklais, priklausančiais Didžiosios Britanijos įmonei REEBOK INTERNATIONAL LIMITED;

- 1 porą batelių su žymenimis TOMMY HILFIGER, kurių vertė 94,12 €, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais Nyderlandų įmonei TOMMY HILFIGER LICENSING B.V.;

- 1 vnt. kvepalų su žymenimis VERSACE, kurių vertė 44,98 €, pažymėtų registruotais prekių ženklais, priklausančiais Italijos įmonei GIANNI VERSACE S.P.A.;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2017 m. gegužės 29 d. kontrolinio pirkimo metu adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui už 48 € pardavė 8 svetimais prekių ženklais neteisėtai pažymėtas prekes, kurių bendra vertė, skaičiuojant teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausiomis rinkos kainomis, yra 168,56 €:

- 1 porą vyriškų sportinių batelių su žymenimis NIKE, kurių vertė 80 €, 3 poras vyriškų kojinių su žymenimis NIKE, kurių vertė 24 €, pažymėtų registruotu prekės ženklu, priklausančiu JAV įmonei NIKE INNOVATE C.V.;

- 1 porą moteriškų sportinių batelių su žymenimis ADIDAS, kurių vertė 49,95 €, 3 poras moteriškų kojinių su žymenimis ADIDAS, kurių vertė 14,61 €, pažymėtų registruotu prekės ženklu, priklausančiu Vokietijos įmonei ADIDAS AG ir Nyderlandų įmonei ADIDAS INTERNATIONAL MARKETING B.V.,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Už neteisėtą vertimąsi komercine veikla numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnis numato administracinę atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. BK 202 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už analogišką veiką, kai ji daroma versliškai ar stambiu mastu. Sistemiškai aiškinant šias normas išeina, kad stambaus masto požymis yra tada, kai per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydis ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-58/2013, 2K-240-696/2015). Šiuo atveju kaltinamoji kaltinama tuo, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d., t. y. daugiau nei 17 mėnesių, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos neteisėtu būdu. Kartu inkriminuota, kad kaltinamoji iš šios veiklos gavo 9 104,24 € pajamų, t. y. mažiau nei 500 MGL. Tokia kaltinimo formuluotė neatitinka teismų praktikoje įtvirtintos stambaus masto kriterijaus.

Kita vertus, byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji pagal BK 202 straipsnio 1 dalį inkriminuotą nusikalstamą veiką pradėjo 2016 m. sausio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2017 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje nurodyta (3 t., b. l. 37-47), kad visas minėtas pajamas (9 104,24 €) kaltinamoji gavo 2017 m. Iš AB SEB banko 2017 m. liepos 21 d. rašto priedo (2 t., b. l. 150-168) matyti, kad į B. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. gauta 9 104,24 € įplaukų. Kad kaltinamoji nusikalstamą veiką pradėjo daryti tik 2017 m., patvirtina ir jos paaiškinimai, liudytojų parodymai, skolų rašteliai (3 t., b. l. 130-133), įrodantys, kad kaltinamoji pinigus prekėms pirkti skolinosi nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. gegužės 13 d. Tokiu atveju kaltinimas koreguojamas nurodant, kad kaltinamosios nusikalstama veika pagal BK 202 straipsnio 1 dalį tęsėsi nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. Per beveik 5 mėnesius kaltinamoji iš komercinės veiklos gavo 9 104,24 €. Galima laikyti, kad pagal BK 202 straipsnio 1 dalį inkriminuota veika, proporcingai žiūrint, atitinka stambaus masto požymį, nes, išliekant tokioms tendencijoms (aktyvumui), per 12 mėnesių iš tokios veikos gaunamos pajamos turėtų viršyti 500 MGL (18 830 €).

Kitas alternatyvus nusikaltimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį sudėties objektyvusis požymis – versliškumas – reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai (paprastai ne mažiau kaip 3 kartus) ar nuolat ir tokia veikla yra nuolatinis, pagrindinis, papildomas kaltininko pajamų šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-490/2010). Visgi tiek ANK 127 straipsnyje, tiek BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytoms veikoms būdingas veiklos pastovumas, nuolatinis jos pobūdis. Todėl versliškumas negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. Požymiai, rodantys veiklos versliškumą, yra parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį nei administracinis nusižengimas. Didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) taip pat galėtų rodyti išplėtota neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-335/2012, 2K-455-693/2016). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad versliškumo požymio neatitiko atvejis, kai kaltinamoji neteisėtai kaip fizinis asmuo 2006-2008 m. vertėsi vertimų veikla ir gavo 5 922,4 Lt pajamų, bet nesukūrė sąlygų vykdyti šią veiklą, pasinaudojo darbdavio – vertimais besiverčiančios įmonės sukurta infrastruktūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-574/2011).

Kaltinamoji komercinę veiklą neteisėtu būdu vykdė beveik 5 mėnesius, pardavė ne mažiau kaip 1 208 vnt. įvairių prekių, gavo 9 104,24 € pajamų. Anot kaltinamosios, ji pradėjo šią veiklą, kad gautų papildomų lėšų pragyventi, t. y. neteisėta komercinė veikla kaltinamajai buvo svarbus nuolatinis papildomas pajamų šaltinis. Kaltinamoji sukūrė sąlygas šiai neteisėtai komercinei veiklai vykdyti: ne kartą vyko į Lenkiją pirkti prekių, šiuo tikslu ėmė paskolas, siekdama nuslėpti pajamų gavimą, paprašė kito asmens savo vardu atidaryti banko sąskaitą ir ta sąskaita naudojosi kaip savo, aktyviai ieškojo pirkėjų įdėdama skelbimus įvairiose socialinio tinklapio www.facebook.com grupėse. Teismas laiko, kad kaltinamosios neteisėta komercinė veikla atitinka versliškumo požymį.

BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi alternatyvios nusikalstamų veikų sudėtys: 1) tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti; 2) tas, kas pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Pirmos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, antros – materiali. Kaltinamajai inkriminuota formali BK 204 straipsnio 1 dalies sudėtis – tai, kad ji, neturėdama leidimo, pateikė realizuoti didelį svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių kiekį. Nėra inkriminuota, kad kaltinamoji, darydama šią veiką, pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos. Ar prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu ar pateiktų realizuoti kiekis yra didelis, nustatoma kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: prekių ypatybes, vertę, asortimentą, svetimo prekių ženklo naudojimo mastą, pobūdį ir pan. Didelis svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių kiekis paprastai suponuoja ir didelę jų vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-28-303/2017). Šiuo atveju kaltinamoji pateikė realizuoti ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 387 prekes (įskaitant 8 prekes, kurias pardavė pareigūnams kontrolinio pirkimo metu), pažymėtas 17 skirtingų gamintojų prekių ženklų. Atitinkamų originalių prekių mažiausia rinkos vertė yra 25 139,54 €. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad kaltinamosios neteisėtai pateiktų realizuoti svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių kiekis yra didelis. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamosios pateiktas realizuoti prekių kiekis yra didelis, skaičiuojant jų vertę teisėtų gamintojų gaminamų originalių prekių žemiausiomis rinkos vieneto vertėmis. Kaip minėta, prekių vertė nėra nei vienintelis, nei pagrindinis kriterijus, vertinant, ar prekių kiekis yra didelis BK 204 straipsnio 1 dalies prasme (pavyzdžiui, viena didelės vertės prekė nėra didelis prekių kiekis). Todėl ši kaltinimo dalis perfrazuojama: paliekama informacija apie originalių prekių vertes, tačiau šalinamas teiginys, kad prekių kiekis yra didelis vien dėl prekių vertės.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji, darydama nusikaltimą pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, prekių ženklų savininkams padarė didelę žalą – 25 139,54 €. Tokia aplinkybė grindžiama prekių ženklų savininkus atstovaujančios asociacijos „SNB-REACT“ atstovo Lietuvoje specialisto K. S. 2017 m. gruodžio 4 d. raštu (2 t., b. l. 53), kad prekių ženklų savininkams dėl neteisėto jiems priklausančių prekių ženklų panaudojimo padaryta turtinė žala yra prilygintina atitinkamų originalių teisėtų gamintojų gaminamų prekių kainai (25 139,54 €). Tačiau iš minėto specialisto K. S. rašto neaiškus tokio prilyginimo norminis pagrindas, koks yra ryšys tarp originalios prekės kainos ir prekių ženklų savininkams padarytos turtinės žalos pateikiant realizuoti neoriginalias prekes. Teismų praktikoje priimta, kad originalių prekių teisėto pardavimo kainų suma BK 204 straipsnio kontekste savaime nepagrindžia padarytos turtinės žalos fakto ir dydžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 2K-3-489/2017). Vertinant prekių ženklų savininkams padarytos žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą, taip pat nuostoliais gali būti pripažinta pažeidėjo gauta nauda (LR prekių ženklų 2010 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1981 51 str. 2-3 d.). Kaltinamoji nepardavė kaltinime pagal BK 204 straipsnio 1 dalį nurodytų prekių (išskyrus 8 prekes, parduotas kontrolinį pirkimą atlikusiems pareigūnams), o vien tik pateikusi šias prekes realizuoti negavo turtinės naudos. Nėra duomenų apie leidimo pateikti realizuoti prekių ženklais pažymėtas prekes išdavimo vertę. Teismas sprendžia, kad nenustatyta, jog kaltinamoji, darydama nusikalstamą veiką pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, būtų pasinaudojusi svetimu prekių ženklu ir padariusi didelę žalą. Kaip minėta, kaltinamajai inkriminuota alternatyvi formali nusikaltimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį sudėtis. Žalos požymis apskritai nėra reikšmingas kvalifikuojant kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 204 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju iš kaltinimo šalinama nusikalstamos veikos pagal BK 204 straipsnio 1 dalį padarinius apibūdinanti aplinkybė. Teismo iniciatyva padarytos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamosios padėties.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas laiko, kad kaltinamosios veiksmai iš esmės teisingai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 204 straipsnio 1 dalį. Kaltinamosios veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jos kalte nėra pagrindo.

Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK 202 str. 1 d.).

Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos, gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 204 str. 1 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajai 1 m. laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimo pagal BK 204 straipsnio 1 dalį padarymą – 10 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir skirti subendrintą 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 iki 6 val. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 387 prekes, 9 104,24 €, 2 200 € ir 1 980 zlotų kaip gautus iš nusikalstamos veikos.

Kaltinamoji sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir trukme (3 t., b. l. 151).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios pagal BK 202 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika pagal BK 204 straipsnio 1 dalį – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys formalios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Darydama nusikaltimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, kaltinamoji išvengė 1 551,82 € mokesčių (3 t., b. l. 37-47), tuo padarydama turtinę žalą valstybei. Nusikaltimu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį padaryta žala nenustatyta. Kaltinamoji yra jauno amžiaus (27 m.), netekėjusi, augina 3 mažamečius vaikus, nuo 2017 m. liepos 21 d. oficialiai vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 142, 144). Administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 143). Neteista (3 t., b. l. 141). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotus nusikaltimus ir, juos padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis nesvarstoma. Kaltinamoji nedirba, todėl skirti baudą būtų neefektyvu. Tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Įvertinęs nusikalstamų veikų priežastis, eigą, trukmę, padarinius, kaltinamosios asmenybę, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytus nusikaltimus galėtų būti prokuroro siūloma vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąją dirbti (tęsti darbą) arba mokytis, o netekus darbo, baigus mokytis - per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotai, iki pradės dirbti ar mokytis; išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p.). Bausmių dydžiai parenkami žemesni nei sankcijų vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos tarpusavyje apėmimo būdu ir skiriama subendrinta bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 1-2 d.). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir situacijose, kai veikla teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-511/2010, 2K-329/2011).

Kaip minėta, kaltinamoji, versliškai ir stambiu mastu vykdydama komercinę veiklą neteisėtu būdu, nes neturėjo privalomos individualios veiklos vykdymo pažymos (BK 202 str. 1 d.), gavo 9 104,24 € pajamų. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma kaip gautus iš nusikalstamos veikos konfiskuoti 9 104,24 €, 2 200 €, 1 980 zlotų ir 387 prekes, t. y. daugiau turto, nei kaltinamoji gavo pajamų iš neteisėtu būdu vykdomos komercinės veiklos.

Nenustatyta, kad kaltinamoji visas 9 104,24 € pajamas gavo pardavusi prekes, neteisėtai pažymėtas svetimu prekių ženklu, t. y. vykdydama veiklą, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta, ir iš kurios gautos visos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos. Nėra duomenų, kiek iš šių pajamų kaltinamoji gavo pardavusi prekes, kurias ji būtų galėjusi parduoti teisėtai, jeigu būtų turėjusi išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą. Taip pat byloje nebuvo įrodinėjama, kad kaltinamoji, darydama nusikalstamą veiką, praturtėjo 9 104,24 € ar kita didesne suma. 9 104,24 € yra lėšos, kurias kaltinamoji gavo pardavusi įvairias prekes, neatskaičius išlaidų. Iš skolos raštelių (3 t., b. l. 130-133), liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamoji turėjo išlaidų, ėmė paskolas pirkti prekių. Esant tokioms aplinkybėms, 9 104,24 € pajamos (bendrasis pelnas) negali būti traktuojamos vien tik kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Nusikalstamos veikos rezultatui negali būti prilyginamos ir 2017 m. gegužės 29 d. kratos metu paimtos kupiūros: 2 200 €, 1 680 zlotų. Kaltinamoji nurodė, kad gavo šiuos pinigus pardavusi įvairias prekes, t. y. jie yra jos pajamų iš komercinės veiklos dalis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2017 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje nurodė (3 t., b. l. 37-47), kad nepateikdama VMI teisingų duomenų apie vykdomą veiklą, kaltinamoji 2017 m. išvengė 1 551,82 € mokesčių. Kaltinamoji pripažino, kad pardavė ne mažiau kaip 1 208 vnt. prekių. Neskaičiavo pajamų, (grynojo) pelno. Neatsimena, už kiek įgijo prekių ir po kiek jas pardavė. Uždėdavo 2-5 € antkainį. Vadinasi, kaltinamoji iš nusikalstamos veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalies pasipelnė ne mažiau kaip 2 416 € (2 € x 1 208 vnt. prekių). Teismas aiškina abejones kaltinamosios naudai ir nustato, kad iš kaltinamosios konfiskuojama (priteisiama) ir perduodama valstybės nuosavybėn 2 416 € neteisėtų gautų pajamų suma (BK 72 str. 5 d.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 139-140) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamas veikas:

1) 3 kompaktiniai diskai, pridėti prie apžiūros 2017 m. birželio 1 d. protokolo, specialisto 2017 m. spalio 19 d. išvados, AB „Swedbank“ 2017 m. birželio 28 d. rašto (2 t., b. l. 130-131), esantys voke, prisegtame prie bylos viršelio, 1 kompaktinis diskas su telekomunikacijų duomenimis voke, įsegtame į bylą (1 t., b. l. 79-107, 112-117; 2 t., b. l. 197), kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) be leidimo pateiktos realizuoti svetimu prekių ženklu pažymėtos 387 prekės, saugomos Šiaulių apskrities VPK (2 t., b. l. 47-48; kvitas ŠAP 0002557): 45 poros sportinių batų ADIDAS, 94 poros sportinių batų NIKE, 1 pora batelių TOMMY HILFIGER, 5 poros basučių ADIDAS, 18 porų kojinių ADIDAS, 12 porų kojinių NIKE, 2 poros kojinių PUMA, 36 sportiniai kostiumai ADIDAS, 4 sportiniai kostiumai CALVIN KLEIN, 3 sportiniai kostiumai LOUIS VUITTON, 10 sportinių kostiumų NIKE, 1 sportinis kostiumas PUMA, 19 sportinių marškinėlių ADIDAS, 3 vnt. sportinių marškinėlių HUGO BOSS, 19 vnt. sportinių marškinėlių NIKE, 2 vnt. sportinių marškinėlių PUMA, 3 vnt. sportinių marškinėlių REEBOK, 8 sportinės kelnės ADIDAS, 19 vnt. sportinių kelnių NIKE, 5 vnt. šortų NIKE, 11 suknelių NIKE, 2 tunikos NIKE, 1 piniginė CHANEL, 3 vnt. blizgių lūpoms CHANEL, 1 vnt. kvepalų BEYONCÉ, 15 vnt. kvepalų CALVIN KLEIN, 10 vnt. kvepalų CHANEL, 4 vnt. kvepalų CHLOÉ, 11 vnt. kvepalų DIOR, 1 vnt. kvepalų DKNY, 2 vnt. kvepalų GIVENCHY, 3 vnt. kvepalų GUCCI, 11 vnt. kvepalų HUGO BOSS, 1 vnt. kvepalų KENZO, 1 vnt. kvepalų PUMA, 1 vnt. kvepalų VERSACE, kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuojamos ir kaip daiktai, kurių apyvarta draudžiama, sunaikinamos (BPK 94 str. 1 d. 1-2 p.);

3) Šiaulių apskrities VPK saugomi 2 200 € kupiūromis, 1 680 Lenkijos zlotų kupiūromis, paimti 2017 m. gegužės 29 d. per kratą, 2 € monetomis, kuriuos kaltinamoji perdavė pareigūnams kaip grąžą 2017 m. gegužės 29 d. kontrolinio pirkimo metu (1 t., b. l. 52-56; kvitai ŠAP Nr. 0002106 ir AAAA Nr. 0000208), grąžinami jos kaip teisėtos savininkės neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją dirbti (tęsti darbą) arba mokytis, o netekus darbo, baigus mokytis - per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotai, iki pradės dirbti ar mokytis; išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją dirbti (tęsti darbą) arba mokytis, o netekus darbo, baigus mokytis - per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotai, iki pradės dirbti ar mokytis; išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, N. D. skirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją dirbti (tęsti darbą) ar mokytis, o netekus darbo, baigus mokytis - per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotai, iki pradės dirbti ar mokytis; išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu N. D. skirtą subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo terminą dirbti (tęsti darbą) arba mokytis, o netekus darbo, baigus mokytis - per dvi savaites užsiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotai, iki pradės dirbti arba mokytis; per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti N. D. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti) ir perduoti valstybės nuosavybėn neteisėtai gautus 2 416 € (du tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų).

N. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) 3 kompaktinius diskus voke, prisegtame prie bylos viršelio, 1 kompaktinį diską voke, įsegtame į bylą, palikti saugoti byloje;

2) be leidimo pateiktas realizuoti svetimu prekių ženklu pažymėtas 387 prekes, saugomas Šiaulių apskrities VPK (kvitas ŠAP 0002557): 45 poras sportinių batų ADIDAS, 94 poras sportinių batų NIKE, 1 porą batelių TOMMY HILFIGER, 5 poras basučių ADIDAS, 18 poras kojinių ADIDAS, 12 porų kojinių NIKE, 2 poras kojinių PUMA, 36 sportinius kostiumus ADIDAS, 4 sportinius kostiumus CALVIN KLEIN, 3 sportinius kostiumus LOUIS VUITTON, 10 sportinių kostiumų NIKE, 1 sportinį kostiumą PUMA, 19 sportinių marškinėlių ADIDAS, 3 vnt. sportinių marškinėlių HUGO BOSS, 19 vnt. sportinių marškinėlių NIKE, 2 vnt. sportinių marškinėlių PUMA, 3 vnt. sportinių marškinėlių REEBOK, 8 sportines kelnes ADIDAS, 19 vnt. sportinių kelnių NIKE, 5 vnt. šortų NIKE, 11 suknelių NIKE, 2 tunikas NIKE, 1 piniginę CHANEL, 3 vnt. blizgių lūpoms CHANEL, 1 vnt. kvepalų BEYONCÉ, 15 vnt. kvepalų CALVIN KLEIN, 10 vnt. kvepalų CHANEL, 4 vnt. kvepalų CHLOÉ, 11 vnt. kvepalų DIOR,1 vnt. kvepalų DKNY, 2 vnt. kvepalų GIVENCHY, 3 vnt. kvepalų GUCCI, 11 vnt. kvepalų HUGO BOSS, 1 vnt. kvepalų KENZO, 1 vnt. kvepalų PUMA, 1 vnt. kvepalų VERSACE, konfiskuoti ir sunaikinti;

3) Šiaulių apskrities VPK saugomus 2 200 € kupiūromis, 2 € monetomis, 1 680 Lenkijos zlotų kupiūromis grąžinti N. D..

Išaiškinti N. D., kad, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, ji turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltą, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.