Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir nukentėjusiųjų S. P., A. P., T. P. ir M. P. atstovės pagal įstatymą D. P. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, 144 straipsnį ir paskyrė:

pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 144 straipsnį arešto bausmę 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 ir 72 straipsniais, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. S., konfiskavimas.

Civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – ieškinys tenkintas pilnai ir ieškovui priteista iš A. S. 229,55 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiųjų fizinių asmenų ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš A. S. priteista:

Ž. P. 2230,38 Eur turtinės žalos atlyginimui;

Ž. P. 60,77 Eur turtinės žalos ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimui;

A. P. 299,20 Eur turtinės žalos ir 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimui;

T. P. 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 1443,20 Eur turtinės žalos atlyginimui: 387,20 EUR fiksuota suma, likusią žalą išmokant po 17,60 Eur kas mėnesį per 60 mėnesių, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;

S. P. 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 950,40 Eur turtinės žalos atlyginimui: 387,20 Eur fiksuota suma, likusią žalą išmokant po 17,60 Eur kas mėnesį per 32 mėnesius, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;

M. P. 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimui 616,00 Eur turtinės žalos atlyginimui: 387,20 Eur fiksuota suma, likusią žalą išmokant po 17,60 Eur kas mėnesį per 13 mėnesių, mokėjimus pradedant vykdyti 2016 m. spalio mėnesį;

R. L. 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimui;

L. L. 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Iš A. S. priteista Ž. P. 777, 87 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad jis 2014 m. spalio 11 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 8,5 kilometre, būdamas neblaivus (0,55 promilės girtumas), vairuodamas automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119, 127 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis ir žuvo žmogus, t.y.: nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kokios iš anksto numatomos kliūties, ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, važiuodamas nesulėtino ar visiškai nesustabdė automobilio ir partrenkė kelio važiuojamosios dalies kairiąja puse, priešpriešais, dviračiu važiavusią A. P., kuri dėl patirtų sužalojimų, t.y. kūno sumušimų: muštinių žaizdų, odos nubrozdinimų veide, kraujosruvos viršugalvyje, odos nubrozdinimų krūtinėje, plėštinių-traiškytinių žaizdų plaštakose, kairėje pėdoje, odos nubrozdinimų su poodinėmis kraujosruvomis kairiame kelyje, abiejose blauzdose, stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų pažeidimu, krūtinkaulio ir kairio 8 šonkaulio lūžių, širdiplėvės ir dešinio plaučio plyšimų, abiejų plaučių ir kepenų sumušimo, abiejų šlaunikaulių ir kairio blauzdikaulio skeveldrinių lūžių, 2014 m. spalio 11 d. mirė. A. S. pagal BK 144 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2014 m. spalio 11 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 8,5 kilometre, būdamas eismo dalyviu - automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju, sukėlusiu eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota dviratininkė A. P., pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.4, 219.5 punktus, nurodančius, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jam pačiam; bei imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nurodančio imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja A. P., jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nuosprendį panaikinti ir priimant naują išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kvalifikuojant jo padarytą veiką pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, jog padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, apeliantas prašo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.Skunde nurodoma, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas įdingai vertino byloje esančius įrodymus, pripažindamas teisingais tik kaltinančius, nelygindamas jų kitų byloje esančių duomenų kontekste, nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl A. P. kūno perkėlimo.Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į liudytojo D. B. pirminius parodymus, kad jis patraukė A. P. nuo arimo ant kelkraščio. D. B. teigė, kad po eismo įvykio A. P. nuo automobilio buvo apie 20 – 30 m atstumu, patraukė tik du žingsnius. Kitos apklausos metu D. B. paaiškino, kad žuvusioji nuo automobilio buvo atstumu, koks yra per teismo salę, tai yra apie 10 metrų. Tačiau, atlikus paskaičiavimus pagal vietos apžiūros protokolą, atstumas nuo A. P. kūno iki automobilio buvo 106 m. Tai rodo, kad D. B., dar neatvykus medicinos darbuotojams, sunkiai sužalotą A. P. panešė ar patraukė 80 metrų.Aplinkybę, kad A. P. buvo traukiama ar nešama patvirtina ir K. N. parodymai, pagal kuriuos visi išlipę iš automobilio pamatė nutrenktą žmogų, gulintį 4-5 metrų atstumu nuo automobilio. Pakartotinai apklausta K. N. parodė, kad žmogus nuo automobilio gulėjo apie 6 m atstumu. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. S. parodė, kad kraujo ar tempimo nuo automobilio žymių nepastebėjo, tačiau, nuteistojo manymu, šiais parodymais negali būti paneigta nukentėjusiosios tempimo galimybė. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas iš teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų nepastebėjo ir automobilio paliktų vėžių arime. Kadangi dvi tonas sveriantis automobilis nepaliko aiškių vėžių, tai žmogaus tempimo žymių paprasčiausia ir negalėjo likti. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mirtis negalėjo įvykti iš karto, nes nebuvo gyvybiškai svarbių organų - galvos smegenų, širdies bei plaučių sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe. Teismo ekspertas paaiškino, kad nukraujavimui būdingų požymių išsivystymui reikalingas laiko tarpas, kuris mažiausiai skaičiuojamas dešimtimis minučių ir pateikė išvadą, kad A. P. nešimas, tempimas galėjo sąlygoti sveikatos būklės pablogėjimą - intensyvesnį kraujavimą, tačiau kraujavimo priežastis buvo patirta auto trauma. Tuo atveju, jeigu A. P. nebūtų po eismo įvykio nešama, tempiama 70 metrų, laiku jai suteikus tinkamą medicininę pagalbą, mažai tikėtina, tačiau galėjo būti išgelbėta jos gyvybė. Šie eksperto paaiškinimai rodo, kad po patirtų sužalojimų dėl vidinio kraujavimo A. P. negalima buvo judinti. Taigi, D. B. po eismo įvykio pasielgė neapdairiai ir neapgalvotai, stengdamasis padėti artimam asmeniui, tačiau tokie jo veiksmai galimai ir lėmė intensyvesnį kraujavimą bei A. P. mirtį. Nuteistasis teigia, kad į šias labai svarbias aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė. Ignoruodamas kvalifikuoto teismo medicinos specialisto išvadą, teismas galėjo iškviesti specialistus ir juos apklausti, tačiau to nepadarė. Esant dviejų teismo medicinos specialistų skirtingoms išvadoms, galėjo skirti ekspertizę, tačiau to irgi nepadarė.Pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai, apelianto manymu, yra esminio pobūdžio, nes dėl jų nepagrįstai buvo nustatyta jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėtis. Mano, kad jis turi būti išteisintas arba jo veika turi būti kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sužalojimas.Nuteistasis apeliaciniame skunde neigia ir kitą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 144 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už žmogaus palikimą be pagalbos, kai jo gyvybei gresia pavojus. Nurodo, kad po eismo įvykio buvo streso būklėje, todėl nepamena pačių eismo įvykio aplinkybių ir tikrai nežinojo, kad sužalotas yra žmogus. Byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl šios veikos aplinkybių yra prieštaringi ir galimai sąlygoti paprasčiausio pykčio.Apeliantas nesutinka ir su paskirta bausme, mano, kad penkerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Atkreipia dėmesį, kad dėl eismo įvykio gailėjosi, pergyveno, pagal galimybes moka už padarytą žalą. Būdamas laisvėje, visuomenei būtų naudingesnis.Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatyta bausmės atlikimo vieta. Pagal BK 50 straipsnį, bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Atkreipia dėmesį, kad jis ne tik pripažino savo kaltę ir gailėjosi, bet ir stengėsi atlyginti padarytą žalą. Neteistas, dirba, turi draugę, todėl mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje.Nukentėjusiųjų M. P., S. P. ir T. P. atstovė D. P. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti A. S. nusikalstamą veiką iš BK 281 straipsnio 6 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį. Jei teismas manytų, kad perkvalifikuoti veiką nėra pagrindo, prašo pagal 281 straipsnio 6 dalį paskirti griežtesnę bausmę, kurios dydis būtų artimas sankcijoje numatytai maksimaliai laisvės atėmimo bausmei. Nukentėjusiųjų atstovė taip pat prašo iš A. S. priteisti nepilnamečiams M. P. 3040,80 Eur, S. P. 4691,52 Eur ir T. P. 7124,16 Eur turtinės žalos ir kiekvienam iš jų po 16 000 Eur neturtinės žalos. Skunde nurodoma, kad A. S. suvokė, kad vairuodamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neįjungtais automobilio priekiniais žibintais tamsiu paros metu, gali nužudyti kitus eismo dalyvius. Numatė, kad vairuodamas tokiu būdu, kai gyventojai važiuoja prižiūrėti besiganančius galvijus, gali sukelti pavojų kitų asmenų gyvybei ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Tai rodo, kad A. S. nužudė A. P. netiesiogine tyčia.Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė taip pat prašo griežtinti nuteistajam skirtą bausmę, jei veika nebūtų perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Mano, kad A. S. gailėjimasis nenuoširdus, nes kaltininkas nesiėmė pakankamų priemonių palengvinti nukentėjusiųjų padėtį – viso proceso metu A. S., būdamas darbingas ir jauno amžiaus, sumokėjo Ž. P. tik 600 Eur. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. S. po autoįvykio, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, pabėgo iš įvykio vietos ir nesiėmė veiksmų, kad jo sukeltos pasekmės būtų kuo švelnesnės. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams aiškino manęs, kad nutrenkė stirną, įkalbėjo K. N. sakyti netiesą, kad vairavo ne jis, o A. P.. Vėliau aiškino, kad A. P. trukdė jam vairuoti, nors šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas liudytojas. A. S. nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Bylos duomenimis jis ne pirmą kartą vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, yra padaręs kitų KET pažeidimų. Tai ypač neigiamai apibūdina jo asmenybę, kaip neatsakingą ir abejingą galimoms pasekmėms kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nukentėjusiųjų atstovė prašo skirti A. S. laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytai maksimaliai jos ribai. Nukentėjusiųjų atstovė taip pat nesutinka ir su ta nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas civilinis ieškinys jos atstovaujamųjų nepilnamečių atžvilgiu. Jos manymu, priteista turtinė žala yra per maža. Teigia, kad pagal susiformavusią teismų praktiką vieno specialių poreikių neturinčio vaiko poreikiai sudaro apie 1 MMA (Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo atveju buvo prašyta mažiau nei 1 MMA. Įvertinus tai, kad tėvo ir motinos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra lygios, motinos dalis išlaikymo prievolėje yra 86,88 Eur. Teismas, įvertino A. P. pajamas, kurios buvo 256,61 Eur, tačiau neįvertino kad šeima gyveno ūkiškai. A. P., laikydama karves, dalį pieno priduodavo ir gaudavo iš to pajamas, o dalį palikdavo šeimos reikmėms. Žuvusioji taip pat augino kiaules ir paukščius, tokiu būdu aprūpindavo šeimą maistu bei atlikdavo namų ruošos darbus. Tai turėjo būti įvertinta pinigine verte.Skunde nurodoma, kad įstatymas nenumato galimybės nepilnamečiams išlaikymą mažinti našlaičių šalpos pensijos dydžiu, todėl teismas išlaikymo sumą sumažino nepagrįstai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats civilinis atsakovas pripažino ieškinį dėl 86,88 Eur kiekvienam vaikui. Įvertinus minėtas aplinkybes, atstovės manymu, ieškinys dėl turtinės žalos A. P. nepilnamečiams vaikams turėjo būti tenkinamas pilnai.Skundu ginčijama ir kita nuosprendžio dalis, kuria priteista neturtinė žala po 6 000 Eur nužudytosios nepilnamečiams vaikams. Skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, pagal kurią kai dėl neblaivaus vairuotojo padarytų KET pažeidimų žūsta žmogus, jo vaikui priteistinų žalų dydžiai svyruoja nuo 2 896,20 iki 14 481 Eur, o sutuoktiniui – nuo 4344,30 iki 17 377,20 Eur.Nustatant neturtinę žalą, būtiną atsižvelgti į ypač sunkias pasekmes, nes motinos neteko keturi jos nepilnamečiai vaikai ir vienas labai jaunas pilnametis vaikas. Vaikų ryšys su motina buvo labai stiprus, iki šiol jie patiria didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo turtinę padėtį, nes jis yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę atlyginti ieškiniu prašomą 16 000 Eur neturtinę žalą kiekvienam nepilnamečiui vaikui. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, nuteistasis A. S. prašo nukentėjusiųjų atstovės D. P. apeliacinio skundo netenkinti. Nesutinka, kad jo veika būtų perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis remiasi teismų praktika analogiškose bylose, pagal kurią asmens veiksmai gali būti pripažinti kaip nužudymas jei vairuotojas suvokia, kad dėl jo veiksmų tikrai atsiras žalingi padariniai, susiję su sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu. Tokių aplinkybių nebuvo byloje nustatyta. Šiuo atveju vairavo, būdamas nesunkaus girtumo laipsnio, vietovėje, kurioje nėra intensyvaus eismo, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Vairavo įjungtomis šviesomis - tai patvirtino liudytojai A. B. ir D. N.. Minėtos aplinkybės paneigia BK 129 straipsnio 1 dalies subjektyviąją pusę – galėjimą suprasti, kad tokia veika kėsinasi į kito asmens sveikatą ar gyvybę. Nuteistasis nesutinka ir su nukentėjusiųjų atstovės argumentais dėl paskirtos bausmės pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Priešingai, nei nurodoma atsiliepime, jo gailėjimasis dėl padarytos veikos buvo nuoširdus, jis laisva valia prisipažino ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl įvykio ir stengiasi švelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teikia nukentėjusiesiems neatidėliotiną pagalbą, atsiprašė, dalyvavo laidotuvėse, atnešė gėlių, įteikė vokelį su pinigais, atpirko įvykio metu sudaužytus bidonus. Mokėjo už padarytą žalą tiek kiek galėjo. Bylos duomenimis iš viso sumokėjo daugiau negu 1000 eurų. Iš eismo įvykio pasišalino tik todėl, kad būdamas streso būsenoje, nesuvokė, kad kliudė žmogų. Nuteistasis nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl paskirtos per švelnios bausmės ir dėl ieškinių. Mano, kad paskirta bausmė per griežta, tačiau pritaria teismo sprendimui ieškinių pilna apimtimi netenkinti.Teismo posėdyje A. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų M. P., S. P. ir T. P. atstovės D. P. skundą atmesti. Prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti. Nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės skundą tenkinti iš dalies. Netenkinti prašymo dėl veikos perkvalifikavimo į BK 129 str. 1 d., tačiau prašo tenkinti skundą toje dalyje, kur prašoma padidinti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Nukentėjusieji Ž. P., Ž. P., S. P., R. L., L. L. bei nukentėjusiųjų S. P., A. P., T. P., M. P. atstovei pagal įstatymą D. P. prašo nuteistojo skundą atmesti, o nukentėjusiųjų atstovės D. P. skundą pilnai tenkinti.Nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nukentėjusiųjų atstovės apeliacinio skundo

Nukentėjusiųjų atstovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo veikos kvalifikavimo ir prašoma A. S. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d. Veiką perkvalifikuoti buvo prašoma ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pagrįstai tokį prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė. Tam, kad būtų pagrindas A. S. kaltinti tyčia mirtinai sužalojus žmogų, būtina nustatyti, kad jo elgesys kėlė grėsmę daugeliui žmonių ir realiai nebuvo, ar buvo labai menka galimybė, kad taip besielgdamas jis išvengs sunkių pasekmių. Šiuo atveju nustatyta, kad A. S. nors ir būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį, tačiau tai jis darė pakankamai tuščiame užmiesčio kelyje. Tai, kad tame kelyje eismas nėra intensyvus, patvirtina ir tai, jog nėra duomenų, kad po nukentėjusios sužalojimo iki spec. tarnybų atvykimo pro įvykio vietą būtų važiavusios kitos transporto priemonės. A. P. kliudymas automobiliu ir mirtinas jos sužalojimas buvo atsitiktinumas, o ne dėsningas ir neišvengiamas A. S. veikos rezultatas. Todėl veika pagrįstai ir motyvuotai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir perkvalifikuoti šios veikos nėra jokio pagrindo.Apeliaciniame skunde keliamas ir alternatyvus reikalavimas (jei veika nebus perkvalifikuota į BK 129 str. 1 d.) – griežtinti A. S. bausmę, skiriant artimą maksimaliai. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo vidurkio. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje bausmės vidurkis yra šeši metai šeši mėnesiai laisvės atėmimas. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai pripažino savo kaltę ir gailisi. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai tai įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apsvaigimas nuo alkoholio yra veiką kvalifikuojantis požymis, todėl jis negali būti pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tai, kad po autoįvykio nesiėmė priemonių sukeltoms pasekmėms sušvelninti, yra atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, sudėtis. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, A. S. paskyrė bausmę, kuri yra šiek tiek mažesnė nei šiame straipsnyje numatytas bausmės vidurkis. Tokią bausmę laikyti aiškiai per švelnia ir ją griežtinti nėra pagrindo. Skiriant bausmę pagal BK 144 straipsnį, buvo atsižvelgta į tai, jog yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) ir tuo pagrindu jam paskyrė didesnę nei sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis. Ši bausmė paskirta nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir laikyti ją per švelnia taip pat nėra pagrindo.Apeliaciniu skundu prašoma priteisti didesnes sumas tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir preciziškai įvertino nepilnamečiams vaikams priteistinas kasmėnesines netekto išlaikymo sumas ir pagrįstai jas sumažino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra objektyvių duomenų apie žuvusios A. P. gautas pajamas, kurias jis galėjo skirti vaikų išlaikymui. Byloje yra duomenys apie gautas pajamas už priduotą pieną. Nors tos išmokos įformintos Ž. P. vardu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad realiai tai buvo A. P. gautos pajamos. Atsižvelgiant į tai ir buvo paskaičiuotas kiekvienam nepilnamečiui kasmėnesinis išlaikymas. Įvertinti kitos ūkinės veikos (daržovių auginimą, gyvulių, paukščių auginimą ir t.t.) dalį vaikų išlaikyme teismas neturėjo galimybės, kadangi nebuvo pateiktas tos veiklos piniginis įvertinimas. Tokio įvertinimo nepateikta ir apeliaciniame skunde. Kita vertus nėra pateikta duomenų, kad po A. P. žūties visas minimas ūkis būtų likviduotas ir kad šeima nebegauna iš to ūkio jokios naudos. Todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais keisti priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą ir keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Nėra abejonės, kad žuvusiosios A. P. artimieji patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Tačiau, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis neturi virsti papildoma bausme kaltininkui už jo netinkamą elgesį. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog A. S. neturi jokio turto, santaupų, jo pajamos minimalios. Tačiau parenkant neturtinės žalos dydį, esminės reikšmės turėjo tai, kad kaltininkas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas (kas leidžia manyti, jog ateityje jis turi galimybę dirbti ir uždirbti) bei į ypač skaudžias eismo įvykio pasekmes. Nustatytas neturtinės žalos dydis (40 000 eurų) laikytinas adekvačiu, neprieštaraujančiu suformuotai teismų praktikai. Atkreiptinas dėmesys, kad net jei A. S. ateityje gaus pajamas artimas vidutinėms (atsižvelgiant į jo išsilavinimą, gyvenamą regioną) pajamas, jam prireiks ne mažiau dešimties metų tam, kad išmokėtų priteistą tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pilnai patenkinus nukentėjusiųjų prašymą ir priteisus 310 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, tokią sumą nuteistasis vargiai galėtų išmokėti per visą gyvenimą. Tokios sumos priteisimas ne tik prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, bet ir aplamai demotyvuotų kaltininką dėti pastangas atlyginti žalą, skatintų jį vengti tos pareigos ir galiausiai tai neigiamai atsilieptų patiems nukentėjusiems. Todėl remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti nuosprendį ir didinti neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo

Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Tenkinti šį apeliacinio skundo reikalavimą nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nėra išdėstyta jokių argumentų bei motyvų, kodėl turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Šis reikalavimas, vertinant skundo turinį, nėra logiškas, nes pats nuteistasis pilnai pripažįsta savo kaltę, sukėlus autoįvykį, kurio metu žuvo nukentėjusioji. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti visi įrodymai ir motyvuotai padaryta išvada, jog būtent A. S., vairuodamas automobilį, partrenkė A. P., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė. Kaip jau minėta, to neneigia ir pats nuteistasis. Apeliaciniame skunde keliamas ir alternatyvus reikalavimas, prašoma A. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 281 str. 6 d. į BK 281 str. 4 d. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad A. P. mirtį galimai lėmė ne autoįvykio metu patirtos traumos, o tai, kad ji po autoįvykio buvo tempiama. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad liudytojas D. B. ją tempė apie 80 metrų ir būtent tai paskatino vidinį kraujavimą, nuo ko ji ir mirė. Ši versija buvo keliama ir pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame nuosprendyje toks kaltinamojo A. S. gynėjo įvykių interpretavimas buvo plačiai ir išsamiai išanalizuotas ir motyvuotai atmestas. Su pirmosios instancijos teismo motyvais pilnai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Bandymas įrodinėti, kad D. B. tempė sužeistą A. P. 80 metrų yra ne kas kita, kaip objektyvių įrodymų ignoravimas ir ciniškas manipuliavimas liudytojo D. B. (dėl jo tam tikros sveikatos būklės negalinčio objektyviai ir aiškiai įvardinti savo veiksmus bei nurodyti atstumus) parodymais. Įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane (t. 1, b.l. 18-29) yra užfiksuota išsiliejusi pieno dėmė. Žinant, kad A. P. važiavo pamelžusi karves, nekyla abejonių, jog tai įvykio vieta, kurioje automobilis kliudė nukentėjusiąją. A. P. kūnas rastas maždaug už 23 metrų nuo susidūrimo vietos. Šalia jos rastas vienas dviračio ratas ir pats dviračio rėmas. Nekyla jokių abejonių, jog į tą vietą tiek pačią žuvusiąją, tiek jos dviratį nubloškė automobilis. Pats automobilis sustojęs dar už 98 metrų. Įrodymų, kad A. P. būtų užkritusi ant automobilio variklio dangčio (ar kitos vietos) ir vežama iki visiško automobilio sustojimo, byloje nėra. Visa tai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad A. P. buvo nublokšta į tą vietą, kur buvo rastas ir jos dviratis. Liudytojas D. B. nurodė, kad jis patraukė kūną tik vieną ar kelis žingsnius nuo arimo ant žolės. Tai patvirtina ir įvykio vietos nuotraukos, kuriose matyti, kad žuvusioji guli ant žolės, o jos kojos ant arimo. Iš minėto liudytojo parodymų akivaizdu, jog kūną nuo arimo ant žolės jis patraukė trumpiausiu keliu. Tuo tarpu jei tikėti nuteistojo gynėjo išsakyta bei apeliaciniame skunde išdėstyta versija, reikštų, jog D. B. dėl nepaaiškinamos priežasties kūną tempė (nešė) apie 80 metrų lygiagrečiai keliui tolyn nuo automobilio. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks nežymus kūno pajudinimas nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios mirtimi. Jos mirties priežastis yra autoįvykio metu patirti sužalojimai. Apeliacinio skundo išvedžiojimai, kad nejudinant A. P. ir laiku jai suteikus pagalbą galėjo būti išgelbėta jos gyvybė, faktiškai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 str. pripažinimas, kadangi būtent A. S., būdamas kaltas dėl autoįvykio ir turėdamas pareigą pasirūpinti sužeistąją, to nepadarė.Apeliaciniu skundu A. S. taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, padarymo. Jis teigia, jog po avarijos buvo streso būsenoje ir netgi nesuprato, kad partrenkė žmogų - manė, jog tai stirna. Tą pačią versiją nuteistasis kėlė ir pirmosios instancijos teisme. Skundžiamu nuosprendžiu detaliai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, aptarti surinkti įrodymai ir pagrįstai padaryta išvada, jog tokie A. S. teiginiai yra tik pasirinktas gynybos būdas. Teismas padarė pagrįstą ir logišką išvada, jog A. S. pasišalino iš įvykio vietos tyčia, suprasdamas, kad nutrenkė žmogų. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nors nuteistasis tvirtina, jog buvo streso būsenoje, tačiau šį teiginį paneigia faktas, jog jis iš karto po įvykio skambino B. ir sugebėjo jam paaiškinti kur įvyko avarija. Liudytoja K. N. aiškiai yra nurodžiusi, kad išlipę iš mašinos, visi pamatė, jog nutrenktas žmogus. A. S. teiginiai, kad manė nutrenkęs stirną, vertintini kaip prieštaraujantys bet kokiai logikai, kadangi šalia žuvusiosios gulėjo jos dviratis. Be to įvykio vietoje šalia sužeistosios buvo liudytojas D. B.. Tai, kad A. S. nebuvo streso būsenoje ir aiškiai suprato ką partrenkė, rodo tai, jog iš karto bandė suversti kaltę A. P. ir, net jo (A. P.) stabdomas, pasišalino iš įvykio vietos, o supratęs, kad automobilyje liko dokumentai, grįžo jų pasiimti. A. S., sukėlęs eismo įvykį, turėjo pareigą pasirūpinti sužeista A. P., tačiau sąmoningai to nedarė. Paties apelianto skunde daug ir plačiai įrodinėjama, kad buvo galima išsaugoti A. P. gyvybę, laiku ir tinkamai suteikus jai pagalbą. Tai reiškia, kad nukentėjusios gyvybė galimai būtų išgelbėta, jei pats A. S. po eismo įvykio būtų laikęsis įstatymo numatytos pareigos pasirūpinti nukentėjusiuoju, t.y. būtų skubiai iškvietęs medicinos pagalbą. Todėl jis pagrįstai yra pripažintas kaltu pagal BK 144 straipsnį ir naikinti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su parinkta bausmės atlikimo vieta. Šioje dalyje apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkinamas.Pirmosios instancijos teismas A. S. už neatsargų nusikaltimą ir už nesunkų tyčinį nusikaltimą paskyrė subendrintą 5 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę ir nustatė, kad ji turi būti atlikta pataisos namuose.BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. BVK 90 str. numatyta, jog atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Pagal suformuotą teismų praktiką, už BK 281 straipsnyje numatytas veikas laisvės atėmimo bausmė paprastai paskiriama atlikti atvirose kolonijose. Įvertinus tai kas pasakyta, akivaizdu, jog teismams yra suteikta laisvė parenkant bausmės atlikimo vietą, tačiau kai sprendimas tokiu klausimu prieštarauja susiformavusiai praktikai, toks sprendimas turi būti motyvuotas. Šiuo atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose, tačiau tokio savo sprendimo niekaip nemotyvavo. Didžiąją bausmės dalį sudaro bausmė paskirta už neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Kaip jau minėta, laisvės atėmimo bausmė už tokią veiką paprastai paskiriama atlikti atvirose kolonijose. Už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje, paskirta arešto bausmė. Subendrinant prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėta tik dalis - vienas mėnuo arešto bausmės. Šis bausmių subendrinimas negali turėti lemiamos įtakos parenkant bausmės atlikimo vietą. A. S. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, pateikti dokumentai, kad jo draugė yra nėščia. Įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Be to atsižvelgiama ir į tai, jog atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje, jis turės didesnę galimybę dirbti, gauti pajamas ir atlyginti nukentėjusiems priteistą žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų M. P., S. P. ir T. P. atstovės D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-09-07 nuosprendį:

A. S. pagal BK 281 str. 6 d. ir 144 str. paskirtą subendrintą 5 (penkerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.