- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- 2VP-3912-907/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08420-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kreditorius
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. P., G. B.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Rudzinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Vaivos Šimkienės sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuotiems asmenims I. P. ir G. B., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo vykdomuoju raštu buvo nustatyta G. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku R. B., gim. (duomenys neskelbtini). I. P. buvo išsiųsti procesiniai dokumentai vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau buvo pateiktas prašymas nutraukti tėvo bendravimą su vaiku, nes susitikimai negalimi dėl nepilnamečio vaiko R. B. sveikatos būklės ir nenoro bendrauti su tėvu. Teismo sprendimas toks, koks yra numatytas 2023-10-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra vykdomas. Prašo teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasekmių (t. 4 , b. l. 189-190).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo I. P. (skolininkė), atstovaujama advokatės Daivos Balčiūnienės, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė 2018 m. birželio 19 d. sprendimu iš dalies buvo patenkinti I. P. reikalavimai ir buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki bus atkurtas tėvo G. B. ir vaiko R. B. tarpusavio emocinis ryšys, nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią tėvo ir vaiko susitikimai turėjo prasidėti PPT, dalyvaujant psichologui. Tačiau dėl G. B. baudžiamojoje byloje taikytos kardomosios priemonės, įpareigojančios nebendrauti ir neieškoti ryšių su nepilnamečiu vaiku R. B., dėl jam taikyto priverstinio gydymo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta bendravimo tvarka negalėjo būti vykdoma. Tik 2022 m. pradžioje G. B. prašymu PPT pradėjo organizuoti tėvo ir vaiko susitikimus vykdant 2018 m. birželio 19 d. sprendime nustatytą bendravimo tvarką. Į pirmą suplanuotą susitikimą 2022 m. kovo 24 d. I. P. atvežė sūnų R. į PPT, bet pats G. B. neatvyko. Vaikas, žinodamas, kad į PPT yra atvežtas susitikimui su tėvu, psichologei aiškino, kad nenori su juo susitikti, nenori jo matyti, kad tėvo bijo, kad nori išeiti ir pan. Antras susitikimas PPT buvo suplanuotas 2022 m. balandžio 14 d., I. P. sūnų į PPT atvežė, vaikas atsisakė eiti į patalpą, kur turėjo susitikti su tėvu, psichologė ir motinos įkalbinėjamas sutiko su tėvu pasikalbėti iš psichologės kabineto per Zoom, pokalbio metu tėvo prašė palikti jį ramybėje, kad nenori su juo susitikti, tada pasijuto blogai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir vaikas buvo išvežtas į ligoninę. Laiko, kad I. P. vykdė teismo sprendimą ir vaiką į PPT organizuotus susitikimus su tėvu atvesdavo, kartu su psichologe vaiką motyvuodavo, o bendravimas su tėvu nevyko ne dėl I. P. kaltės. Pažymėjo, kad vaikui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kiti raidos sutrikimai, dėl ko psichiatrė V. B., rekomenduoja nesusitikti su tėvu, vengti situacijų ir vietų, primenančių buvusius susitikimus, nes tai sukelia stresą ir gali pabloginti vaiko psichinę sveikatą. Vaikui R. B. ilgalaikę psichoterapijos pagalbą teikianti psichologė - psichoterapeutė A. V. nerekomendavo bendrauti su tėvu, nes tai vaikui sukelia psichologinę įtampą, blogina jo psichinę būklę, rekomendavo vengti situacijų, primenančių buvusius susitikimus. Nagrinėjamu atveju Akte antstolė V. Šimkienė nenurodė jokių skolininkės I. P. veiksmų/neveikimo, kuriuos būtų galima vertinti kaip teismo sprendimo sąmoningą nevykdymą. 2018-06-19 teismo sprendimas, toks koks jis yra priimtas, šiuo metu negali būti vykdomas, nes tai pažeistų nepilnamečio vaiko R. B. interesus, padarytų žalą jo psichinei būklei. Prašo netaikyti sprendimo neįvykdymo pasekmių, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 4-10).
3. Suinteresuotas asmuo G. B. (išieškotojas), atstovaujamas advokatės S. V.-Gavorskienės, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-06-19 sprendimu buvo nustatyta detali G. B. ir R. B. bendravimo tvarka, kurią tinkamai vykdant būtų atkurtas tėvo ir sūnaus ryšis, užtikrinta tėvo ir vaiko teisė bendrauti. Tačiau sprendimas nėra vykdomas, ir G. B. negali realizuoti savo teisės ir vykdyti įstatyminės pareigos bendrauti su savo sūnumi. Dėl asmeninių priežasčių G. B. galimybė bendrauti su sūnumi atsirado tik 2022 m., tačiau to padaryti negali dėl psichiatrės V. B. rekomendacijų, kuriomis vaikui yra rekomenduojama nedalyvauti susitikimuose su vaiku. Vienintelis G. B. ir jo sūnaus susitikimas PPT tarnyboje įvyko 2022-04-14. Antrasis turėjo vykti 2022-05-17, tačiau I. P. pateikė tos pačios psichiatrės rekomendaciją dėl vaiko nebendravimo su tėvu, ko pasekoje ir bendravimo su tėvu galimybės buvo apribotos. Prašymas PPT tarnybai atnaujinti susitikimų organizavimą buvo pateiktas praėjus metams po paskutinio susitikimo, t. y. 2023-04-24, tikintis, kad per tokį laiką, su vaiku dirbs specialistai, vaikas kiek paaugs, psichologiniai barjerai bus pašalinti, tačiau jokie susitikimai nebuvo organizuoti, nes PPT vaiko mama pateikė dar vieną psichiatrės 2023-04-28 rekomendaciją vaikui nebendrauti su tėvu. Mano, kad psichiatrės V. B. rengtuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad psichiatrė būtų bandžiusi išsiaiškinti vaiko baimių, nusiskundimų priežastis, o siuntimai lankyti psichologo konsultacijas formuluojami tik kaip rekomendacijos. Psichiatrės teikiamos rekomendacijos yra kartojamos ir perrašomos. G. B. įsitikinimu, I. P. savo iniciatyva neužtikrina vaikui realios psichologinės pagalbos, kuri būtų skirta vaiko ir tėvo tarpusavio santykių atkūrimui ir užmezgimui, nėra suinteresuota, kad sūnus palaikytų su tėvu ryšius. Pateiktoje psichologės psichoterapeutės A. V. psichologinio vertinimo išvadoje matyti, kad vaikas pas ją lankosi nuo 2022 m. pavasario, nėra pateikta jokia informacija apie tai, kaip dažnai vaikas lankosi, kokios metodikos taikomos, koks progresas pasiektas per tuos dvejus metus. Mano, kad išvadoje dėstoma informacija prieštarauja tam, kaip vaikas realiai elgiasi, gyvena, ugdosi. Teiginiai, kad I. P. deda pastangas užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimą taip pat yra nepagrįsti, nes iš teikiamų dokumentų matyti, kad tos pastangos apsiriboja kreipimasis į psichiatrę, kad būtų išduotos pažymos, ribojančios tėvo ir vaiko bendravimą. Į bylą pateikta psichologės išvada, kurioje teigiama, kad I. P. veda vaiką pas psichologą, siekiu paruošti vaiką bendravimui su tėvu, negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, nes yra abstraktaus pobūdžio, joje didele dalimi atkartojama psichiatrės pažymose pateikta informacija, nėra pateikiama objektyvių duomenų apie apsilankymų dažnumą, jų eigą, progresą. Todėl darytina išvada, kad I. P. nesiima realių aktyvių veiksmų, kurie būtų tikslingai nukreipti į vaiko ir tėvo bendravimo skatinimą. I. P. nesikooperavimą, pareigos imtis pakankamų priemonių vaiko ir tėvo ryšiui atkurti vertina kaip trukdymą tėvui ir vaikui realizuoti teisę į bendravimą. Prašo už sprendimo nevykdymą I. P. skirti baudą (t. 4, b. l. 17-21).
4. Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2024-03-25, 2024-08-28 pateiktose išvadose nurodė, kad vaikas R. yra 11 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikas iš esmės jau savarankiškai planuoja savo dienotvarkę, bendravimą su bendraamžiais, popamokines veiklas, todėl vaiko bendravimas su tėvu pirmiausia turėtų atitikti vaiko interesus, vaiko norus bei vaiko sveikatą. Atkreipė dėmesį į tai, kad vaikui buvo nustatyta eilė diagnozių dėl ko vaikui buvo nustatytas 50 balų neįgalumo lygis. R. psichikos sutrikimas yra nepagydomas, jo sunkumo laipsniui įtakos gali turėti ir socialinė aplinka. Vaikų psichiatras rekomenduoja nesusitikti su tėčiu ir močiute bei vengti situacijų, primenančių buvusius susitikimus, nes tai gali pabloginti vaiko psichinę sveikatą. Nurodė, kad teismo nustatyta tėvo G. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B. tvarka nėra vykdoma ne dėl vaiko motinos I. P. valios ar jos veiksmų, o dėl objektyvių aplinkybių - dėl vaiko R. B. psichoemocinės ir fizinės būsenos. Tačiau išklausius vaiko nuomonę ir atsižvelgus į esamas aplinkybes, mano, kad vaiko motina I. P. nededa maksimalių pastangų, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Pažymėjo, kad formaliai vertinant teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos laikymosi aspektus ir priverstinai imantis vykdyti teismo nutartį, vykdymo procesas nesutvirtins norimos tėvo bendravimo tvarkos su sūnumi, tačiau priešingai, atliekami priverstinio vykdymo veiksmai galimai tik dar labiau kels vaikui stresą, įtampą, dėl to vaiko interesai neabejotinai bus pažeisti. O tai numanomai neigiamai atsilieptų ir vaiko santykio su tėvu, pasitikėjimo vieno kitu ir saugumo jausmo formavimąsi (t. 3, b. l. 196-198, t. 4, 59-62).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje G. B. papildomai nurodė, kad per aštuonerius metus nėra vykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, sūnaus nematė aštuonerius metus. Vaiko motina nesilaiko susitarimų, neieško kompromisų dėl vaiko bendravimo tvarkos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nebandė spręsti esančios problemos. Dėl vaiko psichinės būsenos dokumentai nėra pateikiami esveikatoje. Tačiau atsiranda psichologės išvada, kad vaikas negali bendrauti su tėvu. Vaikas lankėsi pas psichiatrę V. B., kuri yra (duomenys neskelbtini), kuri irgi teikė išvadą. Dabar vaikas jau gydosi N. A. irgi pas V. B.. Jis vaiko nepažintų gatvėje, nes jo nematė jau aštuonerius metus. Vaikas buvo klasės seniūnas, yra geras vaikas, tačiau susitikimo metu su tėvu rodė jam vidurinį pirštą ir vadino jį durniumi. Vaikas niekur taip nesielgia, kaip atvykęs į PPT - krenta, nervuojasi, atsisako bendrauti. Tačiau tarnyba su vaiku nesikalbėjo, neklausė vaiko nuomonės, kodėl taip yra. Mano, kad vaikas neturi jokių problemų. Psichologai jo vengia, su juo nebendradarbiauja, kategoriškai atsisako su juo bendrauti. Prašo antstolės prašymą tenkinti ir įpareigoti psichologą, kad su vaiku būtų pasikalbėta. Prašo, kad būtų atnaujintas ryšys su vaiku, įpareigojant institucijų darbuotojus padėti. Mokykloje gali lankytis, bet nesilanko dėl vykusių teisminių procesų. 2022 m. turėjo būti du susitikimai, į pirmą neatvyko, nes gyveno ir dirbo užsienyje, o į antrą susitikimą jis atvyko. Jis sėdėjo viename kambaryje, o vaikas kitame su mama ir nepaleido mamos, nes yra teigiama, kad jis kažko bijo. Susitikimas vyko per Zoom, jis sėdėjo su motina, kalbėjo kažką apie ledus. Paskui buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau mano, kad greitosios medicininės pagalbos nereikėjo, nes pažįsta sūnų ir jo motiną. Greitoji pagalba atvyko su neštuvais, ji įkėlė į neštuvus ir jis matė, kaip jam vaikas rodė vidurinį pirštą ir sakė jam „durniau“. Teigia, kad jei vaikas nenori bendrauti su tėvu, jo niekas neprivers, bet nurodė, kad būna situacijų, kad vaikai ilgiau pabuvus nurimsta ir pradeda bendrauti. Nesupranta, kodėl vaikas apie tėvą pasakoja išgalvotus dalykus. Vaikas bijo visų šeimos narių. Žino, kokios diagnozės vaikui yra nustatytos. Mano, kad pirmas bendravimas su vaiku bus labai sunkus, tačiau galima padaryti, kad jį paliktų su vaiku dviese stebint psichologui, vaikui iškenčiant buvimą su tėvu. Prašo skolininkę nubausti dėl nevykdymo bendravimo tvarkos, bet tikslas jo yra kitoks, kad vyktų bendravimas su vaiku. Pažymėjo, kad psichologų išvados labai skiriasi nuo mokyklos išvadų. Mokykla nurodė, kad vaikas buvo klasės seniūnas, renkasi užklasines veiklas, o tuo tarpu psichologų išvada, kad vaikui kelia rūpestį priverstinis bendravimas su tėvu. Vaiko situacija yra gerėjanti, jis buvo sunkaus neįgalumo lygio, o dabar vidutinio neįgalumo lygio. Mano, kad iš tų duomenų, kurie yra pateikti, negalima daryti išvadų, kad skolininkė deda pastangas vykdyti teismo sprendimą. PPT remiasi pateiktais I. P. duomenimis ir psichiatrės išvada, jog vaikui bendrauti su tėvu nerekomenduotina. Pažymėjo, kad mokykloje niekas nežinojo, jog vaikas turi sunkų autizmą. Nurodė, kad jam pačiam yra nustatytas grubus protinis atsilikimas, dirbti gali, bet nedirba. Išlaikymo vaikui neteikia, nes nedirba.
6. Išieškotojo atstovė advokatė S. V.-Gavorskienė teismo posėdžiuose papildomai nurodė, kad 2022 m. dalyvavo susitikime su vaiku. Pasiūlė per Zoom prisijungti, prisijungus vaikas nesirodė, sakė, kad tėvas atstotų nuo jo. Tada buvo pasakyta, kad vaikui blogai ir reikia kviesti medicininę pagalbą. Atvykus greitajai, vaikas parodė necenzūrinį ženklą ir liežuvį, todėl susidaro įspūdis, kad vaikas žino, ką daro ir tuo naudojasi. Į bylą skolininkė pateikė dokumentus, kad ji stengiasi vykdyti teismo sprendimą, tačiau tas stengimasis apsiriboja psichiatro išvadomis. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Suinteresuoto asmens I. P. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus motyvus ir prašo jais vadovautis. Papildomai paaiškino, kad sprendimas buvo priimtas 2018 m., išieškotojas išreiškė norą bendrauti su sūnumi tik 2022 m. Skolininkė įvykdė pareigą ir atvedė vaiką į pirmą susitikimą, tačiau jis neįvyko dėl G. B. negalėjimo dalyvauti. Į antrą susitikimą skolininkė taip pat atvedė vaiką į susitikimą, tačiau vaikas buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu. I. P., kaip motina, vaikui užtikrino psichiatrinę pagalbą. Vaikas pas psichologę lankosi pagal poreikį arba kada jis yra siunčiamas, pastovaus grafiko nėra nustatyta. Antstolė akte nėra įvardijusi skolininkės veiksmų, kurie pasireikštų teismo sprendimo nevykdymu. Sprendimas negali būti vykdomas dėl kitų priežasčių, todėl prašo atsižvelgti į vaiko sveikatą, į jo nuomonę. Prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Skyriaus atstovė Rūta Rudzinskaitė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pateiktose išvadose buvo išsamiai išanalizuotos visos aplinkybės. LAT yra pasisakęs, kad tokiose bylose turi būti nustatyta skolininko kaltė. Šioje byloje skolininkės kaltės visiškai nėra. Nebendravimas su tėvu vyksta dėl vaiko psichoemocinės būsenos, t. y. dėl vaiko sveikatos. Mano, kad antstolės prašymas nėra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje antstolė ir suinteresuotas asmuo I. P. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas netenkintinas – pasekmės netaikytinos.
10. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla, pradėta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-16 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. B. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku R. B.. 2023-10-27 patvarkymas laikytis teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ir įteiktas I. P.. Skolininkė patvarkymu buvo įpareigota vykdyti vykdomajame dokumente numatytus veiksmus, susijusius su bendravimo su vaiku tvarka. 2023-11-27 antstolė gavo skolininkės atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės raštą dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Raštu buvo prašoma nutraukti vykdomąją bylą, atsižvelgiant į R. B. sveikatos būklę, susitikimai su tėvu G. B. nėra galimi. Prie pateikto rašto pridėti R. B. medicininiai dokumentai, 2023-08-30 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neįgalumo lygio, kurie pagrindė rašte nurodytas aplinkybes. Antstolė 2023-12-07 prašymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių miesto pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), prašydama nurodyti, ar pereinamasis laikotarpis yra pasibaigęs ir ar vaiko ir tėvo ryšys yra atkurtas. Jei nepasibaigęs ir nuspręsta pereinamąjį laikotarpį pratęsti, prašė pateikti rekomendacijas dėl tolesnės vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos organizavimo. 2023-12-15 gautas atsakymas, kad pirmas susitikimas su psichologu buvo organizuotas 2022-03-24, į kurį atvyko R. B. lydimas mamos, tačiau vaiko tėvas G. B. į susitikimą neatvyko ir apie nedalyvavimą neinformavo psichologo. Antras susitikimas, psichologui suderinus su abiem tėvais, įvyko 2022-04-14. R. B. atvyko lydimas mamos, o G. B. atvyko kartu su advokate. R. B. į numatytą susitikimą su tėvu į patalpą atsisakė eiti. Tėvas sutiko laukti psichologo kabinete kartu liekant mamai. Laukiant tėvo psichologas berniukui papasakojo, kaip turėtų vykti susitikimas. Pokalbio eigoje R. teigė, jog niekur neis, sakė „aš noriu normalių atostogų“. Vaikas kalbėjo, kad „PPT tarnybai nusispjauti į vaikus“, sakė, jog „pyksta“. Psichologas patikino berniuką, kad visą laiką bus su juo. Tėvui atvykus, berniukas eiti susitikti su juo atsisakė. Atsisakė, siūlant eiti kartu su psichologu bei atsisakė eiti kartu su mama ir psichologu. R. vis kalbėjo, kad savo baimės neįveiks. Po kurio laiko sutiko pasikalbėti su tėvu Zoom aplinkoje. Berniukas ilgai delsė įjungti garsą ir pradėti pokalbį, vis pasitraukdavo nuo kompiuterio. Pokalbio su tėvu Zoom aplinkoje metu R. sakė, kad „aš nenoriu, aš 1000 kartų sakiau palikit mane ramybėje. Aš nenoriu su tavimi, tu negirdi. Aš prašau tavęs, o tau juokinga“. Vaikui pasijutus blogai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Vėlesni planuojami susitikimai nevyko, kadangi buvo rekomenduojama vaikui nesusitikinėti su tėvu ir močiute, nes tai blogina vaiko psichinę būklę. Pažymėjo, kad organizuojant bendravimo tvarką yra svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę bei savijautą ir į vaiką konsultuojančių specialistų rekomendacijas. Antstolė 2023-12-28 prašymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašė pateikti nuomonę, kaip turėtų būti organizuojamas vaiko ir tėvo bendravimas ir vykdomas teismo sprendimas ir ar ši institucija gali tarpininkauti šiuo klausimu. 2024-02-06 gautas atsakymas iš minėtos institucijos, kad atsižvelgiant į vaiko R. B. amžių, į jo psichologinę būseną, į šeimos situaciją bei siekiant apsaugoti vaiko interesus vykdymo procese prievartos vaikui taikymas negalimas, turi būti užtikrintas psichologo dalyvavimas arba gauta psichologo rekomendacija, kad bendravimas tėvo su vaiku yra galimas. Susidarius tokiai situacijai, kai teismo sprendimas toks, koks yra numatytas 2023-10-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra vykdomas, antstolė kreipėsi į teismą su 2024-02-19 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.
13. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
15. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).
16. Sistemiškai analizuojant kasacinio teismo nurodytą jurisprudenciją darytina išvada, kad piniginė sankcija skolininkei už teismo sprendimo neįvykdymą gali būti paskirta tik už veiksmus, nurodytus antstolio sprendimų neįvykdymo akte, bei nustačius skolininkės kaltę dėl teismo sprendimo neįvykdymo.
17. Pažymėtina, jog antstolė, perduodama teismui spręsti klausimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, akte turėjo nurodyti, kokiais konkrečiais motinos I. P. veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolės vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą), tačiau akte antstolė jokių I. P. veiksmų (neveikimo) nenurodė ir niekaip nepagrindė. Antstolės teigimu, susidarius tokiai situacijai, kai teismo sprendimas toks, koks yra numatytas 2023-10-16 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nėra vykdomas, prašo teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasekmių. Sprendimų neįvykdymo akte antstolė rėmėsi 2023-12-15 PPT tarnybos raštu bei 2024-02-06 Skyriaus raštu, kad šiuo metu atsižvelgiant į vaiko R. B. amžių, jo psichologinę būseną, šeimos situaciją bei siekiant apsaugoti vaiko interesus vykdymo procese prievartos vaikui taikymas negalimas, turi būti užtikrintas psichologo dalyvavimas arba gauta psichologo rekomendacija, kad bendravimas tėvo su vaiku yra galimas, nes šiuo atveju yra tik psichologės rekomendacija, kad bendravimas tėvo su vaiku negalimas, nes blogina vaiko psichinę būseną. Nors antstolė nurodė, kad susidarė tokia situacija, kai teismo sprendimas nėra vykdomas, o išieškotojas nurodo, kad iš esmės skolininkė I. P. galimai piktnaudžiauja turimomis teisėmis bei psichologų, psichoterapeutų išvadomis, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad buvo suorganizuoti du susitikimai bendradarbiaujant PPT. Atsižvelgdamas į tai, kad sprendimų neįvykdymo aktas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, teismas neturi pagrindo spręsti dėl šiame antstolės priimtame dokumente nenurodytų pažeidimų buvimo ar nebuvimo.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-06-19 sprendimas įsiteisėjo 2018-11-05 Šiaulių apygardos teismui atmetus apeliantės I. P. apeliacinį skundą. G. B. 2022 m. kreipėsi su prašymu į PPT, kad būtų organizuojami tėvo ir vaiko susitikimai vykdant 2018-06-19 teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką. Pirmas susitikimas kartu su psichologu buvo suorganizuotas 2022-03-24, tačiau G. B. į jį neatvyko. Antras susitikimas įvyko 2022-04-14, tačiau vaikas R. B. atsisakė bendrauti su tėvu, tik po kurio laiko sutiko pasikalbėti su tėvu per Zoom aplinkoje. Vaikui pasijutus blogai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Kitų susitikimų PPT suderinti nepavyko motinai pateikus medicininius dokumentus dėl vaiko psichologinės sveikatos, t. y. atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, jog vaiko ir tėvo bendravimas negali būti tęsiamas dėl vaiko emocinės būklės. Teismo posėdžio metu G. B. su skolininkės nurodytomis priežastimis, kliudžiusiomis bendrauti su sūnumi, iš esmės nesutiko. Nurodė, kad motina deda mažai pastangų, kad vaikas norėtų bendrauti su tėvu, savo iniciatyva neužtikrina realios psichologinės pagalbos, kuri būtų skirta vaiko ir tėvo tarpusavio santykių atkūrimui ir užmezgimui, elgiasi pasyviai. I. P. pastangos apsiriboja kreipimusi į psichiatrus, psichologus, kad būtų išduotos pažymos, ribojančios tėvo ir vaiko bendravimą. G. B. nesutinka su psichologų, psichiatrų išvadomis, jog sūnus negali bendrauti su tėvu. Be to, nurodo, kad V. B. rengtuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad psichiatrė būtų bandžiusi išsiaiškinti vaiko baimių, nusiskundimų priežastis, o siuntimai lankyti psichologo konsultacijas formuojami tik kaip rekomendacijos. Taip pat nesutinka su psichologės A. V. psichologinio vertinimo išvada, kurioje nurodoma, kad vaikas lankosi pas ją nuo 2022 m. pavasario, tačiau nėra pateikta informacija apie tai, kaip dažnai vaikas lankosi, kokios metodikos taikomos, koks progresas su vaiku buvo pasiektas. Mano, kad pirmą susitikimą vaikas turėtų iškęsti tėvo buvimą, tikslu, kad vėliau vaikui bus lengviau bendrauti. Tačiau taip pat sutiko, kad jeigu vaikas nenori, neįmanoma jo priversti bendrauti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdžio metu buvo apklausta psichologė – psichoterapeutė A. V., kuri parodė, jog verčiasi individualia praktika 15-17 metų. R. B. pas ją lankosi nuo 2022-03-09 vieną kartą savaitėje, kartais rečiau, vasaros metu buvo padaryta lankymosi pauzė. Vaikui teikia psichologinę – psichoterapinę pagalbą. R. B. buvo nustatyta lengvo laipsnio autizmas pereinantis į vidutinio sunkumo autizmą. Vaikas pas ją atvyko jau su nustatytomis diagnozėmis. Vaikui pasireiškia panikos priepuoliai, nemiga, širdies sutrikimai, turėjo labai daug baimių ir nerimo. Vaiko vizitai buvo fiksuojami susitikimų žurnale. Esveikatoje vizitai nebuvo atžymimi, nes tai yra privačiai teikiamos paslaugos. Vizitai vykdavo po pamokų derinant su futbolo treniruotėmis. Paskutinis vizitas vyko balandžio mėn. Tolimesni vizitai yra numatyti po jos atostogų. Šiuo metu vaiko psichologiniai sutrikimai taip pat egzistuoja, tačiau jis išmoko geriau tvarkytis su stresu. Daugiausia baimių jam kelia susitikimai su tėvu ir močiute. Bijo susitikimų, jis sapnuoja, kad jį pagrobia, tampo, kariauja, nori jį nuskriausti, tačiau dėl savo turimo sutrikimo negali atskirti, kur yra realybė, kur fantazijos. Nurodė, kad jai yra žinoma apie susitikimus su tėvu 2022 m., kada jie buvo planuojami, nes jie yra fiksuojami. Vaikams, sergantiems autizmo spektro sutrikimu, futbolo užsiėmimai labai tinka. Bendraujant su vaiku yra taikomos įvairios technikos, kad vaikas išmoktų atsipalaiduoti. Vaikas jaučia spaudimą, kad jam reikia susitikti su tėvu. Jis sako, kad nenori eiti, jis nori kad močiutė būtų mirusi, nori juos nužudyti. Tos pačios vaiko baimės yra išlikusios ir balandžio mėnesio duotoje išvadoje. Turint tokį sutrikimą, kaip R., baimės gali būti hiperbolizuotos ir panaikinti tų baimių kartais nėra galimybių, su jomis reikia tvarkytis. R. sutrikimas yra įgimtas, o ne įgytas, ir toks sutrikimas nustatomas ne anksčiau nei 3 m. Kadangi tėvas nebuvo sukūręs santykio su sūnumi, tai atkurti santykio su tėvu nėra jokių galimybių. Jis tėvo neprisimena, ir atkurti to kas nebuvo sukurta, yra neįmanoma. Turint tokį sutrikimą yra ir nepaaiškinamų dalykų, kodėl jis bijo tėvo, jei jo neprisimena. R. žodžių sąvokas suvokia kiek kitaip, jam svarbi yra dienos rutina ir tvarka, jei iškrenta iš rutinos, prasideda psichosomatiniai reiškiniai. R. nemėgsta fizinio kontakto, turi skurdų žodyną, daug baimių, nepaaiškinami galvos skausmai pasikeitus dienos rutinai, neturi humoro jausmo, ką galvoja tą ir sako, turi iškreiptą fantaziją, neadekvačius lūkesčius, sunkiai sutaria su bendraamžiais. Nei tėvas, nei močiutė nesikreipė su prašymu, kad aš su jais būtų susitikta. Vaiko tėvą konsultuotų tik atskirai, su vaiku tikrai ne. Psichoterapeuto konsultacijos vyksta tam, kad vaikas išeitų iš komforto būsenos ir gebėtų su tuo tvarkytis. Su tėvu susitikimas vaikui pakenktų, nes tai sąlygotų vaikui išėjimą iš komforto zonos, kai susitikimo tikslas turėtų būti, kad vaikas jaustųsi gerai. Mano, kad ateityje dalyvaujant psichologui būtų galima pabandyti organizuoti tėvo ir vaiko susitikimus, bet šiuo metu tokie susitikimai nėra galimi dėl vaiko psichinio neišsivystymo. Pasiūlymas dėl tėvo susitikimo su vaiku organizavimo per nuotolį tėvų nebuvo pareikštas, todėl nebuvo svarstomas. Tačiau jei toks prašymas būtų išreikštas, reikėtų vertinti, ar galima organizuoti susitikimą per nuotolį. Taigi, apklausta liudytoja patvirtino, jog nepilnametis vaikas nenori bendrauti su tėvu, minėti susitikimai jam kelia stresą, blogina jo psichinę sveikatos būklę, jis jaučiasi blogai, jaučia baimes, kurių paaiškinti net negali, ir tai yra ne dėl vaiko nenoro matyti savo tėvą ar kitus asmenis, o būtent dėl vaiko psichinio susirgimo, todėl šiuo metu minėti susitikimai nėra rekomenduojami.
20. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Vertinant nurodytas įstatymines nuostatas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas pirmenybę skiria vaiko interesams, kurie yra prioritetiniai, užtikrinti, todėl tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Teismo nuomone, neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tik su nepilnamečiais vaikais gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaikų teisių ir interesų apsaugą, vaikų bendravimą su skyrium tėvu.
21. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
22. Byloje teismo nustatyta, kad vaikas yra pakankamo amžiaus (11 metų), kad galėtų išsakyti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu buvo išklausyta teismo pavedimu Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant skyriaus specialistui ir psichologei. Iš 2024-07-2 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaiko nuomonės išklausymo metu R. B. nurodė, kad: „susirinkome dėl mano problemų, dėl mano bendravimo su tėvu. Jis galvoja, kad aš noriu pas jį. Jis nuo vaikystės persekioja mane, daužo duris, padarė daug blogų dalykų. Aš negaliu savęs priversti jį mylėti. Paskutinį kartą mačiau jį PP tarnyboje, kada tai buvo, neatsimenu. Tėvas į mano pasakymus, kad nenoriu būti su juo, nereaguoja arba juokiasi, šaiposi. Per šiuos metus su tėvu susitikęs nebuvau. Gyvenu su mama, A., seserimi. A. yra mano patėvis, bet jį laikau savo tikru tėvu. <...> Su mama puikiai sutariame, ji laiminga, linksma. Ji pasirūpina mumis, ir manimi ir sese. Mama pergyvena dėl manęs. Kai tėvas juokėsi, aš buvau šoke, mama irgi. <...> Tėvas spardė duris, vieną kartą turėjo mane paimti, filmuoja kamera, spardo duris, nustoja spardyti, tada filmuoja ir sako, kad jo neįleidžia. Jis tai įkėlė į „YOUTUBE“. Kai susitikdavome ankščiau, aš neatsimenu kiek laiko pas jį prabūdavau. Dažniausiai jis mane paimdavo, nuveždavo į kaimą pas močiutę, palikdavo mane, o pats išvažiuodavo į darbą. Jis jau per daug žalos padarė, per daug mane įskaudino, negaliu jam atleisti. Jis turėtų tapti normaliu. Jis man sugadino visą vaikystę. Aš nebegaliu jam atleisti. Jis labai mane įskaudino. Per ZOOM bendrauti su juo man irgi nepatinka, kai aš cypiau jis šaipėsi. Nenoriu su juo būti viename kambaryje, net jei ir dalyvautų kitas žmogus, nesvarbu kas. Kitais metais eisiu į šeštą klasę. Mokykloje mėgstu pertraukas. Patinka matematika ir man sekasi. Mokykloje turiu du geriausius draugus, su kuriais ir bendrauju. Su jais prie mokyklos žaidžiame futbolą. Kieme gerų draugų neturiu. Geriau jaučiuosi, kai turiu ramybę, mėgstu pamiegoti. Po to jaučiuosi energingas. Mėgstu ir krepšinį žaisti. Su tėvu nenoriu susitikti dėl senų nuoskaudų. Dėl susitikimų mama sakydavo, kad teismas ją privertė mane nuvežti į susitikimą, o aš turiu elgtis kaip man širdis sako. Aš tave nuvežu, o tu elkis kaip tu nori, gali bendrauti, gali išeiti. Aš nenoriu, aš tiesiog nenoriu su tėvu bendrauti.“
23. Nepilnametis vaikas R. B. aiškiai išreiškė savo nuomonę, jog nenori bendrauti su tėvu. Jis atsisako bendrauti su tėvu, jo nematė ir su juo nebendravo jau daugelį metų, tačiau ir toliau nenori bendrauti, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, ryšys tarp tėvo ir vaiko nutrūkęs, ką teismas konstatavo savo sprendime, ir nebuvo atkurtas, nors teismas sprendime numatė pereinamąjį laikotarpį, kad atkurti ryšį. Be to, tam turėjo įtakos ir tėvo veiksmai (liga, kitos aplinkybės), nes G. B. dėl bendravimo su vaiku į PPT kreipėsi tik 2022 metais po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, privalu pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą (ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu), turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių priežasčių vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).
25. Byloje įvertinus vaikui nustatytas diagnozes, gydytojų psichiatrų, psichologų teikiamas rekomendacijas bei išvadas, kurios riboja galimybę šiuo metu vaikui bendrauti su tėvu, negalima atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos, kai nevykdomas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. sprendimas, perkelti vien suinteresuotam asmeniui I. P.. Prašomos taikyti sankcijos yra nukreiptos į skolininkę, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji aktyviais veiksmais, ar pasyviai nesudaro galimybių tėvui atkurti ryšio su vaiku ir su juo bendrauti. Kaip minėta aukščiau, tokių veiksmų ar neveikimo nenurodė ir antstolė savo akte. Tiek skolininkės atstovė advokatė, tiek psichologė- psichoterapeutė, tiek Skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad dėl šiuo metu esamos vaiko psichinės, emocinės būklės nėra rekomenduotina bendrauti su tėvu. Be to, psichologų-psichoterapeutų išvados, kad vaikas šiuo metu negali bendrauti su tėvu dėl savo psichinės sveikatos būklės, nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka bei kitaip paneigtos. Teismas neturi kompetencijos paneigti gydytojų duotas išvadas. Suinteresuoto asmens išsakytas teiginys, kad pirmą susitikimą vaikas turėtų iškęsti tėvo buvimą, tikslu, kad vėliau vaikui bus geriau bendrauti su tėvu, vertintinas kritiškai, nes toks bendravimas su vaiku ne tik nesuponuoja santykių pagerėjimo, tačiau nukreiptas į jų bloginimą, vaiko priešiško nusistatymo tėvo atžvilgiu padidėjimą, vaiko interesų pažeidimą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aiškiai pasisakė, kad prievartinis bendravimas vaiko su tėvu negalimas. Vaiko nuomonės išklausymo 2024-07-12 akte vaikas nurodė, kad jis su tėvu nenori bendrauti. Per Zoom programą jis taip pat nenori bendrauti, nes „kai jis cypė, tėvas iš jo šaipėsi“, darė vaizdo įrašus, kuriuos kėlė į internetą viešam demonstravimui. Vaikas atsisako būti su tėvu viename kambaryje, net jei dalyvautų kitas žmogus. Nori, kad tėvas juos paliktų ramybėje. Todėl šiuo atveju negalima nepaisyti esamos situacijos, nepilnamečio vaiko nuomonės, bei ją vertinti kaip neatitinkančią vaiko interesų.
26. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas tokios tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu). Įgyvendindami teismo procesiniais sprendimais nustatytas pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai, nuolat atsižvelgiant į vaiko interesus.
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis suinteresuoto asmens I. P. teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes, todėl daro išvadą, kad skirti baudą suinteresuotam asmeniui I. P. nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).
28. Vadovaujantis bendra taisykle, įtvirtinta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 33, 36 punktai).
30. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo tiek skolininkė, tiek išieškotojas. Atsižvelgus į tai, kad skolininkės ir išieškotojo interesai byloje priešingi, į tai, kad procesinis teismo sprendimas priimtas suinteresuoto asmens I. P. naudai, atmestas suinteresuoto asmens G. B. prašymas skirti skolininkei baudą, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo I. P. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 484 Eur, prašymas grindžiamas 2024-02-26 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-02-26 mokėjimo nurodymu Nr. 252, netenkinus antstolės prašymo taikyti vykdymo pasekmes bei skolininkei skirti baudą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 484,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš suinteresuoto asmens G. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 771 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos antstolės Vaivos Šimkienės prašymą atmesti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Vaivai Šimkienei.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.