Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Čivinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, studijuojantis, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d., nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalį, kuri nustato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to pačio straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115-12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, kurie nustato, kad ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės 3 organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. Kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 patvirtintos ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktus, kurie nustato, kad ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d. buhalterinės apskaitos dokumentų (buhalterinės apskaitos registrų, buhalterinių pažymų, nurašymo aktų, atsargų pajamavimo dokumentų, atsargų apskaitos dokumentų, Didžiosios knygos, balansų, pelno (nuostolio) ataskaitų), dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d.

Šiais veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo būti atsakingas kaip bendrovės direktorius už apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau dėl tam tikro aplaidumo nesiėmė priemonių tvarkingai juos vesti ir išsaugoti bei perduoti bankroto administratoriui. Tačiau nurodytų dokumentų nėra arba nepavyko išsaugoti. Kur jie galėjo nusimesti ar dingti, negalėjo pasakyti, neprisiminė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (7 t., b. l. 82–83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. V. prisipažinimo, faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, bendrovės direktoriumi buvo T. V.. Už įmonės apskaitos tvarkymą įmonėje buvo atsakingas įmonės vadovas T. V. (7 t., b. l. 7–29).

Liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, tikrinant perimtus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tarp jų nebuvo buhalterinės apskaitos registrų, Didžiosios knygos, balansų, pelno (nuostolių) ataskaitos, inventorizacijos aktų ir aprašų. El. paštu keletą kartų buvo siuntę pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus, tačiau jie buvo be parašų ir siuntė per kelis kartus skirtingus variantus. Minėti dokumentai yra pateikti teismui civilinėje byloje, tačiau pažymėjo, kad jų pačių patvirtintais parašais dokumentų nebuvo pateikta. Jis su T. V. nei karto nebuvo susitikęs, keletą kartų bendravo tik el. paštu arba telefonu (7 t., b. l. 32–34).

Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-14-7674 matyti, kad T. V., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal BAĮ 21 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d., nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė BAĮ 19 straipsnį „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalį, kuri nustato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to pačio straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-111 -12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kurie nustato, kad ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės 3 organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011m. Kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 patvirtintos ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktus, kurie nustato, kad ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d., buhalterinės apskaitos dokumentų (buhalterinės apskaitos registrų, buhalterinių pažymų, nurašymo aktų, atsargų pajamavimo dokumentų, atsargų apskaitos dokumentų, Didžiosios knygos, balansų, pelno (nuostolio) ataskaitų), dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d (5 t., b. l. 14–200, 6 t., b. l. 1–44).

Iš 2021 m. balandžio 16 d. Kauno apskrities VMI rašto Nr. 18554, matyti, kad dokumentų saugykloje, esančioje mokesčių mokėtojo byloje, duomenų apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos aktus ir aprašus nėra. Bendrovė mokesčių administratoriui nuo 2011 m. iki 2014 m. metinių finansinių atskaitomybių neteikė (7 t., b. l. 75–76).

Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto savivaldybės Administracijos Dokumentų skyriaus rašto Nr. 20-G-47430, matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyriaus Archyvų poskyriui saugojimui neperduoti (6 t., b. l. 157–158).

Iš 2020 m. birželio 5 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akto matyti, kokie bankroto administratoriaus turimi bendrovės dokumentai buvo perduoti Kauno AVPK KPENTV (5 t., b. l. 11).??????

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-942/2019).

Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).

Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje nurodytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-429-788/2016). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį. Atitinkamai tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstami padariniai suformuluoti identiškai ir neparodo šių veikų skirtumų (kasacinė nutartis 2K-175-1073/2019).

Teismas pažymi, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų ir juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis T. V., padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d. buhalterinės apskaitos dokumentų (buhalterinės apskaitos registrų, buhalterinių pažymų, nurašymo aktų, atsargų pajamavimo dokumentų, atsargų apskaitos dokumentų, Didžiosios knygos, balansų, pelno (nuostolio) ataskaitų), dėl ko negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d.

Kaltinamasis pripažino, jog buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo būti atsakingas kaip bendrovės direktorius už apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau dėl tam tikro aplaidumo nesiėmė priemonių tvarkingai juos vesti ir išsaugoti bei perduoti bankroto administratoriui. Tai, kad kaltinamasis aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, patvirtina ir liudytojo G. S. parodymai, kad jis buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o bendrovės direktoriumi buvo T. V., kuris buvo atsakingas už apskaitos tvarkymą įmonėje. Liudytojas J. V. patvirtino, kad tikrinant perimtus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tarp jų nebuvo buhalterinės apskaitos registrų, Didžiosios knygos, balansų, pelno (nuostolių) ataskaitos, inventorizacijos aktų ir aprašų. 2020 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvada taip pat patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d. įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, bei neišsaugoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d. buhalterinės apskaitos dokumentai (buhalterinės apskaitos registrai, buhalterinės pažymos, nurašymo aktai, atsargų pajamavimo dokumentai, atsargų apskaitos dokumentai, Didžiosios knygos, balansų, pelno (nuostolio) ataskaitos), taip pažeidžiant įstatymų reikalvimus, ir dėl to visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d.

Apibendrinant, kas aptarta, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis T. V., būdamas įmonės direktoriumi ir turėdamas pareigą nustatyti apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, laikotarpio nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d. to nepadarė ir neišsaugojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d. buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d.

Kaltinamasis būdamas įmonės direktoriumi turėjo pareigą nustatyti apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir rūpinti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų apsauga, tačiau to nepadarė. Dėl tokio jo aplaidumo neišsaugoti įmonės buhalterijos dokumentai ir dėl to visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai patvirtina, kad tarp šio neveikimo ir atsiradusių padarinių – visiško negalėjimo nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2014 m. liepos 4 d. yra priežastinis ryšys.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis tyčia darė kokius nors veiksmus, kad būtų neišsaugoti dokumentai, taip pat nėra duomenų, kad tyčia nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos. Taip pat nėra duomenų, kad negalėjo ir neturėjo suprasti, kad nesaugodamas buhalterinės apskaitos dokumentų jis sukels BK 223 straipsnio 1 dalyje aprašytus padarinius. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamasis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Jis turėjo žinoti aukščiau nurodytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jų nevykdė, dėl ko ir atsirado specialisto nustatytos minėtos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jo nerūpestingumo, t. y. tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų nesurašymo, gali kilti žalingos pasekmės, tačiau dėl užimamų pareigų bendrovėje ir atitinkamai pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji aplaidaus apskaitos tvarkymo požymiai, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. V. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (7 t., b. l. 197–199).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad T. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka per 5 metus nebaustas (7 t., b. l. 192), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (7 t., b. l. 196), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (7 t., b. l. 195), dirbantis, todėl abejoti T. V. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu. Jis dirba, kas reiškia, kad turi realią galimybę šią bausmę įvykdyti. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui.

BK 47 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad už neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda.

Nuoseklioje kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019).

Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2009 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, arba 1 MGL, buvo lygus 130 LT, o tai, įvertinus oficialų lito ir euro kursą, atitinka 37,66 eurus, todėl apskaičiuojant T. V. skirtiną baudą taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis – 37,66 Eur.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL, tai yra 1129,80 eurų (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti T. V. 20 MGL, tai yra 753,20 eurų (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 centų), dydžio baudą.

Įpareigoti T. V. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.