Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Laimonui Jakui, atsakovės atstovui Arvydui Majerui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Lukui Ramonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Karo medicinos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl pažymos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. M. pateikė teismui skundą (I t., b. l. 1–3), kuriame prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos (toliau - Tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2012-05-18 ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2657 ir įpareigoti atsakovę pripažinti pareiškėją netinkamu profesinei karo tarnybai dėl sveikatos.

Pareiškėjo teigimu, išvada, kad jis yra tinkamas karo tarnybai, yra nepagrįsta, nes jis yra netekęs 50 procentų darbingumo. Pagal 2012-05-02 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 881, pareiškėjas negali kelti sunkumų, viršijančių 15 kg., negali ilgai stovėti, daryti staigių judesių, kelti krovinio rankomis, priverstinai lenkti liemenį, jam rekomenduota dirbti nepilną darbo savaitę ir tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Pareiškėjui turėtų būti taikomas Kriterijų 125.1 str., o ne 125.2 str. Pareiškėjas karo tarnyboje paliktas su D sveikatos grupe, tačiau negali būti paskirtas į jokias pareigas, nes dėl darbo apribojimų negali vykdyti elementarių karinių užduočių. Remiantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 38 str. 1 d. 9 p. pareiškėjas negali tarnauti Krašto apsaugos sistemoje, nes turi antros grupės invalidumą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, panaikinti Tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio nutarimo pažymą ir pripažinti, kad pareiškėjas nėra tinkamas profesinei karo tarnybai.

Atsakovė Karo medicinos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 49–51) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymėjo, kad atlikdama pareiškėjo medicinos ekspertizę Tarnyba vadovavosi Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1125 patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2008-11-24 įsakymais Nr. V-1142/V-1139 patvirtintais Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – Kriterijai). Tarnyba 2012-05-17 raštu Nr. MS-703 apskundė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012-05-02 sprendimą Nr. DL-1646, kuriame P. M. nustatytas 50 procentų darbingumas. Išnagrinėjusi šį skundą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2012-07-17 sprendimu Nr. SS-2354 pakeitė Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimą ir pareiškėjui nustatė 80 procentų darbingumą. Be to, Tarnyba pažymi, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas neįpareigoja Karo medicinos ekspertų komisiją pripažinti, kad asmuo netinkamas profesinei karo tarnybai, nes naudojamos skirtingos metodikos ir kriterijai. Pareiškėjui nustatyta juosmeninė stuburo dalies osteochondrozė, neįtraukta į Kriterijų 125.1 str. ligų sąrašą, todėl pareiškėjui pagrįstai taikytas Kriterijų 125.2 str. Pareiškėjo teiginys, kad turėdamas D sveikatos grupę jis negali užimti jokių pareigų krašto apsaugos sistemoje, prieštarauja krašto apsaugos ministro 2007-11-22 įsakymui Nr. V-1160, kuriame apibrėžtas karių tinkamumas tikrajai karo tarnybai pagal sveikatos grupes.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 40–41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo teiginius dėl negalėjimo tarnauti krašto apsaugos sistemoje, nes jis yra nedarbingas, paneigia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2012-07-17 sprendimas, kuriuo pareiškėjui nustatytas 80 procentų darbingumo lygis. Vienintelė institucija įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra Karo medicinos tarnybos Karo medicinos ekspertų komisija. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nėra įgaliota nustatyti kario tinkamumo karo tarnybai. Komisijos gydytojai išnagrinėjo visus medicininius dokumentus, išanalizavo pareiškėjo ligos istoriją, nuodugniai ištyrė sveikatos būklę, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Asmenys, kuriems nustatyta D sveikatos grupė yra tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą D sveikatos grupę, tinkami dalyvauti tarptautinėse operacijose, netinkami mokytis karo mokymo įstaigose.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai pareiškėjas P. M. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – Komisija) 2012-05-18 ekspertiniu nutarimu pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal D sveikatos grupę.

Pareiškėjas P. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2012-05-18 ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2657 ir įpareigoti atsakovę pripažinti pareiškėją netinkamu profesinei karo tarnybai dėl sveikatos (I t., b. l. 1–3).

Pagal Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1125 patvirtinus Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (toliau – Nuostatai), vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą, kurią įrašo į medicinos ekspertizės aktą. Komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo susipažinti su gydytojų ekspertinėmis išvadomis ir priimti ekspertinį nutarimą (48 p.). Ekspertiniai nutarimai, nurodžius sveikatos grupę, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numerius ir skiltį, įrašomi į: medicinos ekspertizės aktą; ekspertinio nutarimo pažymą; asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kt. dokumentus (53 p.). Vadovaujantis ekspertiniu nutarimu, rašoma ekspertinio nutarimo pažyma (54 p.). Į ekspertinio nutarimo pažymą įrašoma nustatyta asmens sveikatos grupė, ekspertinių išvadų lentelės straipsnių numeriai ir skiltys, kitos medicinos ekspertizės laikas. Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad Komisijos ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo ekspertinio nutarimo kopijos įteikimo asmeniui pasirašytinai. Nurodytas teisinis reguliavimas tvirtina, kad teisines pasekmes asmeniui sukelia ne ekspertinio nutarimo pažyma, o pats Komisijos ekspertinis nutarimas, kuris ir skundžiamas teismui.

Pareiškėjas P. M. prašo teismo panaikinti 2012-05-18 ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2657. Nors pareiškėjo reikalavimas dėl ekspertinio nutarimo pažymos Nuostatų 17 punkto prasme suformuluotas netinkamai, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio bei jo atstovo paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, jog iš esmės jis nesutinka su atliktos ekspertizės galutiniu rezultatu, t. y. su tuo, kad jis buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo valia kilusiame ginče yra išreikšta aiškiai, formalūs skundo reikalavimo trūkumai, negali būti pagrindu nenagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės.

KASOKTĮ 65 straipsnyje įtvirtintos bendrosios karių sveikatos priežiūros nuostatos. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje šio straipsnio 5 d. buvo nustatyta, kad karo prievolininkų, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, ir tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šio įstatymo prasme profesinė karo tarnyba patenka į tikrosios karinės tarnybos sąvoką (KASOKTĮ 2 str. 29 d.).

Karo prievolininkų, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius ir civilinę krašto apsaugos tarnybą, ir tikrosios karo tarnybos karių, civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą, šaulių, tarnaujančių koviniuose būriuose, sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo, taip pat kitų šaulių sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr.1125 patvirtini Karinės medicinos ekspertizės nuostatai. Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijai ir metodika nustatyta sveikatos apsaugos ministro ir krašto apsaugos ministro 2008-11-24 įsakymais Nr. V-1142/V-1139 patvirtintuose Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijuose.

Tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į Komisiją atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų: tinkamumą tolesnei karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus tikrosios karo tarnybos kariui sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai, kai jis atsisako gydymo karių sveikatos priežiūros ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepristato vienos iš minėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pažymos apie sveikatos būklės įvertinimą ir (ar) pradėtą gydymą. Ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija (32.1. p.); sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį (32.2. p.); tinkamumą tolesnei karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai praėjus nustatytajam laikotarpiui (32.3. p.); tinkamumą tolesnei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai prieš pratęsiant profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį (32.4. p.); tinkamumą tolesnei karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai prieš siunčiant mokytis, skiriant į tarnybą užsienyje ar vykstant į tarptautinę operaciją (32.5. p.).

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas P. M. į Komisiją Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Pirminės karių sveikatos priežiūros centro Klaipėdoje 2012-05-08 siuntimu Nr. KM-21 buvo siunčiamas Nuostatų 32.1. p. pagrindu, t. y. siekiant nustatyti jo tinkamumą tolesnei karo tarnybai ir jo sveikatos grupę (I t., b. l. 83–84). Pareiškėjo tarnybos bylos duomenys tvirtina, kad 2012-03-28 ekspertiniu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai ir jam nustatyta D sveikatos grupė. Kitas tyrimas numatytas 2016-03-28 (II t., b. l. 124). Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovės atstovas, pareiškėjas 2012 m. gegužės mėn. kreipėsi į Tarnybos Pirminės sveikatos priežiūros centrą Klaipėdoje (I t., b. l. 56) ir pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2012-05-02 išvadą Nr. 881, kuria jam nustatytas 50 procentų darbingumas (I t., b. l. 70). Dėl šios priežasties pareiškėjas, nelaukiant kito tyrimo datos, buvo siunčiamas į Kauno karinės medicinos ekspertizės komisiją jo sveikatos grupei ir tinkamumui profesinei karo tarnyba nustatyti (I t., b. l. 83–84). Komisija 2012-05-18 ekspertiniu nutarimu pripažino, kad P. M. yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal D sveikatos grupę (I t., b. l. 85–87). Remiantis šiuo ekspertiniu nutarimu, pareiškėjui P. M. 2012-05-18 buvo išduota ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 2657, kurioje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Karinės medicinos ekspertizės nuostatų Ekspertinių išvadų lentelės 125.2, 28.2, 49.3, 65.3 straipsnio 3 skiltį P. M. nustatyta D sveikatos grupė, jis pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai, pakartotinė ekspertizė numatyta po 6 mėnesių (I t., b. l. 53).

Nuostatų 3 p. nustatyta, kad Komisija, atlikdama medicinos ekspertizę, vadovaujasi KASOKTĮ, Karo prievolės įstatymu, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado įsakymais, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos vado patvirtintais komisijų veiklos nuostatais, Nuostatais ir kitais teisės aktais. Medicinos ekspertizės metu individualiai tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis (Nuostatų 40 p.). Komisijų nariai, laikydamiesi nustatytosios eilės tvarkos, atlieka medicinos ekspertizę: į medicinos ekspertizės aktą įrašo anamnezės, antropometrinius ir objektyvios apžiūros duomenis, sveikatos parametrus, klinikinių tyrimų ir konsultacijų rezultatus (Nuostatų 43 p.). Vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) ir apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą ligą (44 p.). Pagal Nuostatų 50 p., karinės medicinos ekspertizės metu ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta asmens sveikatos grupė – ar jis tinkamas karo, civilinei krašto apsaugos tarnybai ir/ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis ir pateikiama kita informacija, atsižvelgiant į medicinos ekspertizės tikslą. Dėl profesinės karo tarnybos karių tinkamumo pagal sveikatos būklę atlikti profesinę karo tarnybą gali būti priimtas vienas iš šių ekspertinių nutarimų: tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D, E, F, G) sveikatos grupę (61.7.1. p.); tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą A (B, C, D, E, F, G) sveikatos grupę; stebėti sveikatos būklę (61.7.2. p.); netinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą Z (O) sveikatos grupę (61.7.3. p.).

Esminiai pareiškėjo skundo argumentai yra tai, kad jo sveikatos būklė ir tinkamumas profesinei karo tarnybai turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2012-05-02 sprendimą jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumas, todėl pagal KASOKTĮ 38 str. 1 d. 9 p. jis negali tarnauti krašto apsaugos sistemoje. Be to, jo sveikatos grupei nustatyti turėjo būti taikomas ne Kriterijų 125.2. str., o Kriterijų 125.1. str. Kitų argumentų dėl to, kad atliekant pareiškėjo medicinos ekspertizę būtų netinkamai taikyta Kriterijų ekspertinių išvadų lentelė, padaryti sveikatos būklės nustatymo principų ir metodikos pažeidimai, pareiškėjas nepateikė.

Kaip nurodyta anksčiau, karinės medicinos ekspertizės metu asmens sveikatos būklė yra tikrinama individualiai, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis. Bylos duomenys tvirtina, kad ekspertizės metu buvo tikrinama pareiškėjo psichinė, stomatologinė, chirurginė, terapinė, neurologinė, oftalmologinė, otorinolargologinė ir dermatovenerologinė būklė. Visi pareiškėjo sveikatos būklę tikrinę gydytojai ekspertai pripažino, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai (I t., b. l. 85-87). Gydytojas V. Vaitkūnas įvertinęs anamnezę (gydytas dėl juosmeninės stuburo osteochondrozės, L4-L5-S1 spondilopatijos, L/S spondiloartrozės, L5-S1 disko prolapso ir L4-L5 disko protrūzijos), objektyvius klinikinio ištyrimo duomenis (stuburo judesiai skausmingi ir vidutiniškai riboti: pasilenkimas į priekį galimas rankomis pasiekiant kelius, atsilenkimai į šonus 10-0-10 amplitudės ribose), rentgenologinio tyrimo ir III lygio konsultanto neurochirurgo išvadą nustatė diagnozę: juosmeninė stuburo osteochondrozė (pagal TKL-10) M42.1., L4-L5-S1 spondilopatija – M 48.9., L/S spondiloartrozė, L5-S1 disko prolapsas ir L4-L5 disko protrūzija – M51.8. Vadovaudamasis Kriterijų 125.2 str. skyrė 5 laipsnių tinkamumo profesinei karo tarnybai apribojimą (I t., b. l. 82).

Profesinės karo tarnybos karių sveikatos būklė nustatoma pagal ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Pagal Kriterijų 125.2 str., profesinės karo tarnybos kariai, dėl stuburo ligų (M40-M43) ir jų pasekmių vidutiniškai ribojančių stuburo judesius pripažįstami tinkamais profesinei karo tarnybai. Kai yra ryškios, stabilios pasekmės, labai ribojančios stuburo judesius, profesinės karo tarnybos kariai, pagal Kriterijų 125.1 str., pripažįstami netinkamais karo tarnybai. Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinime nurodyta, kad 125.2 straipsnis taikomas tada, kai ligos padariniai vidutiniškai riboja stuburo judesius: deformuojančios spondiliozės reiškiniai, IIo skoliozė, įgyti fiksuotieji stuburo iškrypimai (iškrypimai ir osteochondropatinė IIo kifozė), liekamieji reiškiniai po slankstelių kūno kompresinio lūžimo. Šis straipsnis taikomas nustačius įgytą ar įgimtą krūtinės ląstos deformaciją, kai nustatomas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Kriterijų 125.1 str. taikomas, kai yra ryškūs judesių apribojimą sukėlusieji įgimti ar įgyti stuburo defektai ir deformacijos: III–IV° skoliozė; tuberkuliozinės kilmės spondilitas ir jo padariniai; slankstelių osteomielitas; ankilozinis spondiloartritas (nepriklausomai nuo išplitimo ar proceso formos); daugybinė deformuojanti spondiliozė (II–III stadija), ryškiai ribojanti stuburo judesius ar jos komplikacija – išioradikulitas; II–IIIo spondiliolistezė ar Io spondiliolistezė, kai ryškus ar nuolatinis skausmo sindromas; svetimkūnis stuburo smegenų kanale; pavieniai ar daugybiniai slankstelių kūno lūžimai ir stuburo deformacija.

Kaip matyti iš gydytojo V. Vaitkūno ekspertinės išvados, pareiškėjui nebuvo nustatyti ryškūs judesių apribojimą sukėlusieji įgimti ar įgyti stuburo defektai ir deformacijos dėl kurių turi būti taikomas Kriterijų 125.1 str. Pagrindo kitaip vertinti eksperto išvadą nėra. Pats pareiškėjas aplinkybių dėl kurių, jo manymu, turėjo būti taikytas Kriterijų 125.1 str. nenurodė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagrindo panaikinti Komisijos 2012-05-18 ekspertinio nutarimo pažymą nesudaro ir tai, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimu, pareiškėjui buvo nustatytas 50 procentų darbingumas. Kaip jau minėta, karinės medicinos ekspertizės metu asmens sveikatos būklė yra tikrinama individualiai. Byloje nustatyta, kad P. M. sveikatos būklė buvo tikrinta laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2012-05-18, aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad gydytojų ekspertų medicininės išvados yra neteisingos ir priimtos objektyviai neįvertinus pareiškėjo sveikatos būklės, nėra. Teismo vertinimu, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimas nėra teisinis pagrindas nuginčyti Komisijos ekspertų nustatytą pareiškėjo sveikatos būklę. Šiuo aspektu reikšminga ir ta aplinkybė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimas nėra galiojantis, nes šiuo metu ikiteismine tvarka yra nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio. Kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtinto atsakovės atstovas, tikintis, kad bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo darbingumo lygio ir buvo nuspręsta pakartotinį tyrimą atlikti 2012-11-26. Šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo ir negali pasinaudoti, nes su juo profesinės karo tarnybos sutartis nuo 2012-09-10 yra nutraukta.

Teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui yra reikšminga ir ta aplinkybė, kad krašto apsaugos ministro 2012-09-06 įsakymu Nr. P-861 nuo 2012-09-10 su pareiškėju buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis (II t., b. l. 46). Iš įsakymo matyti, kad profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta ne dėl jo sveikatos būklės, o pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 3 p., t. y. karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas). Pagal KASOKTĮ 48 str. 2 d., ginčai dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, skundas dėl neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad skundas dėl krašto apsaugos ministro 2012-09-06 įsakymo Nr. P-861 teisėtumo teisme nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra profesinės karo tarnybos karys, atleidimo iš profesinės karo tarnybos jis neginčija, pripažintina, kad iš esmės Komisijos 2012-05-18 ekspertinio nutarimo panaikinimas pareiškėjui negali sukelti jokių realių teisinių pasekmių. Tai yra dar vienas pagrindas P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo P. M. skundą nėra. Komisijos 2012-05-18 ekspertinis nutarimas ir jo pagrindu išduota 2012-05-18 ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 2657 paliktini galioti nepakeisti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.