Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškovės ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad įmonė savo transporto priemones draudžia tik nuo visiško sunaikinimo, jokios draudimo išmokos įmonė negavo.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį, palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant procesinį dokumentą įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, jokių rašytinių paaiškinimų, prašymų į bylą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1559, pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose (el. b. t. I, b. l. 14–16), ir papildomą susitarimą prie darbo sutarties Nr. 1559 (el. b. t. I, b. l. 20–28), 2023 m. balandžio 21 d. įmonės direktoriaus įsakymu ir priedais prie įsakymo atsakovui buvo priskirtas vilkikas, su kuriuo atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. birželio 16 d. buvo komandiruotas į užsienio šalis pervežti krovinius (el. b. t. I, b. l. 30, 33, 35), dėl 2023 m. birželio 3 d. Prancūzijoje atsakovo sukelto eismo įvykio, vairuojant jam įmonės patikėtą vilkiką su puspriekabe, kurio metu atsakovas buvo neblaivus, eismo įvykio metu atsakovas apgadino savo vairuotą transporto priemonę (vilkiką su puspriekabe), Prancūzijos policijai sumokėjo 700 Eur dydžio baudą už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, eismo įvykio padariniai užfiksuoti nuotraukose (el. b. t. I, b. l. 41–42, 73–92), dėl 2023 m. birželio 3 d. neblaivaus atsakovo sukelto eismo įvykio metu padarytų apgadinimų vilkikui ir puspriekabei buvo užsakytos paslaugos iš UAB „RedGo Lithuania 23 461,74 Eur (be PVM) sumai, vilkikui buvo užsakytos paslaugos iš UAB „Transtiros sunkvežimių centras“ už 44 508,88 Eur (be PVM) sumą, puspriekabei už 26 572,15 Eur (be PVM) sumą (el. b. t. I, b. l. 45–47, 57, 61, 65, 130), šalys 2023 m. birželio 12 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo darbuotojas sutiko darbdavei gera valia atlyginti padarytą žalą per 30 d. nuo darbo santykių pabaigos (el. b. t. I, b. l. 69), darbuotojas iš darbo įmonėje atleistas 2023 m. birželio 12 d. (el. b. t. I, b. l. 16), darbdavė su prašymu dėl žalos iš darbuotojo išieškojimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. DGKS-5574 darbo byloje Nr. APS-131-17559/2023 (toliau – sprendimas) atsisakė nagrinėti darbdavės prašymą, nusprendusi, jog reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas jos kompetencijai (el. b. t. I, b. l. 95–98).

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1559, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose; pagal 2020 m. gruodžio 21 d. papildomo susitarimo prie darbo sutarties Nr. 1559 1.19.1 punktą, darbuotojas prisiima atsakomybę už jam perduotas transporto priemones. Apgadinus transporto priemonę ar įvykus autoavarijai dėl darbuotojo kaltės ir įvykį pripažinus draudžiamuoju – apmoka draudimo sutartyje nustatyto dydžio franšizę ir draudimo nekompensuotus nuostolius, o įvykį pripažinus nedraudžiamuoju – pilnai atlygina padarytą žalą; pagal 1.14.8 punktą, darbuotojas privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, o už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą darbuotojui gali būti surašomas darbo drausmės pažeidimo tarnybinis pranešimas ir darbuotojas privalo atlyginti dėl to atsiradusią žalą už girtavimą, narkotinių ar toksinių medžiagų naudojimą darbo vietoje ar esant darbe neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų; pagal 1.19.11 punktą, darbuotojas prisiima atsakomybę už girtavimą, narkotinių ir toksinių medžiagų vartojimą darbo vietoje, taip pat esant darbo metu neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių ir toksinių medžiagų, pilnai atlygina dėl to atsiradusią žalą; pagal 1.18.1 darbuotojas privalo atlyginti žalą dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo).

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2023 m. birželio 23 d. vykdydamas savo darbines funkcijas komandiruotės metu Prancūzijoje būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta įmonei priklausanti transporto priemonė (vilkikas su puspriekabe), už jo vairuotą transporto priemonę jis buvo atsakingas, dėl transporto priemonės apgadinimų įvykio metu ieškovė patyrė 94 542,77 Eur nuostolių, ką patvirtina ieškovės apmokėtos UAB „RedGo Lithuania“ 2023 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RG-234884 18 469,39 Eur (be PVM) sumai, 2023 m. liepos 10 d. PVM sąskaita faktūra RG-235226 3 402,35 Eur (be PVM) sumai ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra RG-236296 1 590 Eur (be PVM) sumai, UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija TSS23 Nr. 00007708 44 508,88 Eur (be PVM) sumai, puspriekabės 2023 m. birželio 12 d. remonto sąmata Nr. 23194685 26 572,15 Eur (be PVM) sumai (žalos dydžio įrodinėjimas sąmatomis yra leidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012)).

Pabrėžtina, kad atsakovas – vairuotojas–ekspeditorius yra vairuotojas profesionalas, todėl jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, nevairuoti transporto priemonės būdamas neblaivus, jis turi būti atidus ir dėmesingas kelyje, kadangi vairuotojas privalo užtikrinti jam patikėtos transporto priemonės, vežamų krovinių, kito jam perduoto įmonės turto išsaugojimą. Šiuo gi atveju, atsakovas draudimo vairuoti būnant tokios būklės (vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam) nepaisė, ką patvirtina Prancūzijos policijos medžiaga, jokių aktyvių ir savalaikių veiksmų tam, kad užtikrintų ne tik tinkamą savo darbo pareigų atlikimą (saugų transporto priemonės vairavimą esant blaiviam ir laikantis kelių eismo taisyklių), bet ir jam patikėtos transporto priemonės saugumą, kitų eismo dalyvių, turto saugumą, neatliko, todėl dėl tokių savo neteisėtų veiksmų sukėlė eismo įvykį. Taigi, atsakovas žalą įmonei padarė savo kaltais veiksmais, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, darbdavės kaltė nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovas sąmoningai nesilaikė draudimo vairuoti esant neblaiviam dėl ko ir kilo žala, kuri buvo padaryta tyčiniais veiksmais (netiesioginė tyčia), atsakovas suprato ir turėjo suprasti savo veikos neteisėtumą, padarinius, kad vairuoja būdamas neblaivus, todėl gali sukelti žalą, ir leido sąmoningai žalai (padariniams) kilti. Tyčios forma, t. y. tiesioginė tyčia, kai darbuotojas supranta savo veikos neteisėtumą, padarinius ir sąmoningai jų siekia, arba netiesioginė tyčia, kai sąmoningai leidžiama šiems padariniams atsirasti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl visiško žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo iniciatyva būtų atlyginęs žalos dydį pilnai ar iš dalies. Šalys 2023 m. birželio 12 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo atlyginti žalą per 30 dienų nuo darbo santykių pabaigos, tačiau atsakovas susitarimo sąlygų geranoriškai neįvykdė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 94 542,77 Eur žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (94 542,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 94 542,77 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (94 542,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 1 643 Eur žyminis mokestis, 968 Eur išlaidos advokato pagalbai, 369,53 Eur vertimo išlaidos. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 2 980,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“ (įmonės kodas 303025620) iš atsakovo V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 94 542,77 Eur (devyniasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir septyniasdešimt septynių centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (94 542,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 980,53 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimties eurų ir penkiasdešimt trijų centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. DGKS-5574 darbo byloje Nr. APS-131-17559/2023 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.