- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-29
- Bylos Nr.
- e2-676-541/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-08044-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB „Lesto“) pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) 1 124,38 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2011-11-10 iki 2014-04-30 tiektą elektros energiją, iš atsakovo L. V. - 32,48 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-06-20 tiektą elektros energiją ir iš atsakovo A. G. - 40,12 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2014-08-22 tiektą elektros energiją, remdamasis laikotarpiais, kuriais minėti atsakovai nuosavybės teisė valdė patalpas, adresu Liepų g. 49-20, Klaipėdoje (e. b. l. 17-19, 127-131, I t.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsisakė reikalavimų atsakovų L. V. ir A. G. atžvilgiu, nes šie atsakovai atsiskaitė su ieškovu bei patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ 587,27 Eur skolos pagal skaitiklio rodmenis, 548,84 Eur skolos už galios dedamąją, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad 2011-11-10 d. Klaipėdos teritorinė darbo birža patalpas, adresu Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, perdavė valdyti šiam atsakovui bei pateikė skaitiklių rodmenų suderinimo aktą, pagal kurį dieninė skalė (T2) 4328 kWh, naktinė skalė (T4) 2713 kWh. Pažymėjo, jog skaitiklis, apskaitantis elektros energiją patalpose, adresu Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, buvo tikrintas 2012-10-25 d., 2013-10-29 d. ir 2014-08-21 d. Teigia, jog patalpas įgijus L. V. bei A. G. ir šiems sumokėjus jiems priklausančias dalis, atsakovo neapmokėtas skolos likutis sudaro 1 136,11 Eur. Šią sumą sudaro skola už sunaudotą elektros energiją pagal skaitiklio rodmenis laikotarpiais nuo 2013-10-29 iki 2014-08-21 ir nuo 2011-11-10 iki 2013-10-29, bei skola už galios dedamąjį mokestį už laikotarpį nuo 2011-11-10 iki 2014-04-30, kurį vartotojas privalo mokėti netgi esant nutrauktam elektros energijos tiekimui ar persiuntimui arba net nesant pasirašytai elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutarčiai. Pažymėjo, jog galios nustatymas yra siejamas ne su elektros vartojimu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia, kadangi elektros energijos tiekimo įmonė turi prižiūrėti, remontuoti bei atnaujinti elektros tinklus pagal vartotojų maksimalią galią, kad būtų užtikrinti paslaugų kokybės reikalavimai. Ieškovas nurodė, jog pagal galiojančius teisės aktus elektros energijos kaina susideda iš elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o visą elektros energijos kainą bei su tuo susijusias paslaugas privalo apmokėti vartotojas. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog skolos susidarymo laikotarpiu kelis kartus keitėsi patalpų savininkai, tačiau nebuvo fiksuojama, su kokiais elektros skaitiklio rodmenimis patalpos buvo perleidžiamos, todėl ieškovas visą skolos sumą padalino proporcingai tam laikotarpiui, kiek patalpų savininkai nuosavybės teise valdė patalpas, nes teisės aktai nereglamentuoja, kokiomis dalimis skolininkai atsako esant nurodytai situacijai, o tokį būdą pripažįsta ir teismų praktika. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog reorganizuojant biudžetines įstaigas VĮ „Valstybės turto fondas“ (toliau – Valstybės turto fondas) buvo prijungtas prie atsakovo įstaigos, kuris perėmė visas Valstybės turto fondo teises ir pareigas, todėl ieškinio reikalavimą reiškia jam (e. b. l. 54-57, II t.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose su ieškovo reikalavimais nesutiko teigdamas, kad po patalpų perdavimo 2011-11-10 d. ieškovas siūlymo sudaryti elektros energijos tiekimo ar persiuntimo paslaugų sutarties nepateikė, nes elektros energijos tiekimo patalpose nebuvo, o atsižvelgiant į tai, kad patalpos buvo ruošiamos perdavimui tretiesiems asmenims, elektros energijos vartojimo poreikio jose taip pat nebuvo. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu atsakovas nebuvo gavęs ar apmokėjęs nei vienos PVM sąskaitos-faktūros iš ieškovo dėl apmokėjimo už elektros energiją, todėl nėra pagrindo spręsti, jog sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o nesant sudarytai sutarčiai, ieškovas negalėjo tiekti elektros energijos ir reikalauti už ją sumokėti. Atsakovas taip pat nurodė, jog po objekto privatizavimo buvo pakeista patalpų paskirtis ir jose įrengtas elektrinės viryklės atvadas, dėl ko iš esmės pasikeitė objekte vartojamos elektros energijos sąlygos. Be to, ieškovas pakvietė atsakovą sudaryti elektros energijos paslaugų sutartį tik 2014-11-30 d., kai objektas jau 6 mėnesius priklausė fiziniam asmeniui. Pagal 2014-12-16 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ieškovas prašo atsiskaityti už 2014 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas, o 2014-04-30 d. sutartimi dėl privatizavimo už komunalines ir kitas paslaugas įsipareigojo mokėti pirkėjas. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti galios dedamosios mokestį motyvuodamas tuo, jog VĮ „Valstybės turto fondas“ patalpas pradėjo valdyti anksčiau, nei ieškovo nurodomas teisės norminis aktas buvo priimtas, o galios dedamosios mokesčio nustatytą reguliavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-11-26 d. nutarimu patvirtintos taisyklės. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo atliktu skolos paskaičiavimu patalpų savininkams pagal nuosavybės teise valdytas dienas, kadangi, atsakovo teigimu, toks skaičiavimas nereglamentuotas teisės aktais, prieštarauja CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir geros moralės principams, o ieškovo nurodomoje apygardos teismo praktikoje buvo sprendžiamas ginčas dėl elektros energijos suvartojimo bendrosioms reikmėms, todėl ji netaikoma šioje civilinėje byloje susiformavusiems santykiams. Ieškovui patikslinus ieškinį ir nurodžius, jog grindžia jį 2012-10-25 d., 2013-10-29 d. ir 2014-08-21 d. užduotyse nurodytais duomenimis, atsakovas teigia, kad 2012-10-25 d. ir 2013-10-29 d. užduotyse nėra nurodyta jų atlikimo data, jos surašytos nedalyvaujant VĮ „Valstybės turto fondas“ atstovui, jose rodomas suvartojimas bute, o tokio objekto VĮ „Valstybės turto fondas“ nevaldė, be to, iš jų matyti, kad objekte iki 2012-09-28 d. buvo vykdomi atsiskaitymai, kas patvirtina, kad užduotyse fiksuojamas atsiskaitymas ne VĮ „Valstybės turto fondas“ valdytose administracinėse patalpose. Taigi, atsakovo prievolės ieškovui nebuvimą, atsakovo teigimu, patvirtina byloje esantys įrodymai, liudytojo paaiškinimai, todėl atsakovas negali būti laikomas elektros energijos vartotoju. Ieškovas prašomos priteisti sumos nėra įtraukęs į tarpusavio suderinimo aktus, pasirašytus tarp ieškovo ir VĮ „Valstybės turto fondas“, todėl po atlikto suderinimo pasibaigus juridiniam asmeniui, reiškiami reikalavimai negali būti perkeliami atsakovui. Prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (e. b. l. 37-40, 144-146, I t.; b. l. 77-79, II t.).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti (e. b. l. 97, II t.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad patalpos, esančios adresu Liepų g. 49-20, Klaipėda, iki 2014-04-30 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir jas turto patikėjimo teise valdė VĮ „Valstybės turto fondas“, nuo 2014-04-30 iki 2014-06-20 patalpos priklausė L. V., o nuo 2014-06-20 – A. G. (e. b. l. 20-23, 41-47, I t.). Klaipėdos teritorinė darbo birža, valdžiusi minėtas patalpas patikėjimo teise laikotarpiu nuo 2010-12-21 iki 2011-11-07 d., 2011-11-10 d. kreipėsi į AB „Lesto“ dėl elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimo (b. l. 24, I t.). Administracines patalpas, esančias adresu Liepų g. 49-20, Klaipėda, unikalus Nr. 2191-5000-3014:0018, bendras plotas 102,45 kv.m., pažymėjimas plane 2A2p, Klaipėdos teritorinė darbo birža 2011-11-07 d. valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. VN-9(4.141) perdavė VĮ „Valstybės turto fondas“, o remiantis 2011-11-03 d. objekto apžiūros aktu, perdavimo metu elektros skaitiklio Nr. 797314 rodmenys buvo T2 – 4328, T4 – 2713 (e. b. l. 24-27, I t.). Ieškovas taip pat į bylą pateikė įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją paskaičiavimus (e. b. l. 28, I t.; e. b. l. 58-59, II t.), 2011-03-01 d. Elektros energijos pardavimo-pirkimo sutartį su Klaipėdos teritorine darbo birža (e. b. l. 166-168, I t.), 2010-05-10 d. užduotį Nr. 5309085 (e. b. l. 169, I t.), 2014-08-21 d. užduotį Nr. 66170920, 2013-10-29 d. užduotį Nr. 64751180 ir 2012-10-25 d. užduotį Nr. 62631812 (e. b. l. 3-5, II t.), AB „Lesto“ Elektros apskaitų eksploatavimo tvarką, patvirtintą klientų aptarnavimo tarnybos direktoriaus 2014-09-25 d. nurodymu Nr. 322 (e. b. l. 6-25, II t.), bei Elektros energijos tiekimo nutraukimo skolingiems klientams tvarką, patvirtintą generalinio direktoriaus 2012-03-20 d. įsakymu Nr. 76 (e. b. l. 26-30, II t.), o savo atliktiems skaičiavimams, padalinant skolą patalpų savininkams proporcingai tam laikotarpiui, kiek jie nuosavybės teise valdė patalpas, pagrįsti pateikė 2015-03-04 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 2A-1099-450/2015 (e. b. l. 63-73, II t.).
Atsakovas VĮ „Turto bankas“ savo atsikirtimams pagrįsti pateikė į bylą administracinių patalpų, esančių adresu Liepų g. 49-20, Klaipėda, privatizavimo duomenų kortos kopiją (e. b. l. 50, I t.), informacinės kortelės apie objekto eksploataciją duomenų kopiją (e. b. l. 48-49, I t.), ginčo patalpų turto vertinimo ataskaitų ištraukų kopijas (e. b. l. 51-64, I t.), 2014-04-30 d. sutartį Nr. 24-2014 dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo (e. b. l. 65-66, I t.), atsakovo darbuotojo M. Z. raštiškai pateiktą informaciją apie prižiūrimą objektą (e. b. l. 81, I t.), PVM sąskaitas-faktūras, vykdant AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“ paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis (e. b. l. 67-68, 95-113, I t.), pranešimų apie sutarčių nutraukimą kopijas (e. b. l. 114-116, I t.), AB „Lesto“ 2015-01-19 d. įspėjimą dėl galimo elektros energijos persiuntimo nutraukimo (e. b. l. 69, I t.), 2012-06-29 d. AB „Lesto“ PVM sąskaitą-faktūrą serija RSI Nr. 007736, 2014-12-16 d. AB „Lesto“ PVM sąskaitą-faktūrą serija PSK Nr. 069981 (e. b. l. 70-71, 82-83, I t.), 2014-11-30 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 603866-53512/140364 (e. b. l. 72-80, I t.), 2012-06-29 d. AB „Lesto“ apskaičiavimo duomenis apie suvartojimą kituose objektuose (e. b. l. 84-93, I t.), 2014-08-18 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir AB „Lesto“ bei 2014-07-30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija PSK Nr. 042094 (e. b. l. 174-176, I t.), VĮ „Valstybės turto fondas“ reorganizavimo prijungimo būdu prie reorganizavime dalyvaujančios VĮ „Turto bankas“ skelbtų reorganizavimo sąlygas (e. b. l. 35-40, II t.), VĮ „Valstybės turto fondas“ 2014-08-01 d. rašto Nr. (50)3R-1447 kopiją (e. b. l. 41-43, II t.), AB „Klaipėdos vanduo“ 2015-11-09 d. pažymos apie vandens suvartojimą kopiją (e. b. l. 44, II t.), taip pat VĮ „Valstybės turto fondas“ raštų ir gautų atsakymų kopijas (e. b. l. 83-87, II t.).
Liudytojas M. Z. nurodė, jog nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos dirbo VĮ „Valstybės turto fondas“, o nuo 2012 m. balandžio mėnesio pradžios jo žinion perėjo ginčo objektas Klaipėdoje, Liepų g. Minėtas objektas buvo ruošiamas privatizavimui, todėl liudytojas pradėjo susipažinti su objektu, jo dokumentais. Dėl šio objekto buvo sudarytos sutartys dėl vandens tiekimo, komunalinių paslaugų ir šildymo, dėl elektros tiekimo sutarties nebuvo sudarytos, be to, liudytojo teigimu, elektros objekte fiziškai nebuvo - nedegė šviesa, neveikė rozetės, skaitiklio prie patalpų taip pat nesimatė, todėl buvo manoma, jog prieš tai buvęs valdytojas yra nutraukęs sutartį, o pagal susiklosčiusią praktiką AB „Lesto“ visuomet susisiekdavo su naujuoju valdytoju dėl sutarties sudarymo. Pažymėjo, jog dėl šių patalpų vyko dešimt aukcionų, o prieš kiekvieną jų vykdavo patalpų apžiūros, ir visiems interesantams buvo nurodoma, jog elektros patalpose nėra. Kad skaitiklio patalpose nėra, jokiuose dokumentuose nebuvo fiksuojama, patalpos nebuvo perduotos jokiems kitiems naudotojams, taip pat nebuvo jokių požymių, kad kažkas galėjo nelegaliai naudoti elektros energiją, patalpa buvo apsaugota tik spyna, vandens sunaudojimo patalpose taip pat nebuvo. Liudytojas nurodė, jog prižiūrėjo ne visą pastatą, o tik administracines patalpas, esančias trečiame aukšte, skaitiklio ar jo įrengimo vietos visiškai nematė, laidai išvežioti, yra rozetės, tačiau iš kur ėjo elektra, negalėjo atsakyti. Teigė, jog sutartys su paslaugų tiekėjais buvo sudarinėjamos, kad žmogui, įsigijusiam patalpas, nereiktų iš naujo vestis įvadų, o dėl elektros energijos sutarties nesudarė, nes tiekimo nebuvo, priešingai, nei vandens skaitiklis, kuris buvo sanitarinėse patalpose. Liudytojas paaiškino, jog jam pagal pareigas reikėjo kas mėnesį fiksuoti skaitiklių rodmenis ir teikti informaciją atsakingiems asmenims, bet tik tiem objektam, dėl kurių buvo sudarytos sutartys. Elektros energijos suvartojimo ginčo objekte nefiksavo, nes nebuvo skaitiklio ir nebuvo elektros, buvo manoma, jog elektra yra atjungta nuo įvado (e. b. l. 47-50, II t.).
Byloje kilo ginčas, dėl atsakovo VĮ Turto bankas (VĮ Turto fondas teisių ir pareigų perėmėjo), ginčo laikotarpiu patikėjimo teise valdžiusio patalpas, esančias Liepų g. 49-20, Vilniuje, prievolės atsiskaityti už patiektą ir sunaudotą elektros energiją. Ieškovo prašomą priteisti įsiskolinimą sudaro neapmokėtas Objekte suvartotos elektros energijos kiekis bei galios dedamosios mokestis už 2011-11-10 d. – 2014-04-30 d. laikotarpį.
Civilinės teisės ir pareigos (prievolės) gali kilti tiesiogiai iš įstatymo, iš sandorių, iš administracinių aktų, dėl žalos padarymo kitam asmeniui, dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens sąskaita, taip pat dėl įvykių ar juridinių faktų, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisių pasekmių kilimą (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimus atsakovui kildina iš turto savininko valstybės nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise valdančiam subjektui kylančių pareigų nevykdymo.
Sprendžiant ginčus dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, taikytini specialieji elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai – Elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, taip pat energijos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos.
Ieškinio nepripažinimo argumentais atsakovas nurodo tai, kad jam nekyla prievolė atsiskaityti su ieškovu – mokėti už suvartotą elektros energiją ir galios dedamosios mokestį, nes ieškovas nevykdė savo pareigos sudaryti su atsakovu rašytinę elektros energijos tiekimo sutartį, elektros energija į objektą faktiškai nebuvo tiekiama.
Elektros energetikos įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi Objekto perdavimo valdyti VĮ Valstybės turto fondas momentu) 2 straipsnio 37 punkte numatyta, kad vartotojas – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, pagal 38 punktą, vartotojo objektas – vartotojui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklausantis konkretus objektas, kuriame vartojama elektros energija. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (aktuali redakcija, galiojusi iki 2013-12-08 d. (Objekto perdavimo valdyti VĮ Valstybės turto fondas momentu). Vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (Taisyklių 15 punktas), nes vartoti elektros energiją galima tik šių taisyklių tvarka sudarius sutartis (Taisyklių 5 punktas). Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį gali sudaryti ne tik turto savininkas, bet ir kitas teisėtas turto valdytojas bei nuomininkas (Taisyklių 17,18 punktai). Nurodytos Taisyklių nuostatos leidžia daryti išvadą, jog būtent teisėto turto valdytojo Valstybės turto fondo pareiga buvo kreiptis į ieškovą ir sudaryti rašytinę elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovas su atsakovu rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nebuvo sudaręs. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar sutartis nebuvo sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). CK 6.156 straipsnio 2 dalis numato, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju aktuali aplinkybė yra ta, ar elektros energija atsakovui buvo tiekiama ir vartojama Valstybės turto fondo valdomame objekte.
Atsakovo nurodomą aplinkybę, kad elektros energijos tiekimo į ginčo Objektą nebuvo, paneigia po 2011-11-07 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo priėmimo akto pasirašymo, Valstybės turto fondo ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovų pasirašytas 2011-11-09 d. Objekto apžiūros aktas, kuriame nurodyti objekto komunalinių paslaugų teikėjai: elektros – AB „Lesto“, vandens ir nuotekų šalinimo - AB „Klaipėdos vanduo“, šilumos – AB „Klaipėdos energija“, bei grafoje „Objekto komunalinių ir kitų inžinierinių įrenginių prietaisai bei jų rodmenys perdavimo metu“ įrašyti elektros skaitiklio numeris ir rodmenys: įvadas T2 Nr. 79314, rodmenys - 4328, įvadas T4 Nr. 79314, rodmenys – 2713 (e. b. l. 26-27, I t.). Faktą, kad ankstesniu laikotarpiu Klaipėdos teritorinės darbo biržos patikėjimo teise valdytos administracinės patalpos adresu Liepų g. 49, Klaipėdoje, buvo prijungtos prie AB „Lesto“ elektros tinklų ir joms buvo tiekiama elektros energija, patvirtina 2011-03-01 d. ieškovo su Klaipėdos teritorine darbo birža sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 53510-11-K01101 bei jos priedas Nr. 1., kuriame nurodytas įrengto skaitiklio Nr. 797314, skaitiklio tipas G3A.144.230.F12.C, įrengimo data 2010-05-10 d., įrengimo vieta – objekto (administracinių patalpų Liepų g. 49, Vilniuje), laiptinėje (e. b. l. 166-169, I t.). Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo valdomi elektros energijos tinklai po šios sutarties nutraukimo buvo atjungti (e. b. l. 20, I t.). Valstybės turto fondas, perėmęs iš Vilniaus teritorinės darbo biržos patalpas Liepų 49, Vilniuje, su inžinieriniais įrenginiais, ir nenorėdamas gauti tiekiamos elektros energijos, turėjo kreiptis į ieškovą su tokiu prašymu, tačiau to nepadarė. Nors, kaip minėta, tarp šalių nebuvo rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau esant prijungtiems atsakovo elektros tinklams prie tiekėjo tinklo bei Valstybės turto fondo elgesiui (elektros energijos priėmimo, neprašymo jos tiekimą sustabdyti ar nutraukti), daroma išvada, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sutikta dėl elektros energijos tiekimo. Dėl paminėto konstatuotina, kad ieškovui tiekiant, o Valstybės turto fondui priimant ir naudojant elektros energiją, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai ir atsakovas kaip teisėtas valstybės turto valdytojas pripažintinas atsakingu už suvartotą elektros energiją, nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, kaip aukščiau nurodyta, faktiškai vartojant ieškovo elektros energiją, būtent Valstybės turto fondo pareiga buvo kreiptis į ieškovą dėl rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (Taisyklių 5, 15 punktai). Šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Taisyklių 96 punktą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą elektros energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiam objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).
Atsakovo argumentai, kad su ankstesniu turto patikėtiniu Klaipėdos teritorine darbo birža ieškovas nebuvo nutraukęs elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties, nepagrįsti, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai (Klaipėdos teritorinės darbo biržos raštas ieškovui dėl sutarties nutraukimo, patikėjimo teise valdomo turto perdavimas - priėmimas Valstybės turto fondui) patvirtina, kad ieškovas su Klaipėdos teritorine darbo birža elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė. Pastebėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 37 punktą elektros energijos tiekėjo teisė, o ne pareiga atjungti vartotojo elektros energijos įrenginius nuo operatoriaus elektros tinklų ir demontuoti elektros apskaitos prietaisus ir elektros atvadą, kai nutraukiama elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis. Įvertinus byloje nustatytus Valstybės turto fondo veiksmus (Objektas perimtas su inžinieriniais renginiais bei perdavimo metu užfiksuojant veikiančio elektros skaitiklio Nr.79314 rodmenis) bei vėliau skaitiklio patikrinimų metu ieškovo nustatytą elektros energijos vartojimo faktą, ieškovas pagrįstai nesiėmė Taisyklių 37 punkte numatytų veiksmų.
Įstatyme abonentui nustatyta pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsiant pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją (CK 6.387 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovo argumentai, jog jam nėra žinoma, kurioje Objekto vietoje yra elektros skaitiklis ir kokios jis būklės, neatleidžia atsakovo nuo tinkamo pareigų vykdymo. Be to, kaip minėta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Objektą Valstybės turto fondas perėmė su inžinierinių įrenginių prietaisais, t. y. elektros skaitikliu (e. b. l. 26-27, I t.). Byloje nėra jokių duomenų, kad elektros apskaitos prietaisas būtų sugadintas ar kitaip pažeistas, o ieškovo pateiktuose įrodymuose (užduotyse) nėra jokių įrašų apie skaitiklio gedimus, todėl atsakovo argumentai, jog skaitiklis ginčo laikotarpiu buvo galimai išmontuotas, nepagrįsti. Priešingai, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad skaitiklio rodmenys buvo fiksuojami ir apskaita veikė, skaitiklis pagamintas 2010 metais, su galiojančia metrologinė patikra, atlikta 2010 m. II ketvirtį (e. b. l. 164-165, 169, I t.; 3-5, II t.). Atsakovo ir liudytojo M. Z. nurodomi argumentai, kad jiems iš viso nėra žinoma, kurioje pastato vietoje įrengtas skaitiklis, skaitiklio prie patalpų nesimatė, patvirtina vien tai, kad Valstybės turto fondas nepakankamai rūpestingai ir atidžiai rūpinosi patikėjimo teise valdomu turtu.
Atsakovo argumentai, kad ieškovo pateiktose Užduotyse yra nurodomas elektros energijos suvartojimas bute, esančiame Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, kurio Valstybės turto fondas nevaldė yra nepagrįsti, nes iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdytų administracinių patalpų adresu Liepų g. 49, Klaipėdoje, ir buto, esančio Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, unikalus daikto numeris yra toks pats (2191-5000-3014:0018), o keitėsi tik daikto pagrindinė naudojimo paskirtis (iš negyvenamosios patalpos į gyvenamąją bei suteiktas buto numeris) (e. b. l. 20-23, 41-47, I t.). Taigi, abejoti dėl Objekto, kuriam buvo tiekiama elektros energija, teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu, vien atsakovo teikiamų įrodymų apie Objekto būklę bei argumentų, kad Objekte nebuvo vartojamas vanduo ir nebuvo poreikio vartoti elektros energiją (e. b. l. 51-64, 112, I t.; 84, II t.), esant byloje nustatytam elektros energijos suvartojimo faktui, nepakanka konstatuoti, kad Objektui ginčo laikotarpiu elektros energija nebuvo tiekiama.
Vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, elektros apskaitos prietaiso rodmenys yra viena pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (užduotis), kuriuose buvo užfiksuoti elektros skaitiklio Nr. 797314, apskaitančio elektros energiją adresu Liepų g. 49-20, Klaipėdoje, rodmenys. Iš minėtų užduočių matyti, kad ieškovas elektros skaitiklį tikrino 2012-10-25 d. (tuo metu jo rodmenys buvo dieninės skalės (T2) 6455 KW, naktinės skalės (T4) 3948 kW); 2013-10-29 d. (tuo metu jo rodmenys buvo dieninės skalės (T2) 7013 kW, naktinės skalės (T4) 4107 kW); 2014-08-21 d. (tuo metu jo rodmenys buvo dieninės skalės (T2) 7328 kW, naktinės skalės (T4) 4175 kW (b. l.26-28, II t.). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie įrodymai neatitinka tikrovės, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais (elektros apskaitos prietaiso rodmenimis), kuriuose yra fiksuotas ginčo laikotarpiu suvartotas elektros energijos kiekis.
Minėta, kad Valstybės turto fondas Objektą, kuriam buvo tiekiama elektros energija, patikėjimo teises valdė laikotarpiu nuo 2011-11-10 d. iki 2014-04-30 d., o ieškovas paskutinę skaitiklio patikrą atliko 2014-08-21 d., tai yra, kai Objekto savininkais jau buvo kiti asmenys. Iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų apie suvartos elektros energijos kainą laikotarpiu nuo 2013-10-29 d. iki 2014-08-21 d. matyti, kad šiuo laikotarpio įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją yra 56,0367 Eur su PVM (21 %). Ieškovas pagal skaitiklio rodmenis už visą ginčo laikotarpiu suvartotą elektros energiją yra paskaičiavęs 660,7730 Eur su PVM (21%) skolos, tuo tarpu iš atsakovo prašo priteisti 587,27 Eur įsiskolinimą, įvertinęs tai, kad nuo 2014-04-30 d. Objektą nuosavybės teise valdę turto savininkai yra sumokėję laikotarpiu nuo 2013-10-29 d. iki 2014-08-21 d. susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 58-59, II t.). Dėl šių nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad atsakovui įsiskolinimas yra paskaičiuotas už laikotarpį, kuomet Objekto valdytojas buvo Valstybės turto fondas, o ne kiti savininkai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 587,27 Eur įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Pagal Taisyklių 105 punktą, 111 punktą (redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpio metu) už patiektą elektros energiją atsiskaitoma pagal tiekėjo operatoriaus arba paties vartotojo išrašomus apmokėjimo dokumentus, o už tinkamą atsiskaitymą yra atsakingas vartotojas (Taisyklių 93 punktas, 97 punktas (redakcijos, galiojusios ginčo laikotarpio metu). Nors teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas teikė Valstybės turto fondui elektros energijos apmokėjimo dokumentus ir tinkamai apskaitė atsakovo skolą, tačiau tai, ar ieškovas tinkamai tvarko savo buhalterinę apskaitą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Netgi nesant pastarųjų duomenų nėra pagrindo ieškovo reikalavimą pripažinti nepagrįstu, nes byloje yra pateikti atsakovo skolą ieškovui įrodantys duomenys, kurie nebuvo nuginčyti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis).
Atsakovas nurodo, jog prašoma priteisti suma nebuvo įtraukta į 2014-08-18 d. Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus, pasirašytus AB „Lesto“ ir Valstybės turto fondo, dėl to, pasibaigus juridiniam asmeniui, reiškiami kreditoriniai reikalavimai neturi būti perkeliami Turto bankui. Teismas nesutinka su šias atsakovo argumentais, nes Turto bankas reorganizuojamo Valstybės turto fondo visas teises ir pareigas perėmė įstatymo (Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis) pagrindu, todėl ginčo skolos neįrašymas į Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus, nepanaikina Turto banko pareigos atsakyti už Valstybės turto fondo skolas.
Ieškovo prašomą priteisti įsiskolinimą taip pat sudaro galios dedamosios mokestis laikotarpiu nuo 2011-11-10 d. iki 2014-04-30 d. už Objektui rezervuotą galią - 548,84 Eur (e. b. l. 58-59, II t.).
Atsakovo nuomone, galios dedamosios mokestis turi būti mokamas tik tada, kai yra su vartotoju sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo ar parsiuntimo paslaugų sutartis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-11-26 d. nutarimu Nr. 03-295 patvirtintos AB Rytų skirstomųjų tinklų visuomeninės elektros energijos kainos ir taikymo tvarkos (teisės aktas, galiojęs Objekto perdavimo valdyti Valstybės turto fondui momentu) II dalies 4 punkte nustatyta, jog galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties galiojimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos tiekimo ir (ar) vartojimo fakto. Šioje tvarkoje prie antrosios grupės vartotojų priskirtini vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau. Byloje duomenys patvirtina, kad Objektui buvo nustatyta 28 kW leistinoji naudoti galia (e. b. l. 166-169, I t.). Byloje nustatyta aplinkybė, kad tarp ieškovo ir Valstybės turto fondo buvo susiklostę faktiniai elektros energijos pirkimo – pardavimo teisinai santykiai, leidžia daryti išvadą, kad Valstybės turto fondo valdomam Objektui skaičiuotas galios dedamosios mokestis į už atitinkamą ginčo laikotarpį pagal galiojančios Tvarkos reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad vėlesnėje ginčo laikotarpiu galiojusioje AB „Lesto“ elektros energijos persiuntimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarkoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-11-27 d. nutarimu Nr. 03-707, buvo numatyta, jog galios dedamoji – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą, nepriklausomai nuo suvartotos elektros energijos kiekio, elektros energijos tiekimo ir (ar) vartojimo bei elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Taigi, pagal šią Tvarką, už galios dedamąją vartotojas privalo atsiskaityti netgi esant nutrauktam elektros energijos tiekimui ar persiuntimui arba netgi nesant pasirašytai rašytinei elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčiai. Be to, iš abiejų minėtų Tvarkų nuostatų matyti, jog leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji galia. Dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo 548,84 Eur galios dedamosios mokestį, kuris yra sudėtinė elektros energijos kainos dalis (e. b. l. 58-59, II t.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 1 136,11 Eur įsiskolinimo už elektros energiją priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 136,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-09 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas byloje patyrė 27,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 32, I t.) ir 3,48 Eur teisinės pagalbos bei kitų išlaidų rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (e. b. l. 5-7, I t.). Pažymėtina, jog 2015-07-22 d. teismo nutartimi ieškovui atsisakius nuo ieškinio atsakovo L. V. atžvilgiu, jam buvo grąžinta 0,55 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 134-135, I t.). Patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 29,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (27,00 Eur – 0,55 Eur + 3,48 Eur).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,60 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, buv. Aguonų g. 26, Vilnius, iš atsakovo VĮ „Turto bankas“, į. k. 112021042, buv. Kęstučio g. 45, Vilnius, 1 136,11 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 11 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 136,11 Eur) bylos iškėlimo teisme (2015-03-09 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 29,93 Eur (dvidešimt devynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo VĮ „Turto bankas“, į. k. 112021042, buv. Kęstučio g. 45, Vilnius, Lietuvos Respublikos valstybei 5,60 Eur (penkis eurus 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.