Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-576-457/2016 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei L. S., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir sumažinti iš jo nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš jo nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 56,00 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Įskaityti į išlaikymo įsiskolinimo sumą sumokėtus 323,59 Eur. Ieškovas nurodė, kad kiekvienam vaikui iš jo buvo priteista po 250,00 Lt, nes tuomet jo atlyginimas buvo 1200,00 Lt. Jo pajamos sumažėjo, o nuo 2016 m. kovo 1 d. yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Jo materialinė padėtis sunki, iš darbo biržos gauna 170,00 Eur pašalpą. Gyvena socialiniame būste, vieno kambario bute, reikia mokėti mokesčius, automobilio neturi, jokių kitų daiktų neturi, kuriuos galėtų realizuoti. Galėtų mokėti vaikams po 56,00 Eur. Neįgalumo neturi, darbingas. Bando savarankiškai ieškotis darbo.

Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra jaunas, darbingas. Ieškovas gera valia nevykdė įsipareigojimo išlaikyti vaikus. Su vaikais bendrauja. Dukra A. lanko antrą klasę, reikia pajamų mokymo priemonėms, būreliams, pratyboms, ekskursijoms. Sūnus A. lanko darželį, kas mėnesį reikia mokėti po 47,00 Eur. Kai vaikai suserga reikia pirkti vaistus. Vaikams reikia maisto, rūbų, avalynės, žaislų, vaikai augantys, todėl dažniau keičiama apranga, avalynė. Ieškovas papildomai neremia. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna minimalų atlyginimą. Iš Vaikų fondo gavo dalį išlaikymo – po 9,00 Eur abiem vaikams, buvo mokamas skirtumas. Gyvena socialiniame būste, už būstą moka po 120,00 Eur. Mama tik padeda prižiūrėti vaikus, lėšų neteikia, nes pati neįgali. Santaupų neturi, gaunamas pajamas sunaudoja per mėnesį. Padeda ieškovo tėvai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl ieškovo prašymo priteisti sumažintą išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis iki 56,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, teismas įvertinęs duomenis dėl ieškovo gautų pajamų, duomenis apie atleidimą iš darbo, atsakovės materialinę padėtį, gaunamas pajamas, vaikų išlaikymui skiriamų lėšų dydį, kitas aplinkybes ir sprendė, kad reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo negali būti tenkinamas. Teismas vertino, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo nuo 2016 m. kovo, kai jis neteko darbo. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Teismas nustatė, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį, tai yra šalių susitarimu, todėl padarė išvadą, kad ieškovas turėdamas įsipareigojimų išlaikyti vaikus ir išeidamas iš darbo šalių susitarimu savo neapgalvotais ir nerūpestingais veiksmais prisidėjo prie savo turtinės padėties pablogėjimo. Teismas sprendė, kad ieškovas yra darbingas, jam nenustatytas neįgalumas, todėl turi visas galimybes susirasti darbą ir teikti priteistą išlaikymą savo vaikams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir sumažinti iš jo R. S. nepilnamečiams vaikams A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš jo R. S., nepilnamečių vaikų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 56 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Su teismo vertinimu ir išvadomis nesutinka nes teisminė praktika yra kitokia, ne tokia kategoriška kaip nurodoma teismo sprendime. Teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, netinkamai įvertino abiejų išlaikymą privalančių teikti tėvų turtinę padėtį, jų finansines galimybes tenkinti vaikų poreikius. Jų vaikai dar yra labai maži, vienam vaikui tik penki metukai, kitam devyneri. Jų poreikiai neprilygsta paauglio vaiko poreikiams ir yra žymiai mažesni nei nurodė ieškovė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė teismui patirtų išlaidų lentelės, todėl neįmanoma nustatyti ar tokias išlaidas kaip ieškovė nurodė teisme, ji patyrė.

Teismas netinkamai įvertino tiek ieškovės tiek jo turtinę padėtį. Po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pakito, tačiau ne gerėjančia, o blogėjančia linkme. Teismas vertindamas jo turtinę padėtį ir darbinę veiklą pažymėjo, kad nutraukdamas darbą šalių susitarimu, neapgalvotais veiksmais jis pablogino savo padėtį. Toks vertinimas yra neteisingas, nes jis darbdavio buvo įspėtas, kad mažinami etatai ir bus atleistas iš pareigų. Todėl jis priėmė jam palankesnį sprendimą. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad jam kaip socialiai remtinam asmeniui buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, kas patvirtina, kad jis neturiu pakankamai pajamų ir jo materialinė padėtis yra sunki.

Teismas neatsižvelgė į proporcingumo kriterijų, nes priteistas išlaikymas neatitinka protingų vaikų poreikių ir jo turtinės padėties.

Teismas buvo neobjektyvus, nes jo pateiktus įrodymus ir argumentus vertino išskirtinai kritiškai, o ieškovės teiginiais tikėjo ir jais pagrindė sprendimą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau tekste CPK ) 185 straipsnio nuostatas, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą valstybinė institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo priimtas sprendimas yra objektyvus ir pagrįstas. Mano, kad ieškovo, privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo vaikams klausimą, nes pripažįstant juos pagrįstais būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o pagal galiojančią teismų praktiką orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra 1 MMA, kuris šiai dienai yra 350 Eur, todėl ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymo vaikams dydis po 72,41 Eur netgi nesiekia nustatyto orientacinio išlaikymo dydžio. Teismų praktikoje teigiama, kad tas kas rūpinasi vaikais ir realiai prisiima vaikų išlaikymo pareigą kasdien bei tvarko vaikų išlaikymui skiriamas lėšas, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaikų įprastiniams kasdieniniams poreikiams - maistui, aprangai, būreliams, mokslui, papildomiems ugdymo būreliams ir pan., tenkinti, jeigu tai neviršija orientacinio nustatyto kriterijaus. Įrodymai paprastai yra teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę išlaikymo sumą. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Ieškovas turėdamas įsipareigojimų išlaikyti nepilnamečius vaikus elgėsi neapgalvotai ir nerūpestingai išeidamas iš darbo šalių susitarimu savo noru. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekusiems dėl savo nerūpestingo, neapgalvoto elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindimų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau tekste CK ) 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl teismo priimtas sprendimas yra objektyvus ir pagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ( CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 350 Eur). Taip pat pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL – 350 Eur suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), taip pat atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sumažintas. Teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. S. ir atsakovei L. S. gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. S., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S.. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-874/2014 buvo nutraukta šalių santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį nuo 2014-09-16 iki vaikų pilnametystės bei įsipareigojo sumokėti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už trijų mėnesių laikotarpį nuo 2013-11-03 iki 2014-01-31 po 750,00 Lt kiekvienam vaikui, t. y. viso 1500,00 Lt per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį po 125,00 Lt. Ieškovas nuo 2014-03-03 iki 2016-02-28 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2016-02-28 darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalį (10, 93 b. l.); iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovas nuo 2014 m. rugsėjo iki 2014 m. gruodžio, jau atskaičius mokesčius ir priteistą išlaikymą, gaudavo vidutiniškai 423,29 Lt (122,59 Eur) kas mėnesį, nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio – vidutiniškai 130,72 Eur kas mėnesį, nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. vasario – vidutiniškai 153,81 Eur (11-15 b. l.). Ieškovas nuo 2016-03-01 registruotas darbo biržoje (21 b. l.). Nuo 2016-03-09 iki 2016-03-31 gavo 170,73 Eur nedarbo draudimo išmoką, o nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 – 230,12 Eur nedarbo draudimo išmoką (95 b. l.). Ieškovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (9 b. l.), ieškovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (62 b. l.). Nustatyta, kad ieškovas 2014-09-24 pervedė 50,00 Lt vaikų išlaikymui, 2014-10-23 – 125,00 Lt, 2014-11-26 – 50,00 Lt, 2014-12-17 – 50,00 Lt, 2016-04-20 – 85,00 Eur (16-19, 53 b. l.). Iš antstolės V. Š. pažymos matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2016 m. gegužės 1 d. sudaro 275,58 Eur (46 b. l.). 2016-05-11 patvarkymu areštuotos visos atsakovo sąskaitos (49-50 b. l.). Už 2016 m. sausį ieškovas išleido 130,93 Eur įvairiems mokesčiams, už 2016 m. vasarį – 58,78 Eur, už 2016 m. kovą – 48,37 Eur (69-88 b. l.). Atsakovė nuo 2009-06-27 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (100 b. l.). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovė nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. kovo, atskaičius mokesčius, gaudavo vidutiniškai 331,80 Eur kas mėnesį (37 b. l.). Atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (102 b. l.), atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (103 b. l.). Šalių dukra A. S. mokosi Joniškio M. S. progimnazijos 2 a klasėje (36 b. l.). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad sūnus A. S. lanko darželį, kas mėnesį už darželį reikia mokėti po 47,00 Eur. Atsakovė su vaikais gyvena socialiniame būste, mokesčiams išleidžia apie 120,00 Eur per mėnesį.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį. Nes jo vertinimu po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pakito, pablogėjo nes jis neteko darbo. Nesutinka su teismo argumentu, kad jis nutraukdamas darbą šalių susitarimu, neapgalvotais veiksmais pablogino savo padėtį. Teigia, kad toks vertinimas yra neteisingas, nes jis darbdavio buvo įspėtas, kad mažinami etatai ir bus atleistas iš pareigų. Su darbdaviu susitarė nutraukti darbo sutartį jam palankiomis sąlygomis, nei būtų jį atleidęs pagal etatų mažinimą. Nurodo, kad jei darbdavys nebenori, kad dirbtų, jo vertinimu ilgai neišdirbsi. Ieškovas turėdamas įsipareigojimų išlaikyti nepilnamečius vaikus elgėsi neapgalvotai ir nerūpestingai išeidamas iš darbo šalių susitarimu savo noru. Sutiktina su valstybinės institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą argumentais, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekusiems dėl savo nerūpestingo, neapgalvoto elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje, Nr. 3K-3-303/2008, kuria pagrįstai vadovaujasi valstybinė institucija akcentuojama ir tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovas turėdamas pareigą išlaikyti vaikus ir siekdamas šią pareigą vykdyti sąžiningai ir atsakingai privalo siekti, kad jo priimami sprendimai dėl darbo, gaunamų darbo užmokesčio pajamų nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų gauti pastovų išlaikymą. Netekus darbo siekti kuo greičiau susirasti darbą, kelti kvalifikaciją dėl galimybės gauti didesnes pajamas ir kita.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis spręstina, kad apelianto argumentai dėl netinkamų teismo išvadų nepagrįsti. Ieškovas nurodydamas dėl jo sprendimo išeiti iš darbo jam palankesnėmis sąlygomis, ar buvus kitoms svarbioms aplinkybėms, įtakojusioms konkretų sprendimą, nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas. Taip pat apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti ir su kitais apelianto argumentais, kad teismas buvo neobjektyvus, nes jo pateiktus įrodymus ir argumentus vertino išskirtinai kritiškai, o ieškovės teiginiais tikėjo ir jais pagrindė sprendimą, ar kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Apeliantas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, duomenų, kurie pagrįstų apelianto teiginius, leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą atsakovės pateiktiems įrodymams, kad įrodymus vertino neobjektyviai, kad pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliantas nesutikdamas su teismo išvadomis, teigia, kad teisminė praktika yra kitokia, ne tokia kategoriška kaip nurodoma teismo sprendime. Jo teigimu pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką sprendžiant reikalingo vaikams išlaikyti išlaikymo dydžio klausimą būtina nustatyti vaikų poreikius ir įvertinti abiejų išlaikymą privalančių teikti tėvų turtinę padėtį, jų finansines galimybes tenkinti vaikų poreikius. Nurodė, kad jų vaikai dar yra labai maži, vienam vaikui tik penki metukai, kitam devyneri. Jų poreikiai neprilygsta paauglio vaiko poreikiams ir yra žymiai mažesni nei nurodė ieškovė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė teismui patirtų išlaidų lentelės, todėl neįmanoma nustatyti ar tokias išlaidas kaip atsakovė nurodė teisme, ji patyrė.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka ( CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga).

Konkrečiu atveju apeliacinis teismas pažymi, kad ne atsakovei, o ieškovui tenka pareiga įrodinėti kaip pasikeitė jo materialinė padėtis, dėl kokių priežasčių jis nebegali teikti ankstesniu susitarimu nustatytos vaikų išlaikymui sumos, kokia yra jo materialinė padėtis, kokias išlaidas jis patiria savo poreikių tenkinimui, kokius ir kokio dydžio moka mokesčius, kokie yra vaikų poreikiai ir ar jiems skiriamo išlaikymo užtenka, kokie būtų tenkinami vaikų poreikiai sumažinus išlaikymo dydį iki ieškovo nurodytos 56 Eur sumos ir kt. Nors apeliantas teigia apeliaciniame skunde, kad teismas neatsižvelgė į proporcingumo kriterijų, nes ieškovo vertinimu priteistas išlaikymas neatitinka protingų vaikų poreikių ir jo turtinės padėties. Tačiau nurodydamas šiuos argumentus nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, ar iš kurių būtų galima spręsti, kad teismas netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Ir kaip minėta sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaikus. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Kaip minėta, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgdamas į ieškovo amžių, teismas turi pagrindo išvadai, kad ieškovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, darbingas turi galimybę dirbti ir gauti didesnes pajamas. Visais vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.

Kita vertus, analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį būtina atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, amžius. Apeliantas teigia, kad jų vaikai yra labai maži, vienam vaikui tik penki metukai, kitam devyneri, todėl jų poreikiai neprilygsta paauglio vaiko poreikiams ir yra žymiai mažesni nei nurodė ieškovė. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į vaikų amžių, jų didėjančius poreikius, į nustatyto 2014-09-16 teismo sprendimu išlaikymo dydį po ( 250 Lt ) - 72,41 Eur kas mėnesį, abiejų šalių materialinę padėtį, gaunamas pajamas į apelianto nurodytas aplinkybes dėl pasikeitusios ir pablogėjusios materialinės padėties nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad vaikų poreikiai yra žymiai mažesni. Pažymėtina, kad nuo 2014 m., kuomet tėvai sprendė dėl vaikų išlaikymui reikalingų lėšų dydžio praėjo jau du metai, vaikų poreikiai objektyviai padidėjo. Pažymėtina, kad ieškovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino, taigi jis įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Sutiktina su apelianto argumentais, kad atitinkamo amžiaus vaikams reikalinga skirti mažiau lėšų nei paaugliui, tačiau kaip minėta ieškovas nepateikė įrodymų, kad vaikų poreikiai yra žymiai mažesni nei nurodė ieškovė ir kokie jų poreikiai yra pagal ieškovą.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis neturi galimybės įsidarbinti, negali dirbti dėl sveikatos būklės, nepateikė duomenų, kad jo padėtis iš esmės pasikeitė dėl prarasto darbingumo, pablogėjusios sveikatos būklės, tokios situacijos kuri yra nuolatinio pobūdžio ir kita. Sutiktina, kad tai, kad ieškovas neteko darbo patvirtina, kad ieškovo padėtis pasikeitė ir dėl sumažėjusių pajamų pablogėjo. Tačiau apeliantas turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį ar laikiną savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis, laikinas pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Be to sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo turtinės padėties kaip pagrindo sumažinti išlaikymo dydį, pagrįstai ir tinkamai vertino aplinkybes, egzistavusias bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinis teismas turi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto apeliacinis skundas dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvų turtinei padėčiai ir (ar) vaikų poreikiams, šalys turės teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos ( CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.