- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- e2-1120-674/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01442-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Raseinių šilumos tinklai”, Šiaulių apskrities VPK
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui D. J., tretieji asmenys UAB ,,Raseinių šilumos tinklai”, Šiaulių apskrities VPK, antstolė E. Rulienė, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. J. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo santuoką, registruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 65, nutraukti dėl sutuoktinio D. J. kaltės; buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: A. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kiemo statinius, esančius adresu: duomenys neskelbtini),, priteisiant turto už 11 130 Eurų; D. J. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti: žemės sklypą, kurio bendras plotas 1,0884 ha, esantį duomenys neskelbtini),, žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,79 ha, esantį duomenys neskelbtini), viso priteisiant D. J. turto už 3020 Eurų; įpareigoti A. J. sumokėti D. J. naudai piniginę kompensaciją sumoje 4055 Eurų už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; D. J. vardu registruotas turtas, įgytas paveldėjimo būdu pagal 2014-08-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR2941, t. y. 0,01 ha žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini), 0.03 ha žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini), 0,03 ha žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini), 0,18 ha žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini), 0,45 ha žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini), 1,62 ha žemės sklypas, esantis duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, esantis duomenys neskelbtini), 1/8 dalis ūkinio pastato, esančio duomenys neskelbtini),, nutraukus santuoką palikti asmenine D. J. nuosavybe; įsiskolinimą kreditoriui valstybinei mokesčių inspekcijai bei įsiskolinimą UAB ,,Raseinių šilumos tinklai", išieškojimas kurių naudai vykdomas antstolės E. Rulienės kontoroje, pripažinti asmeninėmis D. J. skolomis, kadangi jos susijusios su jo asmeniu bei su jo asmeniniam turtui teikiamomis paslaugomis; nutraukus santuoką, palikti santuokos metu turėtas pavardes: J. ir J.; priteisti iš D. J. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susituokė duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D., kuris šiuo metu jau yra pilnametis. Gyvenant šeimoje pasitaikydavo visko, tačiau kūrėsi, įsigijo būstą, augino sūnų. 2005 m. kreipėsi į teismą dėl materialinio išlaikymo sūnui priteisimo, nes atsakovas neskirdavo pinigų šeimai. 2008 m. atsakovas išvyko į užsienį, teigdamas, kad ten planuoja daugiau uždirbti. Tačiau situacija pasikeitė iš esmės. Sutuoktinis vietoje geresnio šeimos aprūpinimo, pradėjo vengti netgi bendravimo telefonu, nutraukė ryšius ne tik su ja, bet ir su tuo metu dar nepilnamečiu sūnumi, savo artimaisiais. 2009-08-03 D. J. išdeklaravo gyvenamąją vietą, nurodydamas, kad išvyksta į Jungtinę Karalystę. Nuo to laiko jie absoliučiai nebendrauja. Berengdama dokumentus teismui pamatė, kad 2014 m. atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą susitvarkyti paveldėjimo dokumentų, tačiau apie savo grįžimą nieko neinformavo, namuose neapsilankė, nesusitiko net su sūnumi. Kaip tik tuo metu turėjo sudaryti valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, visais būdais ieškojo atsakovo, tačiau su juo susisiekti nepavyko. Dėl to buvo priversta kreiptis į teismą gauti leidimą sudaryti sutartį, kad išsaugoti šeimai turtą, ir žemės sklypai nebūtų perleisti kitiems asmenims. Mano, kad tai patvirtina atsakovo nelojalumą šeimai. Ieškovė laiko, kad jų santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas beveik dešimt metų nesirūpina šeima. Išlaikymo sutuoktinio priteisti neprašo. Jai nežinomas atsakovo gyvenimo būdas, nes apie dešimt metų kartu negyvena, be to, beveik dešimtmetį kiekvienas materialiai išlaikė kiekvienas pats save. Pageidauja, kad nutraukus santuoką būtų paliktos santuokos metu turėtos pavardės: J. ir J..
3. Ieškovė paaiškino, kad gyvendami santuokoje bend (duomenys neskelbtini), bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, įsigijo 1,0884 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį vertina 1680 Eur; 0,79 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vertinamas 1340 Eur; 0,2574 ha žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini), vertinamas 1960 Eur; gyvenamąjį namą, vertinamas 9170 Eur su kiemo statiniais (šuliniu), esantį (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių jie neturi. Nurodė, kad santuokos metu įgyto turto vertė sudaro 14 150 Eur. Todėl mano, kad kiekvienam jų turėtų tekti turto už 7075 Eur. Paaiškino, kad atsakovas nuo 2009 m. pradžios jokia forma neprisidėjo prie šeimos, bendro turto išlaikymo, viena mokėjo visus mokesčius, rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra, turėjo išlaidų, susijusių su būsto priežiūra, nes rūpinosi namu, jo apšildymu, neišskirdama atsakovo turto dalies, atliko namų valdos žemės sklypo kadastrinius matavimus, sumokėjo už perkamą žemę, kasmet moka žemės mokesčius. Kadangi atsakovas name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, visiškai neprisideda prie namo išlaikymo, pageidauja, kad gyvenamasis namas ir namų valdos paskirties žemės sklypas atitektų jai. Atsakovas pagal paveldėjimo teisės liudijimą yra paveldėjęs butą su dalimi ūkinio pastato tame pačiame Šiluvos miestelyje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypų, kurie jam priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis. Tai yra grįžęs į Lietuvą jis turėtų galimybę apsigyventi jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame bute. Ieškovė negyvena ūkiškai, neprieštaraus, kad žemės sklypai, kurie įgyti santuokos metu bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kurių bendra vertė yra 3020 Eur, asmeninės nuosavybės teisėmis atitektų atsakovui. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui skirtumą už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį, tai yra 4055 Eur. Mano, kad per įstatymo nustatytą terminą, ji tokį savo įsipareigojimą tikrai įvykdytų.
4. Ieškovė kreditorių neturi, nurodo kad D. J. kreditoriumi yra UAB „Raseinių šilumos tinklai" dėl įsiskolinimo už teikiamas paslaugas paveldėtame bute (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimas UAB ,,Raseinių šilumos tinklams" susijęs su D. J. priklausančio turto valdymu, mano, kad jis atsakingas kreditoriui yra asmeniškai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu visiškai nesutinka, prašo santuoką nutraukti abipusiu susitarimu, paliekant pavardes J. ir J.; įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, tai yra namą per pusę ir žemę per pusę; padarytos moralinės žalos atlyginti neprašo. Paaiškino, kad su A. J. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki 2005 m. sausio mėnesio kol ieškovė paliko bendrus namus. Septynis metus sunkiai dirbdamas Danijos Karalystėje visus uždirbtus pinigus investavo šeimai. Sugebėjo nuo pamatų pastatyti namą šeimai Šiluvoje, Šiaulėnų g. 13. Mano, kad ne dėl jo kaltės subiro šeima, o dėl ieškovės neištikymybės. Ieškovė žinojo, kad jei nesusitaikys – jis kur nors išvyks. 2005 m. rugpjūčio mėnesį jis išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Tais pačiais metais lapkričio mėnesį jį informavo apie priteistus alimentus, kuriuos sąžiningai mokėjo. Ji visada žinojo jo adresą ir telefono numerį. Ryšiai su sutuoktine nutrūko, jai paprašius nebeskambinti. Jis sutinka tik su tuo, kad ji padarė inventorizaciją be jo žinios nors turtas buvo atsakovo vardu. Su sūnumi niekada nebuvo nutrūkę jo ryšiai. Visada juo rūpinosi, skirdavo pinigų, siųsdavo aprangą, avalynę. Grįžus daug laiko praleisdavo su sūnumi. Sūnus yra ir viešėjęs pas tėvą Anglijoje. Sukakus 18 metų, 2011 m. sūnus pas jį gyveno ir dirbo apie metus. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Jis prašo nutraukus santuoką turtą padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui.
6. Tretysis asmuo UAB ,,Raseinių šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kur nurodyta, kad sutinka, jog atsakovo D. J. skola būtų pripažinta jo asmenine prievole. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu buvo priteista skola UAB ,,Raseinių šilumos tinklai“ naudai iš D. J. už šildymą, karšto vandens tiekimą ir sistemų priežiūrą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 11 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas vykdyti antstolei E. Rulienei. Neišieškotos skolos suma 3738,01 Eur. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
7. Tretysis asmuo antstolė Eurika Rulienė apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir datą informuota tinkamai. Atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
8. Tretysis asmuo Šiaulių apskrities policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir datą informuota tinkamai. Atsiliepimo nepateikė. Byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad santuoka tarp D. J. ir A. J. sudaryta 1992 m. vasario 22 d. Raseinių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 65. Šeimoje nepilnamečių vaikų nėra. D. J. 2009-08-03 išvyko į Jungtinę Karalystę.
Dėl santuokos nutraukimo
11. Sutuoktinių pareigų esmė tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Šalys jau nuo 2005 metų sausio mėnesio negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Jos pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojalūs vienas kitam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo. Teismas laiko, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio, tarpusavio santykių, sutriko jų nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai nesugebėjo dėl savo gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) Nesant ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, šalims santuoką nutraukiant dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės turėtos santuokos metu – J., J. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl turto padalinimo
12. Lietuvos Respublikos CK 3.59 straipsnis nustato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo ( LR CK 3.123 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas paprastai dalijamas natūra, nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn įgijo: 1,0884 ha žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2015-07-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 11SU-192-(14.11.53.) ASR1590 (vertė 1100 Eur); 0,79 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015-07-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 11SU-192-(14.11.53.) ASR1590 (vertė 768); gyvenamą namą (vertė 4605 Eur), UN (duomenys neskelbtini), su kitu inžineriniu statiniu (šulinys) (vertė 89 Eur), kurio UN (duomenys neskelbtini), pagal 2008-04-15 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-61, 0,2574 ha žemės sklypą (vertė 895 Eur), kurio UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 1993-10-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2381, iš viso nekilnojamojo turto už 7457 eurų. Teismas laiko, kad šis turtas dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Atsakovas prašo namą ir žemes dalinti lygiomis dalimis pusiau. Atsižvelgiant į konfliktiškus sutuoktinių santykius, teismas laiko, kad šalys negalės gyventi tame pačiame name, nes bus pastoviame konflikte. Tai apsunkintų bendro turto valdymą. Teismas laiko, kad ieškovei priteistinas nekilnojamas turtas (gyvenamasis namas) ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovui du žemės sklypai: vienas (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
14. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Atsakovas nurodė, kad namą statė iš savo lėšų uždirbtų Danijos Karalystėje, tačiau šios lėšos kaip numatyta įstatymo, yra pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgytos šalims esant santuokoje. Pagal kasacinio teismo praktiką dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamoje byloje turto vertė nustatytina pagal ieškovės nurodytą turto įvertinimą. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą, ieškovės nurodytų turto vertinimo sumų neginčijo. Kitokių įrodymų dėl turto vertės šalys nepateikė. Nagrinėjamu atveju pusė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bendro turto vertės yra 7075 Eur, ieškovei tenka turto už 11 130 Eur, atsakovui – už 3020 Eur, taigi didesnioji turto dalis tenkanti ieškovei pinigine verte yra 4055 Eur, kurią ir turi sumokėti ieškovė atsakovui. (CK 3.127 str. 3 d.)
15. Kompensaciją ieškovė prašė leisti sumokėti per dvejus metus. CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Bylos duomenimis ieškovė yra darbingo amžiaus, dirba, gauna pastovias pajamas (vidutiniškai per mėnesį 576,23 Eur), išlaikytinių neturi. Atsakovas darbingo amžiaus, dirbantis, pastaruoju metu gyvena ir dirba užsienyje. Ieškovė kreditorinių įsiskolinimų neturi. Šie duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją per tam tikrą laiką. Priteistiną išmokėti kompensaciją (4055 Eur) ieškovė atsakovui turi sumokėti per vienerių metų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
16. Žemės sklypas 0,0100 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR2941, žemės sklypas 0,0300 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR2941, žemės sklypas 0,0300 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR2941, žemės sklypas 0,1800 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR2941, žemės sklypas 0,45 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR2941, žemės sklypas 1,62 ha, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR2941, butas su rūsiu, UN (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis ūkinio pastato, UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2014-08-27 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. ASR2941, asmenine nuosavybe priklausantys D. J., po santuokos nutraukimo pripažintini jo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą netrauktini (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl kreditorių
17. Ieškovė prašė dėl įsiskolinimo UAB ,,Raseinių šilumos tinklai” ir už administracinių pažeidimų baudas pripažinti asmeniškai atsakovą atsakingu už jų įvykdymą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. J. nuosavybė. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.) yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis. Tretysis asmuo UAB ,,Raseinių šilumos tinklai” neprieštaravo, kad prievolė būtų pripažinta asmenine D. J.. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo matyti, kad D. J. priteista skola už šildymo ir karšto vandens tiekimo, sistemos priežiūros paslaugas bute (duomenys neskelbtini). Šis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso D. J.. Teismas daro išvadą, kad ši prievolė yra asmeniškai D. J.. Iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK pateikto išrašo matyti, kad D. J. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebaustas, todėl klausimas dėl administracinių baudų mokėjimo vykdymo nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. LR CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė sumokėjo 234,60 Eur žyminio mokesčio.
19. Ieškinys patenkinamas iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų -118 eurų sumokėto žyminio mokesčio. Kitų išlaidų ieškovė priteisti neprašo.
20. Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4,78 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 385 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą tarp D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 65, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes – J., J..
Bendrąją sutuoktinių nuosavybę padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, nustatant, kad po santuokos nutraukimo A. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas:
žemės sklypas, 0,2574 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),
gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinys (šulinys), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo D. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis turtas:
žemės sklypas, 1,0884 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);
žemės sklypas, 0,79 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. J. kompensaciją D. J. už jai tenkančią didesnę turto dalį – 4055,00 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus 00 ct), kompensaciją išmokant per 1(vienerius) metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
žemės sklypą, 0,01 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
žemės sklypą, 0,03 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
žemės sklypą, 0,03 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
žemės sklypą 0,18 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
žemės sklypą, 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
žemės sklypą, 1,62 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
Pripažinti asmenine D. J. skola Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d.sprendimu priteistą skolą UAB Raseinių šilumos tinklai ir vykdymo išlaidas antstolei, kuri priverstinai išieškoma antstolės Eurikos Rulienės kontoroje.
Priteisti ieškovei A. J. iš atsakovo D. J., 118,00 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. J. 4,78 Eur (keturis eurus 78 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.