- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1634-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01345-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Skolininkas
- A. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1871-490/2017 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Jonavos rajono apylinkės teisme 2017 m. gegužės 18 d. gautas kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimas dėl 513,04 Eur skolos, 927,06 Eur delspinigių, 51,30 Eur baudos, 23,20 Eur išlaidų už Gyventojų registro pažymas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 9 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės A. L..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą, grąžino jai 9 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Iš kreditorės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad kreditorė prašo priteisti iš skolininkės 927,06 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,05 procento dydžio delspinigių normą už 3614 dienas. Vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.) nuostatomis, numatančiomis, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju kreditorė reikalaujamus priteisti delspinigius paskaičiavo už 3614 dienų, todėl konstatavo, kad kreditorė reikalauja aiškiai per didelių delspinigių, teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama, o netesybas teismas gali mažinti tik ginčo teisenoje. Tokiu būdu teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei išduoti teismo įsakymą pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Skundžiama nutartis neatitinka teisingumo, objektyvumo, teisės taikymo principų, teismų praktikos. Apeliantės nuomone, teismas negali ginti nesąžiningos proceso šalies, kadangi skolininkė nuo 2007 m. birželio 25 d. nemokėjo nė vienos mėnesinės išperkamosios nuomos įmokos. Pareiškime nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių, reikalavimas skolininkui nėra aiškiai nepagrįstas ar per didelis, įvertinus skolininkės įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį ir įsipareigojimų dydį. Skolininko teisė pareikšti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo. Priešingas teisės doktrinos aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditorės teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą kreiptis į teismą, nepagristai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas, pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalį. Pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo nepagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes bei ištirti įrodymus. Aptariami klausimai galėtų būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Nepagrįstas teismo teiginys, kad kreditorius negali skolininkei skaičiuoti delspinigius už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jeigu tam neprieštarauja (arba neprašo taikyti senatį) pati skolininkė. Pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., taigi šalių sutarties sudarymo metu jis negaliojo. Be to, Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta, kad vartojimo įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. Nežiūrint to, kreditorė, vadovaudamasi teismų praktika, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, delspinigių dydį sumažino nuo sutartyje numatyto 0,2 proc. iki 0,05 proc.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės A. L. 513,04 Eur skolos, 927,06 Eur delspinigių, 51,30 Eur baudos, 23,20 Eur išlaidų už Gyventojų registro pažymas, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 9 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kreditorės reikalavimai grindžiami 2006 m. rugsėjo 22 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 609511045, sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir A. L., 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1, sudaryta tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ bei tos pačios dienos Reikalavimo perdavimo-priėmimo aktu Nr. 252. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog skolininkės galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, palūkanų normos ir dydžio buvo ribotos, todėl teismas šiuo atveju turi pareigą ex officio vertinti, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti apeliantės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).CK 6.71 straipsnio nuostatos leidžia civilinio teisinio santykio šalims, sudarant sandorį, susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Kasacinis teismas formuoja praktiką ta linkme, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita ir tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų). Teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, jog teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėdamas bylą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas negalėjo ex officio mažinti netesybų ir keisti priteistinų delspinigių laikotarpį. Tiek pareiškimo priėmimo, tiek ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje nevertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisakoma tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktai), o teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas visa apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje turi diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju kreditorės reikalaujami priteisti iš skolininkės 927,06 Eur delspinigiai yra skaičiuojami už 3614 dienas, taikant 0,05 % dydį nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, preliminariai sprendžiant, ar pagrįstas yra prašymas priimti teismo įsakymą dėl netesybų, kurių dydis nustatytas 2006 m. rugsėjo 22 d. išperkamosios nuomos sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai įtvirtintam netesybų dydžiui ir skaičiavimo laikotarpiui, pastarojoje normoje nurodytais kriterijais tiesiogiai remtis negalima (įstatymas į praeitį negalioja), tačiau šios nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje vartojimo kredito sutartyje įtvirtintų susitarimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad šios nuostatos laikosi ir pati apeliantė, minėtos normos pagrindu sumažinusi delspinigių dydį nuo sutartyje numatyto 0,2 proc. iki 0,05 proc. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į skolos ir apskaičiuotų delspinigių santykį (927,06 Eur delspinigių nuo 513,04 Eur skolos), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą išvadai, kad kreditorės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo gali būti aiškiai nepagrįstas CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentas, kad skolininkės teisių apsauga nuo nepagrįsto ir ginčytino reikalavimo yra užtikrinama jos teise pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų nepaneigia teismo pareigos pareiškimo priėmimo stadijoje patikrinti šių reikalavimų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Remiantis nurodytu, teismas nesivadovauja apeliantės nurodytomis kitose bylose priimtomis teismo nutartimis.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.