Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo M. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. Ž. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. Ž. kaltinamas tuo, kad jis: laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 20 d., 16.15 val. iki 2017 m. vasario 21 d., 6.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme pradūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvi dešinės pusės padangas, Ž. B. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinė padangą, G. V. J. priklausančio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę padangą, E. J. priklausančio automobilio „BMW525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvi dešinės pusės padangas, E. S. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinė padangą, J. P. B. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinė padangą, G. J. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvi kairės pusės padangas, G. B. priklausančio automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinė padangas, L. P. priklausančio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvi dešines pusės padangas ir kairės pusės priekinę padangą, E. S. priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę padangą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje;2017 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), per atvirą 5-ajame aukšte esančio (duomenys neskelbtini) buto langą ant žemės mėtė įvairius baldus, indus bei kitus daiktus, garsiai rėkavo, taip pažeidė viešąją tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje;2017 m. gegužės 4 d., apie 12.35 val., prie (duomenys neskelbtini) turgavietės adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bagažinėje buvo rastas galimai kovinis šaunamasis ginklas „VALTRAN MOD 92 PIRAT CAL 9 mm P. A, MAGNUM“ su dėtuve viduje ir joje įdėtais 6 šoviniais, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje;2017 m. liepos 1 d., apie 14.00 val. ėmė su kitais dviem asmenimis užgaulioti R. V., dirbant „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju ir bevežant, (duomenys neskelbtini), bei grasindamas susidorojimu, privertė su jais kartu vartoti narkotines medžiagas, galimai kokainą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje.2017 m. liepos 14 d., apie 20.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), trenkė kumščiu į veidą nepilnametei D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bei pagrasino užmušti, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant dviejų mėnesių terminą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimis M. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas iki 2017 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi M. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsė 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 28 d.Kaltinamasis M. Ž. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį ir prašo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą, ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, sprendžiant dėl skundo autoriui pareikštų kaltinimų pagrįstumo: įtariamas padaręs 6 nusikaltimus, iš kurių 2 yra apysunkiai, ir už kuriuos numatoma laisvės atėmimo bausmė; iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą; galimai turi ryšių užsienyje; 2017 m. liepos 20 d. buvo paieškomas; neturi legalių pajamų, tamprių socialinių, šeiminių bei darbinių ryšių, skunde nurodoma, kad šie motyvai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Atkreipiamas dėmesys, kad už galimai padarytą nusikalstamą veiką gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra pakankamas pagrindas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimui. O teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs. Taip pat nėra jokių duomenų apie skundo autoriaus ryšių užsienyje egzistavimą, o nutartyje šie argumentai pateikti, kaip prielaidos. Be to, anot apelianto, jis turi tamprius socialinius ir šeiminius ryšius, kurie pagrįsti baudžiamojoje byloje pateiktais artimųjų prašymais. O dėl skundo autoriui pritaikyto suėmimo jis neturi galimybių užmegzti darbo ryšius, tačiau jis yra motyvuotas ir suinteresuotas prisidėti prie materialinės savo aplinkos gerovės bei turi darbo paieškos planą, kuris gali būti realizuotas tik pritaikius švelnesnę kardomąją priemonę.Skundo autoriaus tvirtinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, paneigiančias teismo argumentus, pratęsiant jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, laikytina, kad yra pakankamas pagrindas taikyti švelnesnę kardomąją priemonę. Pažymima, kad teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos griežčiausios kardomosios priemonės pratęsimui, nes pagrindai, kad apeliantas gali daryti nusikalstamas veikas ir/ arba bėgti (slėptis) nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Priešingai, nutartyje skundo autorius yra įvardijamas ne įtariamuoju, o kaltinamuoju, nors kaltinamasis aktas jam pasirašytinai buvo įteiktas 2018 m. sausio 8 d., o nutartis dėl suėmimo pratęsimo priimta 2017 m. gruodžio 27 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, akivaizdu, kad priimant nutartį buvo pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnis, kas sudaro pagrindą abejoti teismo šališkumu, nes tokiu būdu teismas perima kaltintojo poziciją ir turi išankstinę nuomonę jo atžvilgiu, t. y., iš anksto priėmė nuosprendį šioje byloje.Anot apelianto, skundžiamos nutarties argumentas dėl jo paieškos ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, nėra pakankamas ir adekvatus pagrindas suėmimo pratęsimui. Pažymima, kad skundo autoriaus paieška buvo paskelbta 2017 m. liepos 20 d., tuo tarpu jis buvo suimtas 2017 m. liepos 21 d., taigi jo paieška truko mažiau nei 24 valandas ir apie jos paskelbimą jis nebuvo informuotas. Teigiama, kad dėl šių priežasčių nepagrįsta apelianto veiksmus, trumpalaikį nebuvimą namuose, prilyginti slapstymuisi, bėgimui ir/ arba vengimui dalyvauti ikiteisminiame tyrime.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundo autoriaus tamprius socialinius ryšius patvirtina tai, kad jis turi močiutę, artimą draugę – sugyventinę, kuri šiuo metu yra priversta viena auginti jų vaiką. Pažymima, kad iki suėmimo, jis aktyviai rūpinosi savo artimaisiais, nes šiems reikalinga ne tik finansinė, bet ir fizinė, moralinė pagalba, kadangi močiutė yra serganti ir neturi galimybių savarankiškai užtikrinti savo būtinųjų poreikių tenkinimo, o vaikas yra mažametis. Nors paskutiniu metu skundo autorius neturėjo darbo, nemažai dėmesio skyrė jo paieškoms ir darbo rinkos tyrimui. Dėl egzistuojančio sunkmečio darbo rinkoje, natūralu, kad nepavyko rasti pastovaus pajamų šaltinio, tačiau jis yra motyvuotas įsitvirtinti darbo rinkoje, juolab, kad legalaus pajamų šaltinio neturėjimas yra vertinamas neigiamai kardomųjų priemonių taikymo aspektu. Be to, apeliantui būtina sveikatos priežiūra ir psichologinė pagalba, tačiau įkalinimas šios pagalbos pasiekiamumą gerokai apsunkina, dėl ko, specialistų pagalba jam tampa nepasiekiama apskritai. Kadangi apeliantas privalo reabilituotis dėl asmeninių ir visuomeninių priežasčių, o įkalinimo įstaigoje tokia reabilitacija nėra reali ir prieinama, nes bet koks pagalbos kreipimasis yra ignoruojamas, būtinas švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas jo atžvilgiu.Skunde nurodoma, jog BPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti pratęstas dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar ypatingos bylos apimties. Tuo tarpu ši byla nelaikytina sudėtinga, nes nepadaryta sunki ir/ arba labai sunki nusikalstama veika. Be to, skundo autorius yra atlyginęs nukentėjusiesiems padarytą žalą, o po ilgalaikio kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo turėjo pakankamai laiko apsvarstyti savo veiksmus. Pažymima, kad įkalinimas privertė jį permąstyti savo socialinius ryšius su aplinka, altruizmo stoką ir nederamą elgesį visuomenės atžvilgiu, kurį yra pasiryžęs taisyti pasitelkdamas maksimalias pastangas.Skunde pabrėžiama, kad suėmimas prilygsta laisvės atėmimo bausmei ir yra pripažįstamas ultima ratio, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į laisvę, suėmimas turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, kai švelnesnės kardomosios priemonės yra netinkamos rezultatams pasiekti. Apie teismo pareigą svarstyti alternatyvias suėmimui priemones yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Ši pareiga kyla iš BPK nustatyto reguliavimo. Taigi, siekiant kardomosiomis priemonėmis keliamų tikslų, išeities taškas turėtų būti švelnesnių, mažiau ribojančių priemonių taikymas, ir tik įrodžius šių priemonių nepakankamumą, turėtų būti svarstomas suėmimo skyrimas. Akcentuojama, kad skundo autoriui iki šiol niekada nebuvo pritaikyta laisvės atėmimo bausmė, jo laisvė suvaržyta pirmą kartą, tad šiuo atveju tikslinga paskirtą kardomąją priemonę panaikinti apskritai ir skirti švelnesnę iš BPK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamosios skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą.Kaltinamojo M. Ž. skundas atmetamas. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam M. Ž. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui ir jo termino pratęsimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu vertinant skundžiamos teisėjo nutarties motyvus, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių manymą, jog kaltinamasis M. Ž. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esantys faktiniai duomenys: pareiškimai apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolai, tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolai, kratos protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kita baudžiamosios bylos medžiaga, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad M. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo klausimą) duomenų, leidžiančių manyti, kad M. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, aukštesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateiktoje bylos medžiagoje, pakanka. Šie duomenys skundžiamojoje nutartyje įvertinti tinkamai.Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė M. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais, t. y. manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apylinkės teismo išvados, kad būdamas laisvėje įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra motyvuotos ir pagrįstos.BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu kardomoji priemonė gali būti paskirta, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad M. Ž. yra kaltinamas padaręs keturis nesunkius (BK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis, 286 straipsnis) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 253 straipsnio 1 dalis ir 264 straipsnio 1 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes (iki 5 metų laisvės atėmimą). Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą (duomenys apie šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kt.). Kaip ir nurodė apylinkės teismas, M. Ž. nevedęs, iki suėmimo nedirbo, teistas 3 kartus. Nors M. Ž. skunde nurodo, kad neketina bėgti, slėptis, kitaip trukdyti teismui, kadangi žino už tai gresiančias sankcijas, tačiau nustatytos aplinkybės apie ankstesnius jo teistumus patvirtina, kad nusikaltimų darymas ir žinojimas už juos gresiančias bausmes nesulaikė jo nuo vėlesnių nusikalstamų veikų darymo, taip pat nuo galimų nusikaltimų darymo, dėl kurių jam yra pareikšti kaltinimai nagrinėjamu atveju. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, bylos duomenys patvirtina, kad M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jis šių kardomųjų priemonių nevykdė, dėl ko buvo paskelbta jo paieška ir nurodytos kardomosios priemonės pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą. Tai, kad M. Ž. paieška truko mažiau nei 24 valandas ir apie jos paskelbimą jis nežinojo, nepaneigia kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo kaltinamajam pagrįstumo. Suėmimo pagrįstumo nepaneigia ir šio suėmimo pagrindo nešalina ir skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad M. Ž. turi sugyventinę, mažametį vaiką, taip pat močiutę, kuriems reikalinga pagalba, kadangi nustatytos aplinkybės nesulaikė jo nuo galimų nusikaltimų darymo, dėl kurio jam yra pareikšti kaltinimai. Nors skunde taip pat nurodyta, kad M. Ž. turi sveikatos problemų, jam reikalinga medikų pagalba, tačiau šių teiginių patvirtinančių objektyvių duomenų nėra pateikta. Be to, paminėtų aplinkybių nepakanka pagrįstai manyti, kad jų egzistavimas eliminuoja kaltinamojo galimybę bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamajam, kuriam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, medikų paslaugos yra prieinamos ir tardymo izoliatoriuje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, yra teisinga ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Aptartų duomenų visuma leidžia teigti, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir kitų tarptautinių teisės normų nuostatų. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktikai. Kaltinamojo skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.Byloje esantys duomenys, kaltinamojo asmenybė, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). M. Ž. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją ir bylos nagrinėjimo eigą, parinktas teisingai ir pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.