Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Tačiau tik dabar paaiškėjo, kad nurodytą gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, žemės sklypą tėvas P. S. perleido neatlygintinai atsakovui 2003-06-04 dovanojimo sutartimi, patvirtinta Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarės D. K., reg. Nr. 3958. Iš Registrų centro išreikalavus 2003-06-04 sutartį, matyti, kad dovanotojas P. S. atsakovui A. S. padovanojo tokį turtą: žemės sklypą, kurio plotas 0.09 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastinis adresas (duomenys neskelbtini) Merkinės k.v., esantį (duomenys neskelbtini), Merkinės mstl., Varėnos raj. , su gyvenamuoju namu lA1m, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 93.15 kv. m., vertė 31855, ir gyvenamojo namo priklausiniais: pagalbinio ūkio paskirties pastatu 3 I1m, unik Nr. (duomenys neskelbtini), 124 kv. m užstatyto ploto, 3601 Lt vertės, pagalbinio ūkio paskirties pastatu 6 I1p, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 20 kv. m užstatyto ploto, 2493 Lt vertės, kitų statinių - kiemo įrenginius (lauko tualetu, šuliniu), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 251 litų vertės. Kaip matyti, dovanojimo sutartimi buvo perleistas ir visas žemės sklypas, kuris P. S. vardu įregistruotas 2003-05-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2797 V pagrindu, t. y sudaro P. S. ir ieškovės A. S. bendrąją jungtinę nuosavybę.

Atsakovas A. S. negali testamento pagrindu paveldėti viso turto, bei dovanojimo sutarties pagrindu įgyti nuosavybę į visus pastatus ir žemės sklypą. Ieškovės siekia, kad dovanojimo sutartis, patvirtinta notarės D. K. dalyje ir testamentas, patvirtintas notarės L. M. būtų panaikinti. Taip pat siekia nustatyti palikimo priėmimo faktą po A. S., mirusios 1986 m. mirties.

Paaiškino, kad tėvų, A. ir P. S. šeimoje augo du vaikai: ji, ieškovė O. V. (iki sant. S.) bei atsakovas A. S.. Nurodo, kad namą, kuriame gyveno, statė jų tėvai, būdami santuokoje, apie 1974-1976 m. Ieškovė prisimena, kad statybose kai kuriuos darbus dirbo ir ji, tačiau atsakovas, kaip turintis invalidumą nuo vaikystės, buvo atleistas nuo darbų. Pagrindinis pastatas buvo perstatytas iš seno kluono, per keletą metų pastatyti ir kiti pastatai. Dar iki motinos A. S. mirties atsakovas apsigyveno atskirai, gyveno Merkinėje, prie dailės dirbtuvių esančiame bendrabutyje. Ji, ieškovė O. V. 1978 m. ištekėjo, kurį laiką gyveno tėvų name, vėliau persikėlė gyventi į kaimynystėje, už dviejų namų pasistatytą jos vyro, V. V. sodybą. Gyvendama netoliese, padėjo tėvams ūkio darbuose, prižiūrėjo tėvų namus. Po motinos mirties, ji tėvų namuose nuolat būdavo, ateidavo kasdien, naudojosi turtu kaip savo, o taip pat prie sodybos esančiu daržu ir sodu. Atsakovas po kurio laiko, gal po dvejų, trejų metų po motinos mirties, grįžo gyventi į tėvų namus.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dovanojimo sutarties dalyje panaikinimo.

1964 m. CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pasirengimo stadijoje iš Varėnos rajono II-ojo notarų biuro 2013-08-02 raštu Nr.590-S gautos P. S. ir A. S. dovanojimo sutarties ir valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo ir lydinčių dokumentų kopijos. Pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutarties, 2 punkte, nurodyta, kad dovanojamas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dovanotojui pagal VĮ Registrų centras Alytaus filialo pažymą Nr. 44-10068, išd. 2003-05-27, NTR pažymėjimą. Prie sutarties pateikta 2003-05-29 pažyma Nr. 44-112-71, kurioje nurodoma, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas P. S. vardu 2003-05-06 pirkimo pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto Nr. 2796V, 2797 V pagrindais. Prie dovanojimo sutarties pridėtas tik A. S., mir. 1986-07-05 mirties liudijimas, tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie galiojančią santuoką su ieškove A. S.. Iš archyvo išreikalauta 2003-05-06 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis ir perdavimo aktas, reg. 2796V, 2797V, kuriuo tuometinė Alytaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas - NŽT ) pardavė P. S. žemės sklypą, kurio plotas 0.09 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Merkinės k.v., esantį (duomenys neskelbtini), Merkinės mstl., Varėnos raj., nurodant, kad šis sklypas privačios nuosavybės teise priklauso pardavėjui pagal žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybinės įmonės Alytaus filialo pažymą Nr. 44-1512, išd. 2003-04-22, bei NTR pažymėjimą, reg. Nr. 38/24646. Pažymoje ir pažymėjime nurodoma, kad sklypas registruotas P. S. vardu pagal 2003-03-17 apskrities viršininko įsakymą Nr. 38-521Ž. Sutartį pasirašė pardavėjo atstovas Ž. G. ir P. S.. Prie pirkimo pardavimo sutarties yra pridėtas tik 1992-10-15 Varenos rajono valdybos potvarkis Nr. 669- v tačiau nėra, ieškovės A. S. rašytinio sutikimo kurio pagrindu ir būtų galima laikyti turtą asmenine P. S. nuosavybe. Taip pat nėra išreikalautas ir pridėtas santuokos liudijimas. Sudarant 2003-05-06 sutartį, pagal tuo metu galiojančias teisės normas, CK, Žemės reformos įstatymo nuostatas, namų valdos žemės sklypas turėjo būti parduotas, nors ir P. S. vardu, bet bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šią sąlygą pažymint žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje. Ieškovei A. S., dalyje nuginčijus dovanojimo sandorį po P. S. mirties, išduotinas nuosavybės teisė liudijimas į ½ dalį jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo. Ginčijant šią sutartį yra nežymiai praleistas ieškinio senaties terminas šiai sutarčiai ginčyti. Šį terminą prašo atnaujinti, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str.). Apie šias sudarytas sutartis nieko nežinojo, nedalyvavo P. S. tvarkant žemės išpirkimo reikalus. Ieškovė A. S. nurodo, kad yra menko išsilavinimo, prastos sveikatos. Jos sutuoktinis dažniausiai vykdavo į Varėną kartu su savo sūnumi, apie žemės pirkimą nekalbėjo. Todėl tik pareiškus šį ieškinį ir iš notarės L. M. išreikalavus visus pirkimo-pardavimo sutarties dokumentus tapo aišku, kad žemės sklypą Alytaus apskrities viršininko administracija pardavė pažeidus įstatymų imperatyvias nuostatas. Turtas parduotas, o vėliau padovanotas atsakovui A. S. kaip asmeninė nuosavybė, nors neginčijamai matyti kad turtas įgytas jos santuokoje su P. S..

2012-04-19 notarės L. M. sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu, įstatyme nustatytais pagrindais, kaip pažeidžiantis jų, įpėdinių, teises paveldėti A. ir P. S. priklausiusį turtą. Dabar galiojančio LR CK 5.16 str. 5.17 str. numato, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei sudarytas neveiksnaus asmens, yra neteisėtas ir nesuprantamas, sudarytas asmens kuriam apribotas veiksnumas. Jis gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Nurodytas testamentas pripažintinas negaliojančiu kaip neteisėtai sudarytas testamentas. Kaip matyti iš testamento, jį sudarė P. S., daugiausia atsakovo A. S. naudai. Pirmiausia, P. S. niekada nekalbėjo apie testamento sudarymą o atvirkščiai, jis kartodavo, kad paliks turtą visiems įpėdiniams - jai su atsakovu ir jo sutuoktinei. Pirmiausia, nepagrįstai testamentu palikta ir tėvui P. S. nepriklausęs turtas - bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti A. S. dalis (5.4 ha sklype). P. S. negalėjo palikti testamentu savo sutuoktinei priklausančios dalies, nes yra žinoma, kad šį 5.4 ha žemės sklypą pirko būdamas santuokoje, už bendras santuokoje įgytas lėšas. Abejojame ar testamentą siekė sudartyti tėvas P. S. ar jį vertė atsakovas. P. S. bijojo sūnaus, nes ne kartą buvo sulaukęs jo grasinimų. Todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu ir dėl šių aplinkybių (LR GK 1.91 str.) Šį testamentą ginčija kaip sudarytą neteisėtai. Testamentas sudarytas kaip negalinčio suvokti savo veiksmų reikšmės asmens. Tėvas sirgo depresija, paskutiniu metu dažnai, vos ne kasdien, vartojo alkoholį. Sandorio sudarymo metu P. S. galėjo būti neblaivus, tokius duomenis galima patvirtinti liudytojų parodymais. Testamento sudarymui reikšmės turi ir jam diagnozuoti susirgimai - depresija, alkoholio vartojimas. Tai matyti ir iš jo mirties aplinkybių (2013-02-26 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo). Testamentui, kaip vienašaliam sandoriui būtinas jo sudarytojo valios išreiškimas.

Ieškovė vėlgi patvirtino, kad tėvui susituokus su antra žmona, tėvas negalėjo gyventi savo namuose, nes brolis terorizavo. Tėvas norėjo gyventi patogiam name, bet išsikėlė dėl jos brolio A. elgesio ir teroro žmonos atžvilgiu. Paskutiniais metais tėvas pradėjo bartis su žmona, brolis nuolat išsiveždavo tėvą. Tėvas išgerdavo beveik kiekvieną dieną, dėl ko jis labiausiai pykdavosi su žmona. Apie tai, kaip turi būti išspręsti turto klausimai su tėvu nekalbėjo, net po motinos mirties nesikreipė į notarą, nenorėjo skaudinti tėvo širdies, į tėvo finansinius reikalus nesikišo. 2012 m.tėvas jautėsi labai blogai, buvo operuotas, dejuodavo nuolatos, sunkiai vaikščiojo. Pagrindinė priežastis buvo alkoholis, labai mėgo išgerti. Jis jokių finansinių reikalų netvarkė, o brolis vis atvykęs sakydavo – mes čia truputį pavažiuosim. Tėvas gerdavo nuo nervų vaistus užsigerdamas alkoholiu, tuos vaistus rašydavo mamos vardu.

Ieškovė A. S. patvirtinusi, kad kai jie su P. susituokė, A. gyveno kitur, kai jis grįžo į tėvo namus, liepė jiems išeiti, taigi jiedu su P. išėjo pas ją, o dukra O. gyveno savo namuose. Ji viską ir tvarkė, mirus motinai ji prižiūrėjo namus, o tėvas dešine ranka nieko daryti negalėjo, o juk gyvuliai, paršai, daržas sodinamas buvo. P. sakė, kad išpirko daržo žemę, kad iš A. namo niekas neatimtų, sakė, kad labai brangiai mokėjo. Daržą išpirko už jų bendrus pinigus. Kiek kainavo – nesakė, tik sakė, kad brangiai. Namą sūnui užrašė gal 16 m. praėjus po jų santuokos. Apie tai su O. V. nekalbėjo. Ji nesikišo, o jis tylėjo. Jis buvo sakęs, kad surašė testamentą. Kodėl surašė testamentą – nežino, jis nieko nepasakojo. Pasakojo apie dovanojimą tiktai. Kodėl galėjo surašyti testamentą tik sūnui – nesuprantanti, nors sakė, kad nerašys niekam. Jos sveikata paskutiniais metais bloga, buvo susilaužiusi ranką, dar tik dabar grįžo iš ligoninės, išgulėjo ten apie mėnesį. Apie žemės sklypą kam jis priklausė – nežinojusi, jis sakė, kad A. žemę išpirko, sutvarkė, kad niekas neatimtų, už tą sklypą ji nieko nesakiusi, tik sakė, kad namą reikėjo abiem vaikams duoti. Išpirko žemę ir namą aprašė vos ne vienu metu. Kai P. padovanojo sūnui namą ir žemę, sužinojo tik po visko. Ji vis klausinėjo kur pinigus padėjo, dėl ko jis jai ir papasakojo. O. V. nežinojo nieko apie dovanojimą, jai niekas nesakė to. Apie tai, kaip padalins turtą po mirties, jis nekalbėjo.

Dėl dovanojimo sutarties naikinimo dėl ½ gyvenamojo namo. leškovės nurodo, kad gyvenamąjį namą jo ir ieškovės O. V. tėvai A. ir P. S. pasistatė dar 1976 metais, t. y. santuokos metu, todėl tėvas P. S. negalėjo padovanoti viso gyvenamojo namo jam, atsakovui, nes ½ namo priklausė motinai A. S., o pastarajai 1986 metais mirus, ieškovė O. V. kartu su tėvu P. S. neva užvaldė motinai A. S. priklausančią ½ gyvenamojo namo. Tokie ieškovių argumentai yra neteisingi. Jis neginčija to, kad gyvenamasis namas yra pastatytas 1976 metais, t. y. tėvų santuokos metu. Pastačius namą 1976 metais jame kurį laiką gyveno visa šeima (jis, sesuo O. V. ir tėvai). Vėliau tėvas P. S. savo rankomis savo dukrai ieškovei O. V. pastatė kitą gyvenamąjį namą (sodybą), į kurią, kaip ji ieškinyje nurodo, vėliau persikėlė gyventi kartu su savo vyru V. V., bei kurioje gyvena ir dabar ((duomenys neskelbtini), Merkinė). Taigi nuo 1980 metų, t. y. dar 6 metai prieš motinos A. S. mirtį, ieškovė O. V. gyveno savarankišką gyvenimą tvarkydama ir rūpindamasi savo, o ne tėvų namais, tą daro ir iki šiol. Nuo to laiko tėvų namuose gyveno tėvai ir jis, atsakovas. Visa tai patvirtina Alytaus apskrities archyvo išduoti išrašai iš 1976-1990 metų ūkinių knygų. Mirus motinai, A. S. tėvas P. S. dar kurį laiką gyveno ginčo objektu esančiame name, vėliau išsikraustė gyventi pas naują sutuoktinę - ieškovę A. S., todėl minėtuose namuose liko gyventi jis vienas, kuriuose vienas gyvena ir iki šiol. Pagal duomenis ūkinėse knygose nuo 1991 metų (ankstesni duomenys buvo iki 1991 metų) yra įrašytas kaip namų ūkio narys, nuo 1998 metų yra įrašytas kaip namų ūkio galva (tai patvirtina 2013-05-09 dienos Merkinės seniūnijos pažyma, kuri taip pat papildomai patvirtino, kad ginčo objektu esančiame name yra registruotas nuo 1976-11-01, t. y. jau 37 metai). Tokiu būdu ginčo obiektu esančiame name gyvena nuo jo pastatymo (1976 metų). Tai patvirtina ir pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri nurodo, kad nuo 1976-11-01 dienos jo gyvenamoji vieta yra ta pati - ginčo objektu esančiame name, (duomenys neskelbtini), Merkinė. 1986 metais mirus motinai, A. S. minėtu gyvenamuoju namu rūpinosi kartu su tėvu P. S., kai tuo tarpu ieškovė O. V. tuo metu ir vėliau gyvendama atskirą gyvenimą rūpinosi tik savo namais. Tėvui P. S. išsikrausčius gyventi pas ieškovę A. S., ginčo objektu esančiais namais rūpinosi jis vienas, tėvo ar savo vardu mokėdavo įvairius mokesčius, tai patvirtina mokėjimų už elektros energiją išklotinė, kuri patvirtina, kad ginčo objekte sunaudotą elektros energiją mokėjęs dar iki nuosavybės įgijimo ir pan. Tam tikrus mokesčius mokėdavo ir tėvas, nes teisiškai namas buvo registruotas jo vardu ir po motinos A. S. mirties priklausė tik jam vienam. Niekas daugiau nepretendavo į šį turtą (nei ieškovė O. V., nei kiti asmenys). Kad gyvenamasis namas su priklausiniais priklausė asmeniškai tik tėvui P. S., patvirtina ir Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūno 2003-01-10 išduota pažyma (Nr. 41), todėl šios pažymos pagrindu tėvo vardu minėtas turtas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu tėvas P. S. įregistravęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais savo nuožiūra galėjo šiuo turtu disponuoti, ką ir padarė šį turtą jam padovanodamas. Notarui tvirtinant šį sandorį taip pat nekilo abejonių dėl jo teisėtumo, nes dovanojamas turtas priklausė tik tėvui P. S.. Nuo 2003 metų gyvenamojo namo ir jo priklausinių savininku tapus jam, atsakovui, padėtis iš esmės nepasikeitė - šiuo turtu rūpinasi jis, jį prižiūri, moka už jį mokesčius ir toliau. Po motinos A. S. mirties (1986 metų) iki šiol (t. y. 27 metus) niekas nereiškė jokių pretenzijų į namą - iki 2003 metų neginčijamai namas priklausė tėvui P. S., kuriuo rūpinosi kartu su tėvu, po dovanojimo sandorio - jam, atsakovui. Įregistravęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priklausiniais šį turtą iš esmės pagerino - montavo pečių, šiltinto sienas, pakeitė grindis, buvo keistas ūkinio pastato stogas, tvarkyta elektros instaliacija, pakeisti langai bei atlikti kiti pagerinimo darbai. Jis patvirtina, kad nei 6 metai iki motinos A. S. mirties, nei po to ieškovė O. V. negyveno ginčo objektu esančiuose namuose, nesirūpino jais, nemokėjo jokių mokesčių bei neatliko kitų veiksmų, kuriuos daro turto savininkas. Ieškovės O. V. paaiškinimu, neva ji šį turtą faktiškai valdo mirus motinai, t. y. nuo 1986 metų, t. y. jau 27 metus, ir tik mirus tėvui P. S. (2012-12-16), sužinojo, kad jau 10 metų esu minėto turto savininkas. Atsakovas nurodė, jog neįmanoma valdyti nekilnojamąjį turtą 27 metus ir nežinoti, kieno jis vardu registruotas, nesumokėti nei vieno mokesčio už šį turtą ir neatlikti kitų veiksmų, būdingų tik turto savininkui atliekamiems veiksmams. Ieškovės argumentai, kad ji po motinos mirties prižiūrėjo namus, nusiėmė derlių, pasiėmė neva motinai priklausiusius daiktus bei atliko kitus veiksmus ir taip neva priėmė palikimą, yra visiškai neteisingi ir jie yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš pateiktų ieškovės fotonuotraukų negalima nustatyti, ar tai buvo motinos daiktai, ar ji šiuos daiktus įsigijo sendaikčių parduotuvėje, nes, jo žiniomis, ieškovė jokių motinos daiktų nepasiėmė. Juolab, net jei ir minėti veiksmai būtų buvę atlikti, tai neturi jokios esminės reikšmės palikimo priėmimui. Pagal formuojamą teismų praktiką palikimo priėmimu faktiškai pradedant turtą valdyti nelaikoma atskirų daiktų pasisavinimas - turtą reikia prižiūrėti kaip savo, rūpintis juo, mokėti už jį mokesčius bei atlikti kitus turto savininkui būdingus veiksmus, ko nagrinėjamu atveju nebuvo ir negalėjo būti, nes ieškovė tų veiksmų neatliko.

Dėl dovanojimo sutarties naikinimo dėl ½ žemės sklypo. leškovės nurodo, kad 0,0900 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tėvas P. S. įsigijo nuosavybės teise santuokos su ieškove A. S. metu, t. y. 2003-05-06 dieną (galiojant LR CK). Šis faktas nėra ginčijamas, tačiau šį žemės sklypą tėvas P. S. įgijo kaip asmeninį turtą, priešingu atveju minėtas turtas būtų įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybės teisė. LR CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju, minėtas žemės sklypas yra įregistruotas tik šiuo metu mirusio tėvo P. S. vardu, todėl remiantis minėta įstatymine norma, šis turtas nėra bendroji jungtinė P. ir A. S. nuosavybė, ko pasekoje ieškovei A. S. nepriklauso jokia 0,0900 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalis. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovė A. S., tiek ieškovė O. V., žinojo apie dovanojimo sutarties sudarymą nuo pat jos pasirašymo dienos, ir tam neprieštaravo, todėl kad neginčijo fakto, kad dovanojimo sutartyje detalizuotas turtas priklauso jo tėvui P. S. asmeninės nuosavybės teise. Taigi šioje situacijoje ieškovės elgiasi nesąžiningai, ypatingai mirusiojo P. S. atžvilgiu, sulaukė pastarojo mirties, ir tuomet, žinodamos, kad dovanotasis negalės apsiginti ir patvirtinti dovanojimo sutarties aplinkybių, nurodo, kad apie šį sandorį neva nieko nežinojo ir todėl prašo jį panaikinti. Nurodo, kad sutarties teisėtumą patvirtino ir notaras.

Kito testamente nurodyto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 5,400 ha, dalį įgijo 2001-06-11 Apskrities viršininko sprendimo (Nr. 38-11293) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu. Tik mažą dalį šio sklypo dalies (90/540) tėvas įgijo 2002-02-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau į šią dalį nuosavybės teisė vėl gi registruota tik tėvo P. S. vardu, todėl, remiantis minėtomis įstatyminėmis normomis, ši nuosavybė nėra bendroji jungtinė nuosavybė, ko pasekoje jokia dalis iš 90/540 dalių minėto žemės sklypo ieškovei A. S. nepriklauso.

Visa tai patvirtina, kad jo tėvas P. S. testamentu paskirstė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, ir taip pasinaudojo jam įstatymo numatyta teise, todėl testamento pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.

Taip pat nurodo, kad kai mirė motina – gyveno namuose. Susirašė tais metais, kai mirė motina, santuoką įformino. Gyveno prieš santuoką, žmona gyveno bendrabutyje, Merkinėje, Dailės ceche. Po mamos mirties buvo likęs namų apyvokos turtas, kelios vištos, karvė, paršą laidotuvėms paskerdė, gyvulius prižiūrėjo jo žmona, ji melždavo karves. Jo tėvas ir jo sutuoktinė išėjo gyventi kitur, jokio liepimo iš jo pusės nebuvo. Visi žinojo apie dovanotą turtą, surašant testamentą jis dalyvavo, matė, kaip jis pasirašinėjo. Tėvo sandorį sudaryti jo naudai neįkalbinėjo, jis tai darė savo noru. Išvažiuodavo su tėvu pas daktarus, tokių važinėjimų metu jis neprašė nei žemės, nei ko kito, tai buvo tėvo valia. Paskutiniais metais tėvo sveikata buvo prasta, jam buvo daryta sąnario operacija, jam buvo sunku vaikščioti, jokios depresijos jam nebuvo, nuotaika buvo gera, dėl nieko neišgyveno, buvo linksmas žmogus. Visos problemos prasidėjo prieš 2 m. iki tėvo mirties. Tėvas jau buvo nereikalingas, nes pensija buvo maža, pinigų neuždirbdavo. Tėvas nusižudė, anksčiau jokių bandymų nusižudyti nebuvo. Paskutiniu laikotarpiu jis pergyveno, sakė – jokios kapeikos neturi – išmetė tik skudurus. Jis pas savo žmoną negrįžo, nuėjo tik aplankyti ir pasiimti likusių savo pinigų.

Nurodo, kad vadovaujantis naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2001, Nr. 17-527), 2.1 punktu, piliečiai gali įsigyti naudojamus namų valdų žemės sklypus. Atkreiptinas dėmesys, kad naudojimas šiame nutarime tapatinamas su statinių, esančių žemės sklype, valdymu nuosavybės teise.

Statiniai esantys minėtame žemės sklype pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu priklausė P. S. asmeninės nuosavybės teise. Nors ir pripažintina, kad minėtas žemės sklypas buvo įgytas santuokoje, tačiau manytina, kad žemės sklypas po P. S. asmeninės nuosavybės teise valdomais statiniais turėjo būti parduodamas asmeninės nuosavybės teise, kadangi kitoks reguliavimas, t. y. pripažinimas, kad žemės sklypas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali sukurti situaciją, kurioje nesutaps žemės sklypo ir statinių savininkas, taip apsunkinant tiek žemės sklypo, tiek tame žemės sklype esančių statinių valdymą.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. leškovės pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas yra suėjęs ir prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovė A. S., nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo sužinoti apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimą iki sueinant ieškinio senaties terminui, tik nurodo, kad nedalyvavo perkant minėtą žemės sklypą ir tai, kad yra menko išsilavinimo ir prastos sveikatos.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. nepateikia jokių prastą jos sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų, nenurodo, kad ilgą laiką būtų gulėjusi ligoninėje ar kitoje gydymo įstaigoje, dėl ko ieškovės teisių įgyvendinimas būtų apsunkintas, todėl manytina, kad patikslintame ieškinyje nurodyta prasta sveikatos būklė nelaikytina svarbia termino pirkimo-pardavimo sutarčiai apskųsti praleidimo priežastimi.

Pažymėtina, kad minėto žemės sklypo pirkimo procedūros pradėtos vykdyti dar 1992 metais, taigi manytina, kad A. S., būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo sužinoti apie P. S. vykdomus veiksmus dėl minėto žemės sklypo įsigijimo. Tai, kad A. S. nedalyvavo tvarkant žemės sklypo pirkimo reikalus, nesidomėjo tuo, kokius veiksmus jos sutuoktinis atliko pirkdamas žemės sklypą, bendromis, kaip teigia pati ieškovė, lėšomis, yra subjektyvios priežastys, kurios nelaikytinos svarbiomis. Atkreipia dėmesį, kad nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, taigi ši informacija buvo vieša ir laisvai prieinama A. S..

Trečiasis asmuo Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė L. M. pateikė atsiliepimą į ieškovių ieškinį dėl palikimo priėmimo, testamento nuginčijimo, dovanojimo sutarties panaikinimo ir nurodė, kad P. S. sudaryti testamento į notarų biurą atėjo pats. Testamento sudarymo metu patikrinus Centrinės Hipotekos Įstaigos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, duomenų apie tai, kad P. S. neveiksnus ar ribotai veiksnus – nėra. Notarė nurodo, kad patvirtinto testamento 2 p. nurodyta, kad testatoriui buvo paaiškintas LR CK 3.88 str., kad turtas įgytas santuokoje yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis priklauso jo sutuoktinei A. S., kuri vadovaudamasi LR Notariato įstatymo 52 str. gaus nuosavybės teisės liudijimą dėl ½ dalies santuokoje įgyto turto. Toks A. S. prašymas notarų biure gautas 2013-02-01. Notarė nurodo, kad jokio pagrindo ar įrodančio dokumento, kad testatorius buvo neveiksnus ar nesuprato savo veiksmų nėra. Notarė mano, jog dalyje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, būtų tikslinga pateikti duomenis, žinias apie tai ar P. S. pirmoji sutuoktinė, mirusi 1986 m. nepaliko testamento. Taip pat būtina nustatyti kitus įpėdinius ir jų veiksmus priimant palikimą.

Trečiasis asmuo, Lietuvos notarų rūmai, atsakydami į pranešimą pateikti atsiliepimą į ieškovių patikslintą ieškinį nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje Nr. 2-452-547/2013. Pažymi, kad vadovaujantis Notariato įstatymu Lietuvos notarų rūmai nėra notarų, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, atstovai ar teisių perėmėjai ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, Valsybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas pateikė atsiliepimą į ieškovių ieškinį dėl palikimo priėmimo, testamento nuginčijimo, dovanojimo sutarties panaikinimo ir pažymėjo, kad VĮ registrų centro Alytaus filialas neturi jokio teisinio intereso šioje byloje, nes Valsybės įmonės Registrų centro Alytaus filialas, kaip registratorius, registruoja nekilnojamuosius daiktus, bei teises į juos pateiktų dokumentų pagrindu ir sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, kad viena iš ieškovių – brolio žmona, kita – jo motina. Atsakovą A. taip pat pažįsta, jų santykiai normalūs. Jis nurodė, kad kai numirė P. žmona – nepamena, tai buvo seniai. Likusiu turtu po jos mirties rūpinosi vaikai. O. V. vedė bendrą ūkį su tėvu. Sodino bulves, šienaudavę, laikė karvę, bendrai su tėvu tuos darbus dirbo. A. S. tuo metu gyveno pas savo žmoną, buvo laikinai išėjęs, bet tikslaus laiko negali pasakyti, jis buvo bendrabutyje, O. V. gyveno savo name. O. V. ateidavo į tėvų namą, kai reikėdavo dirbdavo darbus. Jo mama apsivedusi gyveno pas P., bet neilgai, po to abu grįžo namo. Su P. S. bendrauja nuo 1975 m. Niekada nėra girdėjęs, kad kurį vaiką išskirtų. A. savo tėvą veždavo kur reikėdavo, dukra kitus darbus padėdavo dirbti. Šeimoj su jais negyveno, nežinau smulkmenų, anksčiau bendrai laikė pinigus mama su P., o vėliau pensijas laikė atskirai, sutarė normaliai jiedu. P. sveikatos problemų neturėjo, į pabaigą nebent dėl metų naštos skundėsi. 2012 m. su P. bendravo taip pat. Iš jo elgesio ir bendravimo buvo galima suprasti, kad jo sveikata buvo jau prastesnė, mano - dėl amžiaus. P. visus sprendimus, kiek jam žinoma, priimdinėdavo pats, kitų neklausydavo, niekas jo neįtakojo. V. O. gyvena jos uošvio, jo tėvo, pirktam name, pervežėm tą namą, jos tėvas dirbo kaip stalius, padėjo, vėliau apmūrijo jį jo dėdė. Su P. apie turtą ir palikimus niekada nekalbėjo, jam tai nerūpėjo.

Liudytoja D. V. paaiškino, kad visus susirinkusius asmenis ji pažįsta, santykiai su jais normalūs, giminystė jos su jais nesieja. Nurodė, kad Merkinėje gyvena nuo 1970 m. Pirmiausiai namus statėsi tėvukai, o vėliau ir kaimynai – O. V.. A. su šeima, O. su savo šeima, močiutė su vyru žemes dirbo visi kartu, dalyvaudavo talkose bulves kasant, daržus ravint. Kai mirė pirmoji P. žmona A. S., atsimena, kad namais daugiausiai rūpinosi O., brolis A. - neįgalus. O. eidavo paršų šerti, karvių, daržų prižiūrėti, daugiausiai mačiusi, kad prižiūri juos O., A. žmoną matydavo mažiau. Kai A. motina mirė, A. tuo metu tėvo namuose negyveno nuolat, tik atvažiuodavo, vėliau apsigyveno su žmona nuolatinai, tai įvyko po motinos mirties praėjus pusei metų ar metams. P. S. gyveno pradžioj vienas, bet labai greitai apsivedė ir perėjo gyventi į žmonos namus. Su P. bendravo, tačiau dėl turto, palikimo, nekalbėjo, jis pasakodavo kur buvo, kur statė ir pan. 2012 m. pavasarį, vasarą P. būklė buvo normali, vaikščiodavo su lazdele po sąnario operacijos. Situaciją jis suvokdavo normaliai, bendravo normaliai, klausimus suprasdavo irgi normaliai. O. V. namus statant kas finansavo – nežino, tik įsiminė statant namus O. tėvas ir J. D., jie daugiausiai dirbo. O. V. su tėvu P. nesutarė, bet priežasčių nežino, anksčiau būdavo eina pas sūnų, užeina pas dukrą, o vėliau tik pas sūnų. O. V. apie dovanojimo sutartį nieko nepasakojo, tai jų reikalas.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad susirinkusius asmenis pažįsta: ieškovė O. V. – žmona, o A. S. - mama, atsakovą A. S. irgi pažįsta – žmonos brolis, jų visų santykiai normalūs. Nurodė, kad kai jie apsivedė, gyveno kartu su uošviais, turėjo bendrą ūkį, kai buvo gyva žmonos mama, tai jo žmona jai padėdavo karves melžti, šienaudavę žolę dalgiais, sodinę, sėję, padėdavęs ir jo brolis. Jau gal 3 m. kai tos žemės nedirba, o lig tol taip ir dirbdavę ją nuolat. Jo žmonos santykiai su jos tėvu P. buvo geri, nesipykdavo. Namą jam ir žmonai padėjo pasistatyti jo ir žmonos tėvai, piniginiu atžvilgiu vienodai, o statyti padėjo žmonos tėvas, jis, dėdė. Paskutiniais metais žmonos tėvas mažiau norėdavo užeiti, tik dabar suprato, kad jį graužė sąžinė dėl palikimo, kad neteisingai paliko. Kai numirė žmonos motina turtu rūpinosi jo žmona, be žmonos dar tvarkėsi tėvas, o A. gyveno šiltnamio sąlygomis – nieko nedarė, jam buvo nupirkta mašina, tą mašiną nupirko jam tėvas. Apie testamentą sužinoję tada, kai nuvyko dėl palikimo pas notarą, motina irgi nieko nesakė – nežinojo. Dėl kokios priežasties P. paliko turtą A., nežino, ko gero buvo spaudimas. Kodėl P. gyveno su sūnumi – nežino. Kokia buvo P. sveikatos būklė - nežino, jam nesiskųsdavęs.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad ieškoves ir atsakovą pažįsta, tai pusseserė ir pusbrolis. Jis mano, kad čia kažkokia nesąmonė, jei palikta testamentu, tai taip irturi būti, jis tai žadėjo padaryti prieš 15 m. Motina labai gailėjosi A., sakydavo, neduok Dieve jį išvarys iš šių namų. Tai buvo dar 1986 m. Buvo tokia tėvuko valia palikti namą sūnui, tėvas dukros nenuskriaudė, pastatė dukrai namą didesnį, yra sakęs jam, kad nė vieno vaiko nenuskriaudė. Su P. apie tai, kam nori palikti turtą, kalbėjo, jis jam apie tai šnekėjo prieš 15 m. Jis buvo iškalbus, sakė, kad šiuos namus jis palieka A., o dukra negali skųstis, nes jai irgi pastatęs namą. Dėl žemių tai nežino nieko, bet apie namą tai taip. Paskutiniais metais P. santykiai su A. buvo geri, jis yra sakęs – A. žmogus, o apie dukrą sakydavęs – neduok Dieve tokios dukros. Dėl ko tokie santykiai – tiksliai pasakyti negali, kiek žino – eidavo pas O. pirkti pieno ir iki cento atiduodavo dukrai už jį pinigus. Jis išgerdavo, bet tikrai ne kiekvieną dieną. Kad paliks turtą sūnui – žinojo prieš 15 m., o apie tai, kad paliko – visa Merkinė žinojo prieš 10 m. Su O. V. nebendravo, kiek kartų buvo pas P. užvažiavęs – jos niekada nebūdavo. Labai geri santykiai su dukra P. buvo gal prieš 20 m. Namą pradėjo statyti 1975 m. Statybose dalyvavo jis, jo tėvukas, dėdė P. P., Č. J., J. P. – visi talkino. O. V. tuo metu buvo išvykusi, mokėsi Vilniuje. Po A. S. mirties paveldėjo namą P. S. ir buvo valdytojas, apie jokias pretenzijas nieko negirdėjo. O. V. į namą pretenzijų nereiškė – negirdėjo bent tokių kalbų. Šiuo metu jis gyvena Alytuj, o anksčiau gyveno Merkinės kaime, į Alytų išvyko 1970 m. Merkinėj lankėsi pas P. paskutiniais 10 m., įvairiai – 5, 6, 10 kartų per metus. Praeitais metais P. matė gal 6 kartus. Buvo jo lankyti ligoninėj, buvo su anūkais užvažiavę, per mišias susitikę, jo būklė buvo normali, buvo sutrikimas su žarnynu, jo psichologinė sveikata buvo normali. Žinojęs, kad P. sūnui A. paliko namą 2003 m. Tokias aplinkybes sužinojęs su dėde kalbėdamas. Apie tai jam P. pasakojo gal 2004 m., tiksliai pasakyti negali. Kalbant apie A. S. namą, remontą - visą laikotarpį namu rūpinosi A., susitvarkė grindis, keitė centrinį katilą, radiatorius, pasidarė tualetą, apsišildė. Jis jam padėdavo, A. klausdavo jo konsultacijų, be to P. buvo prašęs A. padėti. O. V. tikrai nesirūpino namu.

Liudytojas J. Č. paaiškino, kad susirinkusius asmenis pažįsta, ieškoves irgi pažįsta, M. Č. jo žmona, ji ieškovės ir atsakovo pusseserė. Nurodė, kad kai prasidėjo statybos, P. gyveno dar su A.. Pradėję surinkinėti namą su P., pervežė tą namą ir pastoviai padėjo kaip giminei. Tą namą pastatė, ten gyveno ieškovės mama ir tėtė, bet paskui O. pastatė namą atskirai. P. pažinojo, dar prieš vestuves susitikdavę, su juo kalbėti apie turtą teko, jis norėjo sūnui palikti. P. žmona buvo taip pat sakiusi – „nors nenuskriauskit mano sūnaus, jis juk invalidas, kas jį prižiūrės“. Paskutiniais metais su P. bendravo, iki pat mirties jo bendravimas buvo normalus. Buvo pas jį užvažiavę gruodžio mėn., tai dar jis verkė, prašė dar pabūti, pasikalbėti, sakė, jūs nežinot kas čia darosi, kai išvykstat.. Iš karto dukra nebendravo, po kurio laiko pradėjo, jie norėjo žemių. Visi žinojo, kad P. nori sūnui namus palikti. Kai buvo namai perrašyti, tai buvo pas jį užvažiavę, jau gal kokie 10 m. Jis kalbėjo ir prieš tai, kad A. užrašys. O. ir P. santykiai buvo ne kokie.. Santykiai, rodos, pablogėjo po to, kai perrašė A. namus. Po A. S. mirties namus prižiūrėjo A. su P., O. V. tais namais nesirūpino, ji gyveno savo namuose, turėjo savo ūkį. P. sakęs, kad įteikė dukrai raktus pastatė namus. Kiek skyrė lėšų namui – nežino. Su P. bendravo artimai. O. V. užsigavo ant tėvo P. , bet taip norėjo pirmoji žmona, kad viskas A. liktų. O. V. nieko nekalbėjo ir neprieštaravo dėl turto, pradėjo tik po tėvo mirties. Namas po A. mirties priklausė P., o po to jis paliko A.. Nurodo, kad gal prieš 5 m. padėjo A. pakeisti vamzdyną, jis apsišildė namą.

Liudytoja M. Č. paaiškino, kad ieškovę O. V. ir atsakovą A. S. pažįstu, yra jų pusseserė. Nurodė, kad bendravusi daug su tėvuku P., žino, kad jis pastatė O. namus ir sakė, kad A. palieka namus, nes dukra aprūpinta gyvenamuoju namu, įteikęs jai raktus. Ir A. S. ir O. V. žinojo apie tai, kad namus paliks A.. Dukros ir P. santykiai buvo prasti, ligoninėse jo nelankydavo, kokie santykiai gali būti, jei tėvas iš dukters pieną pirko? P. laidotuvėmis rūpinosi, tik A. ir jie su broliu padėjo. P. nesirūpino nei dukra, nei jo žmona. Numirus pirmai P. žmonai namais rūpinosi A. su P.. O. tuo metu mokėsi, o parvykus iš mokslų ji pagyveno truputį, ištekėjo ir išėjo į savo namus. Kai išėjo į savo namus, kitais namais, kur gyveno P., ji nesirūpino visiškai. P. visą laiką sakė – O. namus pastačiau ir namai liks A.. Nuo 2000 m. vykdavę pas juos kas dvi savaites. Vyko pas juos kaip pas savo tėvus, ji krikšto dukra, P. lankiusi dažniau nei dukra, O. pretenzijas sužinojo tik dabar, numirus jos tėvui. Su P. daug dažniau pradėjo bendrauti nuo 2000 m., o prieš tai irgi bendravo, tik ne taip dažnai. P. lankė kai gyveno su pirma žmona, o vėliau pas kitą žmoną A.. P. skųsdavosi savo dukra, kad yra skriaudžiamas, ujamas. Apie sūnų blogai niekad nekalbėjo. Jis nebuvo alkoholikas, dirbo, bet, žinoma, išgerdavo. Prievartos perrašyti turtą sūnui – nebuvo, jis visą laiką sakė, kad perrašys sūnui. Jis nupirko namus ir juos perstatė, o už kieno lėšas – nežino.

Liudytojas J. P. paaiškino, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta, yra jų pusbrolis. Nurodė, kad O. tikrai žinojo, kad namą žadėjo palikti P. sūnui, nes dukrai pastatė kitą. Tėvukas visą laiką sakė, kad kol gyvensiu – A. gyvens su manim, o po to paliksiu vieną. Tas šnekas girdėjo ir pati O., kada tiksliai padarė dovanojimo sutartį – nežino, nedalyvavo, apie tai, kad namai jau padovanoti žinojo, O. jau per laidotuves kėlė sceną per gedulingus pietus, kad jai nedavė nieko, sakė, kad eis į teismą. Su P. matydavosi dažnai, vykdavo pas jį. Atvykus pas P. jis sakydavo, kad dukra jo nelanko, o A. nuolatos tėvą pas daktarus vežiodavo, o dukra net ligoninėj neaplankė. Kai numirė pirmoji P. žmona namuose liko gyventi ir rūpinosi viskuo A., o O. gyveno savo namuose. O. tais namais ir gyvuliais nesirūpino, nes gyveno kitur. A. S. namo statybose dalyvavo, bet nedaug, padėjo ardyti ir pan. Kai buvo namas statomas, O. mokėsi Vilniuje. A. keitėsi šildymą, keitėsi langus, vedėsi centrinį šildymą. O. V. pretenzijų kol gyvas tėvas nebuvo – ji nereiškė. Numirus A. tame name gyveno A. ir tėvukas, o kai P. perėjo pas svočią – liko A. su žmona. A. gyveno tėvuko namuose. Dėdė visada sakė, kad namus paliks A.. P. santykiai su A. buvo geri. P. išgerdavo kaip visi: per šventes, progomis. P. ir O. santykiai buvo geri tol, kol namą pastatė, o po to santykiai pasibaigė, už pieną net iš tėvo pinigus paimdavo.

Liudytoja Z. B. paaiškino, kad šalis pažįsta, su A. S. gyveno viename bute kažkada. Atsakovą pažįsta, ieškovę irgi, niekada su jais konfliktų neturėjo, pasisveikina susitikę. Nurodo, kad ieškovė O. prašė paliudyti, kad A. gyveno pas A. bendrabuty. Liudytoja paaiškino, kad 1985 m. atsikėlė į Merkinę, rado A. bendrabutyje gyvenančią su vaikučiu, A. atvažiuodavo pas ją, lankydavosi. 100 procentų teigti, kad atsakovas gyveno nuolatos pas ją – negali. Jos buvo didžiausias kambarys, kitam – A. su vaikučiu, neprisimena ar atvykdavo atsakovas vakarais, juk dienomis dirbdavo, A. gyveno Merkinėj, bet kur ir kokioj gatvėj – nežino.

LR CK 5.19 str. nurodoma, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, valstybei, savivaldybei, juridiniams asmenims. Testamente, sudarytame 2012-04-19, P. S. nurodė, kad 1 ha žemės, iš jam priklausančios žemės sklypo dalies, kurio bendras plotas 9,9592 ha, esančios Merkinės viensėdyje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) palieka dukrai O. V., likusią dalį palieka sūnui A. S., visą jam priklausančią dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,400 ha palieka savo sūnui A. S. (b. l. 9, T1).

Ieškovė A. S. (antroji P. S. žmona) paaiškino, kad po santuokos sudarymo jie tik apie pusmetį pagyveno P. S. namuose, vėliau abu persikėlė į jos namus ir ten gyveno visą laiką. Ieškovė A. S. posėdžio metu nurodė, kad jai P. sakė, jog išpirko daržą (t. y. namų valdą) ir sakė, kad namas A. bus. Ji taip pat patvirtino, kad P. jai sakė, jog užrašė sūnui namą, po to abejojo ar gerai padarė. Tai galėjo būti maždaug praėjus 16-ai metų po santuokos sudarymo ir tą padarė vienu metu, nurodė, kad P. grįžęs viską jai papasakojo. Ji taip pat patvirtino, kad P. jai sakė ir apie surašytą testamentą. Ieškovė paaiškino, kad ji turėjo savo žemės sklypą ir savo namus ir ji su savo vaikais tvarkėsi dokumentus, kaip ir P..

Ieškovės nurodė, kad nėra praleidę ieškinio senaties termino šiai sutarčiai ginčyti, nes apie dovanojimo sandorį sužinojo tik 2013m. atvykę pas notarą. Tačiau kaip jau buvo nurodyta anksčiau apie tai, kad tėvas pastatus ir žemę padovanojo sūnui buvo žinoma A. S., o liudytojai tvirtina, kad apie tai žinojo ir ieškovė O. V., kuri nesikreipė į teismą tol, kol buvo gyvas tėvas.