- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- A15.-1454-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01104-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. M. (V. M.), jo įgaliotam atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
specialistams UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. M., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui I. N. (I. N.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. 2021 m. balandžio 21 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu padaryta žala neviršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M., apklausiamas teismo posėdžio metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad važiavo namo, prieš jo namą stovėjo automobilis su stipriai į dešinę susuktais ratais, kurį netyčia užkabino. Ratas buvo maksimaliai pasuktas į dešinę. Važiuodamas šiek tiek užkabino už tos gumos purvasaugiu, maža žymė liko ant tos padangos. Jam užkabinus minėtą automobilį, jis galėjo sujudėti. Išlipęs apžiūrėjo tą automobilį, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl pasistatė savo automobilį į garažą ir išėjo. Apžiūrėjo tą automobilį, ant padangos matėsi žymė, jog užkabino, užkabino tik to kito automobilio padangą. Nuotraukose byloje yra jo automobilis, tie įbrėžimai galėjo ant jo automobilio atsirasti seniau, todėl neaišku, kada tie įbrėžimai atsirado. Negerai padarė, kad paliko įvykio vietą ir niekam nieko nepranešė. Vairuoja 60 metų, todėl KET žino gerai, nežino, kas jam tuo metu atėjo į galvą, reikėjo kviesti policiją, pildyti dokumentus. Supranta, kad turėjo likti įvykio vietoje ir kviesti policiją. Į draudimą nesikreipė, be to, draudimas jo neprašė parodyti automobilį. Jo automobiliui buvo padarytas tik nuotraukoje esantis apgadinimas, bet jis galėjo atsirasti ir ne šito eismo įvykio metu. Kitų apgadinimų ant jo automobilio nėra.
Nukentėjusysis E. Š., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad V. M. nepažįsta. Jam pranešė, jog jo automobilį užkliudė ir nuvažiavo. Pats įvykio ir kaltininko automobilio nematė. Jis apžiūrėjo savo automobilį ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai padarė nuotraukas, pradėjo tyrimą, todėl neturėjo kviesti serviso atstovo, kad tai padarytų. Po įvykio nuvyko į servisą, kad apžiūrėtų automobilį. Nuotraukas darė pareigūnai ir jis, kadangi turėjo jas pateikti draudimui. Buvo apgadintas ratlankis, padanga, sparnas ir važiuoklė. Ratlankis buvo įbrėžtas. 900 Eur yra paskaičiuota suma, o ratlankių yra visokių. Ratlankis buvo nepataisomas, ant jo yra užrašų, kurie yra nebepataisomi. Ratlankis buvo sugadintas. Liko tik nepakeistas ratlankis ir nenudažytas sparnas. Jau pradėtas tvarkyti automobilis, todėl jam keista, kad dabar bus pradedama kažkas tirti. Taip pat neaišku, kas daryta tam kitam automobiliui. Mano, kad iš jo pusės būtų nesąžininga kažko ieškoti, kai praėjo nemažai laiko. Be to, prašo priteisti iš kaltininko 240 Eur kelionės išlaidas už kelionę Veisiejai-Vilnius ir atgal. Šios išlaidos yra už vykimą į abu posėdžius. Vyko taksi, taupydamas laiką.
Liudytojas S. T., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad E. Š. yra jo draugas, V. M. nepažįsta. Jis buvo ofiso patalpose, (duomenys neskelbtini). Atėjo liudininkė, pasakė, kad apgadino ,,Audi“ automobilį. Įvykio tiesiogiai nematė. Suprato, kad tai tikriausiai jo draugo ,,Audi“. Išėjęs į lauką pamatė, kad yra ant rato žymė. Jis nebuvo nuėjęs prie ,,Audi“ automobilio, iš tolo matė, kad ant padangos yra žymė. Taip pat apgadinimai matėsi ant ,,Audi“ buferio ir ratlankio. Draugas atsuko vaizdo įrašą, pamatė, kad buvo kliudytas automobilis. Jam tada reikėjo išvažiuoti, jis važiuodamas matė, kad V. M. buvo kieme pasilenkęs prie savo automobilio.
Ekspertas H. V., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad ,,VW“ automobilis, sukdamas į dešinę, užkabino ,,Audi“ automobilį, todėl vizualiai matosi, kad jo kėbulas sujuda. Kontaktas gana stiprus. Ratas turėjo įsiremti į ,,Audi“, kadangi yra dėmė ant padangos. Byloje trūksta lyginamosios medžiagos, kadangi iš esmės nėra automobilio ,,VW“ nuotraukų, tik dvi, kurių lyginamajam tyrimui nepakanka. Norint atsakyti į klausimus, koks įvykio mechanizmas, ar apgadinimai padaryti įvykio metu ir pan., reikia ir kito automobilio ,,VW“ nuotraukų, jų nesant, negalima atsakyti į šiuos klausimus. Apgadinimų palyginimui reikalingos abiejų automobilių nuotraukos. Negali atsakyti, ar kontakto metu buvo apgadinta rato geometrija. Išvada būtų tokia, kad kontaktas buvo, tačiau nustatyti, ar visi ,,Audi“ sugadinimai buvo padaryti kontakto su automobiliu ,,VW“ metu, beveik neįmanoma, todėl ekspertizės skirti netikslinga.
Specialistas I. N., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad į juos kreipėsi nukentėjusysis, eismo įvykio deklaracijos jis nepildė, bet buvo policijos medžiaga. Policijos nuotraukos buvo pateiktos, nukentėjusysis atsiuntė jiems dokumentus bei savo darytas nuotraukas, kurios darytos tą pačią dieną apie 2-3 valandą. Buvo apgadintas ratlankis, sparnas ir bamperis. Pagal atsiųstas nuotraukas buvo apskaičiuota žala. Draudimas rėmėsi kliento nuotraukomis, padarytomis įvykio dieną, patys papildomos apžiūros neatliko. Išsamaus tyrimo daryta nebuvo, yra užfiksuotos policijos nuotraukos, kur matosi padaryti pažeidimai, o kliento darytose nuotraukose yra matyti ratlankio apgadinimas ir atitinkamai kiti padaryti apgadinimai. Abejonių dėl apgadinimų kilmės jiems nekilo. Ne visais atvejais yra skaičiuojama tas, kas parašyta policijos pažymoje. Šiuo atveju nuotraukos sutapo su policijos pažyma, todėl buvo apskaičiuota žala. Padanga skaičiuota nebuvo, nes vizualiai ji neturėjo guzų ar plyšimų. Jie sulygino nukentėjusiojo ir policijos nuotraukas ir nustatė, kokia žala galėjo būti padaryta. Žalą skaičiuoja speciali programinė įranga. Buvo užfiksuoti vizualūs apgadinimai, turintys ryšį, todėl yra įtraukti į skaičiavimą, kadangi padanga vizualiai pažeidimų neturėjo, todėl nebuvo įtraukta, buvo įtrauktas tik ratlankis. Draudimo kompanijos nustatytas žalos dydis buvo sumokėtas klientui. Žalos dydis skaičiuojamas su programine įranga. Buvo priskaičiuotos bamperio, sparno ir ratlankio žalos dydis. Darbai – nuimant detales ir jas paruošiant dažymui, programa nurodo, kurias detales reikia nuimti. Visas tris automobilio dalis reikėjo dažyti. Buferis ir sparnas buvo dažomas, vėliau yra paruošimo laikai dažant detales ir apačioje yra vienos detalės kaina. Sparnas ir bamperis buvo tik dažomi, o ratlankis buvo pakeistas. Toliau sąmatoje yra darbų sumavimas ir apačioje – galutinė suma. Remonto sąmata – tai pasiūlymas, kas bus atliekama ir kokie yra kaštai. Ratlankis yra neremontuotina detalė, todėl yra keičiama. ,,Audatex“ programoje yra pasirinkimas arba keisti, arba remontuoti ratlankį, kartais programa neleidžia šio parametro keisti. Programa pati nurodo, kokiais atvejais ratlankį galima remontuoti, o kada jis keistinas. Įvedus automobilio VIN kodą, programa rodo, ar ratlankis remontuotinas, ar ne. Klientas nesikreipė dėl transportavimo išlaidų, jis kaip ir galėjo važiuoti, taip ir važiavo. Draudimas išmokėjo žalos dydį. Nuotraukos su masteliu nebuvo darytos. Buvo išmokėta 1300 Eur. Fiziniam asmeniui žala atlygina su PVM, o jei nėra išrašoma sąskaita faktūra, yra atlyginama be PVM. 1300 Eur suma yra be PVM. Serviso ir draudimo įmonių sąmatose yra skirtingi valandiniai įkainiai, todėl nedidelis skirtumas susidarė dėl valandinio įkainio ir nusidėvėjimo.
Specialistas G. M., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad jie gavo tik vieną kaltininko automobilio nuotrauką. Jų ir draudimo sąmata iš esmės yra ta pati. Servisas sudaro sąmatą pagal valandinius įkainius ir darbų apimtį. Dažnai būna ginčai su draudimu dėl darbo įkainių. Jie manipuliuoti kainomis negali, nes draudimas pagal VIN numerį sistemoje mato tą patį, ką ir jie. Jie sąmatą sudarė pagal tai, ką matė po automobilio apžiūros. Tai yra darbai išrenkant, nuimant bamperį ir paruošiant dažymui. Taip pat paruošimas nuimti posparnį norint dažyti priekinį sparną ir su tuo susiję darbai, paruošiamieji darbai prieš dažymą. Sparnas ir bamperis turėtų būti dažomi. Ratlankis buvo keičiamas, įvedus į sistemą, sistema meta keitimą, būtent šitas ratlankis yra neremontuojamas, jis yra keičiamas. Konkrečiu atveju turi ratlankio nuotraukas, nukentėjęs pasakė „įbrėžimas“, tačiau ten nebuvo įbrėžimas, buvo nugramdyta dalis ratlankio. Draudimas pinigais tikrai nesimėtytų, jei ten būtų įbrėžimas. Ten buvo nubrozdintas metalas, tai nebuvo įbrėžimas. Jeigu sistema neleidžia ratlankio remonto, tai jis automatiškai yra keičiamas. Padanga pažeista nebuvo, bet diskas buvo apgadintas. Ant padangos matėsi, kad buvo patamsėjimas, buvo kabintas ratlankio kampas. Buvo nutarkuotas ratlankio kampas, kuris pagal technologijas nėra remontuojamas. Jie ,,Audi“ automobilį matė realiai, iš nuotraukų sąmatų nesudarinėja. Jie saugo savo reputaciją, automobilį apžiūrėjo gyvai servise, draudimas iš esmės patvirtino jų sąmatą, skirtumas tarp jų ir draudimo sąmatos buvo 90,00 Eur. E. Š. parodė vaizdo medžiagą, draudimas su tuo sutinka ir jie pasitiki, kai policija atvyksta ir fiksuoja eismo įvykį, nes iš esmės nebesigilina, dėl ko kažkokie įbrėžimai atsirado. Žala matėsi akivaizdžiai. Konkrečiai kiekvieno įbrėžimo ištirti neįmanoma. Jie nėra ekspertai, bet žino, kad jų sąmatą gali užginčyti draudimas, šiuo atveju su draudimu problemų nekilo ir klausimų dėl įvykio nekilo.
Iš 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyr. patrulio D. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. apie 10.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos pasišalino automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko automobilio vairuotojas, kuris paaiškino, kad paliko automobilį stovėti, kai grįžo jam nurodė žmogus, kurio duomenų nežino, jog jo automobilį kliudė ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 4).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 5). Pridėtos automobilio ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b. l. 12-13, 23-25, 65-68, 72-76, 78-79).
Iš 2020 m. balandžio 21 d. rašytinio E. Š. paaiškinimo nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. vairavo automobilį ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso E. Š.. Minėtą automobilį paliko prie (duomenys neskelbtini) namo. Po to jį surado, žmogus, kurio jis nepažįsta, kad jo automobilį apgadino kaimynas iš gretimo namo, kuris vairavo automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (sidabrinės spalvos). Kitas liudininkas S. T. nurodė matęs, kad vairuotojas valė automobilį. Taip pat yra nufilmuota vaizdo medžiaga, kurioje matoma, kaip vairuotojas kliudė automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 6).
Iš 2021 m. balandžio 4 d. rašytinio V. M. paaiškinimo nustatyta, kad jis 2021 m. balandžio 21 d. suko į dešinę, prie savo namo ir matomai užkabino ratu ant kampo stovintį automobilį. Šioje sankryžoje pažeistas asfaltas. Jo automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant kampo stovinčios transporto priemonės pažeidimų jis nepastebėjo (b. l. 7).
Iš 2021 m. balandžio 23 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rasti techniniai defektai ir sugadinimai – nubrozdintas dešinės pusės galinis sparnas bei durelių moldingas. Apgadinimo aukštis nuo 52 cm iki 56 cm (b. l. 17). Pridėtos automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos (b. l. 8-11).
Iš 2021 m. balandžio 27 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina su PVM yra 1685,29 Eur (b. l. 12-16).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. M. (b. l. 27-28), o automobilis ,,AUDI A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. Š. (b. l. 29-30).
Iš 2021 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) žalos sąmatos Nr. 21/300-104 matyti, kad paskaičiuota žala iki išskaitymo – 1340,40 Eur, po išskaitymo – 1300,37 Eur (b. l. 58-62).
Pateiktas 2021 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) išmokos potvarkis Nr.:21/300-10433/1, iš kurio matyti, kad išmokos mokėjimas E. Š. yra 1300,37 Eur dydžio (b. l. 77).
Dėl V. M. kaltės padarius administracinius nusižengimus
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 126 punktą vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. M. sukėlė administracinio nusižengimo protokole nurodytą eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ši išvada darytina įvertinus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus.
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. neneigia, jog sukėlė eismo įvykį – jis teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo namo, prieš jo namą stovėjo automobilis su stipriai į dešinę susuktais ratais, kurį netyčia užkabino. Išlipęs apžiūrėjo tą automobilį, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl pasistatė savo automobilį į garažą ir išėjo. Tai, kad V. M. sukėlė eismo įvykį, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad V. M. vairuojamas automobilis, sukdamas į dešinę gana stipriai kontaktuoja savo dešinės pusės šonine-galine dalimi su stovinčio ,,Audi“ automobilio priekinės dešinės pusės dalimi ir ratu, matyti, kad automobilių kontaktas gana stiprus, automobilis ,,Audi“ akivaizdžiai sujuda. Tai, kad ant ,,Audi“ automobilio atsirado apgadinimo žymės teismo posėdžio metu patvirtino tiek nukentėjusysis E. Š., tiek liudytojas S. T.. Jie parodė, kad patys įvykio tiesiogiai nematė, tačiau po įvykio apžiūrėję automobilį pamatė, kad yra apgadintas ratlankis, padanga, sparnas ir važiuoklė.
Šioje byloje esminis ginčas kyla dėl to, ar visi automobiliui ,,Audi“ padaryti apgadinimai atsirado būtent šio eismo įvykio metu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad važiuodamas šiek tiek užkabino savo automobilio purvasaugiu automobilį ,,Audi“, maža žymė liko ant tos automobilio ,,Audi“ padangos. Ant jo automobilio byloje (b. l. 10-11) esančiose nuotraukose matomas įbrėžimas galėjo atsirasti ir seniau, nežino, ar šis apgadinimas padarytas šio eismo įvykio metu.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo 9-10 s matyti, kad pirmiausia automobilis ,,VW“ liečiasi (braukia) savo dešine šonine galine dalimi į automobilio ,,Audi“ priekinę dešinę šoninę pusę ir tik po to kliudo padangą. Matyti, kad kontaktas yra gana stiprus, nukentėjusiojo automobilis akivaizdžiai sujuda. Teismas kritiškai vertina V. M. parodymus, kad nukentėjusiojo automobilis stovėjo su stipriai į dešinę susuktais ratais, kadangi vaizdo įrašas to nepatvirtina – iš jo matyti, kad nukentėjusiojo automobilio priekinis dešinysis ratas yra tik šiek tiek pasuktas į dešinę pusę. Tai, kad būtent šio eismo įvykio metu buvo padaryti nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai patvirtina byloje esančių automobilių apgadinimų sulyginimas (b. l. 10, 11, 22, 23), taip pat ir paties V. M. parodymai teismo posėdžio metu, kad jis purvasaugiu lietė nukentėjusiojo automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. teismo posėdžio metu nebuvo visiškai nuoseklus – viena vertus jis nurodė, kad purvasaugiu netyčia užkabino nukentėjusiojo automobilį, kita vertus, jis nurodė, kad jo automobilio purvasaugio apgadinimas galėjo atsirasti ir ne šio įvykio metu, taip pat matyti, kad V. M. parodymai, kad nukentėjusiojo automobilio ratas buvo stipriai susuktas į dešinę, neatitinka byloje esančių įrodymų. Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat nurodė, kad automobilių kontaktas buvo stiprus, tai matyti iš to, kaip sujuda nukentėjusiojo automobilis. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, juos sugretinus tarpusavyje, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiojo automobiliui padaryti automobilio priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai buvo padaryti būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. ir būtent nagrinėjamo įvykio metu. Nors V. M. advokatas teigia, kad automobilių apgadinimų aukštis ne visai sutampa, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti, vaizdo įrašo 10-11 s kontakto metu automobilis ,,Audi“ šiek tiek pakyla ir dėl to darytina išvada, kad šio ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio apgadinimai nėra visiškai identiškame aukštyje; tačiau tai nepaneigia fakto, jog nukentėjusiojo automobilio priekinio bamperio ir priekinio dešinės pusės sparno apgadinimai buvo padaryti būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. vairuojamu automobiliu. Dėl to V. M. teiginiai, kad ant jo automobilio purvasaugio atsiradęs įbrėžimas yra atsiradęs ne šio eismo įvykio metu, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys bylos įrodymų.
Tačiau teismo nuomone, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, išlieka abejonė dėl nukentėjusiojo automobiliui padaryto ratlankio apgadinimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas nurodė, kad tokio eismo įvykio metu, koks užfiksuotas vaizdo įraše, neįmanoma, kad taip būtų apgadintas nukentėjusiojo automobilio ratlankis kaip matyti iš nukentėjusiojo automobilio nuotraukų byloje. Teismas, siekdamas pašalinti šias abejones, į teismo posėdį iškvietė ekspertą, remonto sąmatą sudariusios įmonės atstovą ir nukentėjusiojo automobiliui padarytą žalą ir žalos išmoką apskaičiavusios draudimo kompanijos atstovą. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad neįmanoma tiksliai atsakyti, ar ratlankio apgadinimas ir rato geometrijos pažeidimai buvo padaryti šio eismo įvykio metu, kadangi byloje yra tik dvi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio nuotraukos. Norint išsamiai ir tiksliai atsakyti, kurie apgadinimai atsirado eismo įvykio metu, būtina turėti daugiau nuotraukų. Tiek remonto sąmatą, tiek draudimo išmoką apskaičiavusių įmonių atstovai nurodė, kad išsamaus tyrimo dėl kiekvieno nubraukimo, įbrėžimo daryta nebuvo, buvo užfiksuotos policijos nuotraukos, kur matosi padaryti pažeidimai, o kliento darytose nuotraukose yra matyti ratlankio apgadinimas ir atitinkamai kiti padaryti apgadinimai; abejonių dėl apgadinimų kilmės jiems nekilo. Taigi, kaip matyti iš eksperto paaiškinimų, neabejotinai atsakyti, ar ratlankio apgadinimas atsirado eismo įvykio metu, nėra įmanoma, o specialistai paaiškino, kad išsamaus tyrimo dėl kiekvieno įbrėžimo nedarė. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad praėjus daug laiko nuo eismo įvykio, nebeįmanoma užfiksuoti V. M. automobilio apgadinimų, buvusių būtent eismo įvykio metu, visos abejonės turi būti aiškinamos V. M. naudai, todėl negalima konstatuoti, kad nukentėjusiajam padaryto automobilio ratlankio apgadinimas atsirado būtent šio eismo įvykio metu. Kaip minėta, ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo traukiamas atsakomybėn, jei padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš draudimo pateiktos žalos apskaičiavimo sąmatos matyti, kad nukentėjusiojo automobilio remonto kaina po išskaitymo – 1300,37 Eur, ratlankio kaina, kuris buvo pakeistas, 1000,79 Eur. Byloje neįrodžius, kad ratlankis buvo apgadintas būtent šio eismo įvykio metu, konstatuotina, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobiliui padaryta žala yra 299,58 Eur, t. y. padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur.
Sprendžiant dėl V. M. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
V. M. teigė, kad negerai padarė, jog paliko įvykio vietą ir niekam nieko nepranešė. Vairuoja 60 metų, todėl KET žino gerai, nežino, kas jam tuo metu atėjo į galvą, reikėjo kviesti policiją, pildyti dokumentus. Supranta, kad turėjo likti įvykio vietoje ir kviesti policiją. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilių kontaktas buvo gana stiprus, kurio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nejausti. Be to, jis taip pat nurodė, kad jis jautė automobilių kontaktą, išlipęs apžiūrėjo tą automobilį, jokių pažeidimų nepastebėjo, todėl pasistatė savo automobilį į garažą ir išėjo. Taigi, jis suprato, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, dėl ko jis privalėjo likti įvykio vietoje ir imtis atitinkamų veiksmų jam įforminti, kaip nustatyta KET 222 punkte. V. M. atsakomybės nepaneigia tai, jog, pasak jo, jis ant nukentėjusiojo automobilio, jokių žymių nematė, todėl niekam nieko nepranešė. Kaip minėta, KET 222 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susijusiam eismo dalyviui kyla pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį ir V. M. subjektyvus aplinkybių vertinimas nepaneigia jo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, yra ilgametis vairuotojas, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. veiksmai iš ANK 426 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotini į ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Byloje esančių įrodymų pagrindu taip pat nustatyta, kad V. M. nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, taip pažeidė KET 9, 126 punkte nustatytas vairuotojo pareigas, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Dėl V. M. skirtinų nuobaudų
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK straipsnio 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą V. M., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. asmenybę – administracine tvarka baustas, bauda sumokėta (b. l. 20), vykdo individualią veiklą, yra senatvės pensininkas (b. l. 35-36), duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn byloje nėra, tai matyti ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (b. l. 92). V. M. atsakomybę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors V. M. pripažino pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, tačiau jis nepripažino, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam automobiliui padarė žalą, todėl toks dalinis aplinkybių pripažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo. Jo atsakomybę dėl abiejų pažeidimų padarymo lengvina tai, kad jis (duomenys neskelbtini) metų sulaukęs asmuo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. M. paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalaus dydžio baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
Nors teismo posėdžio metu V. M. neprašė paskirtos baudos išdėstyti, nes prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti, tačiau teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, jo materialinę padėtį, nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Dėl administracinio poveikio priemonės
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios administracinio poveikio priemonės taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors V. M., vairuodamas transporto priemonę, padarė gana šiurkščius ir pavojingus administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į jo asmenybę. Jis anksčiau nė karto netrauktas administracinėn atsakomybėn už panašaus pobūdžio ar kitus grubius KET pažeidimus, byloje duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn taip pat nėra. Taigi V. M. iki šiol laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir KET reikalavimų, todėl jo nustatyti šioje byloje administraciniai nusižengimai laikytini labiau atsitiktinio pobūdžio ir neleidžia teigti, kad jis yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtina skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis prašė jam priteisti atvykimo į teismą išlaidas – 240 Eur iš (duomenys neskelbtini) ir atgal bei pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį šios proceso išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, o šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. patvirtintu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo 2, 5 punktais, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2020 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-340 patvirtintos Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams, dalyvaujantiems Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame ar civiliniame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje, išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo tvarkos 6 punktu nukentėjusiesiems kelionės išlaidos kompensuojamos pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios tvarkos 7, 8 punktai reglamentuoja, kad nukentėjusysis turi pateikti prašymą ir pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus, dokumentai, liudijantys kelionės į iškvietimo vietą išlaidas yra pagrindas apmokėti kelionės atgal išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 patvirtintų Komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 17.3 p., kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam apmokamos šios komandiruotės išlaidos: kelionės į komandiruotės vietą (vietas) ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi.
Nukentėjusysis teismui pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, kuriuose nurodyta, kad taksi paslauga (duomenys neskelbtini) į du teismo posėdžius kainavo 240 Eur.
Pagal pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas išlaidos, patirtos vykstant taksi, yra nekompensuojamos. Šiame kontekste taip pat paminėtina ir tai, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra neprotingos ir neproporcingos nei kelionės tikslui, nei pasirinktam kelionės būdui. Visų pirma, asmenys, vykdami į teismą didelį atstumą paprastai vengia naudotis taksi paslaugomis, visų antra, šaukimo gavimas į teismą ir vykimas į teismą nėra ta ekstremali ar kritinė situacija, kad asmeniui būtų neišvengiama būtinybė naudotis taksi paslaugomis itin didelį atstumą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusysis atvyko į du teismo posėdžius, taip pat įvertinęs kelionės atstumą į priekį ir atgal, įvertinęs rinkoje esančias viešojo transporto kainas, daro išvadą, jog nukentėjusiojo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 65 Eur kelionės išlaidų.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas prašė priteisti 889 Eur bylinėjimosi išlaidas iš protokolą surašiusios institucijos, jei byla būtų nutraukta. Atsižvelgiant į tai, jog V. M. administracinėn atsakomybėn iš esmės buvo patrauktas pagrįstai, prašymas priteisti išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.
V. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių šimtų eurų (600 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. M. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – šešių šimtų eurų (600 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti V. M. paskirtos šešių šimtų eurų dydžio baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.
Nukentėjusiojo E. Š. prašymą tenkinti iš dalies ir apmokėti jam 65 Eur patirtų kelionės išlaidų.
Nutarimo dalį dėl kelionės išlaidų apmokėjimo nukentėjusiajam pavesti vykdyti teismo buhalterijai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).