Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei N. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. pakartotinai pažeidė kreditorių teises: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas J. J., būdamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-480-448/2018, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d., nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą 1400,00 Eur bauda, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 26 d. (diena, kai Bendrovės kreditorė VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus ir vis didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu neveikimu pažeidė kreditorės VMI interesus.

Teismo posėdyje VMI atstovė prašė paskirti J. J. administracinę nuobaudą. Paaiškino, kad J. J. pažeidė VMI interesus. Bendrovė nuo 2016 m. buvo nemoki, todėl jos vadovas nuo 2017 m. sausio turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto iškėlimo. Didžiausi Bendrovės įsipareigojimai buvo VMI, skola sudaro 71 440,58 eurų. Patikrinimas buvo pradėtas 2016 m., o 2017 m. sausio 31 d. sprendimu buvo patvirtintos Bendrovei priskaičiuotos sumos. Patikrinimo aktas nebuvo apskųstas, vėliau vyko ginčai dėl patikrinimo akto apskundimo termino atnaujinimo. Iš Bendrovės buvo išieškota tik nedidelė suma - virš 300 eurų.

Teismo posėdyje J. J. savo kaltę pripažino, teigė, kad dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo nesikreipė, tačiau jis manė, kad įmonė yra moki. Paaiškino, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2009 m., buhalteriją tvarkė O. V.. 2016 m. gruodį VMI be įspėjimo areštavo Bendrovės banko sąskaitas, todėl Bendrovė negalėjo sumokėti įsiskolinimų, iki tol UAB (duomenys neskelbtini) buvo moki. Yra surašyti du aktai, patikrinimai atlikti „iš lubų“. Negavo patikrinimo aktų, todėl nebuvo galimybės juos apskųsti, dėl to kreipėsi į teismą. VMI 2016 m. priskaičiavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtų mokesčius. Pirmo patikrinimo akto negavo, todėl mokesčių nesumokėjo. Dalis Bendrovės apskaitos dokumentų buvo neteisėtai nusavinti G. J., apie šią aplinkybę J. J. pranešė VMI. Finansinės atskaitomybės dokumentus teikė už 2017 m., o nuo 2018 m. rugsėjo nustojo veikti prekyba. Pirma skola VMI buvo 26 000. Skola už automobilio remontą buvo 1 700 eurų. Sodrai yra 300 eurų skola. Tuo metu, kai vyko VMI patikrinimai, Sodrai nebuvo skolingi. Per dviejų metų laikotarpį VMI nusirašinėjo 16 000 eurų skolos, nors niekur tai nematyti. Į ginčų komisiją jis kreipėsi 2018 m. dėl pirmo akto, bet pas juos jau buvo du aktai, nors J. J. to nežinojo. Apskundė Kauno VMI 2016 m. ir 2018 m. sprendimus. 2016 m. mokėtinas sumas ir apmokėjimus sudarė mokėjimai už maisto prekes. Prekės būna tiekėjų, pinigus Bendrovė atiduoda tada, kai parduoda prekes. Buvo 92 000 EUR mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Šią sumą sudarė tiekėjų pinigai - virš 21 000, kitą sumą sudaro baudos. Bendrovės buhalterei buvo VMI pasakyta, kad 71 000 eurų suma būtų įtraukta į balansą, nes kitaip atmes deklaraciją ir neleis pateikti. Bendrovė 2017 m. į mokestinių ginčų komisiją kreipėsi dėl vieno patikrinimo akto. Ten sužinojo, kad jau yra du aktai. 2017 m. sausio 30 d. gavo neigiamą sprendimą, jų skundą atmetė, tada viską skundė administraciniam teismui. 2018 m. aktas neskųstas. Įmonė iki VMI patikrinimų buvo moki. Pirmą patikrinimo aktą gavo tada, kai areštavo Bendrovės sąskaitas. Tada pasunkėjo įmonės egzistavimas. Vėliau, liepos mėn., įmonės veiklą jie sustabdė, licencijos buvo panaikintos ir prekyba nutraukta. Po to nevykdė veiklos ir VMI jų netikrino. J. J. laukė teismo sprendimo, ar bus iškeltas bankrotas.

Liudytoja O. V. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere nuo 2010 m. iki 2018 m. kovo. Gal 2013 m. iš Bendrovės ofiso buvo pavogti buhalterinės apskaitos dokumentai, apie tai pranešta policijai. Dokumentai ilgą laiką negrąžinti. Buhalterei reikėjo rašyti balansus, bet trūko pasisavintų dokumentų, todėl tiksliai visko surašyti ji negalėjo. Visų dokumentų neatgavo iki šiol, pagrindiniai dokumentai nebuvo grąžinti. 2016 metų balanse į grafą „mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai“ buvo surašytos visos įmonės einamos skolos 16 765 EUR: tiekėjams už prekes, Sodrai, VMI, darbuotojams. 2017 metais buvo skolos VMI, Sodrai, darbuotojams, tiekėjams, VMI liepė į šias skolas įrašyti tikrinimo akte priskaičiuotą sumą. Ten buvo priskaičiuota ir PVM. VMI paskui iš banko išrašų įvertino tik pardavimus, skaičiavo, kas yra parduota, bet neskaičiavo, kas buvo nupirkta. Buvo paskaičiuota Gyventojų pajamų mokesčio suma ir delspinigiai, apie 74 000. Dabar VMI svetainėje yra visai kitos sumos, pranešimų apie skolas jau nėra. Įmonę tikrino už 2013-2016 metus. Bendrovė neturėjo apskaitos dokumentų už 2013 metus, už laikotarpį nuo 2013 m. liepos dokumentai jau buvo. Kai pildė 2017 metų balansą, buhalterė turėjo abu VMI patikrinimo aktus, į mokėtinas sumas įtraukė pagal abu patikrinimo aktus paskaičiuotus mokėjimus, juos abu sudėjo. Skundė pirmą aktą, gal ir antrą. Patikrinimo akte buvo virš 70 000 EUR skolos VMI, buvo likutis Sodrai, tiekėjams, galėjo būti apie 20 000 EUR skola tiekėjams, buvo sutarta dėl šių mokėjimų atidėjimo, bet juos, suėjus terminui, turėdavo sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už pakartotinį kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas), (įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Tai, kad J. J. kaltas padaręs jam inkriminuotą ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys.

Pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis (b. l. 3-13) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2009 m. spalio 19 d., Bendrovės vadovas nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. buvo J. J..

Iš pateiktų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie mokesčių mokėtojo dienos balansą išrašų matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. Bendrovė turėjo iš viso mokestinių prievolių (įmokų į Garantinį fondą, gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, pelno mokesčio ir PVM, baudų ir delspinigių) už 71 400,58 EUR (b. l. 14-15).

Valstybės įmonės Registrų centro pateikto UAB „Jutana“ 2016 m. sausio 1 d.-2016 m. gruodžio 31 d. balanso (sutrumpinto) duomenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turtas iš viso buvo 23 090 EUR, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 16 765 EUR (b. l. 18), o 2017 m. gruodžio 31 d. balanso (sudarytas 2018 m. vasario 1 d.) duomenys patvirtina, kad Bendrovės turtas iš viso buvo 27 871 EUR, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 92 183 EUR (b. l. 20).

Iš VMI pateiktų pirmiau nutarime nurodytų duomenų apie atliktus Bendrovės mokestinius patikrinimus už 2012-2015 metus matyti, kad VMI 2017 m. sausio 30 d. sprendimu buvo patvirtintos mokėtinos sumos, nurodyta sumokėti iš viso 35 469,06 EUR mokesčių, baudų ir delspinigių (b. l. 95-104), o VMI pakartotinai patikrinus UAB (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (7.45-4.3.2) FR0682-119 (b. l. 105-115) Bendrovei papildomai apskaičiuota dar iš viso 45 478,25 EUR mokesčių, baudų ir delspinigių.

Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1288-480/2019 nurodė, kad, bylos duomenimis, Bendrovės skola ieškovei VMI sudaro 71 746,78 EUR, VSDFV - 348,55 EUR, VĮ Registrų centro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) turi tris nekilnojamojo turto objektus: 5,23 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 7 732 EUR vertės; 1,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 078 EUR vertės, 1,55 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2 131 EUR vertės, VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turi vieną transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 1997 m. lapkričio 10 d., dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. UAB (duomenys neskelbtini) turtas yra areštuotas. Kauno apygardos teismas sprendė, jog šie duomenys pagrindžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, nemoka privalomų mokesčių valstybei (b. l. 24-27).

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje (b. l. 28-33), kuria atmestas UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, konstatuota, kad 2016 m., 2017 m. Bendrovės balansai patvirtina, kad 2016 m. įmonės turimo turto vertė sudarė 23 090 EUR, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 16 765 EUR (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 265 EUR), 2017 m. Bendrovė turėjo turto 27 871 EUR, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, palyginus su praeitais metais labai žymiai padidėjo iki 92 183 EUR (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 78 783 EUR). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl Bendrovės nemokumo, vertino ir pateiktą VMI 2018 m. birželio 4 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuriame nurodyta, kad buvo nuspręsta iš UAB (duomenys neskelbtini) turto išieškoti į biudžetą 71 746,78 EUR, taip pat šiame kontekste buvo įvertintas ir UAB (duomenys neskelbtini) argumentas, jog ši mokestinė nepriemoka be pagrindo įskaičiuota į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, kadangi ši nepriemoka yra ginčijama teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ši UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybė jau buvo nagrinėta ir dėl jos detaliai pasisakyta 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kai buvo sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti atsakovei bankroto bylą, teisėtumas, kai buvo konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) inicijuoti teisminiai ginčai nėra susiję su mokestinės prievolės dydžio pagrįstumo ginčijimu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad, remiantis VSDFV 2019 m. kovo 6 d., UAB (duomenys neskelbtini) neturi apdraustų darbuotojų, skola fondo biudžetui sudaro 348,05 EUR, o Antstolių informacinėje sistemoje užfiksuota, kad priverstinis išieškojimas iš UAB (duomenys neskelbtini) vykdomas ne tik VMI, bet ir dar vieno kreditoriaus naudai, be to, byloje nėra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) nors iš dalies padengtų esamus įsiskolinimus kreditoriams, ar be skolinių įsipareigojimų, ji dar turėtų ir debitorinių.

J. J. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-480-448/2018, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d., nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą – kreditorės VMI interesų pažeidimą - 1400,00 EUR bauda (b. l. 36, 37-40, 41-44).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes jos balanse įrašyti mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę jos turto vertės, o VMI 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai Bendrovės turtą jau viršijo bent tris kartus. J. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, žinodamas sunkią įmonės padėtį ir tai, jog įmonė jau nuo 2016 m. pabaigos negali atsiskaityti su kreditoriais (VMI pateikti duomenys patvirtina, kad jau nuo 2018 m. kovo 20 d. buvo teikiami nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas iš Bendrovės sąskaitos, tačiau Bendrovė su kreditore iki bankroto bylos iškėlimo neatsiskaitė), nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki tol, kol dėl to 2018 m. spalio 26 d. kreipėsi VMI. Bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 9 d. (b. l. 24-27, 28-33).

J. J. teigė, kad nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo dėl to, kad įmonė buvo moki, tik VMI nepagrįstai areštavo įmonės sąskaitas ir neteisingai priskaičiavo didžiules nepriemokų sumas, nes iš Bendrovės buvo pavogti buhalterinės apskaitos dokumentai. Tačiau, kaip nurodyta, buhalterinės apskaitos dokumentų vagystės faktas nepasitvirtino, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje buvo įvertinti Bendrovės argumentai, kad dėl nusikalstamos veikos buvo prarasti UAB „Jutana“ apskaitos dokumentai. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-749-593/2018 pagal nukentėjusiojo J. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatavo, kad J. J. (UAB (duomenys neskelbtini) vadovui) buvo sudarytos tinkamos sąlygos pasiimti savo turtą, jis buvo raginamas tai padaryti, tačiau J. J. nesielgė adekvačiai ir nepagrįstai delsė pasiimti savo daiktus ir jų laiku neatsiėmė, nors pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turėjo visas galimybes tai padaryti. Teismas nurodė, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina tai, jog J. J. nurodyta jam padaryta turtinė žala kilo ne dėl kaltinamojo veiksmų, bet dėl jo paties neveikimo neatsiimant iš nuomojamų patalpų jam priklausančių daiktų bei įmonės dokumentų. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad Bendrovei buvo sudarytos visos galimybės atgauti prarastus finansinės atskaitomybės duomenis, bei jų pagrindu sudaryti, anot Bendrovės, teisingus balansus. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Bendrovė, siekdama pateisinti savo pasyvų elgesį dėl valstybės įmonei Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo bei norėdama apginti savo teiginį dėl bankroto byloje esančių ataskaitų neteisingumo, nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad ji dėl įvykdyto nusikaltimo negalėjo pateikti duomenų, pagrindžiančių realią įmonės veiklą ir jos mokumą. Taigi, J. J. teiginiai, jog įmonė buvo moki, bet dėl G. J. neteisėtų veiksmų praradus apskaitos dokumentus už laikotarpį iki 2013 m. liepos mėnesio, mokestinių patikrinimų buvo neteisingai suskaičiuoti mokėtini mokesčiai, baudos ir delspinigiai, yra visiškai subjektyvus tikrosios situacijos vertinimas, paneigtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Taip pat liudytoja O. V. patvirtino, kad 2016 metų balanse į grafą „mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai“ buvo surašytos visos įmonės einamos skolos 16 765 EUR: tiekėjams už prekes, Sodrai, VMI, darbuotojams. Be to, 2017 m. gruodžio 31 d. balansas buvo sudarytas 2018 m. vasario 2 d., kai tam laikui VMI buvo priėmusi sprendimą tik dėl 45 478,25 EUR mokestinės nepriemokos apskaičiavimo, o Bendrovė šiame balanse nurodė mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų net už 92 183 EUR. Taigi, akivaizdu, kad vėliau Bendrovės įsipareigojimai ir skolos tik dar išaugo. Taigi, jau 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo nemoki, t. y. dar iki VMI priskaičiuojant mokesčių nepriemokas, baudas ir delspinigius, kurių dydį J. J. ginčija. Tačiau tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdami dėl Bendrovės nemokumo, pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) inicijuoti teisminiai ginčai nėra susiję su mokestinės prievolės pagal VMI sprendimus dydžio pagrįstumo ginčijimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje konstatuota, kad byloje nėra duomenų, jog UAB (duomenys neskelbtini) nors iš dalies padengtų esamus įsiskolinimus kreditoriams ar be skolinių įsipareigojimų ji dar turėtų ir debitorinių.

Matyti, kad Bendrovė jau už 2018 metus nebeteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, veiklos nevykdė, mokestinė nepriemoka tik didėjo. J. J., žinodamas, kad įmonė nemoki, nedėjo jokių aktyvių veiksmų įmonės mokumui atkurti ir esant įmonei nemokiai, nevykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Esant realizuotiems visiems veikos požymiams, J. J. administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, padarytą neinicijuojant savo valdomai įmonei bankroto bylos esant tam nustatytam pagrindui, patrauktas pagrįstai.

Pažymėtina, kad asmenį traukiant atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, reikalaujama, jog būtų nustatytas neteisėtų veiksmų pakartotinumas. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimu J. J. nubaustas už tai, kad jis padarė vieną iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

Taigi, įsiteisėję teismų nutartys ir VMI pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovas J. J., žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, jo vadovavimo metu įmonei jau esant nemokiai, jau daugiau nei metus negalint atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmus jokių priemonių įmonės mokumui atkurti, faktiškai Bendrovei nevykdant veiklos, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jis nevykdė šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė kreditoriaus VMI teises.

Pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo J. J. turėjo nuo pat 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau iki 2018 m. spalio 26 d., t. y. dienos, kai dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pati kreditorė VMI, jis šios pareigos nevykdė. Tuo laikotarpiu, iki VMI 2018 m. spalio 26 d. nutraukė jo daromą trunkamąjį nusižengimą, J. J. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-480-448/2018, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d., jau buvo nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą 1400,00 Eur bauda, taigi, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį kaip pakartotinis kreditoriaus teisių pažeidimas.

ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo J. J., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad J. J. savo kaltę pripažino, tai lengvina jo atsakomybę. J. J. yra senatvės pensininkas, neteistas, nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

J. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.