- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2-445-604/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19204-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Trečiasis asmuo
- R. B.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- A. Č.
- Advokatai
- Galina Morozova
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.3Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą
ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
atsakovams A. Č. personalinei įmonei ir A. Č. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
trečiajam asmeniui R. B. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. Č. personalinei įmonei ir A. Č. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teisme ieškinį, prašydamas priteisti iš A. Č. personalinės įmonės subsidiariai su atsakovu A. Č. ieškovo naudai 1 418,31 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1418,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Eur žyminį mokestį ir 145,74 Eur dokumentų vertimo išlaidų.
Atsakovai A. Č. personalinė įmonė ir A. Č. atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovams įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta (viešo paskelbimo būdu).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. B. pateiktu atsiliepimu ir teismo posėdyje prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra ir pripažinti, kad žala atsirado dėl atsakovės A. Č. personalinės įmonės kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2021-01-27 Švedijoje dėl atsakovės A. Č. personalinės įmonės darbuotojo R. B., darbinių pareigų atlikimo metu vairavusio atsakovei A. Č. personalinei įmonei priklausančią transporto priemonę „MAN TGX 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonė „MAN TGX 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, suteikiančiu draudimo apsaugą Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Švedijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui reikalavimą 1 818,31 Eur (20 386 SEK) sumai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 5 dalimi, Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu ir Švedijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, ieškovas sumokėjo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 1 818,31 Eur sumą ir raštu kreipėsi į atsakovus reikalaudamas grąžinti sumokėtą 1 818,31 Eur sumą, tačiau atsakovė A. Č. personalinė įmonė atlygino tik dalį reikalaujamos sumos - 400 Eur, likusi neapmokėta suma – 1 418,31 Eur. Be to, atsakovės A. Č. personalinės įmonės savininkas A. Č. yra subsidiariai atsakingas už įmonės skolas. Todėl 1 418,31 Eur prašo priteisti iš atsakovų subsidiariai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime nurodė, teisme jo atstovė papildomai paaiškino, kad būdamas atsakovės darbuotoju trečiasis asmuo R. B. vairavo atsakovės A. Č. personalinės įmonės automobilį „MAN TGX 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neneigia ieškinyje nurodyto eismo įvykio aplinkybių bei pripažįsta, kad eismo įvykis buvo padarytas dėl jo neatsargumo vairuojant transporto priemonę. Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju draudimu, šią aplinkybę trečiasis asmuo sužinojo tik po eismo įvykio. Prieš siųsdamas trečiąjį asmenį į komandiruotę, darbdavys patikino, kad visi transporto priemonės dokumentai yra tinkamai įforminti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-01-27 12.00 val. Švedijoje, Karlstade įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens R. B. atbuline eiga vairuojama transporto priemonė „MAN TGX 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę „VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sodros duomenimis, eismo įvykio metu R. B. buvo atsakovės A. Č. personalinės įmonės samdomas darbuotojas (dirbo pas atsakovę nuo 2020-06-05 iki 2021-11-11). VĮ Regitra duomenimis, eismo įvykio metu transporto priemonė „MAN TGX 18.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė atsakovei A. Č. personalinei įmonei. Eismo įvykio metu šios transporto priemonės valdytojai nebuvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, suteikiančiu draudimo apsaugą Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Švedijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatų (toliau – Vidaus nuostatai) 3 ir 5 straipsniais, pagal įmonės „AD Skadecenter HB“ pateiktą sąskaitą nustatė ir atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą ir 2023-11-27 raštu kreipėsi į ieškovą dėl 1 818,31 Eur (20 386,00 SEK) eismo įvykio metu nukentėjusiai šaliai išmokėto žalos atlyginimo grąžinimo. Vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, Vidaus nuostatų 5 straipsniu ir Švedijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais ieškovas visa apimtimi 2024-01-10 kompensavo Švedijos nacionaliniam draudikų biurui šio išmokėtą 1 818,31 Eur dydžio žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui bei raštu kreipėsi į atsakovus pareikšdamas jiems pretenzijas atlyginti patirtus nuostolius 1 818,31 Eur sumoje. Ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovė A. Č. personalinė įmonė atlygino ieškovui 400 Eur nuotolių, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai nuostolius ieškovui būtų atlyginę visiškai.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą - kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba valstybėje, prilyginamoje pagal laisvą transporto priemonių judėjimą Europos Sąjungos valstybei narei, neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu eismo įvykio metu naudojant Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą transporto priemonę ir esant visoms sąlygoms konstatuoti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę yra padaryta žala. Išmoka mokama atsižvelgiant į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) Bendradarbiavimo nuostatus (Vidaus nuostatus), Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama, teises ir pareigas, bei Biuro ir kitų valstybių subjektų, dalyvaujančių atlyginant žalą, sutarčių sąlygas. Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai Biuras moka išmoką pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį dėl kitoje valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, eismo įvykio metu padarytą žalą administravusiam ir atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar garantiniam fondui kompensuojama prašyme nurodyta suma, vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatais ir kitais žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Vidaus nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio vietos draudikų biuras turi teisę sureguliuoti žalą draugiškai arba sutikti, kad dėl to vyktų bet koks neteisminis ar teisminis procesas, po kurio būtų atlyginta žala. Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras. Eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti: nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis (Vidaus nuostatų 5 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas Lietuvos draudikų biuras įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieškinį pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrąžinti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims išmokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieškovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).
Pagal Švedijos eismo reglamento 46 straipsnį vairuotojas gali pasukti arba važiuoti atbuline eiga tik tuo atveju, jei tai galima padaryti nesukeliant pavojaus ar netrukdant kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovo pateiktus duomenis, nėra pagrindo abejoti dėl to, kad už eismo įvykio kilimą yra atsakingas atsakovės A. Č. personalinės įmonės samdomas darbuotojas R. B., kuris vairavo atsakovei priklausančią transporto priemonę atbuline eiga pažeisdamas Švedijos eismo reglamento 46 straipsnyje numatytą pareigą. Savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio trečiasis asmuo pripažino (CPK 187 straipsnis). Kadangi žala buvo padaryta R. B. atliekant darbines funkcijas, už žalos padarymą yra atsakingas darbdavys - atsakovė A. Č. personalinė įmonė (CK 6.264 straipsnis).
Taip pat vertinant byloje turimus įrodymus, yra pagrindas sutikti su ieškinio argumentu, kad ieškovui, kompensavusiam išmokėtą draudimo išmoką Švedijos nacionaliniam draudikų biurui pagal Įstatymo 17 straipsnio 5 dalį ir Vidaus nuostatų 5 straipsnį, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį – atsakovės A. Č. personalinės įmonės. Eismo įvykio metu padarytos žalos faktą ir dydį ieškovas pagrindė tinkamais įrodymais, kurie, teismo vertinimu, yra pakankami konstatuoti ieškovo patirtų 1 418,31 Eur nuostolių dydį ir jo apskaičiavimo teisingumą. Šiuo atveju žala nustatyta taikant Švedijos teisę, o taip pat ir Vidaus nuostatus. Duomenų, jog ieškovas nuostolių negalėjo patirti ar juos patyrė mažesnio dydžio, į bylą nepateikta, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nenuginčyti. Byloje įrodymų apie tai, kad ieškovo nuostoliai buvo padengti visiškai, nėra. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato atsakingo už žalos padarymą asmens ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidarią prievolę. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą transporto priemonės savininkei - atsakovei A. Č. personalinei įmonei, tai yra asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis) ir asmeniui, atsakingam už savo darbuotojo žalos padarymą (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas nuostolių atlyginimo subsidiariai reikalauja ir iš A. Č. personalinės įmonės vadovo A. Č., tačiau teismas pažymi, kad CK 2.50 straipsnio 4 dalyje ir CPK 673 straipsnyje numatyta įmonės savininko subsidiari atsakomybė yra taikoma vykdymo procese ir nustačius, kad neužtenka personalinės įmonės turto ir lėšų šios įmonės prievolėms padengti. Todėl atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovas iš esmės įrodė visas draudimo išmokos susigrąžinimo sąlygas, todėl ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovės A. Č. personalinės įmonės ieškovo naudai 1 418,31 Eur nuostolių atlyginimą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė delsia atlyginti ieškovui nuostolius, todėl iš atsakovės A. Č. personalinės įmonės ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos 1 418,31 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdamas ieškinį teisme ieškovas sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo 145,74 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl ieškinio reikalavimą patenkinus visa apimtimi, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui iš atsakovės A. Č. personalinės įmonės.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovės A. Č. personalinės įmonės valstybės naudai priteisiama 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 93 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. Č. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai 1 418,31 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika Eur 31 ct) Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 418,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 (trisdešimt du) Eur žyminio mokesčio ir 145,74 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis Eur 74 ct) Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. Č. personalinės įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 23,79 (dvidešimt tris Eur 79 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.