- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- eA-436-552/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00585-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- UAB "Zesee"
- Atsakovas
- Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zesee“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zesee“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Zesee“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 2021-R4-258 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą sudaryti su Bendrove finansavimo sutartį. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra Sprendimu atmetė Bendrovės paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-K-856-01-0046 (toliau – ir Paraiška), kuria siekta gauti finansavimą projektui „Mažos apimties hibridinės fermentacijos modulinės biodujų jėgainės (HFDP) išvystymas“ (toliau – ir Projektas). Prašomo finansuoti Projekto esmė – sukurti hibridinės fermentacijos modulinės biodujų jėgainės (20-100 kW galingumo) prototipą, skirtą mažiems ūkiams, bei jį išbandyti realiomis sąlygomis, siekiant sėkmingo projekto komercializavimo ateityje. Įgyvendinus Projektą bus sukurtas mažo galingumo ekonomiškai pagrįstas biodujų gamybos iš ūkiuose susidarančių atliekų sprendimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė yra labai maža įmonė, o nuo finansavimo skyrimo / neskyrimo ir Projekto įgyvendinimo priklauso jos galimybės vykdyti veiklą.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Paraiška Agentūroje buvo įvertinta kaip tinkama finansuoti ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Projektui skirtas 1 650 031,09 Eur finansavimas. Tačiau net ir po finansavimo skyrimo Agentūra delsė pasirašyti finansavimo sutartį, teikdama vis naujus paklausimus bei siekdama surasti pagrindus, kaip atimti jau skirtą finansavimą. Šiais paklausimais Agentūra bandė išsiaiškinti su Bendrove siejamų asmenų tarpusavio ryšius. Bendrovė teikė atitinkamus paaiškinimus ir įrodymus, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo Bendrovę laikyti susijusia įmone su dar penkiolika kitų įmonių, kurios nurodytos Agentūros Sprendime. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra atmetė Paraišką, nusprendusi, jog Bendrovė yra sunkumų patirianti įmonė, o tiksliau – pati sunkumų nepatiria, bet per kartu veikiančius fizinius asmenis ir susijusias įmones priklauso sunkumų patiriančiam ūkio subjektui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas dėl Bendrovės finansinių veiklos rezultatų nėra keliamas, Bendrovės finansinė būklė yra gera ir nekelia abejonių. Sunkumų patiriančia įmone Bendrovė pripažinta ir finansavimą atsisakyta skirti tuo pagrindu, kad Bendrovė buvo susieta su kitomis įmonėmis per fizinius asmenis, vienas kurių A. K., kuris, Bendrovei nežinant ir negalint žinoti, prieš pat Paraiškos pateikimą įsigijo Latvijos Respublikoje veikiančių įmonių akcijas. Ir būtent šių įmonių finansiniai rodikliai nulėmė, kad Bendrovė, jai pačiai to net negalint numatyti ir tam daryti jokios įtakos, buvo pripažinta sunkumų turinčia įmone ir dėl to jai atsisakyta skirti paramą
4. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra vertino duomenis apie penkių fizinių asmenų bendravimo aplinkybes, iš esmės susijusias dviem aspektais: šių asmenų tiesioginiu ar netiesioginiu dalyvavimu atskirose įmonėse, dalis kurių (penkiolika įmonių) Agentūros sprendimu buvo susietos į vieną ūkio subjektą. Taip pat kitokio pobūdžio aplinkybėmis: fiziniams asmenims suteiktais įgaliojimais pateikti duomenis Juridinių asmenų registrui (toliau – ir JAR), įmonių teiktas paskolas kai kuriems iš minėtų fizinių asmenų arba įmonėms. Pareiškėjo teigimu, Agentūra nevertino, ar bendravimas susijęs su Bendrovės vykdoma veikla ir siekiamu įgyvendinti Projektu. Agentūra sprendė, kad fiziniai asmenys A. K., A. M. ir P. B. patys ar per artimais giminystės ir / ar svainystės ryšiais susijusius asmenis – Bendrovės akcininkę I. B. ir I. K., yra kartu veikiantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (toliau – ir Įstatymas).
5. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovės priskyrimą sunkumų patiriančiam ūkio subjektui nulėmė iš esmės nepagrįstas ir neįrodytas vertinimas, kad Bendrovė, per tariamai kartu veikiančius fizinius asmenis, laikytina susijusia su Latvijos Respublikos įmonėmis AS „Agro Lesterne“, AS „Zalas zemes energija“ ir SIA „Green supply service“. Pareiškėjo teigimu, Agentūra nenustatė ir neįrodė, kad Sprendime įvardinti fiziniai asmenys veikė kartu, kaip tai apibrėžta Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje. Pareiškėjas darė išvadą, kad Agentūra Sprendimą priėmė nenustačiusi faktinio pagrindo ir nepagrindusi teisės aktų normomis. Pareiškėjas nesutiko su Agentūros teiginiais, kad Sprendime minimos įmonės gali turėti daugumą Bendrovės balsų, t. y. kurie iš minimų fizinių asmenų ir kokiais svertais galėtų padaryti Bendrovei tokią įtaką, kad ji balsuotų minėtų asmenų norimu būdu.
6. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra nepagrįstai, kvalifikuodama tiek kartu veikiančius fizinius asmenis, tiek tariamai dėl tokio veikimo susiformavusius juridinių asmenų ryšius (konkrečiai – daugumos dalyvių balsų įgijimą), apsiribojo pasyvaus dalyvavimo juridinių asmenų veikloje fakto konstatavimu, t. y. nematė prasmės nustatyti, ar iš tiesų minėtų fizinių asmenų bendras dalyvavimas praeityje įvairią veiklą (ne tokią, kurią atsisakyta finansuoti) vykdančiose įmonėse buvo kaip nors derinamas Bendrovės atžvilgiu siekiant bendrų tikslų. Pareiškėjas darė išvadą, kad toks Agentūros vertinimas nepagrįstas teisės aktų normomis.
7. Pareiškėjas pažymėjo, kad nei 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – ir Reglamentas), nei Įstatymas neįvardija kriterijų, kas yra laikytina kartu veikiančiais fiziniais asmenimis. Tačiau sisteminis Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio ir 2 punkto normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ši norma gali būti taikoma tik tada, kai yra ne preziumuojami hipotetiniai asmenų ryšiai (kaip išreikšta Agentūros Sprendime), o įrodomi realūs konkrečių įmonių tarpusavio ryšiai, kuriuos suponuoja suderinti, tikslingai kryptingi kartu veikiančių fizinių asmenų veiksmai, nukreipti būtent į tokių ryšių sukūrimą. Pareiškėjo teigimu, kiekvienu individualiu atveju tokie ryšiai turėtų būti ne numanomi ar galimi, o realūs ir įrodyti.
8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus dėl įmonių ir fizinių asmenų laikymu susijusiais ir nurodė, kad Agentūra nenustatė fizinių asmenų veikimo kartu, kuris leistų daryti prielaidas apie tai, kad bet kurie iš nurodytų fizinių asmenų būtų siekę daryti kokį nors poveikį Bendrovės veiklai ir dėl to Bendrovė negalėtų būti laikoma su, pvz., A. K. valdomomis įmonėmis nesusijusia įmone. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra nenurodė, kaip A. K. galėtų daryti įtaką Bendrovės sprendimams ir jos veiklai. Agentūros Sprendime minimos kitos aplinkybės, o būtent apie A. K. UAB „Vupsina“ išduotą įgaliojimą pateikti šios įmonės duomenis JAR, taip pat apie įmonių teiktas paskolas fiziniams asmenims, paskolų teikimą, pareiškėjo teigimu, neturėtų būti vertinamos kaip pagrindas, kuriuo remdamasi Agentūra įrodinėjo visų 16 įmonių susiejimą į vieną ūkio subjektą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra nenustatė ir neįrodė, jog realiai egzistuoja Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio normos taikymo faktiniai pagrindai. Priešingai – pati Agentūros sprendimo esmė ir juo sukuriami padariniai (atsisakymas skirti finansavimą), pareiškėjo teigimu, paneigia fizinių asmenų veikimo kartu faktą, nes natūralu, kad nei vienam iš nurodytų fizinių asmenų toks veikimas nėra naudingas, o veiksmų derinimo esmė ir tikslas yra naudos gavimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad, norint susieti įmones, nepakanka nustatyti kartu veikiančių fizinių asmenų, derinančių savo veiksmus priimant tų įmonių komercinius sprendimus (kas šiuo atveju taip pat nebuvo nustatyta), tačiau būtina nustatyti, ar tos įmonės vykdo tą pačią veiklą ar jos dalį toje pačioje rinkoje ar susijusioje rinkoje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra Sprendime neužsiminė apie tai, kodėl nebuvo vertinama visų 16 įmonių veikla ir jos rūšys. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūros sprendime nenurodyta konkreti teisės norma, kurios pagrindu galima būtų netaikyti imperatyvios Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto normos, nustatančios įmonių ryšių susiejimą per vykdomos veiklos tapatumą ir veikimą toje pačioje rinkoje. Pareiškėjo teigimu, Sprendime pateiktos citatos dėl galimumo nevertinti rinkų aspekto (apie veiklos tapatumą nepasisakyta) kilmė neaiški. Pareiškėjas darė išvadą, kad toks neidentifikuojamos informacijos citavimas nelaikytinas tinkamu administracinio akto, kuriuo apribojamos asmens teisės, motyvavimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio neįmanoma suprasti, kodėl visi Sprendime nurodyti subjektai nebuvo vertinami tuo aspektu, ar jie vykdo / nevykdo tą pačią veiklą ar jos dalį, veikdami / neveikdami toje pačioje arba gretimose rinkose. Pareiškėjas išreiškė abejonę, ar fizinio asmens A. K. prilyginimas ekonominę veiklą vykdančiam asmeniui tuo pagrindu, kad jis, norėdamas sumokėti mokesčius, vykdė vieno gyvenamojo būsto nuomos sandorį verslo liudijimo pagrindu, galėtų nulemti Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto normų netaikymą. Pareiškėjo teigimu, toks Sprendime išdėstytas vertinimas iš esmės neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad rinkų aspektas galimai nėra svarbus dėl to, kad visiškai nebuvo atsižvelgta į faktą, jog susijusiomis pripažintos įmonės vykdo visiškai skirtingą veiklą, t. y. jos negali būti pripažintos susijusiomis, nes nebuvo nustatyta pirmoji iš kumuliatyvių Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies sąlygų pripažinti šias konkrečias įmones susijusiomis įmonėmis. Pareiškėjas darė išvadą, kad Sprendimu Bendrovės teisinis statusas įvertintas pažeidžiant Įstatymo 3 straipsnio imperatyvias normas, reglamentuojančias susijusių įmonių apibrėžimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo Paraiška atmesta nustačius, jog ji neatitinka Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563 patvirtintos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 (toliau – ir Aprašas) 18 punkto ir Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunktyje nurodyto bendrojo reikalavimo projektams. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas grįstas konkrečiais nustatytais fizinių asmenų veikimą kartu pagrindžiančiais faktais, Sprendime aiškiai įvardintas teisinis pagrindas.
12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad fizinių asmenų veikimas kartu Agentūros grindžiamas tik turimais istoriniais duomenimis ir įvykiais, nes iš JAR teikiamos informacijos matyti, jog šie fiziniai asmenys ne tik istoriniais duomenimis, bet ir šiuo metu kartu valdo daugumą (100 proc.) UAB „Naujolita“, UAB „Hiteksita“ ir UAB „Innovatus“ įmonių akcijų. Tai, kad šie asmenys veikia kartu šių trijų įmonių atžvilgiu neneigė ir pareiškėjo atstovas. Atsakovo teigimu, JAR duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. šie fiziniai asmenys kartu tiesiogiai turėjo daugumą ir kitų įmonių (taip pat ir Bendrovės) akcijų / dalyvių balsų. Be to, šių fizinių asmenų veikimą kartu be akcijų daugumos įmonėse turėjimo taip pat parodo ir kitos papildomos aplinkybės. UAB „Vupsina“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. yra A. M., 2020 m. sausio 2 d. suteikė A. K. įgaliojimus teikti UAB „Vupsina“ duomenis ir dokumentus JAR. UAB „Ivecita“, kurios vienintelė akcininkė ir direktorė yra I. K., teikia paskolas A. M., P. B., A. K. bei su šiais fiziniais asmenimis susijusioms įmonėms (UAB „Licko“, UAB „Hiteksita“) ir kt. UAB „Hiteksita“, bendrai netiesiogiai per įmones valdoma trijų fizinių asmenų akcininkų A. K., A. M. ir P. B., bei atstovaujama šios įmonės direktoriaus A. K., parduoda UAB „Ivecita“, atstovaujamai direktorės I. K., kuri taip pat yra vienintelė šios įmonės akcininkė, tris žemės sklypus, kurie buvo reikalingi Agentūros vertinto UAB „Ivecita“ projekto įgyvendinimui. Vadovaujantis JAR pateiktos finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Hiteksita“ ilgalaikį materialųjį turtą sudarė tik turima žemė, kurios balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 39 000 Eur. UAB „Innovatus“, kuri bendrai netiesiogiai per įmones valdoma trijų fizinių asmenų akcininkų A. K., A. M. ir P. B., turinčių šioje įmonėje akcijų / dalyvių balsų daugumą (54 proc.), išnuomoja patalpas, reikalingas pareiškėjo numatomam įgyvendinti projektui.
13. Atsakovas pažymėjo, jog, vertindama pareiškėjų paraiškas, Agentūra vertina visą apie pareiškėjus turimą informaciją, taip pat ir gautą vertinant kitas paraiškas. Atsakovas nurodė, kad iš Agentūroje turimos informacijos taip pat matyti, jog UAB „Hermeka“, kurios steigėjai ir akcininkai iki 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo P. B. (33 proc.), A. K. (33 proc.) ir A. M. (34 proc.), suteikė / numato suteikti paskolas šių fizinių asmenų valdomų įmonių numatomiems įgyvendinti projektams. UAB „Hermeka“ yra suteikusi 0,23 mln. Eur paskolą UAB „Naujolita“ šiuo metu įgyvendinamam projektui „Inovatyvios ekologiškos plokštės sukūrimas statybų ir baldų pramonei“. Taip pat kartu su Agentūros vertinta UAB „Vupsina“ paraiška buvo pateikta 2020 m. vasario 12 d. paskolos sutartis, kuria UAB „Hermeka“ numato suteikti 0,75 mln. Eur paskolą numatomo UAB „Vupsina“ projekto įgyvendinimui. Atsakovas pažymėjo, kad nors P. B., A. K. ir A. M. šiuo metu nebėra UAB „Hermeka“ akcininkai, tačiau UAB „Hermeka“ yra pagrindinė akcininkė, turinti 63 proc. UAB „Homm space“ akcijų / dalyvių balsų, kurios direktorius yra A. K.. UAB „Homm space“ valdybos nariai yra A. K. ir A. M..
14. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog UAB „Hermeka“ suteiktos / numatomos suteikti paskolos yra santykinai labai didelės, lyginant su įmonių, kurioms šios paskolos teikiamos, apimtimis. Atsakovo teigimu, mažai tikėtina, kad įprastinėmis rinkos sąlygomis tokius veiklos rodiklius turinčioms įmonėms būtų suteikiamos tokio dydžio paskolos. Atsakovas vertino, kad šios aplinkybės papildomai parodo, kad šių fizinių asmenų veikimas kartu šių asmenų valdomoms įmonėms taip pat suteikia prieigą prie finansinių išteklių, prie kurių įprastinėmis rinkos sąlygomis įmonės neturėtų galimybės turėti. Atsakovas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad, vadovaujantis viešuose registruose pateikiama informacija, UAB „Hermeka“ registracijos adresas yra toks pats koks ir 2020 m. sausio 10 d. Panaudos sutartyje nurodytų patalpų, kurias A. K. neatlygintinai panaudos būdu perdavė UAB „Ivecita“ numatomo projekto įgyvendinimui. Atsakovas nurodė, kad iš Agentūros turimos įgyvendinamų projektų informacijos matyti, jog UAB „Naujolita“ projekto „Inovatyvios ekologiškos plokštės sukūrimas statybų ir baldų pramonei“ apimtyje skundžiamame sprendime nurodyti fiziniai asmenys taip pat veikia kartu, priima reikalingus sprendimus, taip pat visi yra įdarbinti šioje įmonėje ir dirba įgyvendinamam projekte.
Atsiliepimas
15. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus aplinkybių visumą, akivaizdu, jog nurodyti fiziniai asmenys aktyviai ir ilgą laiką veikia kartu (tai patvirtina pateikti duomenys) derindami savo veiksmus, susijusius su šių fizinių asmenų valdomomis įmonėmis bei šių įmonių veikla. Todėl Agentūros Sprendimas fizinius asmenis A. K., A. M. ir P. B. bei su šiais fiziniais asmenimis artimais giminystės ir / ar svainystės ryšiais susijusius fizinius asmenis (I. B. – P. B. sutuoktinę, I. K. – A. K. sutuoktinę) vertinti kaip kartu veikiančius fizinius asmenis yra pagrįstas ir atitinka tiek Įstatymo, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
16. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis ESTT suformuota praktika, vien galimybė derinti savo veiksmus (nėra būtinas faktinis sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimas), priimant svarbius sprendimus atitinkamų įmonių veiklos klausimais, suteikia galimybę įmones laikyti susijusiomis. Atsakovas pažymėjo, kad A. K., A. M. ir P. B. bei su šiais fiziniais asmenimis artimais giminystės ir / ar svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys (I. B. ir I. K.) ne tik turi galimybę derinti savo veiksmus, tačiau faktiškai derina savo veiksmus, susijusius su šių fizinių asmenų valdomomis įmonėmis. Nustatyti kartu veikiantys fiziniai asmenys derino veiksmus taip pat ir Bendrovės veiklos ir numatomo įgyvendinti Projekto atžvilgiu. Atsakovo teigimu, nei pagal Įstatymą, nei pagal Reglamentą nustatyti konkretų veikimą pareiškėjo atžvilgiu nėra privaloma.
17. Atsakovas atkreipė dėmesį į Europos Komisijos sprendimą (2006/904/EB: 2006 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 8/2005 (ex N451/2004)) ir pažymėjo, kad iš šio Europos Komisijos sprendimo matyti, jog susijusiomis įmonėmis yra laikomos visos įmonės, kuriose kartu veikiantys fiziniai asmenys turi daugumą akcijų / dalyvių balsų, t. y., susijusiomis įmonėmis įvertintos tiek tos įmonės, kuriose šie fiziniai asmenys kartu turi daugumą akcijų / dalyvių balsų, tiek ir tos įmonės, kuriose kiekvienas fizinis asmuo turi daugumą akcijų / dalyvių balsų (nagrinėjamu atveju tai atitinka Agentūros vertinimą, kad susijusiomis įmonėmis laikomos tiek tos įmonės, kuriose A. K., A. M. ir P. B. kartu turi daugumą akcijų / dalyvių balsų (UAB „Naujolita“, UAB „Hiteksita“ ir UAB „Innovatus“), tiek tos įmonės, kuriose kiekvienas šis fizinis asmuo A. K., A. M., P. B. bei su šiais fiziniais asmenimis artimais giminystės / svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys (I. B. ir I. K.) turi daugumą akcijų / dalyvių balsų). Atsakovas pažymėjo, kad visų susijusių įmonių sąsajumas yra nustatytas, nes tarp įmonių per kartu veikiančius fizinius asmenis yra susiformavęs Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytas susijusių įmonių ryšys – „viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje“, t. y. ryšys tarp įmonių formuojasi ne per lemiamos įtakos, poveikio ar kontrolės turėjimą, kuriuos numato visai kiti, nei nagrinėjamos bylos atveju Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto papunkčiai.
Atsiliepimas
18. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad susijusių įmonių atžvilgiu turi būti vertinamas įtakos darymas ir / ar kontrolė pareiškėjo atžvilgiu. Visos įmonės, kurios atitinka susijusios įmonės kriterijus, nustatytus Įstatyme ir Reglamente, yra laikytinos susijusiomis. Atsakovas pabrėžė, kad Įstatymas nustato, jog jei įmones sieja bent vienas iš Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte esančių ryšių per vieną ar kelias įmones ar per fizinį asmenį ar kartu veikiančius fizinius asmenis, tai visos tos įmonės yra laikomos susijusiomis. Atsakovas pažymėjo, jog Sprendime yra įvardinti konkretūs ryšiai, aiškiai nurodyta, jog per kartu veikiančius fizinius asmenis tarp įmonių susiformuoja ryšys, nurodytas Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje (viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje), nurodant konkrečius tą patvirtinančius faktus ir argumentus.
19. Atsakovas nurodė, kad Agentūra, atlikdama paraiškų vertinimą, kurioms finansavimas teikiamas kaip valstybės pagalba pagal Reglamento nuostatas, turi įvertinti, ar paraišką pateikęs pareiškėjas nėra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, kaip tai yra apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 18 punkte. Pagal Europos Komisijos pateiktus išaiškinimus ir Agentūros įgyvendinamų priemonių aprašuose (tame tarpe ir priemonės, pagal kurią pateikta pareiškėjo paraiška) nustatytus reikalavimus, tiek pats pareiškėjas, tiek ūkio subjektas, kuriam priklauso pareiškėjas (ūkio subjektu laikomas pareiškėjas kartu su visomis susijusiomis įmonėmis), negali būti priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai. Jeigu bent vienas iš jų (pareiškėjas arba ūkio subjektas) patiria sunkumus, tokio pareiškėjo paraiška tampa nebetinkama finansuoti. Atsakovo teigimu, Paraiškos vertinimo metu buvo atliktas nuoseklus ir išsamus pareiškėjo statuso vertinimas, kurio metu nustatytos visos su pareiškėju susijusios įmonės. Pagal paskutinius patvirtintų finansinių atskaitomybių duomenis nustatyta, kad pareiškėjas yra priskirtinas sunkumus patiriančių įmonių kategorijai pagal Reglamento 2 straipsnio 18 punkto a dalies kriterijų, kadangi ūkio subjekto sukauptas nuostolis yra didesnis už pusę pasirašyto akcinio kapitalo.
20. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad A. K. valdomos įmonės neturėjo būti įtraukiamos į ūkio subjekto, kuriam priklauso pareiškėjas, sudėtį ir jų rodikliai imami, vertinant ūkio subjekto, kuriam priklauso pareiškėjas, atitikimą Reglamento 2 straipsnio 18 punkte nustatytiems kriterijams. Į ūkio subjekto sudėtį yra įtraukiami pareiškėjo ir visų pareiškėjo susijusių (tame tarpe ir susijusių susijusių) įmonių duomenys, toks vertinimas taikomas visų be jokios išimties paraiškų vertinimui. Atsakovas pažymėjo, kad ūkio subjekto sudėtyje be Latvijos Respublikoje registruotų įmonių yra dar viena įmonė – UAB „Innovatus“, kuri, vadovaujantis Reglamento 2 straipsnio 18 punkto c papunkčio nuostatomis, vertintina kaip sunkumus patirianti įmonė, kadangi jai yra iškelta bankroto byla.
21. Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, pakanka, jog dalis įmonių veiklos sutaptų, jog šis kriterijus būtų tenkinamas. Rinkų aspektas yra vertinamas nustatant dviejų viena su kita per fizinį asmenį ar kartu veikiančius fizinius asmenis susijusių įmonių ryšį. Jei pati įmonė, kurios akcininkas yra fizinis asmuo, ar kartu veikiantys fiziniai asmenys, turi kitų įmonių akcijų, vertinant šios įmonės ryšį su kitomis įmonėmis yra taikomos Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatos. Atsakovas akcentavo, kad buvo atliktas išsamus pareiškėją su kitomis įmonėmis siejančių ryšių vertinimas, nuosekliai pritaikant visas taikytinas Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatas. Atsakovo teigimu, vertinant ryšius tarp įmonių, Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatos turi būti ir buvo taikomos, vertinant per kartu veikiančius asmenis susiformavusius ryšius tarp šių įmonių: UAB „Entu“, UAB „Limmo“, UAB „Zesee“, UAB „Vupsina“ ir UAB „Ivecita“. Atliekant pareiškėjo statuso vertinimą buvo vertinamas aspektas, ar šios įmonės veikia toje pačioje / susijusiose rinkose. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Įstatymu, pareiškėjas neturi tiesioginės sąsajos per akcininkus su minėtomis įmonėmis. Šios įmonės yra pareiškėjo susijusių įmonių susijusios įmonės, kurių susietumas susiformuoja per įmones. Todėl šių įmonių sąsajumui vertinti yra taikytinos Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias rinkų aspektas nėra vertinamas. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktas yra taikomas tik tuomet, kai įmones sieja susijusių įmonių ryšiai, susiformavę per fizinius asmenis. Fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla, yra laikomas verslininku ir yra prilyginamas įmonei. Dėl šios priežasties tokių fizinių asmenų (verslininkų) turimi ryšiai su kitomis įmonėmis vertinami ne kaip ryšiai, nurodyti Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte, o kaip ryšiai, susiklostantys tarp įmonių pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovo teigimu, jei fizinis asmuo vykdo veiklą, kurios metu teikiamos prekės ir / ar paslaugos rinkai (tokių prekių / paslaugų rinka egzistuoja), tokia fizinio asmens veikla Įstatymo kontekste vertintina kaip ekonominė veikla bei toks fizinis asmuo laikomas verslininku ir yra prilyginamas įmonei. Dėl šios priežasties verslininko turimi ryšiai su kitomis įmonėmis vertinami ne kaip ryšiai, nurodyti Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte, o kaip ryšiai, susiklostantys tarp įmonių pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčius. Kadangi A. K. vykdo ekonominę veiklą (vykdo nekilnojamojo turto nuomą pagal verslo liudijimą), atsakovo teigimu, per A. K. susiformuojantys ryšiai su kitomis įmonėmis vertinti kaip per įmonę, o ne kaip per fizinį asmenį, t. y. nevertinant įmonių veiklos vykdymo toje pačioje ar gretutinėje rinkoje vykdymo aspekto, todėl Agentūros vertinimas buvo tinkamas ir pagrįstas.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
23. Teismas vadovavosi Aprašo 18, 4.16 punktais, Reglamento 2 straipsnio 18 punktu, Įstatymo 3 straipsnio 16 dalimi, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje 2 punktą įmonių sąsajumas gali būti nustatytas tik esant nustatytiems dviem kriterijams: pirma, kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, ir antra, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose. Teismo vertinimu, nenustačius bent vieno iš šių kriterijų, nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonės yra susijusios.
24. Teismas nurodė, kad JAR pateikta informacija patvirtina, jog nustatyti fiziniai asmenys ne tik istoriniais duomenimis, bet ir šiuo metu kartu valdo daugumą (100 proc.) UAB „Naujolita“, UAB „Hiteksita“ ir UAB „Innovatus“ įmonių akcijų. Tai, kad šie asmenys veikia kartu šių trijų įmonių atžvilgiu kartu neneigė ir pareiškėjo atstovas, 2020 m. gruodžio 3 d. įvykusiame nuotoliniame Agentūros ir pareiškėjo atstovų susitikime sutikdamas, kad šios įmonės asmenų yra sukurtos bendrų projektų ir / ar bendro investavimo vykdymui. JAR duomenys taip pat patvirtina, kad 2019 m. šie fiziniai asmenys kartu tiesiogiai turėjo daugumą ir kitų įmonių (tame tarpe ir Bendrovės) akcijų / dalyvių balsų: 100 proc. UAB „Ivecita“ akcijų / dalyvių balsų (laikotarpiu tarp 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2019 m. birželio 27 d. I. K. turėjo 52 proc. akcijų / dalyvių balsų, A. M. – 24 proc., P. B. – 24 proc.); 100 proc. UAB „Zesee“ akcijų / dalyvių balsų (laikotarpiu tarp 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. birželio 27 d. I. B. turėjo 52 proc. akcijų / dalyvių balsų, A. M. – 24 proc., A. K. – 24 proc.). Teismas pažymėjo, kad šių fizinių asmenų veikimą kartu be akcijų daugumos įmonėse turėjimo taip pat parodo ir kitos papildomos aplinkybės: UAB „Vupsina“, kurios direktorius ir vienintelis akcininkas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. yra A. M., 2020 m. sausio 2 d. suteikė A. K. įgaliojimus teikti UAB „Vupsina“ duomenis ir dokumentus JAR. Įvertinęs Agentūros pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad UAB „Ivecita“, kurios vienintelė akcininkė ir direktorė yra I. K., teikia paskolas A. M., P. B., A. K. bei su šiais fiziniais asmenimis susijusioms įmonėms (UAB „Licko“, UAB „Hiteksita“) ir kt.
25. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. vasario 14 d. Sklypų pardavimo sutartis patvirtina, jog UAB „Hiteksita“, bendrai netiesiogiai per įmones valdoma trijų fizinių asmenų akcininkų A. K., A. M. ir P. B. bei atstovaujama šios įmonės direktoriaus A. K., parduoda UAB „Ivecita“, atstovaujamai direktorės I. K., kuri taip pat yra vienintelė šios įmonės akcininkė, tris žemės sklypus, kurie buvo reikalingi Agentūros vertinto UAB „Ivecita“ projekto įgyvendinimui. JAR pateikti finansinės atskaitomybės duomenys tvirtina, kad UAB „Hiteksita“ ilgalaikį materialųjį turtą sudarė tik turima žemė, kurios balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 39 000 Eur.
26. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. Negyvenamų patalpų subnuomos sutartis Nr. 30/09-2019 įrodo, jog UAB „Innovatus“, kuri bendrai netiesiogiai per įmones valdoma trijų fizinių asmenų akcininkų A. K., A. M. ir P. B., turinčių šioje įmonėje akcijų / dalyvių balsų daugumą (54 proc.), išnuomoja patalpas, reikalingas pareiškėjo numatomam įgyvendinti projektui. UAB „Ivecita“, kurios vienintelė akcininkė ir direktorė yra I. K., siekdama pagrįsti, kad įmonė disponuoja nekilnojamu turtu, reikalingu numatomam projektui įgyvendinti, Agentūrai pateikė 2020 m. sausio 10 d. Panaudos sutartį, pagal kurią A. K. neatlygintinai panaudos būdu perduoda UAB „Ivecita“ patalpas, reikalingas numatomam įgyvendinti projektui.
27. Teismas nurodė, kad Agentūros pateikta informacija taip pat patvirtina, jog UAB „Hermeka“, kurios steigėjai ir akcininkai iki 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo P. B. (33 proc.), A. K. (33 proc.) ir A. M. (34 proc.), suteikė / numato suteikti paskolas šių fizinių asmenų valdomų įmonių numatomiems įgyvendinti projektams. UAB „Hermeka“ yra suteikusi 0,23 mln. eurų paskolą UAB „Naujolita“ šiuo metu įgyvendinamam projektui „Inovatyvios ekologiškos plokštės sukūrimas statybų ir baldų pramonei“. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, vertindama pareiškėjo paraišką, vertino ir UAB „Vupsina“ paraišką, kurioje buvo pateikta 2020 m. vasario 12 d. paskolos sutartis, kuria UAB „Hermeka“ numato suteikti 0,75 mln. Eur paskolą numatomo UAB „Vupsina“ projekto įgyvendinimui.
28. Teismas darė išvadą, kad nors fiziniai asmenys P. B., A. K. ir A. M. šiuo metu nebėra UAB „Hermeka“ akcininkai, tačiau UAB „Hermeka“ yra pagrindinė akcininkė, turinti 63 proc. UAB „Homm space“ akcijų / dalyvių balsų, kurios direktorius yra A. K.. 2019 m. birželio 17 d. neeilinio visuotinio akcininkų sprendimo Nr. 19/06/17 duomenys patvirtina, kad UAB „Homm space“ valdybos nariai yra A. K. ir A. M.. Iš JAR pateiktų UAB „Naujolita“ ir UAB „Vupsina“ patvirtintų finansinių atskaitomybių duomenų teismas nustatė UAB „Naujolita“ ir UAB „Vupsina“ veiklos rodiklius ir sutiko su Agentūros pozicija, kad mažai tikėtina, jog įprastinėmis rinkos sąlygomis tokius veiklos rodiklius turinčioms įmonėms būtų suteikiamos tokio dydžio paskolos. Teismas darė išvadą, kad UAB „Hermeka“ suteiktos / numatomos suteikti paskolos yra santykinai labai didelės, lyginant su įmonių, kurioms šios paskolos teikiamos, apimtimis, todėl minėtų fizinių asmenų veikimas kartu šių asmenų valdomomis įmonėms taip pat suteikia prieigą prie finansinių išteklių, prie kurių įprastinėmis rinkos sąlygomis įmonės neturėtų galimybės turėti. Teismas taip pat akcentavo, kad viešuose registruose pateikiama informacija, patvirtina, jog UAB „Hermeka“ registracijos adresas yra toks pats, koks ir 2020 m. sausio 10 d. Panaudos sutartyje nurodytų patalpų, kurias A. K. neatlygintinai panaudos būdu perdavė UAB „Ivecita“ numatomo projekto įgyvendinimui.
29. Teismas nurodė, kad Agentūros turima įgyvendinamų projektų informacija taip pat patvirtina, jog UAB „Naujolita“ projekto „Inovatyvios ekologiškos plokštės sukūrimas statybų ir baldų pramonei“ nurodyti fiziniai asmenys veikia kartu, priima reikalingus sprendimus, taip pat visi yra įdarbinti šioje įmonėje ir dirba įgyvendinamam projekte. UAB „Naujolita“ akcininkų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, priimtas visų akcininkų kartu, patvirtina, jog A. K. atšaukiamas iš įmonės vadovų, įmonės vadove paskiriama I. K.. Įsakymas dėl priskyrimo dirbti projekte tvirtina, kad UAB „Naujolita“ vykdomo projekto esami (įmonėje įdarbinti) darbuotojai, kurių darbo užmokesčio išlaidos yra deklaruojamos kaip tinkamos finansuoti projekto išlaidos. Teismas konstatavo, kad nurodyti fiziniai asmenys aktyviai ir ilgą laiką veikia kartu derindami savo veiksmus, susijusius su šių fizinių asmenų valdomomis įmonėmis bei šių įmonių veikla. Teismas darė išvadą, kad Agentūros priimtas Sprendimas fizinius asmenis A. K., A. M. ir P. B. bei su šiais fiziniais asmenimis artimais giminystės ir / ar svainystės ryšiais susijusius fizinius asmenis (I. B. – P. B. sutuoktinę, I. K. – A. K. sutuoktinę) pagrįstai vertintini kaip kartu veikiantys fiziniai asmenys.
30. Teismas nustatė, kad vertinant pareiškėjo atitikimą Reglamento 2 straipsnio 18 punkto kriterijams, pareiškėjo buvo prašoma pateikti UAB „Innovatus“ 2019 m. patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentus. Kartu su 2020 m. birželio 30 d. raštu pareiškėjas Agentūrai pateikė nepilnos sudėties ir nepatvirtintą UAB „Innovatus“ 2019 m. finansinę atskaitomybę. Teismas nustatė, kad UAB „Innovatus“ bankroto byla iškelta 2020 m. balandžio 9 d., todėl įmonė turėtų turėti parengtą ir patvirtintą 2019 m. finansinę atskaitomybę, kurios rodikliai, atsižvelgiant į įmonės esamą statusą, galėtų turėti dar reikšmingesnės įtakos ūkio subjekto atitikimui Reglamento 2 straipsnio 18 punkto kriterijams, nei šiuo metu turi pagal vertinimui panaudotus šios įmonės 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenis.
31. Teismas nurodė, kad Agentūra, atlikdama pareiškėjo statuso vertinimą, taip pat vertino, ar UAB „Entu“, UAB „Limmo“, UAB „Zesee“, UAB „Vupsina“ ir UAB „Ivecita“ veikia toje pačioje / susijusiose rinkose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir jo susijusios įmonės įvardintinos kaip kartu veikiantys fiziniai asmenys dirba ir specializuojasi būtent biodujų sektoriaus projektų vystyme ir įgyvendinime. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 3 ir 21 dalimis, Reglamento 1 priedo 1 straipsniu, Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties vartotojo vadovu ir konstatavo, kad jei fizinis asmuo vykdo veiklą, kurios metu teikiamos prekės ir / ar paslaugos rinkai (tokių prekių / paslaugų rinka egzistuoja), tokia fizinio asmens veikla vertintina kaip ekonominė veikla bei toks fizinis asmuo laikomas verslininku ir yra prilyginamas įmonei. Dėl šios priežasties verslininko turimi ryšiai su kitomis įmonėmis vertinami ne kaip ryšiai, nurodyti Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte, o kaip ryšiai, susiklostantys tarp įmonių pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčius. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. K. vykdo ekonominę veiklą (vykdo nekilnojamojo turto nuomą pagal verslo liudijimą), per A. K. susiformuojantys ryšiai su kitomis įmonėmis vertinti kaip per įmonę, o ne kaip per fizinį asmenį, t. y. nevertinant įmonių veiklos vykdymo toje pačioje ar gretutinėje rinkoje vykdymo aspekto, Agentūra, įvertinusi A. K. vykdomą ekonominę veiklą, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp A. K. ir UAB „Naujolita“, nustatytas aplinkybes vertino tinkamai. Teismas darė išvadą, kad Agentūra atliko išsamų Įstatymo kontekste pareiškėją su kitomis įmonėmis siejančių ryšių vertinimą, nuosekliai pritaikė Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatas. Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Agentūrą sudaryti su Bendrove finansavimo sutartį.
III.
32. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų (ir tokie duomenys nebuvo rinkti ir vertinti), kad Agentūros ir teismo sprendimuose minimi asmenys būtų veikę kartu (derinę savo veiksmus) būtent Bendrovės atžvilgiu, t. y. bent būtų siekę daryti kokią nors įtaką Bendrovės veiklai, dėl ko Bendrovę būtų pagrindas vertinti ne kaip savarankišką ekonominį vienetą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys rodo priešingai – asmenys siekė išvengti veikimo kartu ir šiuo tikslu atsidalino anksčiau kartu vystytą verslą, siekdami kiekvienas vykdyti savo poreikius atitinkančią ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad bet kokio asmenų bendro veikimo visiškai kitose veiklos srityse pakanka tam, kad įmonės būtų susietos į vieną ūkio subjektą. Pareiškėjas nurodo, kad tai yra klaidingas, plečiamasis viešosios teisės normų aiškinimas, dėl ko teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo atveju taikytinos Reglamento ir Aprašo normos nenumato, kad sunkumų patyrimas turi būti vertinamas ne įmonės, o viso ūkio subjekto (visų susijusių įmonių) apimtyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei Agentūros Sprendime, nei teismo sprendime nenurodytos teisės normos, kuriose būtų įtvirtinta būtent tokia sunkumų patyrimo / nepatyrimo vertinimo taisyklė. Teismo sprendime nėra motyvų, kurie pagrįstų, kad taikytinų teisės normų turinys turėtų būti aiškinamas būtent taip, kaip tą darė Agentūra.
34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Agentūra pareiškėją susiejo su kitomis įmonėmis ne dėl to, kad būtų nustačiusi fizinių asmenų bendrą ir derinamą veikimą būtent Bendrovės ar bent jau šio Projekto atžvilgiu, o dėl praeityje šiuos asmenis siejusių ryšių, nukreiptų į visiškai kitas veiklas ir visiškai kitus verslo bei asmeninius sprendimus. Pareiškėjas nurodo, kad asmenų bendras veikimas Bendrovės atžvilgiu net nebuvo nustatinėjamas, tačiau tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-698-261/2020) ir ESTT (byla C-110/13 HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben (39 pastraipa)) praktikai, pagal kurią siekiant kvalifikuoti susijusius ir kartu veikiančius asmenis, būtina ne bendruoju, bet kiekvienu individualiu atveju nustatyti ir įrodyti asmenų veikimą kartu, veiksmų derinimą, siekį daryti įtaką konkretaus ūkio subjekto (šiuo atveju – Bendrovės) veiklai. Pareiškėjas daro išvadą, kad joks bendras asmenų veikimas Bendrovės atžvilgiu ne tik nebuvo nustatytas ir įrodytas, tačiau jo net ir neįmanoma nustatyti, nes jokie Agentūros Sprendime minimi asmenys nederino savo veiksmų Projekto atžvilgiu, nesiekė daryti ir nedarė jokios įtakos Bendrovės sprendimams ir veiklai. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė būtų bent kokia apimtimi ekonomiškai nesavarankiška ir toks nesavarankiškumas leistų ją laikyti priklausančia didesniam ekonominiam vienetui. Pareiškėjas pabrėžia, kad minimi asmenys, kurie praeityje buvo Bendrovės dalyviais, ne tik kad neveikė kartu, tačiau ir valingai pasirinko tokį sprendimą – nebevykdyti bendros veiklos. Pareiškėjas daro išvadą, kad Agentūros Sprendimas pagal sukurtus padarinius gali būti įvardintas kaip neriboto dydžio sankcija – veiklos apribojimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Agentūros Sprendime nenurodyta konkreti teisės norma, kuria remiantis pareiškėjo sunkumų patyrimas / nepatyrimas turėjo būti vertinamas imant visų susijusių įmonių, o ne pačios Bendrovės rodiklius, todėl Agentūros pasirinktas ir teismo tinkamu laikytas viešosios teisės normų aiškinimas yra plečiamasis, be teisinio pagrindo ribojantis asmenų teises ir nustatantis tokias priemones, kuriomis įmonėms pritaikomos sankcijos už kitų įmonių finansinius veiklos rezultatus.
Atsiliepimas
35. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
36. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, nurodo, kad iš JAR teikiamos informacijos matyti, jog kartu veikiantys fiziniai asmenys ne tik istoriniais duomenimis, bet ir šiuo metu kartu valdo daugumą (100 proc.) UAB „Naujolita“, UAB „Hiteksita“ ir UAB „Innovatus“ įmonių akcijų. Tai, kad šie asmenys veikia kartu šių trijų įmonių atžvilgiu kartu neneigė ir pareiškėjo atstovas. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime nurodyti fiziniai asmenys aktyviai ir ilgą laiką veikia kartu (tai patvirtina pateikti duomenys) derindami savo veiksmus, susijusius su šių fizinių asmenų valdomomis įmonėmis bei šių įmonių veikla. Todėl Sprendimas fizinius asmenis A. K., A. M. ir P. B. bei su šiais fiziniais asmenimis artimais giminystės ir / ar svainystės ryšiais susijusius fizinius asmenis (I. B. – P. B. sutuoktinę, I. K. – A. K. sutuoktinę) vertinti kaip kartu veikiančius fizinius asmenis yra pagrįstas ir atitinka tiek Įstatymo, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Atsakovas atkreipia dėmesį į ESTT 2014 m. vasario 27 d. bylą Nr. C-110/13 HaTeFo. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo atveju fizinių asmenų veikimas įvertintas ne tik dėl teorinės galimybės derinti savo veiksmus, susijusius su šių fizinių asmenų valdomomis įmonėmis, bet nustatytais faktais, kad veiksmai yra derinami. Atsakovo teigimu, Agentūros atliktas pareiškėjo sąsajų su kitomis įmonėmis Įstatymo kontekste vertinimas yra pagrįstas ir atitinka tiek nacionalinės teisės aktų reikalavimus, tiek Europos Komisijos taikomą praktiką.
Atsiliepimas
37. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėta administracinė byla Nr. eA-698-261/2020 ir ši administracinė byla nėra tapačios. Atsakovas paaiškina, kad, atsižvelgiant į tai, jog A. K. vykdo ekonominę veiklą, per A. K. susiformuojantys ryšiai su kitomis įmonėmis vertinti kaip per įmonę, o ne kaip per fizinį asmenį, t. y. nevertinant įmonių veiklos vykdymo toje pačioje ar gretutinėje rinkoje vykdymo aspekto. Todėl visos įmonės, kuriose A. K. turės akcijų / balsų daugumą arba atitiks bet kurį kitą iš Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto b–d papunkčiuose nurodytų kriterijų, taip pat bus laikomos susijusiomis, nevertinant tokių įmonių veikimo toje pačioje rinkoje aspekto.
38. Atsakovo teigimu, turi būti vertinami įmonės sunkumai viso ūkio subjekto, kurį sudaro įmonė, lygmeniu. Atsakovas paaiškina, kad Paraiškos vertinimo metu buvo atliktas nuoseklus ir išsamus pareiškėjo statuso vertinimas, kurio metu nustatytos visos su pareiškėju susijusios įmonės. Atsakovas akcentuoja, kad į ūkio subjekto sudėtį yra įtraukiami pareiškėjo ir visų pareiškėjo susijusių (tame tarpe ir susijusių susijusių) įmonių duomenys, toks vertinimas taikomas visų be jokios išimties paraiškų vertinimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ūkio subjekto sudėtyje be Latvijos Respublikoje registruotų įmonių yra dar viena įmonė, kuri, vadovaujantis Reglamento 2 straipsnio 18 punkto c papunkčio nuostatomis, vertintina kaip sunkumus patirianti įmonė, kadangi jai yra iškelta bankroto byla (UAB „Innovatus). Atsakovas daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai ir tinkamai atliko pareiškėjo atitikties sunkumų patiriančios įmonės kategorijai vertinimą ir pagrįstai bei teisėtai atmetė pareiškėjo paraišką nustačiusi, kad pareiškėjas neatitinka Aprašo 18 punkto ir Aprašo 1 priedo 4.5.2 papunktyje nurodyto bendrojo reikalavimo projektams, nes ūkio subjektas, kuriam priklauso pareiškėjas, yra patiriantis sunkumus. Atsakovas pažymi, kad sutartis gali būti pasirašoma tik dėl projektų, kurie atitinka visus nustatytus reikalavimus, todėl ir šiuo atveju sutartis galėjo būti pasirašoma tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų atitikęs visus nustatytus reikalavimus. Atsakovas paaiškina, kad, vertinant ryšius tarp įmonių, Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatos turi būti ir buvo taikomos, vertinant per kartu veikiančius asmenis susiformavusius ryšius tarp šių įmonių: UAB „Entu“, UAB „Limmo“, UAB „Zesee“, UAB „Vupsina“ ir UAB „Ivecita“. Atliekant pareiškėjo statuso vertinimą buvo vertinamas aspektas, ar šios įmonės veikia toje pačioje / susijusiose rinkose. Atsakovo teigimu, visi kiti ryšiai tarp įmonių per akcininkus susiformuoja per įmones, todėl šiems ryšiams vertinti taikytinos Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Byloje kilęs ginčas dėl viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimo, kuriuo buvo atmesta pareiškėjo paraiška ir atsisakyta su pareiškėju sudaryti finansavimo sutartį iš Europos Sąjungos fondų.
40. Pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas netinkamai įvertino jo finansinę būklę, nes nepagrįstai laikė jį susijusiu su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ir dėl to netinkamai taikė aktualias teisės normas, kreipėsi į teismą.
41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog atsakovas pagrįstai laikė pareiškėją susijusį su kitomis tų pačių fizinių asmenų valdomomis įmonėmis, tinkamai įvertino šių įmonių tarpusavio ryšius ir teisingai pripažino pareiškėją ūkio subjektu, patiriančiu sunkumų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamą sprendimą.
42. Apeliacinis pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, papildomai kvestionuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą jo nemotyvuotumo ir netinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektais.
43. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
44. Byloje nustatyta ir ginčo šalys to neginčija, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 14 d. pateikė paraišką dėl projekto „Mažos apimties hibridinės fermentacijos modulinės biodujų jėgainės (HFDP) išvystymas, kartu pateikdamas Smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaraciją, kurioje pareiškėjas nurodoma kaip savarankiška įmonė. Atsakovas, surinkęs papildomą informaciją, prašė patikslinti minėtą deklaraciją, o vėliau, įvertinęs visus surinktus duomenis, pripažino, kad pareiškėjas yra susijęs su kitomis įmonėmis, kurios yra patiriančios sunkumų, todėl ir pareiškėjas negali pretenduoti į finansavimą iš Europos sąjungos fondų.
45. Atsakydama į tiek pradiniame skunde, tiek ir apeliaciniame skunde išsakytą argumentą, jog pareiškėjos Projektas buvo pripažintas tinkamu ir jam skirtas finansavimas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu, todėl atsakovas privalėjo sudaryti Projekto finansavimo sutartį, teisėjų kolegija pažymi, jog atitinkamos srities ministerija tik atlieka formalią patikrą, ar projektai atitinka keliamus reikalavimus, o Lietuvos verslo paramos agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka tolesnį detalų projektų ir paraiškų vertinimą. Todėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas neįpareigojo atsakovo pasirašyti Projekto finansavimo sutartį, jei būtų nustatyta, kad Projekto vykdytojas neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų.
46. Ginčui spręsti aktualūs teisės aktai yra Europos Komisijos 2014 m. birželio 17 d. Reglamentas Nr.651/2014, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-563 patvirtintos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-K-856 „Eksperimentas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1.
47. Aprašo 18 punktas neleidžia teikti finansavimo pareiškėjui (partneriui), jei jis yra priskiriamas sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento 2 straipsnio 18 punkte. Reglamento 2 straipsnio 18 punktas apibrėžia sunkumų patiriančią įmonę, kaip įmonę, kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių; arba įmonę, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą, kurios daugiau nei pusė jos kapitalo, kaip parodyta bendrovės apskaitoje, buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių; arba įmonę, kuriai taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra ir kt. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas laikomas sunkumų patiriančia įmone ne dėl šios konkrečios įmonės finansinių veiklos rezultatų, tačiau dėl susijusių įmonių ( UAB „Naujolita“, UAB „Hiteksita“ ir UAB „Innovatus“ , AS „Agro Lesterne“, AS „Zalas zemes energija“ ir SIA „Green suply service“) veiklos rezultatų. To fakto, kad paminėtos įmonės turi finansinių sunkumų, t.y. bendrovių nuostoliai viršija daugiau nei pusę akcinio kapitalo, neneigia ir pareiškėjas, tačiau ginčija, kad šios įmonės gali būti laikomos susijusiomis su pareiškėju. Taigi pagrindinis klausimas, į kurį byloje turėjo būti atsakyta – ar pareiškėjas pagrįstai laikytas susijusia įmone su atsakovo sprendime paminėtomis įmonėmis ir ar vertinant pareiškėjo paraiškos atitikimą Aprašo reikalavimams, pagrįstai vertintos visos įmonės.
48. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 16 dalis nustato įmonių sąsajumo kriterijus - tai įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių:
a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje;
b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių;
c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;
d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;Be to, to paties straipsnio 16 dalies 2 ir trečias punktas laiko susijusiomis įmones ir tais atvejais, kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose bei kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.
49. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo tiek su pareiškėju siejamų fizinių asmenų tarpusavio ryšius, tiek ir šių fizinių asmenų valdomus kitus ūkio subjektus. Nustatyta, kad penki fiziniai asmenys, susiję artimais giminystės/ svainystės ryšiais, dalyvavo keliolikoje įmonių ir patys ar per jų valdomas įmones turėjo jose balsų daugumą, t.y. galėjo daryti lemiamą poveikį šioms įmonėms, tame tarpe ir pareiškėjui. Nors apeliantas teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, jog ginčijamame sprendime minimi asmenys būtų siekę daryti ar darę kokią nors įtaką pareiškėjo veiklai, tačiau iš Juridinių asmenų register esančių įrašų neginčijamai matyti, jog kartu veikiantys fiziniai asmenys turi absoliučią daugumą tiek pareiškėjo, tiek UAB „Naujolita“, UAB „Hiteksita“ ir UAB „Innovatus“ akcijų. Minėti juridiniai asmenys užsiima pastovia ekonomine veikla, bendradarbiauja tarpusavyje teikdami paskolas, nuomodami patalpas, parduodami turtą ir pan. Su pareiškėju siejami fiziniai asmenys ne tik dalyvavo juridinių asmenų veikloje kaip akcininkai, bet ir užimdavo juose administracines pareigas. Darytina išvada, jog atsakovas tinkamai įvertino tiek pareiškėjo, tiek ir kitų fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio ryšius, pripažindamas juos susijusiomis įmonėmis SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies aspektu.
50. Dėl šios priežasties atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos ir nesivadovavo asmenų sasąjumo vertinimo, nustatytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-986-261/2020. Nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. eA-986-261/2020 faktinės aplinkybės nėra tapačios, minėtoje byloje buvo vertinamas kelių fizinių asmenų, kuriuos siejo bendrų patalpų ir bendros kontaktinės informacijos naudojimas, veikla, tuo tarpu šioje administracinėje byloje tiek fizinius, tiek juridinius asmenys sieja ir asmeniniai, ir verslo ryšiai, kurie leidžia juos vertinti kaip susijusias įmones.
51. Be kita ko, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2656-662/2021 yra pabrėžusi, jog remiantis Įstatymo 3 straipsnio 17 dalimi, apskaičiuojant įmonės dydžio nustatymui reikšmingus duomenis, prie susijusios įmonės duomenų pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jeigu jie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, ši teisės norma nenumato reikalavimo sudedant susijusių įmonių duomenis, į juos įtraukti tik tas įmones, kurios gali kontroliuoti paraišką teikiantį subjektą arba kurias gali kontroliuoti paraišką teikiantis subjektas. Priešingai, įstatyme numatyta, jog pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių duomenys, neribojant to galėjimo daryti poveikį aspektu.
52. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymu yra įgyvendinama 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo. Remiantis Rekomendacijos 2003/361/EB preambulės 1 konstatuojamąja dalimi, šia rekomendacija siekiama užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi tos pačios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – ir MVĮ) apibrėžties. Rekomendacijos preambulės 9 konstatuojamoje dalyje nurodyta, jog siekiant geriau suvokti realią ekonominę MVĮ padėtį ir pašalinti iš šios kategorijos įmonių grupes, kurių ekonominė galia viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, reikėtų atskirti įvairias įmonių rūšis pagal tai, ar jos yra savarankiškos, ar joms priklauso įmonės dalis, nesuteikianti kontroliuojančios padėties (įmonės partnerės), ar jos yra susijusios su kitomis įmonėmis. Taip pat svarbi nuostata įtvirtinta preambulės 12 konstatuojamoje dalyje, nurodant, jog tinkamais atvejais taip pat reikėtų atsižvelgti į įmonių santykius, palaikomus per fizinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad tik įmonės, kurioms tikrai reikia pasinaudoti su MVĮ susijusiais pranašumais, teikiamais įvairių joms naudingų taisyklių, galėtų iš tiesų turėti iš jų naudos Rekomendacijos preambulės 9 ir 12 konstatuojamosiomis dalimis išaiškinta, jog susijusių įmonių apibrėžtimi siekiama geriau suvokti realią ekonominę MVĮ padėtį ir nekvalifikuoti kaip MVĮ įmonių grupių, kurių ekonominė galia viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, kad MVĮ kategorijai taikomos lengvatos dėl nustatytų įvairių joms naudingų taisyklių ar priemonių būtų taikomos tik toms įmonėms, kurioms tos lengvatos tikrai būtinos (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C?110/13, EU:C:2014:114, 31 p.; 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Leone La Ferla SpA, T-392/13, EU:T:2016:478, 79, 81 p.). Siekiant taikyti lengvatas tik įmonėms, kurios iš tikrųjų yra nepriklausomos MVĮ, reikia išnagrinėti MVĮ, sudarančių ekonominę grupę, kurios galia viršija tokios įmonės galią, struktūrą ir užtikrinti, kad MVĮ apibrėžtis nebūtų apeita tik dėl formalių pagrindų (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija / Komisija, C?91/01, EU:C:2004:244, 50 p.; 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo HaTeFo, C?110/13, EU:C:2014:114, 33 p. ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Pollmeier Malchow / Komisija, T?137/02, EU:T:2004:304, 61 p.; 2016 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Leone La Ferla SpA, T-392/13, EU:T:2016:478, 81 p.).
53. Apeliantas taip pat teigė, jog atsakovas be pagrindo laikė susijusiomis įmonėmis vieno A. K. valdomas , prieš pat paraiškos pateikimą be pareiškėjo žinios įsigytas Latvijos Respublikos įmones - AS „Agro Lesterne“, AS „Zalas zemes energija“ ir SIA „Green suply service“. Paminėtina, jog įmonių sąsajumas ir jų veiklos rezultatai vertinami paraiškos pateikimo dieną, todėl šis apelianto argumentas atmestinas. Be to, pažymėtina, kad net ir atmetus šias tris įmones iš susijusių įmonių rato, bendras ūkio subjekto vertinimas Reglamento 2 straipsnio 18 punkto prasme nepasikeistų.
54. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes ir jų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
55. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.
56. Apibendrindama išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Zesee“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.