- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eTA-560-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00438-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- L. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės L. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir Administratorius) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. B. 116,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat 5,35 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatais, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, savininkei. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.
3. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, pažymėjo, kad vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas pareiškėjas. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1 ir 2 p., 16 str. 2 d.).
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovės pareiškėjui 84,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 3,62 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje teismas atmetė pareiškėjo prašymą.
5. Teismas nurodė, kad Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai patvirtina, jog atsakovė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 116,55 Eur vietinės rinkliavos. Teismas vadovavosi teisiniu vietinės rinkliavos reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir konstatavo, kad atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Teismas nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl darė išvadą, kad iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).
6. Teismas pažymėjo, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. Teismas vadovavosi MAĮ 107 straipsnio 1, 2 dalimis, 68 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir sprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Teismas darė išvadą, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą šioje dalyje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.
7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovės 5,35 Eur delspinigius, susidariusius atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, teismas vadovavosi Nuostatų 83, 60 punktais, MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, todėl pareiškėjo prašymą priteisti delspinigius, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikė pagrįstu ir tenkino, delspinigius priteisiant už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
8. Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba. Teismas nurodė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas pažymėjo, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
9. Pareiškėjas Administratorius apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo prašymo reikalavimai dėl 32 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei dėl 1,73 Eur delspinigių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo, ir panaikintoje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimus dėl 32 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei dėl 1,73 Eur delspinigių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. priteisimo.
10. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, 107 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas todėl priėjo prie nepagrįstos išvados dėl priverstinio išieškojimo senaties taikymo reikalavimams dėl rinkliavos ir delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad MAĮ pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto MAĮ 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo pasibaigę senaties terminai neatnaujinami, jei tai nebuvo numatyta pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusio MAĮ nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad pagal MAĮ pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas daro išvadą, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalies formuluotė, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos iki 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad analogiškos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir teismų praktikoje. Pareiškėjas akcentuoja, kad vietinę rinkliavą apskaičiavo nepraleisdamas apskaičiavimo senaties termino, t. y. už 2018 m. ją apskaičiavo 2018 m. birželio 6 d., o už 2019 m. ją apskaičiavo 2019 m. kovo 15 d. Pareiškėjas pažymi, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas senaties terminas yra taikomas tik mokestinės prievolės apskaičiavimui arba perskaičiavimui, bet ne jos priverstiniam išieškojimui. Pareiškėjas daro išvadą, kad jis nepraleido vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priverstinio išieškojimo senaties terminų. Kadangi reikalavimas dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., buvo nepagrįstai atmestas, pareiškėjas daro išvadą, kad atitinkamai tais pačiais pagrindais nepagrįstai buvo atmestas išvestinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovei L. B. apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir delspinigių priteisimo.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų, susijusių su vietinės rinkliavos mokėjimu, nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu pagrįstai laikyta vietinės rinkliavos mokėtoja. Tačiau teismas, pritaikęs MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų metų senatį, atmetė pareiškėjo prašymo dalį priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius, susidariusius nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovės 84,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą bei 3,62 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas dėl 32 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 1,73 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., apeliaciniame skunde teigia, kad MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas negalėjo būti taikomas, nes šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., todėl reikalavimo senaties terminas nebuvo praleistas.
14. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nėra keliamas ginčas dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą, vietinės rinkliavos dydžio ir apskaičiavimo. Apeliacine tvarka tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė trejų metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą pareiškėjo prašymo reikalavimo daliai.
16. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
17. Iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusioje MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vietinės rinkliavos įsiskolinimą taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. kad šiam reikalavimui taikytinas trejų metų senaties terminas. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog: atsakovei 13 Eur vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2018 m. birželio 6 d. ir tai užfiksuota 2018 m. birželio 6 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešime Nr. 10152374; atsakovei 19 Eur vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2019 m. kovo 15 d. ir tai užfiksuota 2019 m. kovo 15 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimu Nr. 10880386. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Aplinkybė, kad pareiškėjo prašymas teisme buvo gautas 2023 metais, neturi teisinės reikšmės nustatant, ar buvo praleistas mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, nes jis (senaties terminas), vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, skaičiuojamas nuo kito momento, t. y. nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023, 2023 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-487-463/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-561-821/2023).
19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas daliai pareiškėjo prašymo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo buvo praleistas, todėl nepagrįstai tenkino tik dalį pareiškėjo prašymo reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovės L. B. 32 Eur (trisdešimt du eurus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir 1,73 Eur (vieną eurą 73 centus) delspinigių, apskaičiuotų nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.