- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- AB „Mažeikių nafta“
- Atsakovas
- Baltic Bitumen AB
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mažeikių naftos“
- Advokatai
- Irmantas Dobilas, Marius Embrektas
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-51-368/2009 pagal ieškovo AB „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovui Baltic Bitumen AB, trečiajam asmeniui UAB „Mažeikių naftos“ prekybos namai dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Baltic Bitumen AB 108982,17 JAV dolerių baudos ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2006 m. balandžio 12 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-260 PN/BT/A, kuria atsakovas įsipareigojo per 2006 m. bitumo gamybos sezoną nupirkti ne mažiau kaip 22000,0 m/t kelių bitumo. Atsakovas nupirko tik 7156,290 m/t šios produkcijos, todėl pagal šios sutarties specialiųjų sąlygų 6.4.2.k. privalo sumokėti 5 proc. nuo prekės vertės (esančios paskutinę kalendorinio mėnesio darbo dieną arba Sutarties galiojimo pasibaigimo dieną) dydžio baudą už kiekvieną pirkėjo įsipareigotą nupirkti, bet faktiškai nenupirktą, minimalaus prekės kiekio toną per sutarties sąlygų 3.1 punkte nurodytą laikotarpį, viso 108982,17 JAV dolerių.
Atsiliepimas
Atsakovo Baltic Bitumen AB atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, nes atsakovas praleido 6 mėn. terminą ieškiniui pateikti. Jis nurodė, kad vadovaujantis sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 p., bitumas turėjo būti nupirktas iki 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigos, t.y. iki 2006 m. lapkričio 31 d. Ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2006 m. gruodžio 1 d., o ieškinys teismui pateiktas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovo įmonėje 2006 m. spalio 12 d. kilo gaisras, todėl ieškovas per likusį sutarties laiką negalėjo pateikti viso sutartyje nurodyto bitumo kiekio ir apie tai pranešė atsakovui raštu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2 p., bitumas turėjo būti nupirktas iki 2006 m. lapkričio mėn. pabaigos, t.y. iki 2006 m. lapkričio 31 d. Ieškovas ieškinyje teigia, kad, nenupirkdamas viso bitumo kiekio, atsakovas pažeidė sutartį, kas tariamai lemia ieškovo teisę į netesybas (baudą). Taigi, ieškovo teisė reikalauti baudos atsirado 2006 m. gruodžio 1 d., t.y. pirmą dieną po to, kai baigėsi sutartyje numatytas terminas bitumui nupirkti. 2006 m. gruodžio 1 d. ieškovas žinojo, kad jo teisė yra pažeista, kadangi jis, kaip bitumo pardavėjas, negalėjo nežinoti, kiek bitumo yra pardavęs atsakovui ir kiek bitumo atsakovas yra nupirkęs iki 2006 m. lapkričio 30 d. Pats ieškovas ieškinyje ir teisme patvirtino, kad apie pažeistas teises žinojo ir 2007 m. vasario 1 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą MNO-1016909 dėl 108982,17 JAV dolerių dydžio baudos už nenupirktą bitumo kiekį išieškojimo, kurią atsakovui buvo nurodyta apmokėti iki 2007 m. kovo 3 d. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2006 m. gruodžio 1 d., kuris baigėsi 2007 m. birželio 1 d. Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2007 m. gruodžio 6 d., t.y. praleidus LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškovas neprašė šio termino, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Teismas netinkamai skaičiuoja senaties terminą, nes senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti ne nuo 2006 m. gruodžio 1 d., o nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d., kuomet atsakovas vienareikšmiškai, informavo ieškovą, jog neketina mokėti baudos. Todėl laikytina, jog ieškinys paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino. Senaties termino eigą nutraukia ir skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę. Visas vėlesnis šalių susirašinėjimas liudija, kad vyko derybos dėl taikaus ginčo sprendimo ir baudos sumokėjimo, todėl remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi senaties terminas buvo nutrauktas skolininko veiksmais. Be to, senaties skaičiavimo terminas turi būti skaičiuojamas sąžiningos šalies - ieškovo naudai.
2. Sužinojimu apie teisės pažeidimą laikytina diena, kai asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Todėl laikytina, jog ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo ir suvokė teisių pažeidimo faktą 2007 m. rugpjūčio 16 d.
3. Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovo argumentų dėl ieškinio senaties termino nutrūkimo bei nevertino ar yra pagrindas jį atnaujinti. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad senaties terminas buvo praleistas yra pagrindas jį atnaujinti, nes ieškovas tinkamai rūpinosi savo teisių gynimu, o atsakovas tyčia vedė derybas siekdamas senaties pagalba išvengti prievolės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą atsakovas grindžiai šiais argumentais:
1. Atsakovas niekada nepripažino, jog yra pažeidęs sutartį ir, jog turi sumokėti ieškovui baudą. Tai patvirtina atsakovo 2006 m. spalio 20 d. raštas ieškovui.
2. Atsakovas nuo 2006 m. spalio 17 d. pranešimo apie gamykloje įvykusias force majeure aplinkybes aiškiai laikėsi pozicijos, kad bet kokie ieškovo reikalavimai dėl baudų sumokėjimo yra nepagrįsti.
3. Atsakovas kategoriškai atmeta bet kokius kaltinimus nesąžiningu derybų vedimu, o ieškovas nepateikė tai jokių patvirtinančių įrodymų. Priešingai atsakovo raštai ieškovui aiškiai parodo nuoseklią atsakovo poziciją.
4. Atsakovas apie atsisakymą mokėti baudas ieškovą informavo 2006 m. spalio 20 d. raštu, todėl ši diena ir laikytina sužinojimu apie ginčijamą teisę dieną.
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, todėl nesuprantama kaip ieškovas gali prašyti atnaujinti senaties terminą.
6. Ieškovas yra didelė verslo įmonė, turinti visas galimybes tinkamai apginti savo teises per įstatymų nustatytą 6 mėnesių terminą, o tai, kad jis to nepadarė yra didelis ieškovo neapdairumas ir nerūpestingumas, todėl toks ieškovo prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
Faktiškai ginčas apeliacinėje instancijoje vyksta tik dėl ieškinio senaties taikymo.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka, tačiau subjektinė teisė, pasibaigus ieškinio senačiai, neišnyksta. Dėl to ieškinio senaties pabaiga nėra kliūtis kreiptis su ieškiniu į teismą. Nustatyti, praleistas ieškinio senaties terminas ar ne, galima tik išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Įstatymo nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. balandžio 12 d. sudarė Bitumo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 06-260 PN/BT/A. Ieškovas nurodydamas, jog atsakovas nesilaikė minėtos sutarties sąlygų, 2007 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo sutartines netesybas (baudą).
CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatose numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl netesybų išieškojimo.
Nagrinėjamu atveju, nustatant ar ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino svarbu nustatyti, kada ieškovui atsirado teisė į ieškinį ir kada jis sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pagal šalių sudarytą Bitumo pirkimo sutarties 3.2 punktą, bitumas turėjo būti nupirktas iki 2006 m. lapkričio 30 d. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovas netinkamai įvykdė 2006 m. balandžio 12 d. Bitumo pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. nenupirko sutarto kiekio bitumo, todėl pažeidė sutartį ir privalo mokėti sutartines netesybas (baudą). Taigi, teisė į ieškinį ieškovui atsirado 2006 m. gruodžio 1 d.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent šią dieną ieškovas ir sužinojo apie sutarties pažeidimą, nes jis yra bitumo pardavėjas ir negalėjo nežinoti, kiek bitumo atsakovas yra iš jo nupirkęs. Todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2007 m. birželio 1 d., o ieškovas ieškinį pateikė praleidęs šį terminą.
Pareikšdamas ieškinį, bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Tokį prašymą ieškovas pateikė tik apeliaciniame skunde, kur nurodė, kad senaties termino eigą nutraukia skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę. Visas vėlesnis šalių susirašinėjimas liudija, kad vyko derybos dėl taikaus ginčo sprendimo ir baudos sumokėjimo, todėl remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi senaties terminas buvo nutrauktas skolininko veiksmais.
Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pavyzdžiui, komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais; juridiniam asmeniui, lyginant jį su fiziniu asmeniu, kuris nėra verslininkas, ir atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų, minėti standartai taip pat dažniausiai yra aukštesni. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyros. Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose neišvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. V.Z. ir R.G., trečiasis asmuo Kauno žydų religinė bendruomenė, byla Nr.3K-3-595/2006 ir kt.).
Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas sutinka mokėti sutartimi numatytas netesybas. Ieškovas teigia, kad atsakovas 2006 m. spalio 5 d. rašte ieškovui nurodė, kad negalės nupirkti sutartų 22000 tonų bitumo, pirkimo apimtys sieks tik 10000 tonų, t.y. šiuo raštu pripažino, kad neįvykdė sutartinių įsipareigojimų bei pripažino prievolę mokėti baudą. Tačiau iš minėto rašto (t. 2, b.l. 56-58) matyti, kad atsakovas tik informavo ieškovą dėl pirkimų apimčių sumažėjimo ir nurodė, jog ieškovas pažeidinėja krovos darbų grafikus, jo parduodama produkcija kartais neatitinka kokybės sertifikatų, dėl ko atsakovas patyrė žalą. Šių teiginių, teisėjų kolegijos nuomone, negalima vertinti kaip sutikimo mokėti sutartines netesybas, ir priešingai iš šio rašto galima suprasti, jog atsakovai patys turi priekaištų ieškovui dėl sutarties netinkamo vykdymo.
Remdamasi aukščiau išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, o ieškovas neįrodė, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3487,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas iš ieškovo CPK 93 straipsnio pagrindu priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB „Mažeikių nafta“ atsakovui Baltic Bitumen AB 3487,33 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.