Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. U. (toliau – A. U.), M. Ž. (toliau – M. Ž.) ir jo gynėjo advokato Kristupo Ašmio bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 264 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o šiai veiklai nutrūkus, ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti arba registruotis užimtumo tarnyboje, visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (753,20 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. U. dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), BK 37 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje baudžiamoji byla nutraukta.

M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 264 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį (2017-01-26 padaryta veika (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

- pagal BK 284 straipsnį (2017-04-28 padaryta veika (duomenys neskelbtini)) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2017-05-04 padaryta veika) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (2017-07-14 padaryta veika) – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir M. Ž. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta 10 MGL dydžio baudos bausme jas visiškai sudedant ir M. Ž. paskirta galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda.

Į bausmę įskaitytas laikas jo išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. balandžio 29 d. (1 diena), nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. (1 diena), nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 3 d. (2 dienos) ir nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2018 m. balandžio 25 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir E. M. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 264 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Nukentėjusio R. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. M., A. U. ir M. Ž. solidariai priteista 4500 eurų nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. U. pagal BK 264 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su M. Ž. ir E. M., 2017 m. liepos 1 d. apie 14 val., automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudodami psichologinį smurtą, grasindami susidorojimu, tyčia vertė nukentėjusį R. V. vartoti narkotines medžiagas ne gydymo tikslais.

2. A. U., dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, kuriais buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pas savo buvusią sugyventinę K. T. į (duomenys neskelbtini), namo kiemą, be jokios aiškios priežasties pradėjo priekabiauti prie K. T., tyčia ranka sudavė K. T. ne mažiau kaip du smūgius į veidą, po to viena ranka paėmęs ją už kaklo bandė smaugti bei paėmęs peilį grasino ją nužudyti. K. T. bandant pabėgti, pagavo ją už plaukų ir ją tampė, tuo sukeldamas nukentėjusiai K. T. fizinį skausmą bei duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti, išteisintas.

3. Be to, vadovaujantis BK 37 straipsniu, A. U. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl mažareikšmiškumo už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenį, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo gaminti, laikyti, nešioti, gabenti, realizuoti šaunamojo ginklo ir šaudmenų, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo šaudmenį – pramoninės gamybos, 7,8x56,5R mm (.303,DWM 453) kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, skirtą atitinkamo kalibro medžiokliniams šautuvams, tokiems kaip ,,Lee“, 958 modelio ,,Winchester“ ir kitiems C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šį šaudmenį neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), koridoriaus patalpoje, ties vonios kambariu ant sienos pritvirtintoje lentynoje iki 2017-11-16, 12.05 val., kol Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai kratos metu jį rado ir paėmė.

4. M. Ž. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 26 d. apie 11.00 val., būdamas viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomens neskelbtini), įžūliai elgdamasis, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, su savimi turėtu peiliu pradūrė automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. O., keturias padangas, bendros 252 eurų vertės, o per langą pamačiusiai kaimynei A. Č. bandant jį sudrausminti, jis mosikavo peiliu ir grasino jai susidoroti bei jį pastebėjusiam M. A. grasino nudurti ir vijosi mosikuodamas peiliu, tačiau nepavijus, iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

5. Be to, jis nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas kartu su E. M., laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. 22.00 val. iki 2017 m. vasario 21 d. 6.20 val., tyčia, peiliu pradurdamas automobilių, stovėjusių (duomenys neskelbtini) namo, padangas, sugadino svetimą turtą, tai yra, tyčia pradūrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)’’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvi padangas, kurių bendra vertė 99,17 eurai, tyčia pradūrė Ž. B. priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)’’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną padangą, kurios vertė 60 eurų, tyčia pradūrė G. V. J. priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)’’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną padangą, kurios vertė 50 eurų, tyčia pradūrė E. J. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvi padangas, kurių bendra vertė 70 eurų, tyčia pradūrė E. S. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną padangą, kurios vertė 50 eurų, tyčia pradūrė J. P. B. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną padangą, 30 eurų, tyčia pradūrė G. J. priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvi padangas, kurių bendra vertė 100 eurų, tyčia pradūrė G. B. priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną padangą, kurios vertė 20 eurų, tyčia pradūrė L. P. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tris padangas, kurių bendra vertė 450 eurų, tyčia pradūrė E. S. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vieną padangą, kurios vertė 160 eurų, tyčia pradūrė E. V. priklausančio automobilio ,,(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvi padangas, kurių vertė 50 eurų.

6. Taip pat, jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad veikdamas kartu su E. M., 2017 m. balandžio 28 d. apie 8.24 val., būdamas neblaivus, būdamas (duomenys neskelbtini) namo 5-ajame aukšte esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, pro atvirą šio buto virtuvės langą, viešoje vietoje, garsiai šūkavo ir vartojo necenzūrinius žodžius, tyčia per šį atvirą langą į namo kiemo pusę mėtė baldus, indus bei kitus buitinius daiktus, taip keldamas grėsmę praeiviams, tokiais savo vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

7. Be to, jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė du šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo gaminti, laikyti, nešioti, gabenti, realizuoti šaunamojo ginklo ir šaudmenų, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą iš Turkijos pramoninės gamybos, pusiau automatinio, lygiavamzdžio, dujinio, ,,92 Firet“ modelio pistoleto VOLTRAN, skirto šaudyti 9 mm kalibro, P.A. tipo šoviniais, pragręžiant pistoleto vamzdžio kanalą, šovinio lizde įtvirtinant metalinę įvorę taip pritaikant jį šaudyti pramoninės gamybos 7.65 mm kalibro „Browning” tipo šoviniais bei pašalinant pistoleto numerį, taip pat Vokietijos pramoninės gamybos, lygiavamzdį, trumpavamzdį, neturintį identifikacinių numerių, .380 (9 mm) kalibro revolverį ,,ME 38 Compact-G“, skirtą šaudyti .380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis bei šešis pramoninės gamybos 7,65 mm centrinio įskėlimo „Browning” tipo šovinius, skirtus pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro centrinio skėlimo pistoletams, B kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir keturis pramoninės gamybos .380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo revolverinius šovinius, pramoniniu būdu užtaisytus guminėmis grankulkėmis, skirtus pramoninės gamybos centrinio skėlimo revolveriams, šaudantiems guminėmis kulkomis ir šiuos ginklą bei šaudmenis neteisėtai laikė automobilyje „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gegužės 4 d. 12.35 val., kol Kauno apskrities VPK PR 2-osios kuopos mobilaus būrio pareigūnai, apžiūrėję automobilį, juos rado ir paėmė. Be to, jis laikė vieną pramoninės gamybos 7,65 mm centrinio įskėlimo „Browning” tipo šovinį, skirtą pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro centrinio skėlimo pistoletams, B kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir šį šaudmenį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gegužės 4 d. 19.10 val., kol Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai kratos metu jį rado ir paėmė.

8. Taip pat jis nuteistas pagal BK 264 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas kartu su A. U. ir E. M., 2017 m. liepos 1 d. apie 14.00 val. automobilyje ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudodami psichologinį smurtą, grasindami susidorojimu tyčia vertė nukentėjusį R. V. vartoti narkotines medžiagas ne gydymo tikslais.

9. Be to, jis nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad siekdamas įbauginti savo motiną A. Ž., ją nuolat žemino ir menkino, demonstruodavo ir akcentuodavo savo galią, sistemingai naudojo psichinę prievartą ir grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, tai yra:

1.1. 2016 m. birželio 6 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paskambinęs telefonu, įsakmiu tonu A. Ž. liepė išeiti į lauką. A. Ž. išėjus į lauką, jis, girdint nepilnametei dukterėčiai D. Ž., vartodamas įvairius keiksmažodžius, liepė sėsti A. Ž. į automobilį, sakydamas ,,važiuosim pasišnekėti“. Važiuojant automobiliu A. Ž. grasino susidorojimu, sumušimu, mosikavo rankomis, jos atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, žemino ją, sakė, kad ją sulaužys ar sulankstys. Nuvežęs A. Ž. iki (duomenys neskelbtini), esančių garažų, toliau prieš A. Ž. mosikavo rankomis, jos atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Į A. Ž. prašymus ir ašaras nekreipė dėmesio. Po to, išlipęs iš automobilio, stipriai trenkė vairuotojo durelėmis ir, būdamas labai įsiaudrinęs, liepė A. Ž. išlipti iš automobilio, o A. Ž. iškėlus iš automobilio dešinę koją, tyčia iš visų jėgų trenkė keleivio priekines dureles, kurios A. Ž. prispaudė koją.

1.2. 2017 m. liepos 14 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuojant taksi automobiliu, girdint taksi vairuotojui, savo mamai A. Ž. grasino susidorojimu dėl neva namuose buvusių ir dingusių 10000 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, grįžus į namus (duomenys neskelbtini), jis, būdamas akivaizdžiai neblaivus, A. Ž. toliau grasino susidorojimu. Tuo tikslu paėmęs du virtuvėje buvusius peilius, stovėdamas priešais A. Ž. apie 30 cm atstumu nuo jos, mosikavo laikomais peiliais, rodydamas dūrių jai iš šonų judesius. Po to, nieko nesakęs, minimus peilius numetė į koridoriaus pusę ir tada iš virtuvinės spintelės stalčiaus paėmė žirkles, kurias išskėtęs pridėjo prie savo gerklės, taip demonstruodamas žirklių spaudimą prie kaklo, sakydamas ,,nori tau taip padarysiu“. Į A. Ž. maldavimus apsiraminti nekreipė dėmesio, jos atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, grasino susidorojimu, A. Ž. einant iš virtuvės į kambarį išgerti vaistų, jis ėjo paskui ją, rankoje laikydamas žirkles, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Po to, jis žirkles staiga iš visų jėgų numetė ant žemės ir pradėjo trankyti kambaryje buvusius daiktus, bandė trenkti į kambario durų stiklą.

10. Taip pat jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 14 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo nepilnametę dukterėčią D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra žodinio konflikto metu, elgėsi agresyviai, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti bei sužaloti, priėjęs iš priekio sugriebė abiem rankomis už kaklo ir smaugė, spyrė į kojas, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė į veidą, nuo šio smūgio nukentėjusi nugara atsitrenkė į spintą, tokiu būdu jai padarė apatinės lūpos sumušimą, poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje ir abiejose blauzdose bei padarė nukentėjusiai D. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.

11. Be to, jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo gaminti, laikyti, nešioti, gabenti, realizuoti šaunamojo ginklo ir šaudmenų, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – Čekijos pramoninės gamybos 6 mm kalibro graižtvinį ,,620“ modelio revolverį ALFA Nr. 1620027645, ir du 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert SB“ tipo šaudmenis, skirtus šaudyti to kalibro ir rūšies graižtviniams revolveriams, ir šį ginklą bei šaudmenis neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2017 m. liepos 14 d. 23.30 val., Kauno apskrities VPK KPNVRS pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu juos rado ir paėmė.

Motyvuojamoji dalis

16. Nuteistojo A. U. ir prokurorės apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo M. Ž. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl A. U. apeliacinio skundo

18. Nors nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigdamas, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu kaltu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį jis buvo pripažintas nepagrįstai, netinkamai įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. U. kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio šioje dalyje teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. A. U. kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, todėl naikinti nuosprendžio dalį dėl A. U. pripažinimo kaltu pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

19. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. kartu su kitais dviem nuteistaisiais automobilyje, naudodami psichologinį smurtą, grasindami susidorojimu, tyčia vertė nukentėjusį R. V. vartoti narkotines medžiagas ne gydymo tikslais. Nors savo kaltės, padarius BK 264 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką A. U. nepripažino, tačiau neneigė, kad įvykio metu buvo kartu su kaltinime nurodytais asmenimis automobilyje. Apelianto teigimu jis jokių aktyvių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, nevartojo fizinės jėgos, nemušė jo, o jo galimai išsakytos grasinančios frazės, esant stipriai apsvaigus nuo alkoholio, negali būti vertinamos kaip realus grasinimas ar psichologinis smurtas. Su kitais nuteistaisiais jis nesitarė smurtauti prieš nukentėjusįjį, nežinojo ir nematė narkotinių medžiagų ir jų vartojimo aplinkybių, todėl negalėjo būti pripažintas bendrininku. Juolab, kad nukentėjusysis nei vienoje apklausoje nenurodė, kad būtent nuteistasis vertė jį vartoti narkotines medžiagas. Vis dėl to, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

20.3. Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad analizuojamu atveju jokio susitarimo tarp jo, E. M. ir M. Ž. versti nukentėjusįjį vartoti narkotines medžiagas negalėjo būti, nes jie visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio ir neprisimena aplinkybių dėl narkotinių medžiagų vartojimo nukentėjusiojo automobilyje, pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016).

Dėl M. Ž. ir jo gynėjo apeliacinio skundo

22. Kaip matyti iš M. Ž. ir jo gynėjo apeliacinio skundo, yra nesutinkama su M. Ž. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį, dėl 2017 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini), padarytos veikos ir šioje dalyje prašoma nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis dėl M. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnį yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas tinkamai nustačius visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Apelianto kaltė visiškai įrodyta teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio M. Ž. kaltę komentuojamos nusikalstamos veikos padaryme betarpiškai patvirtina jo paties prisipažinimas, nukentėjusiojo V. O. parodymai, liudytojos A. Č., M. A. parodymai bei rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad visas baudžiamasis procesas dėl šios veikos yra neteisėtas, pažeidžiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (veikos padarymo metu galiojusi redakcija), nes dėl šios veikos ikiteisminis tyrimas 2017 m. kovo 6 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ir dėl nesuprantamų priežasčių 2017 m. rugpjūčio 1 d. vėl buvo atnaujintas, o byla perduota į teismą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

25. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis savo kaltę dėl nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymo pilnai pripažino, faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neginčijo ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, todėl konstatavus, jog non bis in idem principas pažeistas nebuvo, įvertinus nukentėjusiojo V. O., liudytojos A. Č. bei liudytojo M. A. parodymų visumą, pagrindo abejoti, jog nagrinėjamu atveju įžūliais M. Ž. veiksmais, kurie buvo įvykdyti dienos metu, matant pašaliniams asmenims, išreiškiant grasinimus žodžiais ir veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nekyla, ir tai leidžia teigti, jog nuteistojo veika nagrinėjamu atveju buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei pašalinti visas nuteistojo reiškiamas abejones dėl apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje padarymo, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo siekiama apklausti nukentėjusiąją A. Ž., apklaustas nuteistasis M. Ž..

1.1. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. Ž., kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad nuo 2017 m. balandžio mėnesio pas ją atsikraustė jos sūnus M. Ž.. 2017 m. liepos 14 d. tarp jos anūkės ir M. Ž. kilo konfliktas, kurio metu M. Ž. plūdo jas abi visokiais necenzūriniais žodžiais, vadino šiukšlėmis, trenkė D. dešinės rankos kumščiu į veidą bei abejomis rankomis sugriebęs už kaklo pradėjo smaugti, sakydamas, kad užmuš, tuo pat metu daužė daiktus ir mėtė juos po butą. 2017 m. liepos 14 d. važiuojant taksi M. Ž. paklausė ar namuose yra 10000 eurų, o atsakius, kad pinigų nėra, M. Ž. labai suirzo ir pradėjo grasinti susidorojimu, o esant namuose, paėmęs į rankas peilius, jais mosikavo, demonstruodamas dūrių į šonus judesius, todėl ji labai išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės. Numetęs peilius M. Ž. paėmė žirkles, kuriomis jai grasino, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Apklausiama liudytoja 2017 m. rugpjūčio 9 d. papildomai nurodė, kad kiek prisimena, M. Ž. 2016 m. birželio 6 d. supyko ant jos, kad ji paprašė pas jo draugą paskolinti pinigų ir paskambinęs jai telefonu, įsakmiu tonu liepė išeiti į lauką. Išėjus į lauką, liepė sėsti jai į automobilį, sakydamas, kad „važiuosim pasišnekėti“. Važiuojant M. Ž. vairuojamu automobiliu, šis grasino jai sumušimu, mosikavo rankomis, keikėsi, ją žemino, sakė, kad ją sulaužys ar sulankstys. Į jos verksmus ir prašymus nekreipė dėmesio. Sustojus prie garažų, liepė iš automobilio išlipti ir jai išlipant, matydamas, kad jos koja iškelta į lauką, staiga iš visų jėgų trenkė keleivio priekines dureles, kurios prispaudė jos koją, dėl to jai labai skaudėjo, dėl sužalojimų į medikus nesikreipė (t. 1, b. l. 62, 152-153, t. 5, b. l. 2, 5-7, 9-10, 17-18, 27-28).

28. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir argumentus dėl M. Ž. kaltės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, taip pat apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas, nors ir išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis, tačiau padarė nepagrįstas išvadas dėl M. Ž.nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

29. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Analizuojant komentuojamo straipsnio dispozicijos turinį matyti, kad joje yra įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Jos neabejotinai formuojamos kaip alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Šių duomenų kontekste svarbu paminėti, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Sistemingu asmens bauginimu laikytinas pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Be to, sistemingas bauginimas visuomet bus nukreiptas į konkretų asmenį (konkrečius asmenis), siekiant jam (jiems) sukelti psichologinį diskomfortą. Atsižvelgiant į komentuojamos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiems asmenims, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

30. Nuteistasis M. Ž. pripažįsta savo kaltę dėl kaltinime pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nurodyto 2017 m. liepos 14 d. įvykio ir nors teigia visų aplinkybių neatsimenantis, tačiau iš esmės sutinka su kaltinime nurodytomis šio įvykio aplinkybėmis (aprašytomis šio nuosprendžio 9.2 punkte). Nors nukentėjusioji A. Ž. tiek apylinkės teisme, tiek apeliacinėje instancijoje atsisakė duoti parodymus, tačiau dėl minėtų veiksmų nuteistojo kaltę be jo paties prisipažinimo pagrindžia nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kai ji iš esmės patvirtino, kad M. Ž. 2017 m. liepos 14 d. su ja konfliktavo, plūdo visokiais necenzūriniais žodžiais ir grasino susidorojimu, mosikavo peiliais ir žirklėmis, mėtė daiktus po butą, grasino užmušti, pakarti ar papjauti ją ir anūkę bei pareiškimas policijai (t. 1, b. l. 62, 5 t., b. l. 5-7). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tą patį vakarą nuteistasis vartojo fizinį smurtą ir nukentėjusiosios D. Ž. atžvilgiu, t. y. vykusio konflikto išdavoje, grasinant susidoroti ir užmušti, nors ir ne A. Ž. atžvilgiu, tačiau su ja buvusios anūkės atžvilgiu nuteistasis pavartojo smurtą, ją smaugė, sudavė į veidą. Tai pripažįsta ir pats nuteistasis bei patvirtina tiek nukentėjusios D. Ž., tiek ir A. Ž. parodymai, pareiškimai policijai (t. 1, b. l. 62, t. 4, b. l. 146-153) ir specialisto išvada dėl patirtų sužalojimų (t. 4, b. l. 164-165, 170-172). Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad M. Ž. atvirais grasinimais siekė sukelti nukentėjusiai A. Ž. stresą, nerimą, baimę, grasinimai nukentėjusiai pasireiškė aktyviais veiksmais pranešant jai, kad ji bus nužudyta ar sužalota, jie buvo konkretūs ir realūs, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jie bus realizuoti.

31. Tuo tarpu analizuojant kaltinimo epizodą dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio, įvertinus apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, byloje esančius duomenis ir apeliacinės instancijos teisme surinktus įrodymus, daryti vienareikšmę išvadą, kad nuteistasis M. Ž. atliko kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ir 2016 m. birželio 6 d., pagrindo nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis M. Ž. dėl minimo įvykio kaltu neprisipažįsta. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių, kad M. Ž. 2016 m. birželio 16 d. įsisodinęs nukentėjusiąją į automobilį grasino susidorojimu, sumušimu, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, mosikavo rankomis, žemino ją sakydamas, kad sulaužys ar sulankstys, į jos prašymus ir ašaras nekreipė dėmesio, tyčia jai automobilio durelėmis prispaudė koją, byloje nėra. Nukentėjusioji apylinkės teismo posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme parodymus atsisakė duoti. Duomenų, kad nukentėjusioji iš karto po šio įvykio būtų kreipusis į policiją byloje nėra, taip pat nėra jokių įrodymų dėl jai padarytų sužalojimų trenkiant durelėmis į koją. Teisėjų kolegijai abejones nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui dėl šio įvykio, kelia ir tai, kad praėjus daugiau kaip metams po minimo 2016 m. birželio 6 d. įvykio, nukentėjusioji galėjo tiksliai nurodyti įvykio dieną, smulkmeniškai prisiminti visas įvykio detales. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių pašalinti bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokiu būdu akivaizdu, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014), o neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Būtent tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

32. Taigi, iš surinktų ir ištirtų įrodymų visumos matyti, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų patvirtinančių, jog M. Ž. atliko kaltinime dėl 2016 m. birželio 6 d. epizodo nurodytus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaip jau minėta, pats nuteistas šią aplinkybę neigia, nurodo, kad visos jo veikos buvo padarytos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tuo tarpu 2016 m. jis dar nepiktnaudžiavo alkoholiu, o nukentėjusioji tik siekdama jį izoliuoti ilgesniam laikui, dėl besaikio alkoholio vartojimo, išpūtė 2016 m. įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuos nuteistojo teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog M. Ž. 2016 m. birželio 16 d. grasino nukentėjusiajai susidorojimu, sumušimu ir durelėmis prispaudė jos koją atsižvelgdamas tik į nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šių duomenų nepatvirtina jokie kiti duomenys, sprendžia, jog jų nepakanka pripažinti M. Ž. kaltu dėl 2016 m. birželio 16 d. išsakytų nukentėjusiajai grasinimų susidorojimu, sumušimu, durelėmis sumuštos kojos, todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina kaltinimo dalis (aprašyta šio nuosprendžio 9.1 punkte), kad ,,M. Ž. 2016 m. birželio 6 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paskambinęs telefonu, įsakmiu tonu A. Ž. liepė išeiti į lauką. A. Ž. išėjus į lauką, jis, girdint nepilnametei dukterėčiai D. Ž., vartodamas įvairius keiksmažodžius, liepė sėsti A. Ž. į automobilį, sakydamas ,,važiuosim pasišnekėti“. Važiuojant automobiliu A. Ž. grasino susidorojimu, sumušimu, mosikavo rankomis, jos atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, žemino ją, sakė, kad ją sulaužys ar sulankstys. Nuvežęs A. Ž. iki (duomenys neskelbtini), esančių garažų, toliau prieš A. Ž. mosikavo rankomis, jos atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Į A. Ž. prašymus ir ašaras nekreipė dėmesio. Po to, išlipęs iš automobilio, stipriai trenkė vairuotojo durelėmis ir, būdamas labai įsiaudrinęs, liepė A. Ž. išlipti iš automobilio, o A. Ž. iškėlus iš automobilio dešinę koją, tyčia iš visų jėgų trenkė keleivio priekines dureles, kurios A. Ž. prispaudė koją?.

33. Iš M. Ž. pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pašalinus kaltinimo dalį dėl 2016 m. birželio 6 d. įvykio, teisėjų kolegija sprendžia, kad jo atlikti veiksmai nukentėjusiosios A. Ž. atžvilgiu, nurodyti šio nuosprendžio 9.2 punkte neatitinka sistemingumo požymio, kurį būtina nustatyti norint asmenį pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, ne atsitiktiniai veiksmai. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nusikalstami M. Ž. veiksmai buvo padaryti 2017 m. liepos 14 d. Byloje nėra nustatyti kokie nors kiti atvejai, patvirtinantys, jog M. Ž. atliko sistemingus terorizavimo veiksmus. Nesant terorizavimo objektyviojo požymio – sistemingumo, M. Ž. veiksmai, nurodyti šio nuosprendžio 9.2 punkte kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

34. Perkvalifikavus M. Ž. padaryta veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį spręstinas ir jam už šią veiką skirtinos bausmės klausimas bei atitinkamai keistina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Teisėjų kolegija, skirdama M. Ž. bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujasi BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgiama į tai, kad padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, M. Ž. baustas administracinėmis nuobaudomis, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau veika buvo padarytas esant apsvaigus nuo alkoholio, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visų šių duomenų visumoje, įvertinus ir tai, kad ši nusikalstama veika buvo įvykdyta motinos atžvilgiu, spręstina, kad bausmės tikslai geriausiai bus pasiekti M. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, skyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui - 1 (vienerius) metus.

35. Prieš bendrinant M. Ž. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek šiuo apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto skunde keliamo klausimo dėl paskirtų per griežtų bausmių už veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (2 veikos) ir 253 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 264 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

36. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę M. Ž. apylinkės teismas atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį – padarytos veikos yra baigtos, priskiriamos apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, M. Ž. kaltės formą – nusikaltimai padaryti tyčia. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad M. Ž. praeityje buvo teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ar girto pasirodymą viešoje vietoje (t. 7, b. l. 169-180), ilgą laiko tarpą niekur nedirbo, įsidarbino tik nuo 2018 m. liepos 20 d. (t. 16, b. l. 10). Spręsdamas M. Ž. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šių duomenų visumoje pirmosios instancijos teismas M. Ž. skyrė griežčiausią jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistojo teisinę padėtį, paskiriant jam švelnesnes bausmes, tokiu būdu tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas M. Ž. nėra pirmasis, jis yra ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, kas iš esmės jį charakterizuoja labiau neigiamai. Įvertinus nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, spręsti, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymą M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per griežtos ar neproporcingos nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui teisinio pagrindo nėra.

37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad už atskiras nusikalstamas veikas M. Ž. paskirtos bausmės apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie griežčiausios bausmės, pridedant švelnesnių bausmių dalis, todėl pagrindo keisti bausmių subendrinimo būdą nėra. Paskirtos bausmės, tame tarpe ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu). Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje yra gautas prokurorės apeliacinis skundas dėl netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio 4 dalies, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas M. Ž. paskirtas bausmes ir neteisingos galutinės bausmės paskyrimo, kadangi BK 63 straipsnio 4 dalyje (šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) nurodyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Nors skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu bendrinant bausmes prie griežčiausios bausmės buvo pridėtos mažesnės nei BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytos švelnesnių bausmių dalys, tačiau pažymėtina, kad M. Ž. inkriminuojamų veikų padarymo metu galiojusi BK 63 straipsnio 4 dalies redakcija nenumatė minimalios bausmės dalies, kuri turėtų būti pridėta, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 63 straipsnio 4 dalies (XIII-653, 2017-09-28, paskelbta TAR 2017-10-05 redakcija) įsigaliojo tik nuo 2017 m. spalio 6 d., t. y. jau po M. Ž. inkriminuotų veikų padarymo, todėl kaip sunkinanti nuteistojo teisinę padėtį jam negali būti taikoma (BK 3 straipsnio 1, 3 dalys). Nors nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį už šią nusikalstamą veiką jam buvo paskirta švelnesnė bausmė, tačiau pagrindo iš naujo subendrinus paskirtas bausmes skirti švelnesnę subendrintą bausmę nėra.

38. Apeliaciniu skundu M. Ž. ir jo gynėjas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. paskirtą subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrino su 2018 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 10 MGL dydžio bauda bausmes visiškai sudedant ir paskyrė M. Ž. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytas 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos baudos dydis. Kaip matyti iš byloje esančios 2018 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, ja buvo ištaisyta klaida, padaryta 2018 m. sausio 29 d. nuosprendyje, nurodant galutinę paskirtą M. Ž. bausmę, t. y. 8 MGL (301,28 eurų) dydžio baudą. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad M. Ž. 2018 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bei įskaičius sulaikymo laiką, buvo paskirta galutinė 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda (t. 15, b. l. 141), kurią M. Ž. 2018 m. rugsėjo 11 d. sumokėjo (t. 15, b. l. 142), todėl apylinkės teismas nepagrįstai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę su jau atlikta 2018 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudos bausme, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo panaikinama.

39. Apeliaciniu skundu M. Ž. ir jo gynėjas taip pat prašo taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. Ž., pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

40. Aptartos teismų praktikos kontekste, įvertinus M. Ž. nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį, polinkius, teistumus, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (vertinant ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), atsižvelgiant ir į tai, kad po aptariamų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, dirba, stengiasi atsisakyti jo nusikalstamą elgesį lėmusių priklausomybių, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog nuteistajam ganėtinai ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, kuri kaip teigia nuteistasis lėmė jo apsisprendimą atsisakyti priklausomybių bei nedaryti teisės pažeidimų, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė dar iki 2018 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, veika, už kurią M. Ž. nuteistas 2009 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu buvo padaryta daugiau nei prieš 7 metus, po jos nuteistasis ilgą laiką nedarė jokių nusikalstamų veikų ir pažeidimų, todėl remtis vien tik šiais teistumais (vienas kurių išnykęs) ir jų pagrindu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam nėra objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų beveik visas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, administraciniai baustumai taip pat yra susiję su narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimu (t. 16, b. l. 27-31). Šią M. Ž. priklausomybę patvirtina ir byloje esantis įrašas jo medicininiuose dokumentuose (t. 16 , b. l. 23). Iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad M. Ž. pradėjo gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 192, t. 15), lanko anoniminių grupių ir šeimos programų užsiėmimus (b. l. 25, t. 16), pradėjo dirbti, turi legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat teikia išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, juo rūpinasi (b. l. 9, 10, t. 15), be to, 2019 m. balandžio 7 d. išgelbėjo skęstantį žmogų (b. l. 12, t. 16), kas neabejotinai atskleidžia teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Pažymėtina, kad vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų tikslų yra apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju, M. Ž. pradėjus gydymą nuo priklausomybių, eliminuojama pagrindinė priežastis, įtakojusi jį nusikalsti.

41. Šiame kontekste teisėjų kolegija įvertina ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklaustos A. P. parodymus dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos. Minėta liudytoja parodė, kad yra M. Ž. draugė, su juo susipažino atlikdama darbines policijos pareigūnės funkcijas. Matė, kad M. Ž. turi problemų su alkoholio vartojimu, skatino jį kreiptis pagalbos. Buvo toks laikas, kai jis pats prašėsi uždaromas į areštinę, nes norėdavo išsiblaivyti. Jau beveik du metus nuteistasis nevartoja alkoholio, jie kartu gyvena, (duomenys neskelbtini) yra numatyta jų santuoka. M. Ž. išsilaikė teises, kurias buvo praradęs dėl alkoholio vartojimo, susirado darbą, lankosi anoniminių alkoholikų grupėje, kreipėsi į psichologus, atnaujino ryšius su savo nepilnamečiu sūnumi. Visą laisvalaikį praleidžia kartu, ji jį kontroliuoja. M. Ž. padeda jos garbaus mažiaus tėvui ir savo močiutei, kuri gyvena kaime ir turi ūkį. Nusikalstamas viekas padarė įtakojamas alkoholio, bendrauja tik su jos draugais, nuo savo draugų yra atsiribojęs. Dėl R. V. atžvilgiu padarytos veikos labai gailisi, kiek galėdamas stengiasi atlyginti priteistą žalą, tačiau uždirba minimumą, o dar turi teikti išlaikymą savo vaikui.

42. Aukščiau išvardintų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis savo elgesiu ir veiksmais stengiasi pašalinti aplinkybes, lėmusias ar turėjusias tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kas leidžia neabejoti, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą M. Ž. bus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių taikymas vėlgi sudarys palankias sąlygas jam keisti savo elgesį teigiama linkme, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, be to, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai, tuo pačiu sudarytos ir prielaidos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Esant šių aplinkybių visumai yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis sugebės pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.

43. Atsižvelgiant į nustatytų duomenų visumą, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti/tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 7 punktas, 8 punktas, 10 punktas). Be to, vadovaujantis BK 71 straipsniu (redakcija galiojusi veikos padarymo metu) kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (MGL dydis – 37,66 Eur, galiojęs veikos padarymo metu) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

44. Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jis niekur nedirba, nors yra įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, M. Ž. šioje įmonėje pradėjo dirbti nuo 2018 m. liepos 10 d. (t. 16, b. l. 10), todėl ši apylinkės teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje padaryta klaida ištaisytina, nurodant, kad M. Ž. dirba. Be to, apeliantas pagrįstai teigia, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis 2009 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju teismo įsakymu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi kaip matyti iš byloje (b. l. 155, t. 7) esančios Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, ja buvo ištaisyta baudžiamajame įsakyme padaryta rašymo klaida, nurodant, kad jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl ir ši klaida ištaisytina. Pažymėtina, kad ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, kadangi paminėtas teistumas yra išnykęs.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo dalies dėl A. U. išteisinimo

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai A. U. išteisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai, pagrindžiantys šią teismo išvadą, su kuriais iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

47. Sprendžiant klausimą dėl A. U. išteisinimo pagrįstumo, pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

48. Nagrinėjamu atveju A. U. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs pas savo buvusią sugyventinę K. T. į namo kiemą, be jokios aiškios priežasties pradėjo priekabiauti prie jos, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, po to viena ranka paėmęs ją už kaklo bandė smaugti bei paėmęs peilį grasino ją nužudyti. K. T. bandant pabėgti, pagavo ją už plaukų ir ją tampė, tuo sukeldamas nukentėjusiai K. T. fizinį skausmą bei duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti. Apeliaciniame skunde prokurorė akcentuoja, jog K. T. policijos pareigūnams, atvykusiems pagal iškvietimą pildant pareiškimą nurodė, kad buvęs sugyventinis A. U. prieš ją smurtavo ir grasino peiliu. Liudytojas E. Ž. nurodė, kad pareiškimas buvo surašytas pagal K. T. žodžius, ji atrodė išsigandusi. Šiame pareiškime buvo užfiksuotas ir nukentėjusiosios veido paraudimas.

49. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407-788/2016). Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kadangi neigiami padariniai BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Baudžiamai atsakomybei pagal šį straipsnį nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Įrodinėjimo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusio skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018). Tuo tarpu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, t. y. grasindamas kaltininkas turi jį išreikšti taip, kad konkrečioje situacijoje būtų pakankamas pagrindas realiai bijoti jo ketinimo ir manyti, jog kaltininkas iš tikrųjų siekia įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebūtų nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

50. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pažymėtina, kad A. U. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas apylinkės teisme savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad buvusios draugės nemušė, smurto jos atžvilgiu nenaudojo ir negrasino jai peiliu. Neneigia, kad buvo pas ją atėjęs būdamas neblaivus, juos sieja darbiniai santykiai, jie susiginčijo ir K. T. iškvietė policiją. Tuo tarpu jokie kiti bylos duomenys, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. U. įvykdė šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog į jos namus laužiasi girtas vyras (b. l. 100-102, t. 6), pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ji nurodė, kad A. U. tyčia ranka sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į veidą, po to viena ranka paėmęs jai už kaklo bandė smaugti bei paėmęs peilį grasino ją nužudyti (b. l.107-113, t. 1), tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai, kad A. U. jai sudavė į veidą ir tampė už plaukų (b. l. 69-70, t. 6). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, 2017 m. lapkričio 22 d. K. T. nurodė, kad nors iš karto po įvykio ji nurodė, kad A. U. apgadino langą, duris, vartelius, tačiau po įvykio apžiūrėjusi ji patvirtina, kad niekas apgadinta nebuvo. Po įvykio į medikus nesikreipė, jokių liekamųjų reiškinių jos sveikatai po įvykio nebuvo (b. l. 78-79, t. 6). Tuo tarpu apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad A. U. į veidą nesudavė, už plaukų netampė, jokio peilio neturėjo ir negrasino jos nužudyti. Policiją ji kvietėsi tik todėl, kad A. U., būdamas girtas, nenorėjo išeiti iš jos namų, jis elgėsi netinkamai, triukšmavo. Nebuvo sutrikdyta jos sveikata, dėl A. U. veiksmų ji nepatyrė jokio skausmo ir į medikus nesikreipė (b. l. 36-38, t. 14). Jokių kitų duomenų byloje, jog dėl A. U. veiksmų nukentėjusiai būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai ar sukeltas fizinis skausmas, jai būtų buvę grasinama ir kt. nėra. Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad tarnybiniame pranešime dėl galimo skurto artimoje aplinkoje buvo užfiksuotas nukentėjusiosios veido paraudimas, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmos instancijos teismas, byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl A. U. veiksmų nukentėjusioji iš tiesų būtų jautusi fizinį skausmą ar jai būtų nustatyti kokie nors sužalojimai, vien veido paraudimas nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusios atžvilgiu iš tiesų buvo pavartotas fizinis smurtas, sukėlęs jai fizinį skausmą. Kaip jau buvo minėta, atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti yra būtina, kad nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, o šiuo atveju tokio požymio nėra, kadangi nukentėjusioji neigia jai padarytus sužalojimus ir fizinio skausmo sukėlimą. Jokių objektyvių duomenų, kad A. U. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, paėmęs už kaklo bandė smaugti, grasino peiliu nužudyti, bandant pabėgti, pagavo ją už plaukų ir ją tampė, byloje nėra. Ir nors prokurorė teigia, kad liudytojas E. Ž. patvirtino, kad pareiškimas policijai buvo surašytas iš nukentėjusiosios žodžių, tačiau pačiai nukentėjusiajai neigiant vartoto smurto ir grasinimų faktą, o byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų, šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad A. U. veiksmais nukentėjusiai buvo sukeltas fizinis skausmas ir realiai grasinama nužudyti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų pagrįsti, kad A. U. padarė veiksmus, sudarančius nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl dėl šių kaltinimų jis pagrįstai išteisintinas, neįrodžius, kad buvo padarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

51. Prokurorė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su M. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimu ir nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos. Dėl šio prokurorės skundo argumento teisėjų kolegijos motyvai išdėstyti šio nuosprendžio 37 punkte, todėl nebekartojami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo A. U. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo M. Ž. ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistojo M. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. Ž., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. Ž. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), M. Ž. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, subendrinti su šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, 4 dalimi M. Ž. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti/tęsti darbą bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), skirti M. Ž. 20 MGL (753,20 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą klaidą nurodant duomenis apie M. Ž. – vietoje žodžių „niekur nedirbantis“ nurodyti „dirbantis“, vietoje teistas „pagal BK 178 straipsnio 2 dalį“, nurodyti „BK 284 straipsnio 1 dalį“.

M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.