Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės X. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo I. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Apeliantas, be kita ko, prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jo nuomone, būtina apklausti liudytoją dėl ieškovės turtinės padėties bei aptarti ieškovės mokslo rezultatus išreikalaujant apie tai duomenis.

8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo.

9. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas pateikė naujus įrodymus –antstolės 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. dokumentus apie teiktą išlaikymą dukrai. Apeliantas mano, kad jie padės nustatyti kitas aplinkybes, nei nurodė ieškovė.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, kad šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti bei pateikti savo nuomonę, todėl teikiami rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė X. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo E. S. ir trečiojo asmens I. S. dukra, ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant visas sąlygas paramos pilnamečiui teikimui, vertinant tikrąją faktinę situaciją, akivaizdu, kad dukters turtinė padėtis nėra sunki, o atsakovas neturi galimybių šiuo metu teikti išlaikymą, paramos priteisimas pablogina atsakovo ir kitų jo šeimos narių turtinę padėtį, paramos priteisimas daro esminę žalą atsakovui ir jo šeimai, priteistos paramos atsakovas neturi galimybės įvykdyti, atsakovas yra pats išlaikomas savo dabartinės sutuoktinės.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis).

17. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

18. Taigi, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė skundžiamo sprendimo priėmimo metu mokėsi Klaipėdos ,,Y” gimnazijoje IV C klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku, nes moksleivis privalo lankyti pamokas, papildomai ruoštis baigiamiesiems abitūros egzaminams, todėl pats užsidirbti pinigų savo poreikiams tenkinti neturi realios galimybės.

19. Bylos duomenimis, ieškovė pajamų, susijusių su darbo santykiais, negauna, nekilnojamojo turto neturi, ieškovei paramą teikia mama, tačiau ši mamos parama nėra pakankama. Ieškovės draugo teikiama finansinė pagalba apmokant keliones negali būti sutapatinama su ieškovės gaunamomis asmeninėmis pajamomis ir / ar jos gera finansine situacija. Apelianto nurodomas ieškovės skelbimas dėl 135 Eur vertės naudoto laikrodžio pardavimo irgi negali suponuoti išvados dėl geros ieškovės turtinės padėties. Akcentuotina, kad ieškovei ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismuose buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, sprendimai buvo priimti vadovaujantis ieškovės pajamų turto deklaracija. Tai vėlgi, priešingai, nei teigia atsakovas, įrodo, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia, kad jai parama reikalinga.

20. Suprantama, kad besimokančiam pilnamečiam vaikui reikalingos lėšos maistui, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, susisiekimui, pramogoms ir pan. Be to, tėvų prievolė teikti paramą pilnamečiam vaikui yra tęstinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė pajamų, kurios būtų pakankamos tenkinti kasdieninius jos poreikius, neturi, todėl jai parama būtina (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šio pobūdžio bylose viena iš dedamųjų yra besimokančio asmens pažangumo vertinimas, to pirmosios instancijos teismas nepadarė. Tačiau vis tik ši aplinkybė visos bylos kontekste nėra lemiama, o atsakovas duomenų, kad ieškovė yra nepažangi, nepateikė, nors tokių galimybę (ieškovės tėvas) turėjo (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Nors apeliantas tvirtina, kad daugelis pamokų karantino metu vyko nuotoliniu būdu, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovei nebuvo reikalingos lėšos įrangai nuotoliniam mokymuisi, maistui, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, kt.,

23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiams vaikui priteisimo svarbu nustatyti, ar atsakovas gali ir turi galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, esmingai nepablogindamas savo turtinės padėties, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su tuo susijusias faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi galimybę teikti paramą. Byloje nustatyta, kad atsakovo vardu registruoti du 1.13 ha ir 1,87 ha žemės ūkio paskirties sklypai, jo nurodomais duomenimis, nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Kolegijos vertinimu, viena vertus, atsakovas, teigdamas, kad jo finansinė padėtis bloga, teikia duomenis, kad nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. jam nustatytas 75 procentų darbingumo lygis, kad šiuo metu atsakovas niekur nedirba ir yra registruotas ,,Užimtumo tarnyba”, kad augina du nepilnamečius vaikus. Tačiau, kita vertus, atsakovas teigia, jog pajamas jo šeimoje (su kita sutuoktine) gauna jo sutuoktinė, bet jokių duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas nepateikia. Be to, atsakovas yra darbingo amžiaus ir nors turi tam tikrų sveikatos problemų (regos), tačiau nustatytas darbingumo lygis dėl sveikatos problemų nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negali susirasti kito (ne vairuotojo) darbo. Dera pažymėti, kad įprastai žemės sklypui taikomas areštas nedraudžia žemės sklypo naudoti pagal paskirtį. Kaip žinoma, žemės ūkio paskirties sklypai turi būti prižiūrimi (pvz.: privaloma nupjauti žolę), galimas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, už tai asmeniui yra suteikta teisė gauti išmokas / pajamas. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo aspektu jokių paaiškinimų neteikė, jokių įrodymų apie galbūt gaunamas pajamas / išmokas neteikė. Ši aplinkybė rodo, kad apeliantas selektyviai teikia įrodymus, tvirtinančius jo būtent blogą tutinę padėtį ir neleidžia nustatyti tikrosios ir geresnės jo turtinės padėties. Jeigu apeliantas pasėlių nedeklaruoja, ar žemės nenuomoja, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas neišnaudoja visų realių galimybių gauti papildomai pajamų (tiesioginių išmokų ir/ar kompensacijų), kurias tiesiogiai galėtų naudoti būtent žemės ūkio veikloje, tokiu būdu neabejotinai prisidėtų prie šeimos išlaidų mažinimo ir turtinės padėties gerinimo.

24. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodė, kad jo padėtis bloga, tačiau duomenų apie atsakovo sutuoktinės vardu registruotiną turtą neteikė, pajamų dydžio, kaip minėta, nenurodė. Svarbu ir tai, kad vertinant protingumo aspektu, mažas pajamas gaunantys asmenys, turintys išlaikyti ne tik save, bet ir nepilnamečius ar pilnamečius vaikus, kuriems reikalingas tėvų išlaikymas, turėtų ypač atidžiai ir rūpestingai planuoti savo išlaidas ir pajamas.

25. Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių ieškovei reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, tik formaliai tikino, kad ieškovei išlaikymas nereikalingas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Pažymėtina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neviršijo pusės orientacinio 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės galimybes savarankiškai pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis, atsakovo galimybes teikti išlaikymą (paramą) savo pilnametei dukrai, išlaikymo sumą pagrįstai sumažino iki 180 Eur.

26. Teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad mokslas pagal vidurinio ugdymo programą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. nevyksta. Nors gimnazijos pažymoje formaliai nurodoma, kad mokinė gimnaziją baigs 2021 m. rugpjūčio 31 d., tačiau tai nereiškia, kad iki minėtos datos vyks mokslas pagal vidurinio ugdymo programą. Formuluotė, kad moksleivis gimnaziją baigs 2021 m. rugpjūčio 31 d. pagal įprastines sutarties tarp moksleivio ir gimnazijos sąlygas labiau reiškia tai, kad tokiomis sutartimis moksleivis nenutrūkstamai yra susijęs su mokslo įstaiga, pereidamas į kitą / aukštesnę klasę (šiuo atveju galbūt į kitą mokslo įstaigą) ir sudarydamas kitą / naują sutartį su mokslo įstaiga nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. asmuo pagal savo statusą nuolat išlieka moksleivis, tuo valstybės lėšomis užtikrinamas moksleivio privalomasis sveikatos draudimas.

27. Kaip matyti iš Klaipėdos „Y“ gimnazijos internetiniame puslapyje paskeltos informacijos– Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymo dėl 2020-2021 metų brandos egzaminų tvarkaraščių, pagrindinė egzaminų sesija baigiasi 2021 m. birželio 21 d., vėliausias pakartotinės sesijos egzaminas numatytas 2021 m. liepos 8 d. Taigi, rugpjūčio mėnesį mokslas pagal vidurinio ugdymo programą vykdomas nebus. Kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad tikslinga vienu mėnesiu sutrumpinti priteistos paramos terminą.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus apie ieškovės, jos tėvų turtinę padėtį, ieškovės galimybes savarankiškai pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis ir dirbti, t. y. sumažindamas ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymą pilnametei dukrai nuo 250 Eur iki 180 Eur, analizavo konkrečias bylos aplinkybes, kurias įvertinęs (atsakovas turi turto, turi galimybę rasti darbą ir / arba gauti pajamų iš žemės ūkio veiklos) pagrįstai pripažino, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepadarys esminės žalos atsakovui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėtu klausimu ne iki galo tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas išlaikymą / paramą priteisiant iki 2021 m. liepos 31 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Teismui pakeitus paramos trukmę, atitinkamai keičiasi patenkintų ieškinio reikalavimų dalis. Nustatyta, kad patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 66 procentai (180 × 11 mėn. / 250 ×12 mėn.). Ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai ir ieškinį patenkinus iš dalies (66 procentai), iš atsakovo valstybei priteistina: 189,24 Eur (286,72 Eur x 66 proc.) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą bei 59,40 Eur žyminio mokesčio (250,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 66 proc.) už periodines paramos išmokas, nuo kurių mokėjimo, paduodant ieškinį teismui ieškovė buvo atleista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. Teisėjų kolegija turi omenyje, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas iš esmės, o tik vienu mėnesiu sutrumpinamas terminas dėl paramos ieškovei teikimo. Ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme, jos įkainis – 189 Eur. Taigi, atitinkamai, atsižvelgus į (ne)patenkintų apeliacinio skundo dalį, valstybės biudžetui iš atsakovo priteistina 173,31 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti atsakovo E. S.prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei X. S. iš atsakovo E. S. paramą po 180,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., kol ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. S. 189,24 Eur už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo E. S. 59,40 Eur žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo E. S. 173,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.