Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais pagal ieškovų S. Ž., R. Ž., J. M. V. ieškinį atsakovei V. B. ir dėl paveldimo turto dalių nustatymo, nuosavybės teisių pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo pagal atsakovės V. B. priešieškinį (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A., J. N.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė V. B. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad po M. Ž. mirties jos turtą, kurį sudaro: 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis tvarto, svirnas, ūkio pastatas, 1/2 dalį kiemo rūsio, 1/2 dalis kiemo statinių (išvietė, šulinys), esančių (duomenys neskelbtini), 100/502 dalys 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalys 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ŽŪB „Linkmenys“ 606,90 Lt pajinis įnašas, paveldėjo lygiomis dalimis ieškovų tėvas K. Ž. ir atsakovės motina B. M.; pripažinti jai asmeninės nuosavybės teises į: 1/4 dalį gyvenamojo namo, 1/4 dalį tvarto, 1/2 dalį svirno, 1/2 dalį ūkio pastato, 1/4 dalį kiemo rūsio, 1/4 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 50/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 88/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, 0,4 ha namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 303,45 Lt pajinį įnašą ŽŪB „Linkmenys“; panaikinti: 1/2 dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto 1999-06-24 B. M., dėl 606,90 Lt pajaus, esančio ŽŪB „Linkmenys“, 1/2 dalį papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto 2001-06-01 B. M. dėl 255/1112 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 100/502 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaikinti papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto 2006-04-13 jai, dalį dėl 88/1112 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 50/502 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti asmeninės nuosavybės teises lygiomis dalimis ieškovams J. M. V., R. Ž., S. Ž. į 1/4 dalį gyvenamojo namo, 1/4 dalį tvarto, 1/2 dalį svirno, 1/2 dalį ūkio pastato, 1/4 dalį kiemo rūsio, 1/4 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 50/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 167/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,18 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 303,45 Lt pajinį įnašą ŽŪB „Linkmenys“; panaikinti 2000-05-18 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą ieškovams J. M. V., R. Ž., S. Ž., dėl 1/4 dalies gyvenamojo namo, 1/4 dalies tvarto, 1/2 dalies svirno, 1/2 dalies ūkio pastato, 1/4 dalies kiemo rūsio, 1/4 dalies kiemo statinių (išvietės, šulinio), esančių (duomenys neskelbtini); panaikinti 1/4 dalį 2004-01-14 papildomą paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduotą ieškovams J. M. V., R. Ž., S. Ž., dėl 1,58 ha namų valdos žemės sklypo.

Nurodė, kad po M. Ž. mirties likusį, mirusiajai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą (1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį tvarto, svirną, ūkio pastatą, 1/2 dalį kiemo rūsio, 1/2 dalį kiemo statinių (išvietė, šulinys), 255/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 100/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ŽŪB „Linkmenys“ 606,90 Lt pajinį įnašą), paveldėjo ieškovų tėvas K. Ž. ir jos motina B. M.. Tokios aplinkybės yra konstatuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje. Tačiau ieškovai po savo tėvo K. Ž. mirties 1996-04-19 neteisingai paveldėjo tėvo turtą, kadangi K. Ž. nuosavybės teise nepriklausė visas namas, svirnas, tvartas, ūkio pastatas, kiemo rūsys, kiemo statiniai, nes Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004-02-27 sprendime yra konstatuota, jog K. Ž. ir M. Ž. buvo gyvenamojo namo bendrasavininkiai ir turėjo atskirus ūkius. Kadangi ji žinojo, kokį turtą po M. Ž. mirties paveldėjo ieškovų tėvas K. Ž., todėl nereiškė pretenzijų dėl ieškovų paveldėto turto. K. Ž. ir jos motinos B. M. žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais jos motina B. M. priėmė palikimą, B. M. 1999-06-24, 2001-06-01 buvo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai, pagal kuriuos jos motina paveldėjo ŽŪB „Linkmenys“ 606,90 Lt pajinį įnašą, 100/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2003-05-14 mirus jos motinai B. M. jai 2006-04-13 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas taip pat ir į M. Ž. grąžintų žemės sklypų dalis, nuosavybė atkurta bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškovais. Nors naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, tačiau ieškovai, nesant jos motinos sutikimo, suformavo 1,58 ha namų valdą, iš kurios ¼ dalis (0,4 ha) asmeninės nuosavybės teise priklauso jai. Kadangi ieškovai nesutinka su K. Ž. ir B. M. turto pasidalijimu, todėl prašo M. Ž. priklausiusį turtą padalyti lygiomis dalimis tarp paveldėtojų su K. Ž. ir B. M.. ŽŪB „Linkmenys“ 1994-05-13 pažyma Nr. 32, išduota jos motinai B. M., patvirtina, kad nepraėjus šešiems mėn. po M. Ž. mirties B. M. pradėjo rūpintis likusiu turtu, t. y. ši pažyma įrodo, kad M. Ž., būdama gyva, nurodė, koks jos turtas atiteks seseriai B. M. ir koks broliui K. Ž..

Apeliacinės instancijos teismui atsakovė V. B. pateikė rašytinį pareiškimą, kad atsisako nuo priešieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinys, atmestinas, priimtinas atsakovės atsisakymas nuo priešieškinio ir ši bylos dalis nutrauktina, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovų S. Ž., R. Ž., J. M. V. ieškinys ir pripažinti negaliojančiais: 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, išduotas B. M. dėl 606,90 Lt ŽŪB „Linkmenys“ pajaus paveldėjimo, 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, išduotas B. M. dėl M. Ž. grąžintų 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, 2006-04-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto atsakovei V. B., dalis dėl 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; pripažinta ieškovams lygiomis dalimis nuosavybės teisė į 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovų ieškinį (CPK 176-185, 263, 265, 320 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovai S. Ž., R. Ž., J. M. V. yra K. Ž., mirusio 1996-04-19, vaikai. Ieškovai po tėvo K. Ž. mirties paveldėjo jo turtą. Atsakovė V. B. yra B. M., mirusios 2003-05-14, ir kuri buvo K. Ž. sesuo, dukra ir po motinos mirties paveldėjo motinos turtą. Taigi ieškovai yra K. Ž. teisių ir pareigų perėmėjai, o atsakovė yra B. M. teisių ir pareigų perėmėja. Pagal bylos duomenis atsakovės motinai B. M. notarė L. A. 1999-06-24 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dėl 606,90 Lt ŽŪB „Linkmenys“ pajaus, priklausiusio ieškovų tėvo ir atsakovės motinos seseriai M. Ž., mirusiai 1994-03-25, paveldėjimo, 2001-06-01 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dėl M. Ž. grąžinto 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Po B. M. mirties 2006-04-13 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą atsakovei V. B. dėl 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Ieškovai byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais šiuos paveldėjimo teisės liudijimus ir pripažinti jiems nuosavybės teises lygiomis dalimis į M. Ž. grąžintas: 100/502 dalis 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalis 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad po M. Ž. mirties 1994-03-25 palikimą priėmė tik jų tėvas K. Ž. faktiniu turto valdymu, o B. M. palikimo nepriėmė, notarė nepagrįstai ir neteisėtai išdavė B. M. paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas ieškovų nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami reikalavimai, pripažino pagrįstomis ir įrodytomis, nustatė, kad po M. Ž. mirties 1994-03-25 palikimą priėmė tik ieškovų tėvas K. Ž. faktiniu turto valdymu, ir tą turtą turėjo paveldėti ieškovai po tėvo mirties, turtas nepagrįstai ir neteisėtai perėjo B. M. nuosavybėn, o po jos mirties - atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, nes jų nepaneigia atsakovės apeliacinio skundo, trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, byloje pateikti įrodymai.

Atsakovė V. B. nurodo, kad ieškovų ieškinys negalėjo būti tenkinamas tuo pagrindu, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės, nes reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto B. M., pripažinimo negaliojančiu galėjo reikšti tik K. Ž., ieškovai nėra M. Ž. įpėdiniai. Šiuos argumentus atsakovė grindžia CK 5.8 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2009. Šie atsakovės argumentai nepripažintini pagrįstais, nes ieškovai yra K. Ž. teisių ir pareigų perėmėjai, kadangi jie yra paveldėję K. Ž. turtą. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (2000 m. CK 5.1 str. 1 d.). Iš ieškovų ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovai siekia paveldėti tėvui K. Ž. priklausiusį turtą, kurį jis paveldėjo po M. Ž. mirties, tačiau šio turto negali paveldėti, nes jis nuosavybės teise perėjo B. M., o po to atsakovei V. B.. Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-22 nutartyje buvo nurodyta, kad ginčas yra kilęs tarp bendraturčių, įgyvendinusių teises į nuosavybę, kilusias M. Ž. turto paveldėjimo pagrindu, kai vieni iš jų ginčija kito bendraturčio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, o tai suponuoja, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai pagal teisinį statusą yra ne asmenys, pretenduojantys į palikimą (CK 5.8 str.), o nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš kasacinio teismo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovai turi teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus B. M., atsakovei V. B., kuriais buvo įgytas M. Ž. priklausęs turtas. CPK 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens civilinių teisių gynimą numato ir CK 1.138 str. Taigi ieškovai, ginčydami B. M. ir V. B. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, siekia apginti pažeistas teises į nuosavybę. Nagrinėjamos bylos aplinkybės ir aplinkybės, nagrinėtos byloje, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-30 nutartis, yra visiškai skirtingos, todėl šioje nutartyje pateikti išaiškinimai netaikytini nagrinėjamoje byloje. Be to, šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad paveldėjimo pagrindu atsiradusi įpėdinio nuosavybė yra konstituciškai saugoma, todėl jo nuosavybė gali būti paneigta tokio subjekto, kurio turtinės teisės yra pažeistos, t. y. asmens, kuris turi materialiąją teisę – paveldėti palikėjo turtą (jo dalį), šis subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu, tik asmens, materialiosios teisės pagrindu turinčio subjektinę teisę, ši pažeista teisė gali būti teismo ginama, o toje byloje ieškovas neįrodė, kad jo subjektinė teisė yra pažeista. Nagrinėjamoje byloje ieškovai įrodė, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, nes paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti asmenims, kurie nepaveldėjo M. Ž. turto, kurį buvo paveldėjęs K. Ž..

Pagal bylos duomenis M. Ž. iki mirties 1994-03-25 gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su broliu K. Ž.. Po jos mirties pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK 587 str. per šešių mėnesių laikotarpį M. Ž. įpėdiniai nepadavė palikimo vietos atsiradimo notariniam organui pareiškimo apie palikimo priėmimą. 1999-06-24 atsakovės motina B. M. Ignalinos rajono notarų biurui padavė pareiškimą, kuriame nurodė, kad po jos sesers M. Ž. mirties liko turtas – pajus, esantis ŽŪB „Linkmenys“ ir jį priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (T. 1, b. l. 91). Notarų biurui buvo pateiktas 1999-05-17 Ignalinos rajono Linkmenų seniūno J. M. išduotas pažymėjimas Nr. 76, kuriame buvo nurodyta, kad M. Ž. iki mirties gyveno ir buvo registruota (duomenys neskelbtini), po jos mirties turtą perėmė ir jį valdo sesuo B. M., gyv. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 92). Taip pat notarų biurui buvo pateikta 1999-05-14 ŽŪB „Linkmenys” pažyma apie M. Ž. pajų. Iš bylos medžiagos ir trečiojo asmens notarės L. A. paaiškinimų matyti, kad remiantis šiuo pažymėjimu ir vadovaujantis Teisingumo ministro 1975-10-31 įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 p. 2 d., B. M. 1999-06-24 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą dėl 606,90 Lt ŽŪB „Linkmenys“ pajaus paveldėjimo, 2001-06-01 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dėl M. Ž. grąžinto 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Trečiojo asmens notarės L. A. argumentai, kad ji pagrįstai ir teisėtai išdavė paveldėjimo teisės liudijimus B. M., kaip įpėdinei, kuri faktiniu valdymu priėmė M. Ž. palikimą, nepripažintini pagrįstais, nes Teisingumo ministro 1975-10-31 įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 p. 2 d. nenumato imperatyvios nuostatos, kad notaras privalo visais atvejais išduoti paveldėjimo teisės liudijimą asmeniui, kuris pateikia vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimą, kad įpėdinis jau priėmė palikėjo turtą. Minėto teisės akto nuostatos nurodo, kad toks dokumentas gali būti, kaip įrodymas, jog paveldimas turtas priimtas valdyti. 1999-05-17 Ignalinos rajono Linkmenų seniūno J. M. išduotame pažymėjime Nr. 76 nurodyti duomenys nesudarė pagrindo notarei nustatyti, kad B. M. faktiniu valdymu per šešių mėnesių laikotarpį priėmė M. Ž. turtą – pajų valdyti ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. B. M. pareiškime nurodė tik paveldimą turtą, t. y. 606,90 Lt ŽŪB „Linkmenys“ pajų, jokio kito turto nenurodė. Notarė 1999-06-24 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą. Notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, neišsiaiškino, kokį turtą turėjo M. Ž., kas jį paveldėjo po jos mirties. Atsakovė byloje pateikė 1994-05-13 ŽŪB „Linkmenys” pažymą apie M. Ž. pajų, tačiau šios pažymos išdavimas nepatvirtina, kad atsakovė priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nagrinėjant bylą atsakovė V. B. nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ji po M. Ž. mirties per šešis mėnesius M. Ž. turtą ar atliko aktyvius veiksmus, kuriais ji išreiškė valią priimti M. Ž. palikimą, nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Įsiteisėjusiu Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004-02-27 sprendimu civilinėje byloje, nagrinėtoje pagal ieškovų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant ir V. B., buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po M. Ž. mirties 1994-03-25 jos palikimą priėmė ieškovų tėvas K. Ž.. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad K. Ž. pardavė M. Ž. karvę, pinigus panaudojo savo reikmėms, rūpinosi gyvenamuoju namu, 1994-04-17 atliko gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kurie priklausė jam ir M. Ž., inventorizaciją. Tiek byloje, kurioje buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, tiek šioje nagrinėjamoje byloje liudytoju buvo apklaustas 1999-05-17 išdavęs pažymėjimą J. M., kuris nenurodė, kokiu pagrindu buvo išduotas pažymėjimas, nenurodė kokį turtą B. M. per šešis mėnesius po M. Ž. priėmė valdyti. Pažymėtina, kad pažymėjimas buvo išduotas po to, kai jau 1994-05-13 Linkmenų apylinkės viršaičio pavaduotoja buvo išdavusi pažymą Nr. 201, kad su M. Ž. gyveno brolis K. Ž., kuris po jos mirties palikimą priėmė ir jį valdo (civilinės bylos Nr. 2-93-01/2004 79 lapas). Atsakovė byloje buvo nurodžiusi, kad B. M. tvarkė dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo M. Ž., tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė, nepaneigė ieškovų nurodomų aplinkybių, kad tvarkė dokumentus dėl to, kad jai (B. M.) būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę. Taip pat atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad B. M. ir K. Ž. buvo sudarę susitarimą pasidalyti M. Ž. turtą ir jį pasidalijo. Šią aplinkybę taip pat paneigia B. M. rašytas pareiškimas notarų biurui, nes ji nurodė, kad kitų įpėdinių nėra (T. 1, b. l. 91).

Pagal 1964 m. CK 587 str. įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (1964 m. CK 588 str., 2000 m. CK 5.57 str.). Įstatyme įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o nuo 2001-07-01 įsigaliojus naujajam CK – ir kreipiantis į teismą su prašymu dėl turto aprašo sudarymo – nulemia ir skirtingą bei savarankišką palikimo priėmimo minėtais būdais įforminimo tvarką. Palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti faktas nustatomas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašymas dėl turto aprašo sudarymo nagrinėjamas taip pat teisme pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, o įpėdiniui priimant palikimą notarui pateikiamu pareiškimu, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas Notariato įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės, ar Ignalinos rajono notarų biuro notarė pagrįstai ir teisėtai pagal 1998-07-07 atsakovų pareiškimą išduodama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į daugiau nei prieš šešis menėsius mirusio asmens turtą, remdamasi Ignalinos rajono Ignalinos seniūno pavaduotojos 1998-07-07 pažymėjimu ir vadovaudamasi Teisingumo ministro 1975-10-31 įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 p. 2 d., konstatavo, kad dviejų palikimo priėmimo būdų sutaptis galima tik tuo atveju, jeigu per įstatymo nustatytą terminą (pagal 1964 m. CK – šešių mėnesių, pagal 2000 m. CK – trijų mėnesių) faktiškai valdantis paveldimą turtą asmuo kreipiasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (1964 m. CK 598 str., 2000 m. CK 5.66 str.), ir notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą į mirusio asmens turtą pati pratęsė palikimo priėmimo terminą, kurį galėjo pratęsti tik teismas, ir tokiu būdu pažeidė palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 588 str. Vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, nagrinėjamoje byloje pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarė L. A., 1999-06-24 išduodama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą B. M., pati pratęsė palikimo priėmimo terminą, todėl buvo pažeistas 1964 m. CK 588 str.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina aišvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti negaliojančiu 1999-06-24 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą B. M. dėl 606,90 Lt ŽŪB „Linkmenys“ pajaus paveldėjimo. Kadangi 2001-06-01 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą dėl M. Ž. grąžinto 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, buvo išduotas B. M. tuo pagrindu, kad buvo išduotas minėtas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl pagrįstai ir šis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pripažintas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ir teisėtai pripažino negaliojančiu 2006-04-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto atsakovei V. B., dalį dėl 100/502 dalių 5,02 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 255/1112 dalių 11,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo po motinos mirties, šiuos žemės sklypus išreikalavo iš atsakovės ir nuosavybės teisę į juos pripažino ieškovams. Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-10-30 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad CK 4.96 str. 3 d. yra įtvirtinta neribota vindikacija. CK 4.96 str. 3 d. numatyta, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Byloje nustačius, kad nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo ieškovai, paveldėdami K. Ž. turtą, kad B. M. nepagrįstai ir neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus, jos nuosavybės teisė į žemės sklypus panaikinta, todėl šių žemės sklypų negalėjo paveldėti atsakovė, jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra niekinis ir negaliojantis, nes iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), turtas, įgytas be teisinio pagrindo, turi būti grąžintas asmeniui, kurio sąskaita jis įgytas (CK 6.237 str. 1 d.).

Pagal CPK 140 str. 1 d. bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ši nuostata taikoma ir atsakovui, kuris byloje pareiškia priešieškinį, nes priešieškinis reiškiamas pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 str. 3 d.). Ieškinio (priešieškinio) atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo ieškovas (atsakovas) išreiškia valią ir atsisako nuo ieškinyje (priešieškinyje) pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo atsakovui (ieškovui). Pagal CPK 42 str. 2 d. atsakovo pareikštas priešieškinio atsisakymas gali būti tenkinamas, jei atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ir atsakovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Atsakovė V. B. apeliacinės instancijos teismui teismo posėdžio metu pareiškė apie priešieškinio atsisakymą, jai ir jos atstovei advokatei buvo išaiškintos tokio procesinio veiksmo teisinės pasekmės, nurodytos CPK 140 str. 1 d., 294 str. Atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad šios pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad priešieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsisakius priešieškinio šioje byloje būtų pažeisti priešingos šalies ar kitų asmenų teisėti interesai. Dėl to atsakovės priešieškinio, pareikšto šioje byloje, atsisakymas priimtinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, panaikintina ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 326 str. 5 p.). Atsakovei atsisakius priešieškinio jai turėtų būti grąžinta75 proc. už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.), taip pat 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo dalį, kuria buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo (CPK 3 str. 5 d., 87 str. 2 d). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nurodė, jog priešieškinio suma yra 10033,95 Lt, sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį ir 301 Lt už apeliacinį skundą, todėl pagal CPK 87 str. 2 d. jai turėtų būti grąžinta 450,45 Lt, tačiau atsakovei ši pinigų suma negrąžintina, nes atsakovė, paduodama apeliacinį skundą, kuriuo skundė ne tik sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, bet ir sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, nesumokėjo žyminio mokesčio už tą apeliacinio skundo dalį, kuria skundė sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, t. y. 613,32 Lt žyminio mokesčio (ieškinio suma buvo nurodyta 20444 Lt), todėl atsakovei negrąžintina 450,45 Lt suma bei papildomai į valstybės biudžetą priteistina 162,87 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalis, nes netenkintinas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovų ieškinys.

Kadangi netenkintas atsakovės V. B. apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 93, 98 str. iš atsakovės kiekvienam ieškovui priteistina po 605 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovų atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į posėdžių trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 19,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti.

Priimti atsakovės V. B. byloje pareikšto priešieškinio atsisakymą ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl paveldimo turto dalių nustatymo, nuosavybės teisių pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo pagal atsakovės V. B. priešieškinį.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės V. B. priešieškinis.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. B. ieškovams S. Ž., R. Ž., J. M. V. po 605 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovės V. B. 162,87 Lt žyminio mokesčio ir 19,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.