Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui K. G., pareiškėjo atstovei advokatei Zitai Malovai, atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Vincui Zaliauskui, atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Andriui Ūsui, atsakovės Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovui Arvydui Majerui, specialistui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovėms Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Karaliaus Mindaugo motorizuotam pėstininkų batalionui ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4346-580/2014 (t. 4, b. l. 111-119) pareiškėjo K. G. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1741/2014 (t. 4, b. l. 148-158) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2316-189/2013 (t. 6, b. l. 110-115) pareiškėjo K. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-136/2014 (t. 6, b. l. 156-1167) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

3. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1741/2014 (t. 4, b. l. 148-158) pabrėžė, jog pareiškėjo K. G. skundai yra susiję, ir jie iš esmės turėtų būti nagrinėjami kartu. Todėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. lapkričio 10 d. vykusiame posėdyje administracinės bylos Nr. I-6931-815/2014 ir Nr. I-10575-789/2014 buvo sujungtos, suteikiant bylai Nr. I-6931-815/2014 (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį, t. 4, b. l. 160, taip pat pažymą apie teismo posėdį, t. 8, b. l. 57-58) (šiuo metu šios administracinės bylos Nr. I-3336-815/2015).

II

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Iki 2013 m. spalio 28 d. pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, vykdė tarnybą Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione (toliau – ir Batalionas). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2013 m. sausio 2 d. sprendimu pripažintas iš dalies darbingu (darbingumo lygis – 55 proc.). Lietuvos kariuomenės Karinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir KMEK), 2013 m. sausio 22 d. įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir priėmė ekspertinį nutarimą Nr. 210, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 pareiškėjas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų remiantis aplinkybe, kad pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų. Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta ir jis išleistas į atsargą. Su KMEK nutarimu dėl pareiškėjo darbingumo, Bataliono vado įsakymu dėl atleidimo iš pareigų ir Lietuvos kariuomenės vado įsakymu dėl tarnybos sutarties nutraukimo nesutinka.

2.2. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikomas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindas – kario negalėjimas tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo. Pareiškėjui NDNT nustatyta 45 proc. netekto darbingumo, dėl to gali dirbti 4-5 valandas per dieną, 3 dienas per savaitę, o, pagal Karo tarnybos statutą, įprastas karo tarnybos laikas trunka 40 valandų per savaitę. Pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, pareiškėjui turėjo būti nustatyta Z sveikatos būklė, pagal kurią jis būtų pripažintas netinkamu karinei tarnybai. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu pareiškėjas buvo netinkamas profesinei karo tarnybai ir turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo tarnybos sutarties nutraukimo Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

2.3. Nepritaikius Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto atleidimo pagrindo buvo išvengta pareiškėjui dėl atleidimo išmokėti vienkartinę 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo kompensaciją. Taip pat, nustačius pareiškėjo susirgimus, buvo nepagrįstai netiriama, ar jie yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, ar nustatyti susirgimai turėjo įtakos pareiškėjo netinkamumui tęsti profesinę karo tarnybą.

III

1. Pareiškėjas į KMEK buvo siunčiamas siekiant nustatyti jo tinkamumą tolesnei karo tarnybai po stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, nusprendus Karinei gydytojų konsultacinei komisijai. Įvertinusi pareiškėjo būklę KMEK nutarė, kad jis yra tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Tai reiškia, kad pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo kliūtis jam tęsti tarnybą ir todėl nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas (atleisti pareiškėją dėl invalidumo) ar 38 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (atleisti paaiškėjus, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės). Pareiškėjas per pastaruosius 12 mėnesių su pertraukomis sirgo ilgiau kaip 140 dienų (viso – 154 dienas), todėl buvo atleistas iš pareigų pagrįstai bei laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

2. Sprendžiant dėl pareiškėjo galimybės atlikti kario pareigas turi būti vadovaujamasi KMEK pozicija – NDNT sprendimas, kuriuo nustatytas 55 proc. pareiškėjo darbingumas, šiuo atveju yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi KMEK yra vienintelė institucija, kuri įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti ar karys yra tinkamas tęsti karo tarnybą. Skundžiamas KMEK nutarimas yra pagrįstas, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui atliekant medicininį patikrinimą būtų padaryta klaidingų išvadų.

IV

1. Pareiškėjo sveikatos būklę vertino tinkamas subjektas, tinkamai vadovaudamasis teisės aktais, todėl KMEK 2013 m. sausio 22 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. Jokios kitos valstybinės institucijos ar įstaigos (taip pat ir NDNT) neturi teisės nustatyti kario tinkamumo ar netinkamumo tęsti karo tarnybą pagal sveikatos būklę, todėl NDNT išvada dėl pareiškėjo darbingumo gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie kario tinkamumą tęsti tarnybą.

2. Tam tikro nedarbingumo lygio nustatymas savaime nesuponuoja absoliutaus pagrindo pripažinti asmenį netinkamu profesinei karo tarnybai ir taikyti Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, kadangi ši nuostata numato pareigą atleisti karį tik tuo atveju, jei jis dėl pripažinto invalidumo negali tarnauti, o ne dėl paties invalidumo fakto. Rengiant skundžiamą KMEK išvadą, buvo vertintas pareiškėjo galėjimas tarnauti dėl jo sumažėjusio darbingumo ir nustatyta, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę. Taigi pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto įtvirtintą atleidimo pagrindą.

3. Pagal Bataliono vado 2012 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-324 patvirtintų pareiškėjo pareiginių nuostatų 4 punktą, pareiškėjo pareigybei, buvo nustatyta ne žemesnė kaip E sveikatos grupė. Kaip buvo minėta, KMEK nustatė, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal E sveikatos grupę, taigi atleidimo metu pareiškėjas atitiko tiek bendrus reikalavimus, keliamus profesinei karo tarnybai, tiek keliamus konkrečiai jo užimamai pareigybei. Tai reiškia, kad nebuvo pagrindo atleisti pareiškėjo ir pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriame nustatyta, kad kario sutartis nutraukiama, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės.

4. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Krašto apsaugos ministerija siekė išvengti mokėti jam kompensaciją pažymėtina, kad tokios kompensacijos yra mokamos kariui, tapusiam neįgaliam ar kariui, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo jo tinkamumo tarnybai laipsnis dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu. Tokias aplinkybes nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, kuri pradeda tyrimą sveikatos sutrikdymą patyrusio kario, šaulio ar įgalioto asmens prašymo pagrindu. Taigi pareiškėjo minėta kompensacija gali būti išmokama tik Tarnybinio tyrimo komisijai pripažinus, kad jis neteko darbingumo dėl tarnybinių pareigų vykdymo, o toks sprendimas gali būti priimtas tik nustatyta tvarka pareiškėjui pateikus kreipimąsi. Pareiškėjas į Tarnybinio tyrimo komisiją nesikreipė, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl šios kompensacijos išmokėjimo.

V

1. Pareiškėjui 2013 m. sausio 21 d. – 2013 m. sausio 22 d. buvo atliekama karinė medicinos ekspertizė, kurios metu visapusiškai ištirta jo sveikatos būklė ir nustatyta, kad jis tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Pareiškėjui pritaikytas ekspertinių išvadų lentelės, patvirtintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139, 49.2 straipsnis – nustatyti funkcijos neryškūs (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Pareiškėjas siekia, kad jo atžvilgiu būtų pritaikytas ekspertinių išvadų lentelės 49.1 straipsnis, kuriuo konstatuojami ryškūs, vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai. Pagal kartu su ekspertinių išvadų lentele patvirtintas straipsnių paaiškinimo taikymo rekomendacijas, šis punktas taikomas tada, kai yra nustatytos uždegiminės, intoksikacinės ar įgimtos polineuropatijos, pleksopatijos ir jų padariniai, pasireiškiančios motorikos, jutimo, trofikos sutrikimais ryškiais ar vidutinio ryškumo galūnių funkcijos sutrikimais; recidyvuojančios ilgos eigos radikulopatijos su išreikštu skausminiu sindromu, motoriškos, trofikos sutrikimai, kuriems reikia ilgalaikio gydymo, prozopalgijos, kai gydymas neefektyvus. Pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tiriamojo (duomenys neskelbtini). Lyginant su ankstesniais pareiškėjo neurologinio ištyrimo duomenimis, jo būklė yra gerėjanti, (duomenys neskelbtini)funkcija sutrikusi nežymiai.

2. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam vietoje ekspertinių išvadų lentelės 125.3 straipsnio (stuburo ligos ir jų pasekmės – pasekmės be stuburo funkcijos sutrikimo arba nelabai ribojančios stuburo judesius) būtų pritaikytas 125.1 straipsnis (stuburo ligos ir jų pasekmės – ryškios, stabilios pasekmės, labai ribojančios stuburo judesius). 125.1 straipsnis taikomas, kai yra ryškūs judesių apribojimą sukėlusieji įgimti ar įgyti stuburo defektai ir deformacijos III–IV skoliozė; tuberkuliozinės kilmės spondilitas ir jo padariniai; slankstelių osteomielitas; ankilozinis spondiloartritas (nepriklausomai nuo išplitimo ar proceso formos); daugybinė deformuojanti spondiliozė (II–III stadija), ryškiai ribojanti stuburo judesius ar jos komplikacija – išioradikulitas; II–IIIo spondiliolistezė ar Io spondiliolistezė, kai ryškus ar nuolatinis skausmo sindromas; svetimkūnis stuburo smegenų kanale; pavieniai ar daugybiniai slankstelių kūno lūžimai ir stuburo deformacija. Pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), bet ji nedaugybinė, todėl pagrįstai pritaikytas 125.3 straipsnis, kadangi jis taikomas nustačius deformuojančios spondiliozės izoliuotus reiškinius, kai yra nežymūs pokyčiai atskiruose slanksteliuose, bet jų funkcija nesutrikusi.

3. Tai, kad pareiškėjas yra netekęs dalies darbingo, nereiškia, kad KMEK privalo jį pripažinti netinkamu tarnybai – individualiai įvertinus jo būklę, buvo priimtos ekspertinės išvados. Ekspertizę dėl kario tinkamumo tarnybai yra įgaliota atlikti tik KMEK, o NDNT neturi teisės teikti išvadų šiuo klausimu. Iš surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas gali tarnauti ir eiti tas pareigas, kurios nesusijusios su krovinių kėlimu rankomis, kai krovinio svoris didesnis nei 15 kg ir nesusijusios su priverstiniais liemens palenkimais.

VI

VII

1. Teismo posėdyje pareiškėjas K. G. ir jo atstovė advokatė Zita Malova (2014 m. kovo 28 d. atstovavimo sutartis, t. 6, b. l. 171) prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Be to, nurodė, kad atsisako skundo reikalavimo panaikinti Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215 „Dėl K. G. atleidimo iš pareigų“ (žr. teismo posėdžio pažymą, t. 8, b. l. 65-71).

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Zaliauskas (2013 m. gruodžio 23 d. įgaliojimas Nr. 12-01-2210, t. 7, b. l. 6) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Ūsas (2014 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimas Nr. KVS-342, t. 8, b. l. 56) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovas Arvydas Majeras (2014 m. lapkričio 4 d. įgaliojimas Nr. MS-936(1.13), t. 8, b. l. 55) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Teismo posėdyje kalbėjęs specialistas R. Š. paaiškino, kad jis dalyvavo kaip specialistas, sprendžiant apie pareiškėjo darbingumo lygį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai. Nurodė, kad, jo nuomone, pareiškėjas negali dirbti kariuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1.1. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyrius 2013 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. SS-53 (t. 5, b. l. 9-11) nustatė pareiškėjui 55 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d.

1.2. Pareiškėjui išduotoje darbingumo pažymoje nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). (t. 5, b. l. 7).

1.3. Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Karinė medicinos ekspertizės komisija 2013 m. sausio 22 d. pažymoje Nr. 210 (t. 5, b. l. 6, 59) nustatė, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę.

1.4. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 (t. 1, b. l. 18) pareiškėjas buvo nuo 2013 m. spalio 28 d. atleistas iš užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų.

1.5. Lietuvos kariuomenės vadas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 (t. 1, b. l. 17) nutraukė 2013 m. lapkričio 8 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju K. G. ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

2. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio pažymą, t. 8, b. l. 65-71) nurodė, kad atsisako skundo reikalavimo panaikinti Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215 „Dėl K. G. atleidimo iš pareigų“. Todėl šioje dalyje administracinė byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. kai pareiškėjas atsisakė skundo. Pabrėžtina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalis).

3. Šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo prašymą teismas įvertins, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtą nutarimą, Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 dėl profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju K. G. nutraukimo ir išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą, taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo K. G. naudai 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II

Dėl Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimto nutarimo

1. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 25 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. vasario 15 d.), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtinti tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai (toliau – ir Kriterijai) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.).

Įstatymo 65 straipsnyje įtvirtintos bendrosios karių sveikatos priežiūros nuostatos, be kita ko, nustatant, kad karo prievolininkų, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, ir tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Įstatymo 65 str. 3 d.). Įgyvendindama Įstatymo 65 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė 2002 m. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus. KMEK Nuostatų 1 punkte nurodyta, kad šie Nuostatai reglamentuoja, be kita ko, tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką. Vyriausybė 2002 m. nutarimu Nr. 1125 suteikė įgaliojimus Sveikatos apsaugos ministrui ir krašto apsaugos ministrui priimti specialiuosius poįstatyminius Įstatymo įgyvendinančius teisės aktus: Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodiką (Nuostatų 1 p.) bei Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (Nuostatų 67 p.).

KMEK atliekant pareiškėjo sveikatos tikrinimą, galiojo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai, kurie susideda iš: 1) ekspertinių išvadų lentelės (Nuostatų 68.1 p.), kurioje susirgimai ir patologines būklės išdėstyti pagal TLK-10 ir sugrupuoti į atitinkamus skyrius; prie kiekvieno susirgimo ir patologines būklės lentelės skiltyje „Maksimalus leistinas apribojimo laipsnis“ nurodytas maksimalus leistinas apribojimo laipsnis (atitinkamai 2,3,4,5,6°), o 1,2,3 skiltyse (3 skilties pastaboje nurodyta, kad pagal šią skiltį nustatoma profesinės tarnybos karių sveikatos būklė) tikrinamo asmens atitikimas tam tikrai tarnybai („Tinkami“, „netinkami“, „Tinkami. Pakartotinė ekspertizė“ ir kt.); 2) atskirų Išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo (Nuostatų 68.2 p.); Sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo (Nuostatų 68.3 p.) ir Tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelės (Nuostatų 68.4 p.).

Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad asmenų, nurodytų Nuostatų 1 punkte, sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama KMEK. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad KMEK, atlikdama medicinos ekspertizę, vadovaujasi KASOKTĮ, Karo prievolės įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos vado patvirtintais komisijų veiklos nuostatais, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Karinė medicinos ekspertizės komisija – krašto apsaugos sistemos komisija, atliekanti karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, ar asmenų, stojančių į karo mokymo įstaigas, tikrąją karo tarnybą ar civilinę krašto apsaugos tarnybą, tikrosios karo tarnybos karių, stojančių į kovinius būrius ir tarnaujančių koviniuose būriuose šaulių, taip pat statutinių tarnautojų sveikatos tikrinimą, atranką pagal sveikatos būklę, nustatanti jų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, taip pat šaulių sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį (Nuostatų 4 p.). Nuostatų 8.1 punkte nustatyta, kad KMEK atlieka tikrosios karo tarnybos karių, karo prievolininkų, atliekančių privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, ir statutinių tarnautojų medicinos ekspertizę, nustato, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tęsti karo, šaulio koviniame būryje ar civilinę krašto apsaugos tarnybą.

Nuostatų 40 punkte nustatyta, jog medicinos ekspertizės metu asmens sveikatos būklė tikrinama individualiai, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis. Komisijų nariai, laikydamiesi nustatytosios eilės tvarkos, atlieka medicinos ekspertizę: į medicinos ekspertizės aktą įrašo anamnezės, antropometrinius ir objektyvios apžiūros duomenis, sveikatos parametrus, klinikinių tyrimų ir konsultacijų rezultatus (Nuostatų 43 p.). Nuostatuose nurodyta, kad vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ ir apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą ligą (Nuostatų 44 p.). KMEK pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo susipažinti su gydytojų ekspertinėmis išvadomis ir priimti ekspertinį nutarimą (Nuostatų 48 p.). Ekspertiniai nutarimai, nurodžius sveikatos grupę, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numerius ir skiltį, įrašomi į: medicinos ekspertizės aktą; ekspertinio nutarimo pažymą; asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kt. dokumentus (Nuostatų 53 p.). Vadovaujantis ekspertiniu nutarimu, rašoma ekspertinio nutarimo pažyma (Nuostatų 54 p.). Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma nustatyta asmens sveikatos grupė, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numeriai ir skiltys, kitos medicinos ekspertizės laikas (jeigu ji paskirta anksčiau, nei nustato Nuostatai). Jeigu asmuo atsisakė gydymo, apie tai atskira pastaba nurodoma ekspertinio nutarimo pažymoje, medicinos ekspertizės akte ir asmens sveikatos ambulatorinėje kortelėje (Nuostatų 55 p.).

KMEK nuostatų 17 punktas nustato, kad KMEK ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai (o jeigu kopija neįteikta, – per 30 dienų nuo pranešimo apie ekspertizės rezultatus gavimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2934/2012 nagrinėjo KMEK ekspertinio nutarimo teisėtumo klausimą ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, teismui skundžiamas aktas yra būtent KMEK ekspertinis nutarimas. KMEK Nuostatų 4 punktas apibrėžia, kad šio teisės akto prasme ekspertinis nutarimas – KMEK gydytojų specialistų ekspertinių išvadų pagrindu priimtas nutarimas dėl tiriamojo asmens sveikatos būklės, ekspertinio nutarimo pažyma – krašto apsaugos ministro patvirtintos formos pažyma apie ekspertinį nutarimą.

2. Šioje administracinėje byloje vertinant Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimto nutarimo (t. 5, b. l. 6, 59) teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-136/2014 (t. 6, b. l. 156-1167) suformuluotomis direktyvomis:

„Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo siunčiamas atlikti karinės medicinos ekspertizės remiantis Nuostatų 32.1 punktu, kuriame nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, šauliai ir statutiniai tarnautojai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė <...>, ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija. Karinė gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pareiškėją siųsti į KMEK.

Karinė medicinos ekspertizė pareiškėjui buvo atliekama 2013 m. sausio 21 d. – 2013 m. sausio 22 d. Ją atliko KMEK pakomisė, kurios nariai, vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais, priėmė ekspertines išvadas. KMEK pirmininkas, remdamasis gydytojų išvadomis, 2013 m. sausio 22 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė ekspertinį nutarimą: tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. 2013 m. sausio 22 d. buvo išrašyta ekspertinio nutarimo pažyma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant panašią situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti pasisakoma, ar medicininių kriterijų vertinimą KMEK atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę, o tik turėtų būti tikrinama, ar KMEK, atlikdama pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai specializuotą medicininę ekspertizę, laikėsi pirmiau minėtuose teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Minėtas teisinis reglamentavimas dėl karių sveikatos priežiūros patvirtina, kad procedūros, susijusios su karių sveikatos patikrinimu, yra atliekamos tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl kario tinkamumo karo tarnybai, dėl ko karo tarnyba gali būti tęsiama ar nutraukiama. Taigi klausimai dėl kario tinkamumo tarnybai dėl sveikatos būklės yra sudėtinė karo tarnybos dalis, todėl nagrinėjant bylą teisme dėl KMEK sprendimų teisėtumo, kartu turėtų būti vertinami ir klausimai dėl KMEK sprendimų pasekmių karo tarnybos santykiams, o kartu ir institucijų, sprendžiančių karo tarnybos santykių pratęsimo ar pasibaigimo klausimus, sprendimų, veiksmų ar atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumo. Bylos nagrinėjimas, vertinant tik KMEK sprendimus, apsiriboja tik pateiktų medicininių dokumentų vertinimu, kuomet nėra vertinama viso proceso eiga ir galimos pasekmės karo tarnybas santykiams, tokiu atveju ginčo esmė lieka neišspręsta.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovu turėjo dalyvauti ne tik KMEK, t. y. subjektas sprendęs klausimus dėl pareiškėjo tinkamumo karo tarnybai dėl sveikatos būklės, bet ir subjektai, kurie dalyvauja inicijuojant šį procesą bei kurie sprendžia klausimus dėl karo tarnybos santykių atsiradimo, pasibaigimo ar pratęsimo – Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė dalyvavo byloje trečiaisiais asmenimis, tačiau turėjo dalyvauti atsakovais. Šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl, kad pareiškėjo teisė į tinkamą teismo procesą dviejų instancijų teisme nebūtų tinkamai įgyvendinta, todėl sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. Teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą reiškiant reikalavimus, susijusius ne tik su KMEK sprendimu, bet ir su Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės sprendimų, veiksmų ar atsisakymo atlikti veiksmus, susijusių su karo tarnybos santykių nutraukimu, teisėtumu (ABTĮ 10 str.).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą nuo pirmųjų procesinių dokumentų siejo su tuo, kad pareiškėjui pateikus NDNT sprendimą dėl 55 proc. darbingumo, jo atžvilgiu nebuvo taikomas KASOKTĮ 38 straipsnyje nustatytas vienas iš profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų – kai karys negali tarnauti karo tarnyboje dėl invalidumo (KASOKTĮ 38 str. 1 d. 9 p.).

Argumentai dėl KASOKTĮ 38 straipsnio nustatyto vieno iš profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų – kai karys negali tarnauti karo tarnyboje dėl invalidumo, taikymo buvo nurodomi ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų, tačiau pagal skundą atsakant tik KMEK, yra akivaizdu, kad KMEK šios teisės normos netaikė, nes nesprendė klausimo dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo, o subjektai, kurie turėtų svarstyti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų buvimą, nedalyvauja byloje atsakovais. Todėl, kaip minėta, pareiškėjo inicijuotas ginčas negali būti laikomas tinkamai išnagrinėtu.

Pažymėtina, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant profesinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. Minėta, kad vienas iš tokių privalomų pagrindų yra KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kai karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo.

KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant profesinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia. Vienas iš kario atleidimo vadovybės valai ar iniciatyva pagrindų yra KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kai paaiškėja ar nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės.

Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų aiškintis, kuris iš minėtų (ar kitoks) profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo klausimų buvo keliamas tikrinant pareiškėjo sveikatą bei pareiškėjui teikiant dokumentus dėl jam nustatyto dalinio darbingumo, nes minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad minėti atleidimo pagrindai yra skirtingi, t. y. turėtų būti taikomas tik vienas iš jų. Teismas, nagrinėdamas minėtus klausimus turėtų išreikalauti dokumentus iš Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos, kurie patvirtina pareiškėjo tarnybos santykių buvimą bei visą proceso eigą, kaip buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su pareiškėjo sveikatos tikrinimu bei galimu pareiškėjo atleidimu iš tarnybos, tai turėtų būti pareiškėjo teikti dokumentai, bei institucijų atsakymai ar priimti sprendimai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo argumentus, kad, pripažindama pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai, Krašto apsaugos ministerija siekė išvengti mokėti pareiškėjui 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo kompensaciją dėl invalidumo. Kompensacijų mokėjimą reglamentuoja KASOKTĮ 67 straipsnis. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pareikalauti duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi dėl kompensacijų mokėjimo, ar toks klausimas buvo svarstomas.

Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą, kad jis buvo diskriminuojamas, t. y. nebuvo traktuojamas taip kaip kiti profesinės karo tarnybos kariai, vienas iš kurių buvo pripažintas netinkamu tarnybai esant nustatytam tokiam pačiam darbingumo lygiui kaip ir pareiškėjo. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų pasiūlyti atsakovams pateikti įrodymus, patvirtinančius, ar atsakovų veiksmais nebuvo pažeistas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas“.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-136/2014 (t. 6, b. l. 156-1167) nustatytus nurodymus, kad šioje administracinėje byloje atsakovais turi būti ir Krašto apsaugos ministerija, ir Lietuvos kariuomenė. Tačiau teismas kartu atkreipia dėmesį į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktą nekorektišką aiškinimą, jog „teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų aiškintis, kuris iš minėtų (ar kitoks) profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo klausimų buvo keliamas tikrinant pareiškėjo sveikatą bei pareiškėjui teikiant dokumentus dėl jam nustatyto dalinio darbingumo, nes minėtas reglamentavimas suponuoja išvadą, kad minėti atleidimo pagrindai yra skirtingi, t. y. turėtų būti taikomas tik vienas iš jų“: toks aiškinimas suponuoja, kad, esą, sveikatos tikrinimas iš anksto (a priori) sietinas būtinuoju ryšiu su Įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais privalomo arba galimo atleidimo iš krašto apsaugos tarnybos pagrindais. Kitaip tariant, minėtas aiškinimas reiškia, kad sveikatos tikrinimas visuomet turėtų reikšti, jog tikrinamas asmuo turėtų būti pripažintas netinkamu krašto apsaugos tarnybai. Tačiau taip nėra ir negali būti, nes sveikatos tikrinimas turi būti objektyvus ir jis gali baigtis tiek išvada, jog tikrinamas asmuo yra tinkamas tarnybai, tiek priešinga išvada. Kitaip tariant, pagal teisinį reguliavimą nėra ir negali būti būtino ryšio tarp sveikatos tikrinimo (kuris gali baigtis išvada, jog pareiškėjas tinkamas eiti pareigas) ir atleidimo iš pareigų.

Šioje administracinėje byloje, kaip pabrėžė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-136/2014 (t. 6, b. l. 156-1167), būtina įvertinti, ar nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, susijusios su KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtu nutarimu (t. 5, b. l. 6, 59).

3.1. Įstatymo 65 straipsnio 3 dalis nustato, kad tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 32.1 punkte nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė. Ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija.

3.2. Teismas pabrėžia, jog KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtas nutarimas (t. 5, b. l. 6, 59) ir 2013 m. sausio 16 d. siuntimas KMEK (t. 1, b. l. 20) patvirtina, kad pareiškėjas į KMEK atlikti ekspertizės buvo siunčiamas tarnybos vietos karinio vieneto – Bataliono, kad būtų patikrinta jo sveikatos būklė ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo tarnybai, t. y. karinis vienetas, priešingai nei teigia K. G., įvykdė Nuostatų 32.1 punkto reikalavimus. KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę.

3.3. Iš Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimto nutarimo (t. 5, b. l. 6, 59) matyti, kad pateikiant ekspertinę išvadą pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtintus tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.), jų 3 skiltį (profesinės karo tarnybos karių, kariūnų, statutinių tarnautojų, atsargos karių, šaukiamų į mokymą ar pratybas, vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus karių savanorių ar vyresnių kaip šaukiamojo amžiaus asmenų, stojančių į karių savanorių tarnybą, sveikatos būklė) buvo įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė pagal 132.3 (inkstų akmenų pašalinimas ar pasišalinimas); 125.3 (spondiliozė, pasekmės be stuburo funkcijos sutrikimo arba nelabai ribojančios stuburo judesius); 82.2 (I, II laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra didelė rizika); 26.3 (endokrininis susirgimas, kai nesutrikusi organų funkcija); 27.2 (nutukimas ar svorio trūkumas); 49.2 (neryškūs nervų sistemos funkcijos sutrikimai); 65.3 (regėjimo sutrikimas); 74.4 (klausos pažeidimo požymiai) pozicijas. Pareiškėjas sutinkamai su lentelėmis pagal 3 skiltį yra tinkamas tarnybai dėl 125.3, 82.2, 26.3, 49.2, 65.3 sveikatos sutrikimų. Dėl 27.2 laikomas tinkamu, rekomenduojama pakartotinė ekspertizė po metų. 132.3 sutrikimas patenka į 4 lentelę, kurioje ekspertinių išvadų lentelės straipsniai, pagal kuriuos gali būti nusprendžiama šaukimą atidėti ar atlikti pakartotinę medicininę ekspertizę.

3.4. Teismas daro išvadą, kad Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtas nutarimas atitinka teisės aktų nuostatose numatytas procedūras, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

3.5. Ypač pabrėžtina, jog vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. Jokios kitos valstybinės institucijos ar įstaigos, taip pat ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, neturi teisės nustatyti kario tinkamumą ar netinkamumą tęsti karo tarnybą pagal sveikatos būklę. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimti individualūs aktai gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant apie kario tinkamumą tęsti tikrąją karo tarnybą, tačiau ne lemianti. Neįgalumo bei darbingumo lygius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau atitinkamo darbingumo lygio nustatymas profesinės karo tarnybos kariui savaime nesuponuoja pagrindo būti atleistam iš tarnybos dėl neįgalumo. Netgi teisės aktais nepakeitus neįgalumo teisinio reglamentavimo, neįgalumo asmeniui pripažinimas nesuponuotų absoliutaus pagrindo pripažinti asmenį netinkamu profesinei karo tarnybai, kadangi Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato pareigą atleisti iš profesinės karo tarnybos karį tik tuo atveju, jei jis dėl pripažinto neįgalumo negali tarnauti, o ne dėl paties neįgalumo pripažinimo fakto. Kaip jau minėta, KMEK 2013 m. sausio 22 d. individualiai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir priėmė ekspertinį nutarimą, kuriame konstatavo, kad K. G. yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Taigi, net atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjui išduotą jo darbingumo lygio pažymą, KMEK, kaip vienintelė kompetentinga karių sveikatos būklę tikrinanti institucija, nusprendė, kad K. G. yra tinkamas tęsti profesinę karo tarnybą. Todėl šiame kontekste pabrėžtina, kad teismo apklausto specialisto R. Š. paaiškinimai šiai administracinei bylai nėra reikšmingi. Lygiai taip pat nėra reikšmingas ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. SS-53 (t. 5, b. l. 9-11), kuriuo pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d.

4. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, nes tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos teismuose, o analogiškos KMEK išvados, net esant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjams palankiems sprendimams, teikiamos ir kitų pareiškėjų atžvilgiu (žr. pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3167-121/2010, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-748-764/2013).

III

Dėl Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. PK-1483

1. Pareiškėjas K. G. mano, kad jis buvo neteisėtai atleistas, nes Lietuvos kariuomenės vadas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 (t. 1, b. l. 17) pareiškėją atleido ne pagal Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, jog karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo, bet pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą, kuriame nustatyta, jog profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

2. Teismas akcentuoja, kad, priimant įsakymą Nr. PK-1483, galiojo Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtas nutarimas (t. 5, b. l. 6, 59), kurio teisėtumas bei pagrįstumas įvertintas šiame teismo sprendime. Minėtame Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Šiame kontekste paminėtina, kad Bataliono vado 2012 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-324 patvirtintuose pareiškėjo pareiginiuose nuostatuose, jų 4 punkte (t. 7, b. l. 21-23) įtvirtinta, jog specialisto pareigybei reikalinga ne mažesnė kaip E sveikatos grupė ir turi turėti galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą dėl sveikatos būklės tinkamumo PKT. Sveikatos grupių nustatymo profesinės karo tarnybos karių pareigybėms tvarkos apraše, jo 5.2.3 punkte (t. 7, b. l. 19-20), nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos grupė priskirtina trečiajai (kovinės paramos ir aprūpinimo) pareigybių grupei. Todėl šios aplinkybės įrodo, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją atleisti pagal Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, jog karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo.

3. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Bataliono vadas 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. IS-663 (t. 1, b. l. 28), atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau 140 kalendorinių dienų, pateikė duomenis krašto apsaugos ministrui dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir K. G. išleidimo į atsargą pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą. Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl (duomenys neskelbtini) K. G. atleidimo iš pareigų“ (t. 1, b. l. 18) pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 28 d. atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Šiame įsakyme pažymėta, kad karys su įsakymu supažindintas 2013 m. spalio 23 d., tačiau pasirašyti, kad susipažino, atsisakė. Atsisakymo pasirašyti faktas patvirtintas liudytojų – Bataliono personalo skyriaus – darbuotojų I. M. bei J. V. parašais. Teismo posėdžio metu J. V. papildomai paaiškino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas buvo supažindinamas su 2013 m. spalio 23 d. įsakymu (žr. pažymą apie teismo posėdį, t. 4, b. l. 104-108) ir atsisakė jį pasirašyti. Lietuvos kariuomenės vadas 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 (t. 1, b. l. 17) nutraukė 2013 m. lapkričio 8 d. profesinės karo tarnybos sutartį (t. 1, b. l. 29–30) su pareiškėju (duomenys neskelbtini) K. G. ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Su Įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. lapkričio 12 d. Teismo posėdžio metu J. V., dirbanti Bataliono personalo skyriaus viršininke, paaiškino (žr. pažymą apie teismo posėdį, t. 4, b. l. 104-108), kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 23 d. įsakymo priėmimo iki 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymo priėmimo tarnybinių pareigų neatliko, jis buvo pasiėmęs atsiskaitymo su kariuomene lapą ir atliko atsiskaitymo veiksmus. 2013 m. lapkričio 12 d. jis užpildytą atsiskaitymo lapą grąžino personalo skyriui. Personalo skyriaus darbuotojas apie Įsakymą pareiškėją informavo telefonu šio Įsakymo priėmimo dieną.

3.1. Minėta, kad pareiškėjas atleistas pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba). Tai, kad pareiškėjas sirgo daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, patvirtina 2012 m. spalio 5 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 087115, 2012 m. spalio 5 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 087116, 2012 m. lapkričio 30 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 088478, 2013 m. sausio 24 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080039, 2013 m. vasario 4 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080066, 2013 m. vasario 20 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 080125, 2013 m. gegužės 27 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 089260, 2013 m. birželio 19 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 089284, 2013 m. rugsėjo 23 d. laikinojo nedarbingumo pažyma Nr. 082784 (t. 2, b. l. 167–175). Iš šių pažymų matyti, kad K. G. nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. spalio 5 d., nuo 2012 m. spalio 6 d. iki 2012 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. gegužės 24 d. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas (duomenys neskelbtini); nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 2013 m. sausio 18 d. jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. vasario 1 d. ir nuo 2013 m. vasario 20 d. iki 2013 m. vasario 21 d. K. G. sirgo (duomenys neskelbtini); nuo 2013 m. birželio 19 d. iki 2013 m. birželio 20 d. K. G. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), o nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. – (duomenys neskelbtini). Bataliono vadas 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. IS-663 kreipėsi į krašto apsaugos ministrą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo. Atsakovų atstovai parodė, kad iš esmės kiekvienu atveju, kai asmuo serga daugiau nei 140 dienų yra priimamas sprendimas atleisti asmenį iš tarnybos. Pareiškėjas sirgimo trukmės fakto neginčija ir nenurodo, jog jo atžvilgiu būtų pasielgta blogiau nei su kitais į panašią padėtį patekusiais asmenimis.

Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatoje, kurią atsakovas taikė pareiškėjui, yra įtvirtinta dvi jos taikymo sąlygos: 1) susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių; 2) susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Toks normos aiškinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-1373-10. Pirmoji sąlyga įrodyta, dėl jos ginčo nėra.

3.2. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Lietuvos kariuomenė neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo susirgimas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė nėra tiesiogiai teisės aktais įgaliotos nustatyti kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu. Pagal Įstatymo 67 straipsnio 3 dalį, kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 „Dėl tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų“ patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir TTK) nuostatai (t. 7, b. l. 24-29). TTK nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Tarnybinio tyrimo komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos institucija, kuri nustato karių ir šaulių mirties ar žūties susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario ar šaulio tarnyba. Pagal TTK nuostatų 11.1 punktą Tarnybinio tyrimo komisija tyrimą pradeda sveikatos sutrikdymą patyrusio kario ar šaulio ar jų įgalioto asmens prašymo, taip pat mirusio kario arba šaulio šeimos narių ar jų įgalioto asmens prašymo pagrindu. Prašymas nustatyti, ar kario ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, pateikiamas komisijai adresu: Totorių g. 25/3, Vilnius. Prašymą pateikiantis asmuo kartu pateikia šiuos dokumentus: 1) mirties ar sveikatos sutrikdymo faktą patvirtinančius medicininius dokumentus (mirties liudijimą, ligos istorijos išrašus ir kt.); 2) kario ar šaulio asmens sveikatos istoriją (ne trumpesnę kaip 5 metų) iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose karys ar šaulys naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis; 3) mirties ar sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtinančius dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybinio tyrimo komisiją ir prašęs ištirti, ar jo susirgimai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Lietuvos kariuomenė, priimdama Įsakymą, turėjo, tačiau nepaisė duomenų, jog susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis K. G. buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, yra susiję su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Kadangi teisės aktai detaliai nustato sveikatos sutrikimo ryšio su tarnyba tyrimo procedūras, šis įrodymas gali būti gaunamas tik tokiu būdu, kokį nustato teisės aktai. Kitokiais įrodymais, taip pat ir specialistų apklausa, šis faktas negali būti patvirtinamas.

Kario sveikatos sutrikimas gali būti pripažintas susijusiu su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba tik konstatavus atitinkamus teisiškai reikšmingus tarnybos faktus ir aplinkybes. Prieš priimdama sprendimą, kad kario liga susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, Tarnybinio tyrimo komisija turi gauti tai patvirtinančią KMEK išvadą (TTK nuostatų 28 punktas).

3.2.1. Minėta, kad priimant įsakymą Nr. PK-1483, galiojo Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 priimtas nutarimas (t. 5, b. l. 6, 59), kurio teisėtumas bei pagrįstumas įvertintas šiame teismo sprendime.

3.2.2. Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog po medicininės ekspertizės atlikimo pareiškėjas sirgo (žr. t. 2, b. l. 167–175): (duomenys neskelbtini). Iš minimų ligų atliekant 2013 m. sausio 22 d. ekspertizę hipertenzinė liga buvo įvertinta, tonzilitas vertinamas tik tada, kai jis yra lėtinis, buvo neįvertintas blauzdos sužalojimas. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtintus tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.), jų 3 skiltį, vertinant kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumas, sužeidimus ir jų pasekmes, netinkamumą tarnybai lemia tik ryškūs anatominiai pakitimai, kai yra ryškūs, vidutiniškai ryškūs ar nežymūs ir stabilūs funkcijos sutrikimai. Kadangi tokių duomenų byloje nėra, pareiškėjo laikino nedarbingumo pažyma buvo pabaigta ir tuo jis pripažintas darbingu, tai nekilo pagrindo išvadai dėl to, kad pareiškėjui atliktina ekspertizė sutinkamai su Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 32.1 punktu. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų 32.2 punktas nustato, kad kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Iš pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. Laikinojo nedarbingumo pažymos Nr. 082784 matyti, kad jo trauma yra nelaimingas atsitikimas buityje. Įstatymas nenumato kokių nors karinės įstaigos pareigų ryšium su nelaimingu atsitikimu buityje, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikata galėjo būti tikrinama KMEK pagal šį punktą.

KMT karo medicinos gydytojams nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki pat pareiškėjo išleidimo į atsargą dienos dėl jo laikinojo nedarbingumo periodų, nesant objektyvių duomenų, ir įvertinus tai, kad K. G. 2013 m. sausio 22 d. buvo KMEK pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai, taip pat negalėjo kilti įtarimų, susijusių su galimais pareiškėjo sveikatos sutrikimais, dėl kurių gali keistis jo tinkamumas tarnybai. Sveikatos sutrikimai Ekspertinių išvadų lentelėje žymimi kodais 132.3 bei 27.2, nurodytu laikotarpiu nepaūmėjo. Teismas daro išvadą, kad KMEK ekspertai atsižvelgę į 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo išvadą bei civilinės sveikatos priežiūros įstaigos suformuotas pareiškėjo ligų eigos istorijas, tinkamai įvertino jo sveikatos būklę ir priėmė tinkamą sprendimą papildomai nesiųsti K. G. į KMEK.

3.2.3. Teismas negali, nesant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo, nustatyti ligų atsiradimo priežasčių. Teisme nustatant priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų atlikimo gali būti vertinami ne atskiri faktai, su kurių buvimu gali prasidėti liga, bet Tarnybinio tyrimo komisijos išvados pagrįstumas.

3.3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytos sąlygos, t. y. 1) susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių; 2) susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba, šioje administracinėje byloje yra nustatytos. Todėl buvo teisinis pagrindas priimti skundžiamą Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 (t. 1, b. l. 17).

4. K. G. nevykdė pareigų nuo 2013 m. spalio 28 d. (t. 1, b. l. 18; t. 2, b. l. 179), o Bataliono pateiktas tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjo paskutinė tarnybos diena 2013 m. lapkričio 8 d. (t. 1, b. l. 26–27; t. 2, b. l. 177-178). Taigi, pareiškėjo teiginys, kad jis laiku nežinojo apie išleidimą į atsargą ir toliau vykdė tarnybos užduotis, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas nenustatė, kad K. G. buvo atleistas iš tarnybos pažeidžiant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką ir terminus.

Įsakymas buvo priimtas kompetentingo pareigūno – Lietuvos kariuomenės vado. Įstatymo 38 straipsnio 4 dalis nurodo, kad teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai. Krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 1.2.2 punktu teisė nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu iki majoro imtinai suteikta Lietuvos kariuomenės vadui (t. 2, b. l. 180-182).

Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas. Skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Krašto apsaugos sistemoje fiksuoti pareiškėjo darbingumo sutrikimai nėra sietini su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba, todėl K. G. teiginiai, susiję su galimomis traumomis tarnybos metu ar esančiomis priežastiniame ryšyje su tarnybos pareigų vykdymu, atmestini kaip nepagrįsti.

5. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. PK-1483 „Dėl (duomenys neskelbtini) K. G. išleidimo į atsargą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

IV

1. Pareiškėjas K. G. taip pat prašo teismą priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo K. G. naudai 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Pabrėžtina, kad pagal Įstatymo 67 straipsnio 7 dalį dėl traumos ar ligos tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45–60 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, tačiau pagal Įstatymo 67 straipsnio 1 dalį trauma ar liga turi būti susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Šią sąsają gali nustatyti tik Tarnybinio tyrimo komisija, į kurią pareiškėjas ir turėtų kreiptis (Totorių g. 25/3, Vilnius. Prašymą pateikiantis asmuo kartu pateikia šiuos dokumentus: 1) mirties ar sveikatos sutrikdymo faktą patvirtinančius medicininius dokumentus (mirties liudijimą, ligos istorijos išrašus ir kt.); 2) kario ar šaulio asmens sveikatos istoriją (ne trumpesnę kaip 5 metų) iš sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose karys ar šaulys naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis; 3) mirties ar sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtinančius dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.)). Nors ir yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas neteko 45 proc. darbingumo, tačiau teismas negali, nesant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo, nustatyti ligų atsiradimo priežasčių. Teisme nustatant priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų atlikimo gali būti vertinami ne atskiri faktai, su kurių buvimu gali prasidėti liga, bet Tarnybinio tyrimo komisijos išvados pagrįstumas. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškėjo K. G. naudai 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją šiuo metu negali būti tenkinamas.

3. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas, todėl šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

administracinę bylą Nr. I-3336-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00408-2013-1) dalyje dėl reikalavimo panaikinti Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215 „Dėl K. G. atleidimo iš pareigų“ nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjo K. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.