Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei V. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, sutiko su V. Ž. argumentu, kad negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, nes būtų pažeistas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumo principas, tačiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-4943-561/2015, nepriklausomai nuo to, ar sprendimas bus palankus pareiškėjui, ar V. Ž., minėtas sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl teisminis procesas gali ilgai užsitęsti, o be to, pareiškėjui palankaus sprendimo nurodytoje byloje priėmimo atveju tam, kad nuosavybės teise pareiškėjas įgytų minėtą valstybei priklausančios žemės sklypą, prireiks atlikti papildomus veiksmus, t. y. pripažintos savavališka statybos įteisinimo procedūra tęsis ir po galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo. Šiuo atveju vien tik palankaus pareiškėjui teismo sprendimo nepakaks. Teismas, pripažindamas teisę ir galimybę pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą dėl teismo jau pratęsto termino pratęsimo ilgesniam laikui, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtų neracionalu ir neekonomiška sudaryti tokią situaciją, kai pareiškėjas turėtų pakartotinai kreiptis į teismą, o teismas nagrinėti dar vieną bylą dėl termino pratęsimo. Šiuo atveju žymiai ekonomiškiau ir racionaliau nustatyti protingą terminą, per kurį tam tikrą laiką trunkanti, kaip kad nustatyta nagrinėjamu atveju, aplinkybė, pripažinta svarbia priežastimi pratęsti terminą, galimai išnyks, todėl pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 2 d. tenkintinas.

III.

Atitinkamai darytina išvada, kad nesant galimybės įteisinti savavališkos statybos ar pareiškėjui nepateikus duomenų apie tai, kad tokiu atveju jis atlieka kokius nors veiksmus, suteikiančius jam teisę įteisinti savavališkas statybas, kai siekiamas įteisinti savavališkas statinys stovi ant kelių valstybinės žemės sklypų, Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas šioje administracinėje byloje yra netikslingas, kadangi norimas rezultatas nebus pasiektas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ant valstybinės žemės sklypo, kurį šiuo metu siekia įsigyti, bei gretimai esančio valstybinės žemės ploto, kurio atžvilgiu turimais duomenimis neatliekami jokie prisijungimo / įsigijimo veiksmai, yra savavališkai pasistatęs naują savarankišką ūkio pastatą, išorės matmenys - 6 m ilgis, 4,5 m plotis, 3,5 aukštis. Pažymėtina, kad nors pastatas ir nėra oficialiai įregistruotas, nuosavybės teisės identifikavimas yra akivaizdus, o to neginčija ir pats pareiškėjas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šiame valstybinės žemės sklype yra pareiškėjui priklausantis, nors ir oficialiai neįregistruotas, naujas statinys, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, akivaizdu, jog valstybinės žemės sklypas, kurį siekiama sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, neatitinka naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo sąvokos. Todėl darytina išvada, jog nurodyto Projekto rengimas, nepašalinus savavališkos statybos padarinių, nebuvo ir nėra galimas.

Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą atsižvelgti ir į tai, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų dėjęs kokias nors pastangas įteisinti savavališką statybą iki Projekto rengimo, neturima. Ir tik kai 2014 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, t. y. kai išaiškėjo savavališkos statybos faktas, J. K. ėmėsi iniciatyvos dėl Projekto rengimo. Apelianto nuomone, tęsiant Projekto rengimą esamų aplinkybių kontekste, t. y. pareiškėjui savavališkai valstybinėje žemėje pasistačius statinį, o tik vėliau jau nustačius savavališkos statybos faktą, ne aukciono būdu įsigijus šį žemės plotą bei sujungus jį su savo sklypu, neteisėtos statybos iniciatorius ir vykdytojas, pats būdamas teisės pažeidėju, iš to dar gautų ir naudos. Manytina, jog tokiu būdu akivaizdžiai būtų pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisėtumo principai.

Mano, kad bendras privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas net dvejiems metams prieštarauja sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams, taip pat tokiu būdu akivaizdžiai pažeistas ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumo principas.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė tiek pareigą vertinti ne pavienius įrodymus, o jų visumą, tiek pareigą savo sprendimu pasisakyti dėl visų bylos dalyvių argumentų. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. išdėstė ne vieną argumentą dėl negalimumo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, teismas išvis nepasisakė dėl pateikto teisės aktų vertinimo ir pozicijos dėl teismo pareigos vertinti ne tik priežastis, dėl kurių yra užtrukusi savavališkų statybų įteisinimo procedūra, bet ir savavališkų statybų įteisinimo galimybę, pažeidėjo pasirinktą įteisinimo būdą, jo sąžiningumą bei elgesį iki savavališkų statybų fakto nustatymo, trečiųjų asmenų interesus ir kt.

Taip pat pastebėtina, kad J. K. yra garbaus amžiaus (80 metų) menininkas, neturintis teisinio išsilavinimo. Pareiškėjas pasistatė nurodytą statinį savo žemės sklype ir, neturėdamas teisinių žinių, laikė, kad, atsižvelgiant į tai, kad statinys yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jokių papildomų leidimų jam ir nereikia. Pabrėžtina, kad pareiškėjui sužinojus apie tai, kad jo statinys yra nelegalus, jis ėmėsi veiksmų statiniui įteisinti.

Pareiškėjas galės imtis ant valstybinės žemės sklypo pastatyto statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parengus apie 1480 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą ir minėtą žemės sklypą sujungus su pareiškėjui priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu – tuomet pareiškėjas taps sujungto žemės sklypo savininku ir galės imtis kitų veiksmų statybos leidimui gauti. Ši procedūra užtruko dėl Vilniaus apygardos administracinis teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje N r. 1-10008-561/2014 pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių bei kitų, akivaizdžiai nuo pareiškėjo nepriklausančių, priežasčių.

Pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. el-4943-561/2015, nepriklausomai nuo to, ar sprendimas bus palankus J. K., ar V. Ž., minėtas sprendimas gali būti paskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl teisminis procesas gali užsitęsti, be to, pareiškėjui palankaus sprendimo nurodytoje byloje priėmimo atveju tam, kad nuosavybės teise pareiškėjas įgytų minėtą valstybei priklausančios žemės sklypą, prireiks atlikti papildomus veiksmus, t. y. pripažinta savavališka statybos įteisinimo procedūra tęsis ir po galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad yra ekonomiškiau ir racionaliau nustatyti ilgesnį laiko tarpą pareiškėjui įvykdyti privalomąjį nurodymą, nei nustatyti trumpesnį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo J. K. prašymo pratęsti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 2 d. privalomajame nurodyme Nr. PRN-00-140902-00147 nustatytą ir 2015 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (23.29)-RE-58 pratęstą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 2 d.

Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 29 d. J. K. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-140829-00151, kurio pagrindu 2014 m. rugsėjo 2 d. – privalomasis nurodymas Nr. PRN-00-140902-00147 iki 2015 m. kovo 2 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. J. K. prašymu šis terminas buvo pratęstas 3 mėn., t. y. iki 2015 m. birželio 2 d.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas privalomojo nurodymo Nr. PRN-00-140902-00147 įvykdymo terminą pratęsti iki 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-459), pagal kurio 14 straipsnio 3 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Minėta įstatymo redakcija galiojo pareiškėjo prašymo teismui pateikimo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą yra reikšmingos svarbiomis pripažintinos priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Minėto įstatymo normoje pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Taigi, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalį. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Apibendrinant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išskyrė bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr. 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-678/14; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 22 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1974 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nustatė, kad turi būti pradedamas rengti apie 1 480 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį žemės plotą su besiribojančiu J. K. priklausančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas siekia įteisinti savavališkos statybos statinį, pastatytą ant valstybinės žemės sklypo, kurį jis, kaip įsiterpusį žemės sklypą siekia prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-1974.

Kaip jau minėta, pareiškėjas prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą grindė aplinkybe, kad ant valstybinės žemės sklypo pastatyto statinio statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūrų bus galima imtis tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengus apie 1 480 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sujungus su pareiškėjui priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu. Tačiau ši procedūra užtruko dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. vykstančio teisminio ginčo (administracinė byla Nr. eI-4943-561/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino pratęsimo bei bylos medžiagą, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aptarta procedūra nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis objektyviai negali daryti įtakos. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo nurodyta priežastis pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios pratęstinas terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius 2015 m. kovo 3 d. sprendime Nr. (23.29)-RE-58 dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, pratęsdamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, minėtą aplinkybę, kurią ginčija apeliantas, pripažino svarbia ir esančia pakankamu pagrindu terminą pratęsti.

Kita vertus, pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą matyti, jog įstatymų leidėjas nustatė šešių mėnesių reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, su galimybe jį pratęsti trims mėnesiams ir vėliau dar kartą pratęsti ilgesniam laikotarpiui teismo nuožiūra, t. y. dėl termino pratęsimo ilgesniam nei devynių mėnesių laikotarpiui paliekama spręsti teismui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto argumentu, kad negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, akcentuoja, jog savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

Vertindama pirmosios instancijos teismo nustatyto termino pagrįstumą, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-4943-561/2015, nepriklausomai nuo to, ar sprendimas palankus pareiškėjui, ar V. Ž., minėtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl teisminis procesas gali ilgai užsitęsti, o be to, pareiškėjui palankaus sprendimo nurodytoje byloje priėmimo atveju tam, kad nuosavybės teise pareiškėjas įgytų minėtą valstybei priklausančios žemės sklypą, prireiks atlikti papildomus veiksmus, t. y. pripažintos savavališka statybos įteisinimo procedūra tęsis ir po galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo. Šiuo atveju vien tik palankaus pareiškėjui teismo sprendimo nepakaks. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisę ir galimybę pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą dėl teismo jau pratęsto termino pratęsimo ilgesniam laikui, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtų neracionalu ir neekonomiška sudaryti tokią situaciją, kai pareiškėjas turėtų pakartotinai kreiptis į teismą, o teismas nagrinėti dar vieną bylą dėl termino pratęsimo. Šiuo atveju žymiai ekonomiškiau ir racionaliau nustatyti protingą terminą, per kurį tam tikrą laiką trunkanti, kaip kad nustatyta nagrinėjamu atveju, aplinkybė, pripažinta svarbia priežastimi pratęsti terminą, galimai išnyks, todėl pareiškėjo prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 2 d. tenkintas pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas terminas nėra nepateisinamai ilgas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė materialiosios teisės normas, pagrįstai pripažino pareiškėjo nurodytas aplinkybes svarbiomis ir pagrindžiančiomis privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą ir pagrįstai pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 2 d. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.