Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-64-259/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-01-10
Bylos Nr.: 2A-64-259/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19972-2016-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Marius Bartninkas, Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba UAB "Judesio magija"
Ieškovas: D. T., R. J. T.

Civilinė byla Nr. 2A-64-259/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19972-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2.;2.6.16.8.;3.1.7.6.;3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. T. ir R. J. T. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. I., uždaroji akcinė bendrovė „Judesio magija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. priimtą 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su R. J. T. ir D. T. susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) šalis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įrašant R. J. T. ir D. T. Ieškovai nurodė, kad su Z. I. 2016 m. gegužės 6 d. sudarė Boilerinės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį (toliau – pirkimo – pardavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovai už 88 000,00 Eur sumą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo pastatą - boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Pastatas stovi ant 0,0232 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypo), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, bei kuris 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (toliau – nuomos sutartis) ir 2014 m. birželio 17 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-178 pagrindu išnuomotas Z. I. Pirkimo – pardavimo sutarties šalys, atsižvelgdamos į tai, kad pastato ir žemės sklypo savininkas nėra tas pats asmuo, ir todėl kartu su pastatu Z. I. negali ieškovams perleisti ir žemės sklypo nuosavybės teisės, pirkimo – pardavimo sutarties III skyriuje „Žemės sklypas“ aptarė ieškovų teisę į žemės sklypo nuomą, t. y.: pirkimo – pardavimo sutarties 3.2. punkte nustatyta, kad Z. I. neatlygintinai perduoda žemės sklypo nuomos teisę ieškovams, o ieškovai perima visas teises ir pareigas į žemės sklypą; pirkimo - pardavimo sutarties 3.3. p. nurodyta, kad Žemės sklypo nuomos teisės perleidimui yra gautas Žemės sklypo patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sutikimas Nr. 8ST-519-(14.8.5.) „Perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę" (toliau – Sutikimas), kuriuo Žemės sklypo patikėtinis pareiškė sutinkantis, kad Z. I. perleistų Žemės sklypo, reikalingo Pastatui eksploatuoti, nuomos teisę naujiesiems Pastato savininkams. Taigi, pirkimo — pardavimo sutarties pagrindu ieškovai tapo teisėtais Pastato savininkais ir tuo pačiu tapo žemės sklypo nuomininkais. Sutikimo 2 punkte nurodyta, kad naujasis pastato savininkas (t. y. ieškovai) per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su prašymu pakeisti Nuomos sutartį. Ieškovai 2016 m. gegužės 10 d. įregistravę nuosavybės teisę į pastatą 2016 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydami pakeisti nuomos sutartį, pakeičiant žemės sklypo nuomininką iš Z. I. į ieškovus. Žemės sklypo patikėtiniui nepateikus jokio atsakymo į ieškovų pateiktą prašymą, ieškovai 2016 m. rugpjūčio 12 dar kartą kreipėsi į atsakovę, pakartotinai prašydami pasirašyti susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-917-(14.8.2) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“ (toliau – įsakymas), kuriuo galiausiai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo. Žemės sklypo patikėtinio atsisakymą pakeisti nuomos sutartį, ieškovai vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą, kadangi pastato nuosavybės teisei perėjus ieškovams, tuo pačiu ieškovams perėjo žemės sklypo, reikalingo šiam pastatui eksploatuoti, nuomos teisė. Todėl atitinkamai ieškovai įgijo teisę reikalauti pakeisti nuomos sutartį. Ieškovai valstybiniame Žemės sklype turėdami nekilnojamojo turto objektą, kartu turi įstatymo jiems garantuojamą teisę į šio Žemės sklypo nuomą ne aukciono tvarka. Ieškovų vertinimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, atsisakydamas pakeisti Nuomos sutartį pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, o tuo pačiu ieškovų teises ir teisėtus interesus.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrengimais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama ir LR žemės įstatymo straipsnio 6 dalyje bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 28 punkte. Valstybinės žemės sklypus nuomoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Atsakovė pažymi, jog Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Tam, kad atsirastų reali galimybė žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), išsinuomoti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas reikalingas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Remiantis Taisyklių 28 punktu, darytina išvada, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti statinius. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 19-105. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. priimtą 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 8VJ-917-(14,8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105" yra pagrindinis, o likę reikalavimai ieškinyje yra išvestinio pobūdžio ir jie galėtų būti tenkinami tik patenkinus šį reikalavimą. Kadangi ieškovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą nesilaikydami Žemės reformas įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Be to, atsakovės nuomone, ieškovų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su ieškovais susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) šalis, reikštų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinių funkcijų perėmimą, todėl šioje dalyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“, kuriuo atsisakė pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, ir įpareigojo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su ieškovu R. J. T. ir ieškove D. T. sudaryti susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) šalis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įrašant R. J. T. ir D. T.; priteisė iš atsakovės 1 735,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams ir 12,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas atmetė atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija, galiojanti šiuo metu), nuostatų taikymu susiję aspektai yra išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokiu būdu, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka galima pasinaudoti tik tais atvejais, kai nėra priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, o tai reiškia, kad nuo tokio sprendimo priėmimo momento visi susiję ginčai nagrinėjami teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013, 2016 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. A-1120-492/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovų prašymas dėl nuomos sutarties sudarymo nebuvo tenkintas, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad toks atsisakymas, kaip nurodyta ir pačiame įsakyme, kurį ieškovai prašo panaikinti, turi būti nagrinėjamas išankstine ginčų sprendimo tvarka. Kadangi ieškovai ieškiniu reiškia ir kitus reikalavimus, prašydami pakeisti nuomos sutartį, kurie nagrinėtini tiesiogiai teisme, todėl vadovaudamasis bylos nagrinėjimo teisme prioriteto, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad neskaidant ginčo, visi reikalavimai nagrinėtini teisme.Teismas nustatė, kad ieškovams 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu nuosavybės teise ginčo žemės sklype priklauso pastatas – boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: „kita“, ginčo sklypo naudojimo paskirtis taip pat „kita“. Boilerinės pirminė paskirtis buvo eksploatuoti šilumos mazgus, kai boilerinę nustojo naudoti pagal paskirtį, AB „Kauno energija“ 2006 m. rugpjūčio 22 d. ją pardavė ir nuo to laiko pagal pradinę paskirtį naudojama nebuvo. Teismas nurodė, kad atsakovė, sudarydama 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria išnuomotas ginčo sklypas trečiajam asmeniui penkiasdešimt ketveriems metams, ir 2014 m. birželio 17 d. susitarimą Dėl 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 pakeitimo, nekėlė klausimo dėl pastato ar nuomojamos žemės atitikimo LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 45 punktui. Pažymėjo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 24 d. rašytiniu pritarimu pritarė boilerinės projektui dėl kapitalinio remonto ir dalies patalpų (iki 49 proc.) paskirties keitimo į gamybos/pramonės paskirtį. 2014 m. balandžio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, patvirtina, kad kapitalinis remontas ir dalies patalpų (iki 49 proc.) keitimas iš „Kita“ į „Gamybos/pramonės paskirtį“ baigtas (1 t., b. l. 114, 173-175). 2016 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad ginčo sklypas naudojamas pagal paskirtį (1 t., b. l. 75-76).Iš 2014 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto boilerinės, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos teismas nustatė, kad konstruktyvo, patalpų išplanavimo (dvi pagrindinės patalpos – salės su pagalbinėmis patalpomis) ir naudojimo paskirties atžvilgiu boilerinės pastatas universalus, galima administracinė, prekybos, paslaugų, sporto, medicinos, švarios gamybos, sandėliavimo veikla (1 t., b. l. 86). Ieškovai pastatą nuomoja trečiajam asmeniui UAB „Judesio magija“, kuri vykdo fizinės gerovės užtikrinimo veiklą. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo ribų plano matyti, kad pastatas boilerinė (171,46 kv. m.) užima beveik 2/3 žemės sklypo (0,0232 ha ploto), tai reiškia, kad žemės sklypas niekam kitam naudojamas ir negali būti kaip tik statinio eksploatavimui (1 t., b. l. 100). Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia atsakovės argumentus, kad pastatas yra laikinas statinys ar neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinys, kuris tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, kas neatitinka Taisyklių 28 punkto reikalavimų.Teismas nurodė, kad ieškovei iš trečiojo asmens Z. I. įsigijus pastatą - boilerinę, tai yra pasikeitus tik šio pastato savininkui, laikytina, kad pastatas ir toliau atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 45 punktą. 2016 m. gegužės 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas sutikimu Nr. 8ST-519-(14.8.5) sutiko, kad trečiasis asmuo Z. I. perleistų 0,0232 ha valstybinės ginčo sklypo nuomos teisę, reikalingą boilerinei eksploatuoti (1 t. b. l. 29). Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėjo, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Pabrėžė, kad taisyklių 45 punkte nurodyta, kad perleidus žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, nuomos sutartis yra pakeičiama nuomos sutartyje įrašant naujus nuomininkus, tuo tarpu kitos Nuomos sutarties sąlygos nėra keičiamos. Atsakovė 2016 m. gegužės 6 d. sutikime perleisti valstybinės žemės nuomos sklypo teisę, nurodė, kad naujasis pastato – boilerinės savininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu pakeisti žemės nuomos sutartį (1 t., b. l. 29).Teismas sutiko su ieškovų argumentu, kad atsakovės veiksmai, kai atsakovė iš pradžių sutinka perleisti nuomos teisę į ginčo sklypą naujam pastato savininkui, o paskui dėl nepagrįstų priežasčių atsisako tai padaryti, pažeidžia ieškovų teisėtų lūkesčių principą. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reguliavimui, teismas ieškovų reikalavimus panaikinti atsakovės įsakymą dėl atsisakymo pakeisti ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis, reikalingas ieškovų pastatui – boilerinei eksploatuoti, pakeisti šią sutartį ir įpareigoti ją sudaryti su ieškove, laikė pagrįstais, dėl ko ieškinį patenkino visiškai.Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl administracinių funkcijų perėmimo. Nurodė, kad valstybė, kaip viešasis asmuo, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek valstybinės institucijos vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, nuomodama socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Nuomos santykius reguliuoja privatinės, bet ne viešosios teisės normos.Ieškinį patenkinęs visiškai, teismas iš atsakovės ieškovams priteisė jų sumokėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 82,00 Eur žyminis mokestis ir 1 653,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1 735,50 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl valstybinės žemės sklypų nuomos, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas netyrė aplinkybės, jog Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal jo paskirtį, t. y. pagal Statybos technino reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.2.2. papunktį priskirtinas energijos perdavimui ar skirstymui, negali būti eksploatuojamas. Tai patvirtino ir ieškovas, nurodydamas, jog šiame statinyje buvusių įrenginių nebėra. CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrengimais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybes 2009 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punkte. Šiose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y., kai toks žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tam, kad atsirastų reali galimybė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), išsinuomoti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 19-105 ir priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“.Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai teismui nesuteikia viešojo administravimo įgalinimų (LVAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su ieškovu R. J. T. ir ieškove D. T. sudaryti susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) šalis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įrašant R. J. T. ir D. T. reikštų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracinių funkcijų perėmimą, todėl šioje dalyje ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas.Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovų turėtas 1 653,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovai į bylą pateikė prašymus, kuriuose sudėjus reikalaujamas priteisti sumas (2017-06-06 prašymas, 2017-02-21 prašymas) iš viso priteistina suma – 1 633,50 Eur. Todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas sumažinant priteistinas ieškovų turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be to, ieškovai prašo priteisti 300 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdžiuose bei nurodo, jog atstovauta 3 valandas. Tačiau Rekomendacijos nėra numatyta priteisti tokio dydžio išlaidas, nustatytas 0,1 dydžio koeficientas, o tai yra žymiai mažesnė suma, negu ieškovai prašo priteisti. Taip pat ieškovai prašo priteisti 181,50 Eur išlaidas už 2017 m. birželio 5 d. atsiliepimą į atsakovės procesinį prašymą, tačiau Rekomendacijose nėra numatyta rengiant tokio pobūdžio procesinius dokumentus priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovų prašymas šioje dalyje yra nepagrįstas ir atmestinas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai R. J. T. ir D. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 544,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovai nesutinka su atsakovės pozicija, kad pastatas neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ir dėl to negali būti sudarytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo. Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovai teisėtai valdo žemės sklype esantį pastatą. Todėl pagrindinė žemės sklypo nuomos sąlyga - teisėtas žemės sklype esančių statinių buvimas ir valdymas - yra tenkinama. Žemės sklypo, kuriame yra pastatas, NTR išraše nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita“. LR Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: <..> komercinės paskirties teritorijas; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; <...>." Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 Nr. 3D-37/D1-40 įsakymu, nustatyta, kad komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo turinys apima žemės sklypus, be kita ko, skirtus prekybos paskirties pastatams, paslaugų paskirties pastatams ir kt., o susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdo turinys apima žemės sklypus, be kita ko, skirtus inžinerinių tinklų maitinimo šaltinių (skirstyklų) statiniams ir įrenginiams. Tai reiškia, kad ginčo pastato naudojimas, tiek kaip boilerinės (koks jis realiai buvo anksčiau), tiek kaip komercinės paskirties statinio (koks jis realiai yra dabar) neprieštarauja nustatytai žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir jos būdo turiniui.Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-10-20 rašytinį pritarimą pastatas dar 2014 m. buvo baigtas pertvarkyti į komercinei veiklai vykdyti tinkamas patalpas turintį pastatą. Ieškovai pastatą nuomoja trečiajam asmeniui UAB „Judesio magija", pastarasis pastate esančiose patalpose vykdo fizinės gerovės užtikrinimo veiklą. Taigi, akivaizdu, kad pastatas ir žemės sklypas yra naudojamas. Be to, atsakovė 2016-06-23 žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, ir pažymėjo, kad pažeidimų žemės sklype nenustatyta. Tai rodo, kad atsakovė atliko faktinį žemės sklypo bei pastato patikrinimą ir nenustatė jokių naudojimo pažeidimų. Todėl nesuprantama atsakovės pozicija, kad ieškovai žemės sklypą ir pastatą naudoja ne pagal paskirtį.Pastatas negali būti priskirtas laikinojo statinio kategorijai, nes pastatui nėra nustatytas ribotas naudojimo terminas (LR Statybos įstatymo 2 str. 24 d.). Pastatas taip pat negali būti priskirtas neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinio kategorijai. Ieškovų vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas", kadangi atsakovės 2016-08-25 įsakymo Nr. 8VĮ-917- (14.8.2) priėmimo metu šis reglamentas nebuvo įsigaliojęs. Pagal 2014-10-11 - 2016-12-31 metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 nuostatas, pastatas negalėtų būti priskiriamas neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinio kategorijai, kadangi šiai kategorijai priskiriami tik tam tikri kitos paskirties inžineriniai statiniai (tvoros, kiemo aikštelės, stoginės, pavėsinės, atraminės sienutės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Pastatas turėtų būti priskiriamas gamybos ir pramonės paskirties pastatų kategorijai (8.8. p., 13 p.). Nuo 2017-01-01 galiojančiame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" statinių klasifikavimas iš esmės nesiskiria nuo iki tol galiojusiame reglamente apibrėžto statinių klasifikavimo, todėl ir nuo 2017-01-01 pastatas formaliai yra priskirtinas tai pačiai - gamybos, pramonės paskirties pastatų kategorijai. Kadangi duomenų apie nekilnojamąjį daiktą išviešinimas nenulemia daikto paskirties, todėl nagrinėjamu atveju reikėtų vertinti realią pastato naudojimo situaciją. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013.Atsakovei buvo žinoma, jog pastatas nebus naudojamas šilumos perdavimui ar skirstymui dar 2009 m., kai atsakovė sudarė nuomos sutartį su ankstesne pastato savininke R. S.. Be to, kad pastatui naudoti reikalingas žemės sklypas, atsakovė patvirtino sudarydama 2014-06-17 susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, pagal kurį žemės sklypo nuomininke tapo naujoji pastato savininkė Z. I.. Sudarant šį susitarimą pastatas jau buvo pertvarkytas į komercinei veiklai vykdyti tinkamas patalpas, t. y. pastatas jau tuomet turėjo tokias pačias panaudojimo savybes kaip ir 2016-05-06 ieškovams įsigyjant pastatą. Atsakovė nereiškė jokių pastabų dėl pastato paskirties ar galimybės toliau nuomoti žemės sklypą net ir tada, kai sužinojo, kad pastatą ketina įsigyti ieškovai. Atsakovės 2016-05-06 sutikimas (1 t., b. l. 29) patvirtina, kad ji sutiko, jog ankstesnė pastato savininkė Z. I. perleistų žemės sklypo nuomos teisę. Šiame sutikime atsakovė taip pat patvirtino, kad tokia nuomos teisė yra reikalinga pastatui eksploatuoti. Todėl, ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai po tokių atsakovės veiksmų sekusį jos atsisakymą perleisti žemės sklypo nuomos teisę laikė ieškovų teisėtų lūkesčių principo pažeidimu. Svarbu tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis nėra pasibaigusi, kitaip tariant, ieškovams ir trečiajam asmeniui Z. I. sudarius 2016-05-06 Boilerinės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, Z. I. turima žemės sklypo nuomos teisė nepasibaigė, o įstatymo pagrindu perėjo ieškovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016; 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Tai reiškia, kad ieškovai yra perėmę žemės sklypo nuomos teisę, tik toks veiksmas nėra įformintas nuomos sutarties pakeitimu. O atsakovės atsisakymas su ieškovais sudaryti susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo laikytinas imperatyvių CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimu.Įpareigodamas atsakovę sudaryti susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo, pirmosios instancijos teismas neperėmė atsakovės administracinių funkcijų. Šiuo atvejui ieškovai ieškiniu neprašė, kad teismas perimtų atsakovės administracines funkcijas, o prašė įpareigoti atsakovę vykdyti teisėtas jos civilines pareigas, kurias vykdyti atsakovė nepagrįstai vengia. Šiuo atveju atsakovė vengia vykdyti iš civilinių teisinių santykių teisėtai (CK 6.394 str. 3 d. imperatyvas) kylančią pareigą (įforminti pasikeitusį nuomininką), o ne administracinę funkciją. Vadinasi, ginčas, kylantis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių, yra reguliuojamas privatinės teisės normų, o įpareigojimas atlikti nuomos sutarties pakeitimą negali būti laikomas administracinių funkcijų perėmimu.Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės bendrą 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą ir 82 Eur žyminį mokestį. Sprendime įrašyta priteistina 1 735,50 Eur suma. Ieškovų vertinimu, 20 Eur skirtumas susidarė grynai dėl techninės teksto surinkimo klaidos, todėl nesudaro pagrindo mažinti ieškovams priteistiną 1 715,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovams buvo teikiamos teisinės konsultacijos, rengiami procesiniai dokumentai (2016-09-30 ieškinys; 2016-11-04 atsiliepimas į atskirąjį skundą; 2017-06-05 atsiliepimas į 2017-04-11 prašymą), raštai atsakovei (2016-09-30, 2017-01-18, 2017-05-26) ir kitiems asmenims (2017-03-06), atstovaujama teismo posėdžiuose. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis už ieškinio parengimą galėtų būti 1 870 Eur (2,5 x 748), už atsiliepimo į atskirąjį skundą arba į reikalavimą palikti ieškinį nenagrinėtu maksimalūs dydžiai galėtų būti atitinkamai 308,76 Eur (0,4 x 771,9) ir 329,12 Eur (0,4 x 822,8). Bylos nagrinėjimas teisme bendrai užtruko ilgiau nei 3 valandas. Taigi akivaizdu, kad ieškovams priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra protingas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės, reikalingos ieškovams nuosavybės teise priklausantiems pastatams tinkamai eksploatuoti, nuomos sutarčių pakeitimo.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė šias svarbias aplinkybes byloje: 0,0232 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos (1 t. b. l. 27-28). 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19-105 0,0232 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valstybė penkiasdešimt ketveriems metams išnuomojo R. S., kuri minėtame sklype nuo 2008 m. gruodžio 31 d. asmeninės nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą Pastatą – Boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23, 24, 117). 2014 m. gegužės 12 d. dovanojimo sutartimi Pastatą – Boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijus Z. I., valstybė atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Z. I. 2014 m. birželio 14 d. sudarė susitarimą Nr. 8SŽN-178, kuriuo 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-105 buvo pakeista, žemės sklypo nuomininke įvardijant Z. I. ir papildomai įrašant sutartyje nuostatą, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas (1 t. b. l. 25-28). 2016 m. gegužės 6 d. ginčo žemės sklypo valdytoja Nacionalinė žemės tarnyba surašė Sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę Nr.8ST-519, kuriame sutiko, jog Z. I. perleistų 0,0232 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę kuri reikalinga Pastato – Boilerinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui (1 t. b. l. 29). 2016 m. gegužės 6 d. Z. I. pirkimo pardavimo sutartimi perleido Pastatą – Boilerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ieškovams R. J. T. ir D. T. (1 t. b. l. 10-22). Ieškovai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105, žemės sklypo nuomininkais įrašant J. T. ir D. T.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 8VĮ-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“ atsisakė pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį (1 t., b. l. 30).Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą Nacionalinei žemės tarnybai, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. priimtą 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su R. J. T. ir D. T. susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) šalis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įrašant R. J. T. ir D. T.. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“, kuriuo atsisakė pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, ir įpareigojo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių su ieškovu R. J. T. ir ieškove D. T. sudaryti susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) šalis, 0,0232 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) nuomininkais įrašant R. J. T. ir D. T.; priteisė iš atsakovės 1 735,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams ir 12,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, tam, kad atsirastų reali galimybė žemės sklypą išsinuomoti be aukciono, todėl turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį; teismas negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai, todėl ieškovų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105, įrašant nuomininkais ieškovus, turėjo būti atmestas šiuo pagrindu; teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

Dėl valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis santykių teisinio reglamentavimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/421/2017, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-349-313/2016, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-640/2015). Įvertinus šios nutarties 19-21 pastraipose nurodomą valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, matyti, jog lengvatinėmis sąlygomis nuomoti valstybinę žemę asmeniui galima turint žemės sklype pastatus, atitinkančius Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" nurodomus kvalifikacinius reikalavimus, šie pastatai turi būti naudojami pagal jų funkcinę paskirtį, o nuomojamas žemės sklypas yra būtinas pastatų eksploatacijai (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, LR Vyriausybes 2009 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003).

Dėl valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovams nuo 2016 m. gegužės 6 d. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas Pastatas - Boilerinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21, 22, 117). Teisėjų kolegija iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t. b. l. 113-119), 2013 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui (1 t. b. l. 114), 2014 m. balandžio 15 d. surašytos ir įgaliotų institucijų įsakymais patvirtintos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (1 t. b. l. 173-175) nustatė, kad 2013 metais įstatymų nustatyta tvarka buvo atlikta Pastato – Boilerinės rekonstrukcija. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t. b. l. 113-119) matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas faktas apie atliktą ginčo pastatų kapitalinį remontą. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1 punkte pažymėta, jog pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (1 t. b. l. 113). Iš 2016 m. birželio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės naudojimo patikrinimo akto turinio (1 t. b. l. 75-77) matyti, kad atsakovė patikrino ginčo žemės sklypo naudojimo sąlygas ir faktinę sklypo naudojimo paskirtį. Šiame akte konstatuojama, jog žemės sklype yra ieškovams priklausantis Pastatas – Boilerinė, akte yra išvada, jog žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, pažeidimų žemės sklype nenustatyta. 2014 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto boilerinės, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad pastato konstruktyvo, patalpų išplanavimo (dvi pagrindinės patalpos – salės su pagalbinėmis patalpomis) ir naudojimo paskirties atžvilgiu boilerinės pastatas universalus, jame galima administracinė, prekybos, paslaugų, sporto, medicinos, švarios gamybos, sandėliavimo veikla (1 t., b. l. 86). Šios nustatytos aplinkybės byloje leidžia daryti išvadą, jog ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra atskiras, tinkamai įrengtas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys, turintis apibrėžtą panaudojimo paskirtį statinys, atitinkantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 nuostatas. Teisėjų kolegija iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo nustatė, jog 2016 metais įkurta UAB „Judesio magija“ (1 t. b. l. 135), kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), t. y. yra ieškovams priklausančiame Pastate. Iš byloje pateiktos 2016 m. birželio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (1 t. b. l. 137-140) matyti, kad bendrovė nuomoja ieškovams priklausančias patalpas, jas naudoja įregistruotai veiklai vykdyti – asmenų fizinės gerovės paslaugoms teikti (1 t. b. l. 135). Be to, minėta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t. b. l. 177). Šis faktas patvirtina, kad ieškovams priklausantis ginčo Pastatas yra naudojamas pagal įregistruotą Nekilnojamojo turto registre jo paskirtį. Šios nutarties 22 ir 23 pastraipose aprašytos faktinės aplinkybės sudaro faktinį pagrindą Žemės įstatymo 9 straipsnio ir CK 6.551 straipsnio 2 dalies tvarka išnuomoti valstybinį žemės sklypą be aukciono turimam nekilnojamam turtui eksploatuoti.Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybiniai žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte nustatyta, kad ne aukciono tvarka išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Byloje nustatyta, kad pastatas boilerinė (171,46 kv. m.) užima beveik 2/3 žemės sklypo dalis (0,0232 ha ploto). Likusi neužstatyta žemės sklypo dalis yra 0,006 ha (arba 60 kv. m, 1 t. b. l. 103). Ši likusi neužstatyto ginčo žemės sklypo dalis yra reikalinga priėjimams prie Pastato – Boilerinės įrengti ir negali būti formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčo žemės sklypas niekam kitam naudojamas negali būti, kaip tik ieškovams priklausančio statinio eksploatavimui. Be to, CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prieš ieškovams įgyjant Pasatą – Boilerinę iš Z. I., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 6 d. Sutikimu Nr. 8ST-519-(14.8.5) išreiškė sutikimą, kad turto savininkė Z. I. perleistų 0,0232 ha valstybinės ginčo sklypo nuomos teisę, reikalingą boilerinei eksploatuoti (1 t. b. l. 29). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovės atsisakymas pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nuomininkais įrašant ieškovus yra nepagrįstas, prieštarauja nustatytam teisiniam reglamentavimui ir iš esmės pažeidžia ieškovų teisę be aukciono nuomoti žemės sklypą, kuriame yra jiems priklausantis nekilnojamasis turtas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, 6.394 straipsnio 3 dalis). Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 8VĮ-917-(14.8.2.) „Dėl atsisakymo pakeisti 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19-105“ ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių sudaryti su R. J. T. ir D. T. susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19-105 (su vėlesniais pakeitimais) šalis, 0,0232 ha žemės sklypo nuomininkais įrašant R. J. T. ir D. T.. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo suteikė teisę ieškovams be aukciono nuomoti valstybinės žemės sklypą, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka nepasitvirtino (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė įrodinėjo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovų reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovais R.u J. T. ir D. T. sudaryti susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, įrašant 0,0232 ha žemės sklypo nuomininkais R. J. T. ir D. T., perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracines funkcijas. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs civilinio proceso nuostatą – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant bylas ir priimant sprendimas, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Nagrinėjamoje byloje nustačius ieškovų teisių pažeidimą, kai atsakovė be faktinio ir teisinio pagrindo atsisakė pakeisti žemės nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovais R. J. T. ir D. T. sudaryti susitarimą, kuriuo būtų pakeista 2009 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, įrašant 0,0232 ha žemės sklypo nuomininkais R. J. T. ir D. T.. Toks teismo parinktas ieškovų teisių gynimo būdas atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintus teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisingumo civilinėse bylose vykdymo ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 5, 6 ir 7 straipsniai, CK 1.138 straipsnis). Šiais motyvais atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neįvardintų atsakovės administracinių funkcijų perėmimo atmestini, kaip nepagrįsti.Apeliantė skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šalims. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovai sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį už ieškinį (1 t. b. l. 32), sumokėjo 1633,50 Eur už advokato paslaugas byloje (1 t., b. l. 147-150, 2 t., 11-12). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą sprendimo motyvuojamojoje dalyje įrašęs, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro iš viso 1653,50 Eur sumą. Todėl teisėjų kolegija, nekeisdama sprendimo esmės, ištaiso padarytą aritmetinę klaidą, sumažina ieškovams iš atsakovų priteistą turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1735,50 Eur sumos iki 1715,50 Eur sumos. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė D. T. turėjo 544,50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 60, 61). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t. b. l. 64). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apeliantės (CPK 92 str.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovams R. J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 1 735,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 715,50 Eur sumos.

Priteisti D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 544,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 10 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasMindaugas ŠimonisArvydas Žibas