Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ ieškinį atsakovei R. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nemokumo administratoriui atliekant UAB „Transvira“ buhalterinių dokumentų analizę, paaiškėjo, kad atsakovė, būdama UAB „Transvira“ direktore, 2022 m. rugsėjo mėnesį nepagrįstai išsimokėjo 6 020 Eur priedą prie darbo užmokesčio. Pagal Darbo užmokesčio žiniaraštį už 2022 m. rugpjūčio mėnesį R. Č. sumokėta 6 020 Eur priedas už papildomą darbą. Įsakymo skirti priedą už papildomą darbą nėra.

4. Išsimokėdama be pagrindo 6 020 Eur priedą už 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė veikė priešingai ieškovės interesams ir padarė turtinę žalą, dėl ko šiuo metu yra apsunkintas atsiskaitymas su kreditoriais.

5. Atsakovės padaryta žala pasireiškė turto ekonominės vertės praradimu ir kreditorių teisės, atgauti skolą ir (ar) dalį skolos, pažeidimu, nes buvo pasisavinta 6 020 Eur įmonės lėšų.

9. Atsakovei nebuvo išmokėtas priedas už papildomą darbą, tai buvo priskaičiuota išeitinė išmoka.

10. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo taikyti jai civilinę atsakomybę.

11. Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdamas juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

12. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

14. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

15. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir kt. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

16. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, civilinė atsakomybė galima tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutavusios įmonės ir buvusio įmonės vadovo. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

17. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

18. Įmonės administracijos vadovas turi pareigą atlyginti tą žalą, kuri teisiniu priežastiniu ryšiu betarpiškai susijusi su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2872-656/2022 iškėlė bankroto bylą UAB „Transvira“.

20. Byloje nekilo ginčas, kad ieškovė, nutraukdama darbo teisinius santykius su atsakove, privalėjo išmokėti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kada darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę) ir šio straipsnio 8 dalies (atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka) pagrindu, o mokėtina suma, neatskaičius mokesčių, sudaro 6 020 Eur.

21. Atsakovė ir nurodo, kad būtent ginčo suma yra ši išeitinė išmoka, priklausanti jai teisėtai ir pagrįstai; kad Darbo užmokesčio žiniaraštyje Nr. 8 už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ši suma įtrauka į grafą „Priedas už papildomą darbą“, nes žiniaraštyje nėra grafos apie išeitinę išmoką. Teismas neturi pagrindo nesutikti su jos argumentu, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės vieno mėnesio darbo užmokestis sudarė 3 010 Eur. Valstybinio socialinio draudimo duomenys nuo 2022-08-01 iki 2022-09-01 taip pat patvirtina faktą, kad atsakovei buvo priskaičiuota 2 mėnesių dydžio išeitinė išmoka (CPK 1788, 185 straipsniai).

22. Vien ta aplinkybė, kad nėra išlikęs įsakymas dėl ginčo išeitinės išmokos, nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti 6 020 Eur žalai atlyginti. Be to, ieškovė apskritai neįrodė, kad ji patyrė 6 020 Eur žalą – nėra pateikti teismui įrodymai, kad atsakovei neteisėtai priskaičiuota išeitinė išmoka, kad ši suma yra išmokėta. Tuo pačiu akivaizdu, kad atsakovė pakankamai pagrindė, jog nėra jos kaltės, o ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, ginčo suma yra pagrįstai ir teisėtai priskaičiuota išeitinė išmoka atsakovei.

23. Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovė paneigė kaltės prezumpciją, o ieškovė neįrodė kitų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, atsiradusios žalos, priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio; kad nėra pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai, CPK 178, 179, 185 straipsniai).

24. Konstatavus, kad atmestinas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

25. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

26. Ieškinį atmetus, iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistina atsakovei 1 089 Eur už teisinę pagalbą, į valstybės biudžetą - 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimo išlaidos (CPK 88, 92, 93, 98 straipsniai).

27. Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ (juridinio asmens kodas 304762022) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ (juridinio asmens kodas 304762022) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.