Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nukentėjusiesiems Ž. P., Ž. P., R. L., L. L., nukentėjusiojo Ž. P. atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiųjų S. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atstovei D. P., nedalyvaujant nukentėjusiems S. P., A. P., T. P. ir M. P., nedalyvaujant civilinio ieškovo- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus - atstovui ( pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pas ūkininką R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 281 straipsnio 6 dalyje ir 144 straipsnyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. spalio 11 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas neblaivus ( 0,55 promilės girtumas), vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119, 127 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis ir žuvo žmogus, t.y.: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kokios iš anksto numatomos kliūties, ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, važiuodamas nesulėtino ar visiškai nesustabdė automobilio ir partrenkė kelio važiuojamosios dalies kairiąja puse, priešpriešais, dviračiu važiavusią A. P., kuri dėl patirtų sužalojimų, t.y. kūno sumušimų: muštinių žaizdų, odos nubrozdinimų veide, kraujosruvos viršugalvyje, odos nubrozdinimų krūtinėje, plėštinių-traiškytinių žaizdų plaštakose, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimų su poodinėmis kraujosruvomis kairiame kelyje, abiejose blauzdose, stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, krūtinkaulio ir kairio 8 šonkaulio lūžių, širdiplėvės ir dešinio plaučio plyšimų, abiejų plaučių ir kepenų sumušimo, abiejų šlaunikaulių ir kairio blauzdikaulio skeveldrinių lūžių, 2014 m. spalio 11 d. mirė.

Be to, A. S., 2014 m. spalio 11 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 8,5 kilometre, būdamas eismo dalyviu - automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju, sukėlusiu eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota dviratininkė A. P., pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.4, 219.5 punktus, nurodančius, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jam pačiam; bei imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str. 1 d. 3 p., nurodančio imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja A. P., jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą.

A. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 staipsnio 6 dalyje, prisipažino pilnai, duodamas paaiškinimus dėl kaltinimo pagal LR BK 144 straipsnį kaltės nepripažino.

Labai gailisi dėl įvykio, bandė atsiprašyti nukentėjusiųjų, tačiau atsiprašymas nebuvo priimtas.

Nurodė, kad su nukentėjusiųjų ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo susipažinęs.

Pripažino, kad visiems ieškovams padarė žalą, teigė, kad dėl žalos dydžio turėtų nuspręsti teismas.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, tačiau su supaprastinta bylos baigtimi nesutiko prokurorė, nurodžiusi, kad kaltinamasis visų aplinkybių neprisimena ir kai kurias aplinkybes reikia patikslinti.

Kaltinamajame akte ( 2 t., 67-82) A. S. pateikti kaltinimai pagal LR BK 281 str. 6 d. ir 144 str., nukentėjusysis Ž. P. pateikė prašymą ( 3 t., b. l. 17-19) kaltinimą iš dalies pakeisti – nusikalstamą veiką iš LR BK 281 str. 6 d. perkvalifikuoti į LR BK 129 str. 1 d. ( kito žmogaus nužudymas). Teismas, atsižvelgdamas į prokurorės ir kaltinamojo gynėjo nuomones, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką panašiose bylose ( baudžiamoji byla 2K-P-498-746/2015), protokoline nutartimi ( 3 t., b. l. 46) nukentėjusiojo Ž. P. prašymą dėl veikos perkvalifikavimo atmetė.

A. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 281 str. 6 dalyje bei LR BK 144 str. nurodytas nusikalstamas veikas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 dalyje.

A. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko tokio saugaus greičio, jog pastebėjęs kliūtį galėtų automobilį sustabdyti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir partrenkė A. P., kuri dviračiu važiavo dešine kelio puse.

A. S. nurodė, jog jo vairuojamą automobilį sumėtė, jis nuvažiavo į kairę kelio pusę, kažką nutrenkė ir sustojo dirvoje. Eismo įvykis įvyko 2014-10-11 apie 7 val., tą pačią dieną A. S. 13 val. 53 min. nustatytas 0,55 prom. neblaivumas. Neblaivumas nustatytas praėjus daugiau kaip 6 valandoms po eismo įvykio, ši aplinkybė leidžia manyti, kad A. S. vairavo būdamas didesnio neblaivumo nei nustatyta patikrinimo metu.

Motyvuojamoji dalis

A. S. pripažino partrenkęs žmogų, tik iš karto to nesuprato. A. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 6 d., įrodyta nukentėjusiosios Ž. P., liudytojų M. N., A. P., R. L., D. J., R. K., A. S., S. G., G. R. parodymais, iš dalies liudytojų D. B. ir K. N. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. M386/14 (p-05), kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Teismas atmeta kaltinamojo A. S. gynėjo pateiktą versiją, jog A. P. mirtį galėjo sąlygoti D. B. veiksmai. Gynėjas pateikia versiją, kad D. B. po eismo įvykio galėjo nešti ar tempti sužeistą A. P. apie 80 m, ir tai galėjo pagreitinti A. P. mirtį. Teismui gynėjas pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto P. P. išvadą Nr. 0037/16 ( 3 t., b. l. 133-138), kurioje nurodyta ( 3 t., b. l. 138), kad „ atsižvelgiant į A. P. patirtus sužalojimus- po eismo įvykio- jos nešimas, tempimas galėjo sąlygoti A. P. sveikatos būklės pablogėjimą – intensyvesnį kraujavimą, tačiau kraujavimo priežastis buvo patirta auto trauma; tuo atveju, jeigu A. P. nebūtų po eismo įvykio nešama, tempiama 70 metrų, laiku jai suteikus tinkamą medicininę pagalbą, mažai tikėtina, tačiau galėjo būti išgelbėta jos gyvybė“. Gynėjas, įrodinėdamas galimą A. P. tempimą ar nešimą 80 m atstumu, remiasi liudytojų K. N. ir D. B. parodymais bei eismo įvykio vietos planu ( 1 t., b. l. 29). Remiantis eismo įvykio vietos planu, matuojant pagal kelią atstumas nuo A. P. kūno iki automobilio BMW, esančio dirvoje, yra 100,3 m ( 97,7 + 2,6 ). D. B. posėdžio metu parodė, kad po eismo įvykio A. P. patraukė tik du žingsnius – nuo arimo ant žolės. Apklausiamas teismo posėdyje (papildomai buvo apklaustas atnaujinus įrodymų tyrimą) D. B. parodė, kad po eismo įvykio A. P. kūnas buvo 20-30 m nuo ją partrenkusio automobilio, netrukus patikslino, kad galėjo būti ir 10 m atstumu. Liudytoja K. N. ( papildomai buvo apklausta atnaujinus įrodymų tyrimą) parodė, kad partenktas asmuo, jai išlipus iš automobilio, gulėjo 2-6 m atstumu nuo automobilio ir 1,5 m atstumu nuo kelio krašto. Teismas kritiškai vertina liudytojų parodymus dėl partrenktojo asmens atstumo nuo automobilio po eismo įvykio. K. N. nurodė, kad dėl to, jog partrenkė žmogų, buvo stresinėje situacijoje. D. B. nurodė taip pat buvęs apimtas streso ir susijaudinęs, todėl net nebandė užčiuopti A. P. pulso. D. B. yra turėjęs sveikatos sutrikimų ( 3 t., b. l. 127-132), kurie gali trikdyti teisingą oientaciją. Teismo nuomone, liudytojai K. N. ir D. B. dėl streso negalėjo iš karto po eismo įvykio tiksliai įvertinti atstumo, kuriuo partrenktoji A. P. buvo nuo ją partrenkusio automobilio. Paminėtų liudytojų parodymai kaltinamojo gynėjui leido pateikti versiją, kad po eismo įvykio A. P. galėjo būti D. B. traukiama ar nešama apie 70-80 m, ką pats D. B. kategoriškai neigia. Teismas remiasi liudytojų A. S., S. G., G. R. parodymais ir laiko, kad eismo įvykio vietos plane ( 1 t., b. l. 29) užfiksuoti atstumai yra teisingi, nustatyti iš karto po įvykio. D. B. nurodė A. P. patraukęs du žingsnius – nuo dirvos ant žolės, tai reiškia – statmenai keliui, todėl toks patraukimas negalėjo iškreipti nustatyto atstumo pagal kelią ( 100,3 m).

Teismas daro išvadą, kad A. S. kaltė pilnai įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – A. S. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 6 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 144 straipsnyje.

LR BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, padariniai nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. LR BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis nusikaltimas gali pasireikšti ir tuo, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, pasišalina iš įvykio vietos, taip palikdamas nukentėjusįjį be pagalbos. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad eismo įvykį padarė ir iš jo pasišalino palikdamas be pagalbos nukentėjusįjį kaltininkas, apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nepaneigia jo tyčios ir kartu nešalina tokio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 144 straipsnį. Pažymėtina, kad LR BK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigimo būsenoje padarytą veiką, nepriklausomai nuo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę.

A. S. elgesys po eismo įvykio, liudytojų ir nukentėjusiosios Ž. P. parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad A. S. suvokė, ką partrenkė vairuodamas automobilį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Dėl ieškinių.

Nukentėjusieji Ž. P., Ž. P., R. L., L. L., žuvusiosios A. P. nepilnamečiai vaikai ( buvę nepilnamečiais ieškinio pateikimo metu) M. P., A. P., S. P. ir T. P., atstovaujami globėjos ir rūpintojos D. P. ( 3 t., b. l. 123-126), bei civilinis ieškovas -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius - palaikė ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškinius pripažino, dėl neturtinės žalos dydžio prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškos galimybių kuo greičiau atlyginti padarytą žalą.

Ž. P. reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies. Pastebėtina, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kokias išlaidas konkrečiai atlygino AB „Lietuvos draudimas“ ir kokių išlaidų neatlygino. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 1289,07 EUR už gedulingus pietus ir kitas išlaidas, tačiau ir iš kaltininko A. S. prašoma priteisti 832,95 EUR už gedulingus pietus. Teismas, spręsdamas apie išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Kadangi ieškinyje nurodyta, kad Ž. P. atlyginta už gedulingus pietus, teismas atmeta reikalavimą priteisti iš A. S. 13,28 EUR už maistą A. P. laidotuvėms, 79,19 EUR už alkoholinius gėrimus laidotuvėms, 832,95 EUR už gedulingus pietus po A. P. laidotuvių. Atmetamas reikalavimas priteisti 8,69 EUR už padėką laikraštyje „Kupiškėnų mintys“, nes tokios išlaidos nėra būtinos, be to, nepateiktas joks išlaidas pateisinantis dokumentas. Atmetamas reikalavimas priteisti ketursavaičio maitinimo paslaugas – 108,61 EUR bei gedulingų pietų per A. P. laidotuvių metines išlaidas – 340,00 EUR. Paprastai atlyginamos tik laidojimo ir tiesiogiai su tuo susijusios išlaidos. Šios išlaidos nėra būtinos, abiem atvejais už mirusiuosius laikomos Šv. Mišios, o maitinimo paslaugos nebūtinai teikiamos. Taip pat atmetamas reikalavimas priteisti Ž. P. negautą uždarbį nuo 2014-10-12 iki 2014-11-30 – 3218,61 EUR. Ž. P. negautas darbo užmokestis ir dienpinigiai ( 1 t., b. l. 80-82) nėra tiesiogiai susiję su laidojimo išlaidomis. Paskaičiuotas menamas darbo užmokestis neginčijamai nepagrindžia fakto, kad būtent tuo laikotarpiu Ž. P. būtų dirbęs Suomijoje, be to, iš gaunamų dienpinigių Ž. P. būtų turėjęs padengti pragyvenimo išlaidas, kurių dydis neaiškus.

Tenkinamas reikalavimas priteisti kuro išlaidas, patirtas per laidotuves – 30,38 EUR ( 1 t., b. l. 85-86). Ž. P. 2014-10-13 nupirko 24, 49 l dyzelinio kuro, teismo nuomone, tokios išlaidos yra būtinos ir reikalingos organizuojant laidotuves. Taip pat tenkinamas reikalavimas priteisti kapavietės sutvarkymo išlaidas – 2200 EUR. Šis reikalavimas pagrįstas pateiktais įrodymais ( 2 t., b. l. 136) ir tiesiogiai susijęs su A. P. žūtimi.

Ž. P. ieškinį turtinėje dalyje tenkinant iš dalies, jam iš A. S. priteisiama 2230,38 EUR turtinės žalos atlyginimui.

Ieškinyje Ž. P. dėl neturtinės žalos nurodė, kad neturtinę žalą vertina 45000 EUR dydžio suma, kadangi 5000 EUR atlygino AB „Lietuvos draudimas“, prašo priteisti iš kaltininko 40000 EUR neturtinės žalos. Nurodė, kad su A. P. pragyveno 20 metų, augino 5 vaikus. Dėl nusikalstamos veikos tapo vienišu tėvu, žlugo visi ateities planai užauginti vaikus, kartu nugyventi senatvę.

Reikalavimas priteisti išlaikymą tenkinams iš dalies. LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą.... To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, kad būtų galima netaikyti LR CK 6. 284 straipsnio nuostatų ( 4 dalis).

Iš pateiktų duomenų ( 3 t., b. l. 32), matyti, kad pajamos už pieną buvo gaunamos Ž. P. vardu. Teismo nuomone, šias pajamas – per 2014 m. 10 mėnesių gauta 2596, 51 EUR - gaudavo A. P., nes Ž. P. dirbdavo užsienyje. Taip pat tikėtina, kad A. P., prižiūrėdama Ž. P. vardu registruotus gyvulius ir paukščius ( 2 t., b. l. 142-143), gaudavo ir daugiau pajamų, tačiau tų pajamų įvertinti nėra galimybės, nes nepateikta daugiau A. P. pajamas pagrindžiančių dokumentų. Tačiau, teismo nuomone, įvertinant pateiktus duomenis apie pajamas ir tai, kad A. P. turėjo pareigą išlaikyti penkis nepilnamečius vaikus, kad vidutiniškai už pieną per mėnesį gaudavo 256,61 EUR, teismas daro išvadą, kad prašomo priteisti išlaikymo- 86,88 EUR per mėnesį – A. P. nepilnamečiui vaikui, taip pat ir ieškovei, neturėjo galimybės teikti. Teismas daro išvadą, kad A. P., pagal pateiktus duomenis apie pajamas iš ūkio, vienam nepilnamečiui vaikui galėjo teikti 50 EUR dydžio mėnesinį išlaikymą. Atmetus gaunamą šalpos našlaičių pensiją (32,40 EUR kas mėnesį, 2 t., b. l. 120), Ž. P. iš kaltininko priteisiamas 17,60 EUR kasmėnesinis išlaikymas, kadangi priteisiamas išlaikymas už tris mėnesius, viso iš kaltininko priteisiama 60,77 EUR.

Ž. P. ieškinį turtinėje dalyje tenkinant iš dalies, jai iš A. S. priteisiama 60,77 EUR turtinės žalos atlyginimui.

Posėdžio metu Ž. P. nurodė, kad negali miegoti naktimis, nuolat laukia, kada sugrįš mama. Jokie pinigai neatlygins patirto skausmo.

Nukentėjusieji M. P., gim. (duomenys neskelbtini), S. P., gim. (duomenys neskelbtini), T. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), visi žuvusiosios A. P. vaikai, atstovaujami atstovės pagal įstatymą D. P. ( 3 t., b. l. 123, 124, 125, 126), prašė priteisti kievienas po 50000 EUR neturtinės žalos ir turtinę žalą: A. P. – 1476, 96 EUR; T. P. – 7124,16 EUR; S. P. – 4691,52 EUR; M. P. 3040,80 EUR (2 t., b. l. 116-119). Ieškinyje dėl turtinės žalos nurodė, kad visi iki pilnametystės turėjo būti tėvų išlaikomi, kiekvieno iš vaikų išlaikymo išlaidos per mėnesį siekė 173,77 EUR, šią sumą dalinosi abu tėvai per pusę, kadangi mama žuvo, tai kaltininkas mamos išlaikymo dalį turėtų padengti. Nuo mamos mirties iki A. P. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) buvo 17 mėnesių laikotarpis; iki T. P. pilnametystės, kuri bus 2021-12-18, bus 82 mėnesių laikotarpis; iki S. P. pilnametystės, kuri bus (duomenys neskelbtini), bus 54 mėnesių laikotarpis; iki M. P. pilnametystės, kuri bus (duomenys neskelbtini), bus 35 mėnesių laikotarpis. A. P. mokama išlaikymo dalis, ieškovų manymu, buvo 86,88 EUR, todėl išlaikymo suma kiekvienam ieškovui lygi mėnesių skaičiaus iki pilnametystės ir 86,88 EUR sandaugai.

Remadamasis motyvais, kurie buvo nurodyti nustatant išlaikymo dydį Ž. P., teismas daro išvadą, kad A. P., pagal pateiktus duomenis apie pajamas iš ūkio, vienam nepilnamečiui vaikui galėjo teikti 50 EUR dydžio mėnesinį išlaikymą. Atmetus gaunamas šalpos našlaičių pensijas ( 32,40 EUR kas mėnesį, 2 t., b. l. 121, 122, 123, 124), kiekvienam iš ieškovų iš kaltininko priteisiamas 17,60 EUR kasmėnesinis išlaikymas. Iki nuosprendžio priėmimo dienos ieškovams išlaikymas priteisiamas fiksuota suma, toliau kas mėnesį po 17,60 EUR iki nepilnamečių ieškovų pilnametystės. A. P., jau sulaukusiam pilnametystės, priteisiamas išlaikymas už 17 mėnesių fiksuota suma -299,20 EUR; T. P., sulauksiančiam pilnametystės (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas už 82 mėnesius- už 22 mėnesius fiksuota suma – 387,20 EUR, toliau už 60 mėnesių mokant kas mėnesį 17,60 EUR, pradedant mokėti 2016 m. spalio mėnesį ir toliau mokant kas mėnesį, priteistą sumą sumokant iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; S. P., sulauksiančiai pilnametystės (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas už 54 mėnesius- už 22 mėnesius fiksuota suma – 387,20 EUR, toliau už 32 mėnesius mokant kas mėnesį 17,60 EUR, pradedant mokėti 2016 m. spalio mėnesį ir toliau mokant kas mėnesį, priteistą sumą sumokant iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos; M. P., sulauksiančiam pilnametystės (duomenys neskelbtini), priteisiamas išlaikymas už 35 mėnesius- už 22 mėnesius fiksuota suma – 387,20 EUR, toliau už 13 mėnesių mokant kas mėnesį 17,60 EUR, pradedant mokėti 2016 m. spalio mėnesį ir toliau mokant kas mėnesį, priteistą sumą sumokant iki mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

Ieškovų ieškinį turtinėje dalyje tenkinant iš dalies, iš A. S. priteisiama: A. P. 299,20 EUR išlaikymas fiksuota suma; T. P. 387,20 EUR išlaikymas fiksuota suma, taip pat 1056,00 EUR išlaikymas iki T. P. pilnametystės, sumokamas per 60 mėnesių po 17,60 EUR kas mėnesį; S. P. 387,20 EUR išlaikymas fiksuota suma, taip pat 563,20 EUR išlaikymas iki S. P. pilnametystės, sumokamas per 32 mėnesius po 17,60 EUR kas mėnesį; M. P. 387,20 EUR išlaikymas fiksuota suma, taip pat 228,80 EUR išlaikymas iki M. P. pilnametystės, sumokamas per 13 mėnesių po 17,60 EUR kas mėnesį.

Ieškovams A. P., T. P., S. P. ir M. P. iš kaltininko A. S. iš viso priteisiamas 3308,80 EUR turtinės žalos atlyginimas.

Ieškinyje ieškovai A. P., T. P., S. P. ir M. P. dėl neturtinės žalos nurodė, kad jie nuo mažens gyveno su mama, psichologinis ryšys su mama buvo labai artimas, o A. S. nusikalstama veika negrįžtamai pakeitė jų gyvenimą. Suaugęs asmuo netekęs mamos nepatiria tokių pergyvenimų, kokius patiria vaikai.

Nukentėjusysis L. L., A. P. tėtis, prašė priteisti 10000 EUR neturtinės žalos ( 1 t., b. l. 109-110). Ieškinyje nurodė, kad jo ir dukters ryšys buvo artimas. Jo ir dukters bendravimas buvo nuolatinis, pasipasakodavo savo bėdas ir džiaugsmus. Sužinojęs apie dukters mirtį patyrė didelius dvasinius pergyvenimus, skausmas dėl dukters mirties tęsis ne vienerius metus, gal ir iki gyvenimo pabaigos.

Posėdžio metu L. L. nurodė, kad į įvykio vietą bijojo važiuoti, kol duktė buvo neišvežta. Tą dieną tik po pietų pamatė nelaimės vietą, nelaimės vietą buvo nufilmavęs telefonu, tačiau vėliau ištrynė manydamas, kad viskas greičiau užsimirš. Tačiau verkia dieną ir naktį, negali susitaikyti su brangiausio žmogaus netektimi.

Posėdžio metu R. L. nurodė, kad nelaimės dieną planavo su dukterimi susitikti ir padėti jai perginti į kitą ganyklą karves. Žentas dažnai būdavo užsienyje, ji su vyru dukrai padėdavo atlikti įvairius darbus.

Civilinis ieškovas -Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius- prašė priteisti 229, 55 EUR turtinės žalos ( 2 t., b. l. 85-86). Ieškinyje nurodė, kad dėl A. P. mirties Ž. P. nuo 2014-10-11 iki 2016-04-30 paskyrė per mėnesį 70,00 Lt (nuo 2015-01-01 – 21 EUR) valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Civilinis ieškovas nuo 2014-11-01 iki 2015-09-30 apskaičiavo ir išmokėjo Ž. P. 229,55 EUR valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos. Ieškovas reikalavimą grindžia remdamasis LR CK 6.290 straipsniu.

Ieškinys tenkinamas. Iš pateiktų dokumentų ( 2 t., b. l. 87-94) matyti, kad ieškovas Ž. P. dėl sutuoktinės A. P. mirties paskyrė ir išmokėjo nuo 2014-11-01 iki 2015-09-30 229,55 EUR valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. LR CK 6.290 straipsnio 1 dalis nurodo, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Nagrinėjamu atveju A. P. gyvybės neteko dėl A. S. nusikalstamos veikos, todėl ieškovas, išmokėjęs A. P. sutuoktiniui Ž. P. 229,55 EUR dydžio našlio pensiją, įgijo į A. S. regreso teisę ir iš A. S. 229,55 EUR turtinės žalos priteisiama ieškovui - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Kadangi A. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, teismas į bylos nagrinėjimą civiliniu atsakovu 2015-11-20 protokoline nutartimi ( 2 t., b. l. 113, 115) buvo įtraukęs Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurą, nes A. S. transporto priemonę vairavo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras į ieškovų pateiktus ieškinius pateikė paaiškinimus ( 3 t., b. l. 7-14), kuriuose nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad per eismo įvykį padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas. Trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos Draudikų biurui gali pateikti tik atsisakęs reikalavimo įvykio kaltininkui – nagrinėjamu atveju A. S..

Nukentėjusieji teismo posėdyje, vykusiame 2015-12-10, pretenzijų kaltininkui A. S. neatsisakė ( 3 t., b. l. 35), todėl teismas 2015-12-10 nutartimi ( 3 t., b. l. 37-38) pašalino iš bylos civilinį atsakovą Transporto priemonių draudikų biurą.

Teismas pasisako dėl neturtinės žalos reikalavimų, pareikštų visuose ieškiniuose.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, pateikdamas paaiškinimus ( 3 t., b. l. 9-10) dėl ieškinių, nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“, Biuro vardu administruodamas žalą, nukentėjusiajam Ž. P. 2015-01-06 išmokėjo 6289,07 EUR draudimo išmoką, įskaitant 5000,00 EUR už patirtą neturtinę žalą. Šios sumos gavimą teismo posėdyje patvirtino Ž. P., todėl 5000,00 EUR yra įskaitomi į atlygintinos neturtinės žalos sumą.

Teismas konstatuoja, kad Ž. P., Ž. P., A. P., T. P., S. P., M. P., R. L. ir L. L. dėl A. S. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą – nurodė patirtus pergyvenimus ir dvasines kančias ieškinyje bei davė paaiškinimus posėdžio metu.

Nukentėjusiųjų reikalavimai, išskyrus Ž. P., priteisti neturtinę žalą tenkinami iš dalies žalą priteisiant iš kaltinamojo A. S..

LR BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nukentėjusieji yra susiję su žuvusiąja A. P. – Ž. P., A. P., T. P., S. P. ir M. yra žuvusiosios vaikai, Ž. P. yra sutuoktinis, R. L. ir L. L. yra tėvai – todėl visi dėl A. P. mirties patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, pilnai ar iš dalies tenkindamas ieškovų ieškinius dėl turtinės žalos, iš kaltininko A. S. ieškovams priteisia 5829,50 EUR dydžio turtinę žalą.

Nukentėjusieji, pateikdami ieškinius dėl A. P. žūties, visą neturtinę žalą įvertino 315000 EUR ( penki A. P. vaikai prašo priteisti po 50000 EUR, A. P. tėvai prašo priteisti po 10000 EUR, sutuoktinis Ž. P. prašo priteisti 40000 EUR, visą neturtinę žalą įvertino 45000 EUR, reikalavimą sumažino gauta 5000 EUR draudimo išmoka), priteisti iš kaltininko prašo 310000 EUR neturtinės žalos.

Remiantis teismų praktika, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, kur eismo įvykio metu dėl asmens žūties jo artimiesiems padaryta neturtinė žala, žalos atlyginimui priteisti dydžiai svyruoja nuo 4300 EUR iki 43500 EUR ( Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013 ir kt.).

Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų paaiškinimus ir kitas aplinkybes laikytina, kad žuvusiosios vaikai patyrė didesnę neturtinę žalą už sutuoktinį ir tėvus. Vaikai didžiausią neturtinę žalą patyrė todėl, kad mamos neteko būdami labai jauno amžiaus, dar ir šiuo metu trys yra nepilnamečiai. Nukentėjusieji L. ir R. L., pateikdami ieškinius, juose taip pat nurodė, kad patyrė mažesnę neturtinę žalą nei žuvusiosios vaikai ir sutuoktinis. Atsižvelgiama, kad Ž. P. su A. P. iki jos žūties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, santuokoje pragyveno 18 metų, o tėvus A. P. paliko sudariusi santuoką – 1996 metais.

Suprantama, kad bandymas nustatyti neturtinės žalos dydį bei lyg ir surūšiuoti nukentėjusiuosius nemažina nukentėjusiųjų skausmo dėl mamos, sutuoktinės, dukters žūties, tiesiog teismui privaloma konkrečia pinigų suma neturtinę žalą paskirstyti tarp nukentėjusiųjų.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusieji Ž. P., Ž. P., A. P., T. P., S. P., M. P., R. L. ir L. L. patyrė neturtinę žalą, ši neturtinė žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 310000 EUR – nes nustatant žalos dydį būtina atsižvelgti į daugelį kitų aplinkybių. Atsižvelgiama į A. S. kaltės formą- padarė neatsargų nusikaltimą (kaltės forma – nusikalstamas nerūpestingumas) ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, A. S. yra jaunas ir darbingas ( 22 metai sueis (duomenys neskelbtini)), dirbantis pas ūkininką R. B. ( 3 t., b. l. 26-27), tačiau dirbantis tik 2 valandas per dieną ir uždirbantis 81,25 EUR per mėnesį. Taip pat atsižvelgiama, kad A. S. neturi nekilnojamųjų daiktų ( 3 t., b. l. 30) ir automobilių ( 3 t., b. l. 31), išskyrus tą, su kuriuo padarytas eismo įvykis. Pagrindinė aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra tai, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, bei į ypač skaudžias eismo įvykio pasekmes.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą ir prieina išvados, kad nukentėjusieji dėl šeimos nario netekties patyrė 40000 EUR neturtinę žalą. Prašoma priteisti suma -310000 EUR – yra per didelė, prieštaraujanti teismų praktikai analogiškose bylose, nors kaltininkui ir esant jauno amžiaus, tokią žalos sumą būtų sunku išmokėti iki gyvenimo pabaigos.

Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi būti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamą elgesį. Žmogaus mirties neįmanoma kompensuoti pinigais, todėl 40000 EUR neturtinė žala leistų nors iš dalies kompensuoti nukentėjusiųjų skausmą. Priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį – 310000 EUR - teismo nuomone, tai prieštarautų CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Atsižvelgtina, kad iš kaltininko A. S. ieškovams teimas priteisia 5829,50 EUR dydžio turtinę žalą. Neturtinės žalos dydis – 40000 EUR – sumažinamas sumomis, kurias AB „Lietuvos draudimas“ ir A. S. yra sumokėję Ž. P.. Kaip anksčiau minėta, AB „Lietuvos draudimas“ Ž. P. yra atlyginęs 5000 EUR neturtinės žalos, o A. S. Ž. P. yra sumokėjęs 600 EUR neturtinės žalos ( 3 t., b. l. 24, 25, 28).

Laikytina, kad visi nukentėjusieji dėl A. P. mirties patyrė 40000 EUR neturtinės žalos. Teismo nuomone, kievienas žuvusiosios vaikas patyrė po 6000 EUR neturtinės žalos, žuvusiosios sutuoktinis Ž. P. patyrė 5600 EUR neturtinę žalą, žuvusiosios tėvai R. ir L. L. patyrė po 2200 EUR neturtinės žalos. Kadangi Ž. P. 5600 EUR neturtinės žalos atlyginimą jau gavęs, jam neturtinės žalos atlyginimas iš A. S. nepriteisiamas.

Įvertinęs ieškinių reikalavimus, teismas ieškinius tenkina iš dalies ir ieškovams iš kaltininko A. S. priteisia:

Ž. P. - 2230,38 EUR turtinės žalos atlyginimui;Ž. P. - 60,77 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui; A. P. – 299,20 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;T. P. – 1443,20 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;S. P. – 950,40 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;M. P. – 616,00 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;R. L. – 2200 EUR neturtinės žalos atlyginimui;L. L. – 2200 EUR neturtinės žalos atlyginimui;Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui - 229,55 EUR turtinės žalos atlyginimui.

Dėl bausmės.

A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 6 d., ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144 str., padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio turėjo esminės reikšmės abiejų nusikalstamų veikų padarymui, kadangi apsvaigimas nuo alhoholio numatytas LR BK 281 str. 6 d. dispozicijoje, tai nebegali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. A. S. alkotesteriu 2014-10-11 13 val. 53 min. nustatytas 0,55 prom. neblaivumas ( 2 t., b. l. 1), o nusikalstamos veikos padarytos 2014-10-11 apie 7 valandą, akivaizdu, kad tuo metu A. S. neblaivumas buvo didesnis. Jei A. S. automobilį būtų vairavęs blaivus, nebūtų nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d., tokiu atveju tikriausiai nebūtų ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 144 str.

Prokurorė baigiamosiose kalbose A. S. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 6 d., siūlė nelaikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo nuomone, tokia prokurorės pozicija nenuosekli. A. S. teismo posėdyje duoti parodymai iš esmės yra tokie pat, kokie duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamajame akte prokurorė buvo nurodžiusi, kad yra galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ( 2 t., b. l. 82). Tai reiškia, kad perduodant baudžiamąją bylą į teismą prokurorė turėjo nuomonę, jog A. S. prisipažįsta esąs kaltas ( LR BPK 273 str.), tačiau tą nuomonę pakeitė. A. S. iš esmės nekeitus parodymų apie padarytą nusikalstamą veiką, teismas laiko, kad yra viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

A. S. teisiamas pirmą kartą ( 1 t., b. l. 181-183), padarė vieną neatsargų nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendžiu ( 1 t., b. l. 184-190), remiantis LR BK 93 straipsnio nuostatomis, A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 284 str. 1 d.

A. S. baustas administracine tvarka ( 1 t., b. l. 191-196), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nubaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( 1 t., b. l. 198). A. S. (duomenys neskelbtini) seniūnijos- mokėsi (duomenys neskelbtini) mokymo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje- charakterizuojamas teigiamai ( 1 t., b. l. 199), trumpai yra dirbęs įvairiose įmonėse ( 1 t., b. l. 200), šiuo metu 0,25 etato dirba pas ūkininką R. B. ( 3 t., b. l. 26-27). (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenės ir ūkininko R. B. A. S. charakterizuojamas teigiamai ( 3 t., b. l. 20, 21). A. S. 2016-07-09 planavo registruoti santuoką su L. R. ( 3 t., b. l. 29), tačiau 2016-08-10 vykusiame teismo posėdyje informacija apie sudarytą santuoką nepateikta.

LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nagrinėjamu atveju A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas - neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 144 staipsnyje. LR BK 144 straipsnio sankcijoje numatytos ir alternatyvios laisvės atėmimui bausmės, tačiau LR BK 281 str. 6 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, todėl A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 75 str. 1 dalis nurodo, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be relaus bausmės atlikimo. Formalūs pagrindai dėl bausmės vykdymo atidėjimo A. S. yra ( laikomas teisiamu pirmą kartą, yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbovietės ir gyvenamosios vietos bendruomenės), tačiau pastebėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad A. S. nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, o tai rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams. Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas ( 1 t., b. l. 191-196) matyti kad A. S. šiurkščiai Kelių eismo taisykles pažeidžia ne pirmą kartą. A. S. 2014-07-31 nutarimu nubaustas už tai, kad policijos pareigūnui pareikalavus nenurodė duomenų asmens, kuris įvykdė administracinį teisės pažeidimą su A. S. priklausančia transporto priemone, automobilį paliko taip, kad juo galėjo pasinaudoti kiti asmenys. Taip pat nustatyta, kad A. S. 2014-07-19 23 val. 46 min. vairavo automobilį BMW būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę – už šiuos pažeidimus nutarimas nubausti A. S. priimtas 2015-02-09. Iš šių pažeidimų A. S. išvadų nepadarė, nepasimokė, nepraėjus nė trims mėnesiams vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus ir mirtinai sužalojo dviračiu važiavusią A. P..

A. S. daro ir kitokius administracinius teisės pažeidimus – 2014-07-31 nubaustas pagal LR ATPK 187 straipsnio 2 dalį ( pažeidimą padarė būdamas neblaivus); 2015-04-02 nubaustas pagal LR ATPK 174 straipsnį; 2015-04-28 nubaustas pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį; 2015-07-16 nubaustas pagal LR ATPK 174 straipsnį; 2015-09-04 nubaustas pagal LR ATPK 178 straipsnio 1 dalį.

Padarytų pažeidimų analizė leidžia daryti išvadą, kad A. S. nevengia vartoti alkoholinių gėrimų. Dviprasmiškai atrodo A. S. elgesys, kai eismo įvykio, kurio metu žuvo A. P., išvakarėse A. S. įsigijo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įstatymai nedraudžia asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, įsigyti automobilį, tačiau duodamas paaiškinimus A. S. nenurodė, kad bando ar bandė įgyti teisę vairuoti. A. S. nurodė suprantąs, jog neturi teisės vairuoti automobilio, tačiau A. S. elgesys leidžia manyti, jog tuo automobiliu jis būtų važinėjęs ir neturėdamas teisės vairuoti. Eismo įvykis, dėl kurio žuvo A. P., įvyko 2014-10-11 apie 7 val., tačiau iš ištirtų įrodymų matyti, kad A. S., vartodamas alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus, važinėjo įgytuoju automobiliu nuo spalio 10 dienos iki eismo įvykio. M. ir K. N. parodė – joms esant automobilyje BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį visą laiką vairavo A. S.. Kyla retorinis klausimas – kokį laikotarpį A. S. dar būtų važinėjęs neturėdamas teisės vairuoti, jei nebūtų eismo įvykio arba A. S. nebūtų sulaikiusi policija.

Pastebėtina, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų LR BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009, 2K-271/2010, 2K-530/2011).

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad A. S. automobiliu važiavo praktiškai nežiūrėdamas į kelią – jis net nebandė stabdyti atsiradus kliūčiai. Įvykus eismo įvykiui, kaltę bandė suversti A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nors ir pripažindamas kaltę, A. S. visokiais būdais siekė sušvelninti kaltę teigdamas, kad A. P. jam trukdė vairuoti, ką A. P. ir K. N. paneigė. Be to, sukėlęs eismo įvykį, pagalbos sužalotai nukentėjusiajai nebandė suteikti, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Netrukus sugrįžęs į eismo įvykio vietą, nors ir perspėtas liudytojo R. K. to nedaryti, vėl pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokie A. S. veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys ne tik elementarias atsargumo taisykles, bet ir žmogiškumo normas. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. partrenkė A. P., kuri važiavo ne ta pačia kryptimi kaip A. S., o priešais A. S. važiavimo kryptį, tai yra kairiąja nuo A. S. kelio puse. Tai tik dar kartą patvirtina didelį A. S. neatsakingumą ir pavojingumą (vairuojant automobilį) kelyje.

Taip pat pažymėtina, kad A. S. nusikalstamas elgesys sukėlė itin sunkius ir negrįžtamus padarinius – našlaičiais liko penki vaikai, iš kurių keturi buvo nepilnamečiai eismo įvykio dieną, trys tebėra nepilnamečiai ir šiuo metu. Nukentėjusieji, negalėdami susitaikyti su dvasiniais sukrėtimais ir didžiuliu skausmu dėl A. P. netekties, pateikė didelius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo, nors kartu patys ir nurodė, kad bet kokia pinigų suma neatstos patiriamų pergyvenimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nemato galimybės atidėti A. S. bausmės vykdymą.

A. S. už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirtina mažesnė už bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė ( yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė), o už nusikaltimo, numatyto LR BK 144 straipsnyje, padarymą skirtina didesnė už bausmės vidurkį arešto bausmė ( yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė), bausmės subendrintinos iš dalies sudedant.

Automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. S., konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ( LR BK 72 straipsnis).

Remiantis BPK 106 str., iš kaltinamojo priteisiamos nukentėjusiojo Ž. P. išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, šios išlaidos nemažinamos, nes įvyko 13 teismo posėdžių bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat išprendžiamas kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas ( 2 t., b. l. 51, 52).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 144 straipsnyje, ir paskirti 60 parų arešto bausmę.

Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 ( penkerių) metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką A. S. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-10-11 iki 2014-10-13 (dvi paras).

Remiantis LR BK 67 ir 72 straipsniais, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. S..

Civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – ieškinį tenkinti pilnai ir ieškovui priteisti iš A. S. 229,55 EUR turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiųjų fizinių asmenų ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti:

Ž. P. iš A. S. - 2230,38 EUR turtinės žalos atlyginimui;Ž. P. iš A. S. - 60,77 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui; A. P. iš A. S. – 299,20 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui;T. P. iš A. S. – 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui ir 1443,20 EUR turtinės žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusią žalą išmokant po 17,60 EUR kas mėnesį per 60 mėnesių, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;S. P. iš A. S. – 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui ir 950,40 EUR turtinės žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusią žalą išmokant po 17,60 EUR kas mėnesį per 32 mėnesius, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;M. P. iš A. S. – 6000 EUR neturtinės žalos atlyginimui 616,00 EUR turtinės žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusią žalą išmokant po 17,60 EUR kas mėnesį per 13 mėnesių, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;R. L. iš A. S. – 2200 EUR neturtinės žalos atlyginimui;L. L. iš A. S. – 2200 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų fizinių asmenų ieškinius atmesti.

Kardomąsias priemones A. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Iš A. S. priteisti Ž. P. 777, 87 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

dviračio rėmą su ratais, du batus, du kibirus, keturis stiklainius su kvapų pėdsakais – sunaikinti kaip menkaverčius; laikrodį, dėžutę su kaljanu, juodus marškinėlius, džemperį „Nike“, sportines kelnes „Nike“- grąžinti A. S.; voką su stiklo šukių pavyzdžiu, 4 vokus su biologiniais pėdsakais, 2 vokus su mikrodalelėmis, voką su pirštų pėdsakais - sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.