Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiems I. M. (ji ir civilinė ieškovė), R. B. bei K. B., specialistui teismo medicinos ekspertui Vyteniui Valiukui, gynėjui advokatui Romualdui Matoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. U., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti 1 nepilnametį vaiką išlaikytinį, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal individualios darbinės veiklos pažymą (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

15. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 281 straipsnio 4 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog betarpiškai prieš autoįvykį automobilį „Audi A4“ vairavo būtent kaltinamoji G. U. ir niekas kitas. Antra, nagrinėjamas byloje autoįvykis tiesiogiai priežastingai techniniu požiūriu įvyko būtent dėl minėto automobilio „Audi A4“ vairuotojo (kaltinamosios G. U.), nepaisant kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimų, išvažiavimo kelio posūkyje į dešinę į priešinio eismo juostą, nuvažiavimo nuo kelio ir atsitrenkimo į pakelės medį, ką savo ruožtu tiesiogiai priežastingai sąlygojo tos pačios vairuotojos kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų įpareigojimų ir draudimų nevykdymas – vairavimas automobilio apsvaigus nuo alkoholio (daugiau nei 0,4 promilės) bei saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (pernelyg didelis greitis atsižvelgiant į kelio ir krovinio (apkrovos keleiviais) ypatumus). Byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių duomenų, kad kokius tai kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus būtų pažeidę ir kokia tai dalimi taip pat sąlygoję nagrinėjamos autoavarijos bei jos pasekmių kilimą dar ir kiti eismo dalyviai (be kaltinamosios). Trečia, bylos duomenys nekelia abejonių tuo, kad visi teismo medicinos specialisto konstatuoti kiekvienam iš nukentėjusiųjų kūno sužalojimai jiems buvo padaryti būtent nagrinėjamos autoavarijos (dėl greitai judančio automobilio atsitrenkimo dešiniuoju šonu į pakelės medį) metu. Teismui nekyla abejonių ir dėl to paties specialisto duotų išvadų dėl kiekvienam iš nukentėjusiųjų padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto (sunkumo). Ketvirta, pagal BK 281 straipsnio 4 dalį kvalifikuotina neatsargi apsvaigusio nuo alkoholio daugiau nei 0,4 prom. vairuotojo veika, sukėlusi bent vieno asmens sunkų sveikatos sutrikdymą, o nagrinėjamu atveju be tokio mąsto sveikatos sutrikdymo nukentėjusiai I. M., kartu yra sukelta dar ir lengvesnio mąsto pasekmės (atitinkamai nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas) dar dviem nukentėjusiems. Penkta, bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, jog kelių eismo saugumo taisykles kaltinamoji G. U. pažeidė ir sukėlė aukščiau konstatuotus nusikalstamus padarinius (įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus nukentėjusiems) tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šešta, teismas tiek valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro prašymu, tiek ir savo iniciatyva, pašalino iš jo aplinkybę, jog kaltinamoji automobilį betarpiškai prieš autoavarijos kilimą vairavo ne mažesniu kaip 120 km/ val. greičiu taip viršydama konkrečioje kelio atkarpoje leistiną kelių eismo saugumo taisyklėmis 90 km/val. greitį, kadangi tokios aplinkybės nepatvirtina nei byloje esantys objektyvaus pobūdžio duomenys, nei kaltinamosios, nukentėjusiųjų ir (ar) liudytojo parodymai bylą nagrinėjant teisme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis).

IV. Kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

16. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. U. bendrai su laiduojančia už ją A. Š. ir gynėju pateikė prašymą taikyti jos, kaltinamosios G. U., atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti perduodant už ją laiduojančios A. Š. atsakomybei be užstato. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamoji atitinka akumuliacinio ir imperatyvaus pobūdžio BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktais nustatytas sąlygas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui. Pirma, kaltinamoji pagal bylos duomenis nagrinėjamą neatsargų nusikaltimą įvykdė (nusikalto) pirmąjį kartą (1 t., b. l. 128). Antra, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei ir toliau teisiamajame posėdyje nagrinėjamą byloje nusikaltimą padariusi kaltinamoji G. U. savąją kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, viešai atsiprašė visus nukentėjusius, išgyvena dėl įvykio. Pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką laikoma, jog kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia) duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad kaltės ar atskirų kaltinimo aplinkybių nepripažinimas ar nevisiškas pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamoji savo kaltę pripažino nuosekliai, išsamius parodymus dėl teismo byloje nustatytų (inkriminuojamų) aplinkybių (punktas 1) teismui davė išskirtinai savo iniciatyva ir laisva valia, jokių naujų įrodymų, kt. duomenų, galėjusių išoriškai nulemti kaltinamosios poziciją dėl kaltės pripažinimo, byloje neatsirado, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kaltė imta pripažinti dėl to, kad kaltinamoji buvo priremta nenuginčijamų kaltę pagrindžiančių įrodymų ar kitokio išskaičiavimo. Negana to, kaltinamoji teisme pati teisingai nurodė ir patvirtino ne tik esmines, bet ir kitas, antraeiles veikos padarymo aplinkybes, išskyrus akivaizdžių aplinkiniams jos apsvaigimo nuo alkoholio požymių buvimą, dėl ko, teismo vertinimu, ji pati sąžiningai klysta, taip pat visiškai sutiko su jos veikos teisine kvalifikacija bei visiškai pripažino prievolę atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentėjusiems tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurios dalį (1000 Eur), neskaitant jos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiko išmokų, jau yra atlyginusi iki bylos nagrinėjimo teisme. Savo ruožtu gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį savo elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiajam, taip pat padėti teisėsaugos institucijoms aiškinantis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-137/2015, 2K-140/2015, 2K-88-976/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018 ir kt.). Nuo nusikaltimo aplinkybių tyrimo pradžios kaltinamoji, nors ir neturėdama tokios procesinės prievolės, padėjo ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, netrukdė tam, neklaidino ar pan. Kita vertus, kaltinamoji po nusikalstamos veikos lankė nukentėjusiąsias ligoninėje, rūpinosi jomis, teikė pavėžėjimo pas specialistus pagalbą, patirdama ir ženklių išlaidų tam, iki bylos išnagrinėjimo teisme visiškai patenkino savo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudiko atgręžtinį (regresinį) reikalavimą dėl netiesioginių nusikalstama veika padarytų nuostolių atlyginimo kompensavimo, iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos pagal išgales papildomai (po civilinės atsakomybės draudiko išmokų) laisvanoriškai atlygino nusikalstama veika tiesiogiai padarytų nuostolių (neturtinės žalos) nukentėjusiajai I. M., didesnė žalos dalis nebuvo atlyginta iš esmės dėl sudėtingos kaltinamosios turtinės padėties bei ir nesutarimo su minėta nukentėjusiąja dėl atlygintinos jai neturtinės žalos dydžio (teisingos sumos). Dėl aptartų aplinkybių visumos teismas sprendžia, jog nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo spręsti, kad kaltinamosios kaltės pripažinimas ir reiškiamas gailėjimasis nėra nuoširdus (yra apsimestinis). Trečia, pagal šalies kasacinio teismo suformuotą praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga konstatuotina nustačius ne tik žalos visišką ar dalinį atlyginimą, bet ir alternatyvą – įsipareigojimą ją atlyginti. Šios taisyklės kontekste svarbu pažymėti, kad per visą bylos teisminį nagrinėjimą kaltinamoji nuosekliai ir visiškai pripažino įstatymu nustatytą kaltininkui prievolę atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiam nuo jo asmeniui padarytą tiek turtinę, tiek teisingai nustatyto dydžio neturtinę žalą, prašydama teismą sumažinti šioje byloje atlygintinos neturtinės žalos dydį, nuosekliai pareiškė įsipareigojimą teismo papildomai galimo nustatyti dydžio neturtinę žalą atlyginti, jos sumokėjimui įsipareigojanti dėti visas pastangas, įskaitant civilinės atsakomybės draudiko, laiduotojos ir kt. asmenų pagalbą. To pagrindu teismas konstatuoja, jog iki sprendimo priėmimo kaltinamoji savo laisva valia iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą tiesioginę žalą (2 t., b. l. 144), taip pat įsipareigojo visiškai atlyginti ir teismo nustatyto dydžio likusią neturtinės žalos dalį pinigais, visiškai kompensavo nusikalstama veika padarytų netiesioginių nuostolių atlyginimą, bei bylos duomenys teismui teikia pagrindo manyti, kad kaltinamoji savo pasižadėjimus realiai įvykdys. Ketvirta, bylos duomenimis kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą (1 t., b. l. 128), per paskutinius metus laiko nei karto neįvykdė ir administracinių nusižengimų, tame tarpe ir eismo saugumo užtikrinimo srityje (1 t., b. l. 129). Kaltinamoji (duomenys neskelbtini), augina du moksleivius vaikus, vienas iš kurių nepilnametis (2 t., 106-108, 110-111), dirba – verčiasi individualia darbine veikla (2 t., b. l. 114-115, 142-143), aktyviai sportuoja (2 t., b. l. 112), gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų jos elgesiu iš bendruomenės narių nėra gavusi (1 t., b. l. 131; 2 t., b. l. 113), - visuma išvardintų aplinkybių teismui teikia pagrindą manyti, jog kaltinamoji G. U. ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, pati nagrinėjama veika buvo iš esmės atsitiktinė, teismo vertinimu, jau pats šios bylos procesas teisme turės pakankamą pozityvų prevencinį poveikį kaltinamosios elgesiui ateityje.

17. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos neatsargų pobūdį, ne didesnį nei rūšinis jos pavojingumo visuomenei laipsnį (kaltinamosios apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis buvo lengvas, atitiko maždaug tokio apsvaigimo masto vidurkį ir dar gana ženkliai nesiekė sunkaus, eismo saugumo taisyklių reikalavimas pasirinkti saugų važiavimo greitį kaltinamosios buvo neįvykdytas be tyčios ar didelio neatsargumo, chuliganiško siekio „pasirodyti“ ar pan., kas, teismo vertinimu, savo visuma atsveria didesnių nei minimalių pagal kvalifikuojamą baudžiamąjį įstatymą padarinių kilimo aplinkybės tam reikšmę), taip pat išskirtinai teigiamą kaltinamosios asmenybę, pripažindamas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybę - visišką bei nuoseklų prisipažinimą kalta, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatęs sunkinančių, teismas sprendžia kaltinamosios, jos gynėjo ir laiduotojos A. Š. prašymą patenkinti, atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją sesers A. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), šią bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis), nes teismui yra pagrindo manyti, kad atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji G. U. visiškai atlygins ar pašalins teismo nustatyto dydžio likusią neatlygintą nusikaltimu padarytos žalos dalį, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys įrodo, kad laiduotoja A. Š. yra kaltinamajai artimiausias žmogus ir vienintelis belikęs šeimos narys (tėvai mirę, o laiduotoja yra vienintelė sesuo), su kaltinamąja gyvena netoliese tame pačiame miestelyje, kone kasdien bendrauja ir sprendžia įvairius kasdienius vaikų ugdymo, jų auklėjimo, buities ir kt. klausimus, pagal bylos duomenis laiduotojos A. Š. reputacija nepriekaištinga, ji, būdama vyresniąja ir kartu vienintele seserimi, turi kaltinamajai akivaizdų autoritetą ir įtaką, jau ėmėsi pozityvių pokyčių kaltinamosios elgesiui po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo padariusių veiksmų, neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, gyvena šeimoje, augina ir auklėja nepilnametį vaiką, dirba nuolatinį darbą, darbe charakterizuojama išskirtinai teigiamai (2 t., b. l. 95-105, 145-148), todėl yra verta teismo pasitikėjimo, laidavimo terminas nustatytinas 1 m. 6 mėn., užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus tiek kaltinamosios, tiek laiduotojos asmeninę ir materialinę padėtis bei jų santykių pobūdį.

18. Teismo vertinimu, yra teismų praktiką atitinkantis faktinis pagrindas nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamai kaltinamajai G. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise, naudodamasi kuria ji nusikalto, t. y. draudimą 2 (dvejiems) metams vairuoti motorines kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), kurios terminą skaičiuoti nuo dokumento paėmimo dienos (2019 m. gegužės 7 d.) (1 t., b. l. 118). Pagrindo skirti daugiau (kitas) baudžiamojo poveikio priemones teismas nenustatė.

19. Kaltinamajai G. U. byloje yra paskirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (1 t., b. l. 116-118), ji paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina, kaltinamosios vairuotojo pažymėjimas perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialiąja teise vykdysiančiai institucijai. Procesinė prievartos priemonė – kaltinamosios nuosavybės teisių apribojimas, paliktina galioti iki visiško šio teismo nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo. Daiktinis įrodymas – po gelbėjimo operacijos likę nepataisomai sugadinto ir akivaizdžiai nelikvidaus automobilio „Audi A4“ liekanos, laikinai saugomos pas kaltinamąją G. U., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintinos (paliktinos visam laikui) teisėtai savininkei G. U.. Priteistinų atlyginti valstybei proceso išlaidų byloje nėra.

20. Byloje nukentėjusioji I. M. yra pareiškusi teisiamajame posėdyje patikslintą civilinį ieškinį su reikalavimu priteisti 411,59 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos (išlaidų ortopedo traumatologo paslaugoms, transportui, medikamentams ir medicininėms priemonėms bei nuostolių, atsiradusių dėl nepataisomai sugadintų drabužių) atlyginimą, 11500 Eur patirtai dėl nusikalstamos veikos neturtinei žalai atlyginti, taip pat 968 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai už civilinio ieškinio ir kt. procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme apmokėti. 2020 m. birželio 12 d. nutartimi teismas nusprendė, jog pagal nagrinėjamą nukentėjusios civilinį ieškinį, jo visiško ar dalinio patenkinimo atveju, pagal suformuotą teismų praktiką turi prievolę solidariai atsakyti eismo saugumo taisykles pažeidusi kaltinamoji ir jos civilinės atsakomybės pagal privalomojo draudimo sutartį draudikas akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau ir – draudimo bendrovė) (2 t., b. l. 75-76). Turtinės žalos ir proceso (bylinėjimosi) išlaidų faktai ir jų dydžiai ieškovės yra pagrįsti ne tik jos paaiškinimais, tačiau ir rašytiniais įrodymais, atsakovų nėra ginčijami, tačiau draudimo bendrovė, kaip vienas iš solidariųjų atsakovų (skolininkų), iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos laisvanoriškai atlygino 1/2 dalį (205,80 Eur) nagrinėjamos turtinės žalos (2 t., b. l. 82, taip pat ieškovės I. M. tokio fakto patvirtinimas teisme), dėl ko reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pastarąja dalimi turi būti atmestas. Reikalavimui atlyginti likusią ½ dalį nagrinėjamos turtinės žalos (205,80 Eur) abu solidarieji civiliniai bendraatsakoviai atsikerta pačios ieškovės (nukentėjusios I. M.) tiesiogiai priežastingai su kaltinamosios deliktu ir iš jo kilusiomis pasekmėmis susijusiu neatsargumu, kurį vertina dideliu ir sudarančiu faktinį pagrindą atleisti juos, bendraskolius, nuo pusės patirtos dėl delikto turtinės žalos atlyginimo prievolės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies numatytu juridiniu pagrindu (2 t., b. l. 79-81, kaltinamosios paaiškinimai teisiamajame posėdyje). Kaip neturtinė žala ieškovės buvo įvardintas ženklų laiką jos dėl patirtų sunkių kūno sužalojimų iškęstas bei ir šiuo metu epizodiškai jaučiamas (stubure ir dubens kauluose) fizinis skausmas, patirtas išgąstis, tebesitęsiantis stresas (neigiami dvasiniai išgyvenimai) tiek dėl dabartinės sveikatos būklės, tiek dėl jos ateičiai, ilgą laiką (iki 2020-06-21) trukęs nedarbingumas, tikėtinas dalies bendrojo darbingumo netekimas (jo nustatymo procedūra pradėta, tačiau dar nėra užbaigta, todėl teismo ir vertinama tik kaip tikėtina), patiriami nepatogumai dėl trauminės dviejų rankos pirštų pirštakaulių galų amputacijos, vis dar išliekančio dalinio šlapimo nakties metu nelaikymo, riboto dešiniosios rankos valdymo, kuris gydytojų teigimu tikėtinai išliks ir ateityje. Ieškovė visa tai, kas aukščiau aprašyta, įvertino 15000 Eur dydžio neturtine žala. Bylos duomenimis iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos draudimo kompanija ieškovei laisvanoriškai atlygino 3500 Eur, o kaltinamoji G. U. – 1000 Eur, neturtinės žalos (2 t., b. l. 83, 144, ieškovės I. M. patvirtinimai teisiamajame posėdyje), taigi iki šiol neturtinės žalos ieškovei I. M. yra atlyginta 4500 Eur. Reikalavimui atlyginti likusią reikalaujamą sumą (10500 Eur) neturtinei žalai atlyginti abu solidarieji civiliniai bendraatsakoviai, kaip ir turtinės žalos atveju, atsikerta pačios ieškovės (nukentėjusios I. M.) tiesiogiai priežastingai su kaltinamosios deliktu ir iš jo kilusiomis pasekmėmis susijusiu neatsargumu, kurį vertina dideliu ir sudarančiu faktinį pagrindą atleisti juos, bendraskolius, nuo patirtos dėl delikto turtinės žalos atlyginimo didesniu mastu (dalimi) prievolės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies numatytu juridiniu pagrindu (2 t., b. l. 79-81, kaltinamosios paaiškinimai teisiamajame posėdyje).

21. Byloje nėra ginčo dėl iš įstatymo kilusios kaltinamosios kartu su savo civilinės atsakomybės draudiku, kaip solidariai atsakingų už žalą civilinių atsakovų, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nukentėjusi nuo nagrinėjamo byloje neatsargaus nusikaltimo I. M. turi galiojančią reikalavimo teisę į jai turtinės ir neturtinės žalos padariusią kaltinamąją bei jos civilinės atsakomybės draudiką. Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuota ir išreikšta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali būti įgyvendintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali būti kaltininko nubaudimo priemonė ar bausmės dalis, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine išraiška turi būti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobūdžiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio praradimus ar kito neturtinio pobūdžio neigiamus padarinius jam.

22. Dėl pačios nukentėjusios (civilinės ieškovės) I. M. veiksmų, jų santykio su kaltinamosios deliktu bei įtakos iš jo kilusioms pasekmėms. Teismas byloje nustatė, jog nukentėjusioji dar delikto išvakarėse laiką leido kartu su atsakove I. M., važinėjosi tuo pačiu automobiliu į Kauno m., kartu su ja savo namuose maždaug lygiai vartojo stiprius alkoholinius gėrimus nusikaltimo įvykio išvakarėse (iki maždaug 2 val. nakties), taip pat šampaną 5-6 val. iki įvykio, ji žinojo, suvokė, nes matė, kad atsakovė yra akivaizdžiai dar neblaivi (neišsipagiriojusi), nes tai pagal bylos duomenis buvo akivaizdu (nukentėjusios R. B., liudytojo V. R. parodymai, duomenys apie alkotesterio parodymus (1,03 – 1,37 promilės iškvėptame ore yra apsvaigimas nuo alkoholio jau tokiu mastu, kad to nepastebėti nebeįmanoma). Pagal faktinius duomenis, nustatytus kaltinamosios, visų nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, autoavarijos įvykio vietos apžiūra, automobilio apžiūros ir techninės būklės nustatymo protokolu, teismo medicinos specialisto išvada, esančiais baudžiamojoje byloje, kartu nesant tai paneigiančių duomenų, nukentėjusi I. M. iki kaltinamosios delikto ir jo momentu automobilyje keleive aukščiau pažymėtomis aplinkybėmis važiavusi savo noru, negana to, pati būdama neblaivi ir prieš tai girtavusi su kaltinamąja, aktyviai dalyvavo sugėrovų aptarime poreikio prasimanyti dar alkoholio ir nusprendžiant tai padaryti būtent nuvažiuojant kaltinamosios vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini) (tik jos asmeniškai pažinties su pardavėja dėka ši kelionė turėjo prasmę ir faktiškai įvyko), kas reiškė, jog ne tik neprieštarauja, bet ir pritaria neblaivių asmenų kelionei automobiliu ir kad jį vairuotų būtent jai žinomai neblaivi kaltinamoji G. U.. Šių aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovių pozicija, jog pati žalos patyrusi nukentėjusioji (ieškovė) elgėsi labai neatsakingai, rizikingai, o jos neatsargumas vertintinas kaip iš esmės jau didelis. Minėta, jog bendraatsakovės, atsikirsdamos ieškiniui, aukščiau aptartas aplinkybes traktuoja kaip tiesiogiai priežastingai susijusias su kaltinamosios deliktu ir iš jo kilusiomis pasekmėmis, vertina jas kaip didelį nukentėjusios neatsargumą CK 6.270 straipsnio 1 dalies požiūriu ir laiko pagrindu jas, atsakoves, atleisti bent iš dalies nuo civilinės atsakomybės atlyginti ieškovei tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą CK 6.253 straipsnio 1 dalies tvarka. Tačiau be aukščiau aptartųjų, teismas byloje taip pat nustatė aplinkybę, jog betarpiškai prieš kaltinamosios sukeltą autoįvykį automobilio keleiviai, tame tarpe ir nukentėjusioji (ieškovė) I. M., prašė, ragino kaltinamąją sumažinti nesaugiu jų vertintą važiavimo greitį, taigi, ėmėsi veiksmų tam, kad išvengti galimos autoavarijos bei negatyviųjų jos padarinių atsiradimo, ar bent jau sumažinti tokių grėsmę, taip pat tikėtina (teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme) buvo prisisegusi saugos diržu. Visgi teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmoji grupė aplinkybių deliktinės civilinės atsakomybės požiūriu yra reikšmingesnė nei antroji ir lemia atlygintinos nukentėjusiajai (ieškovei) tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio mažinimą CK 6.253 straipsnio 1 dalies ir 6.270 straipsnio 1 dalies juridiniu pagrindu, kadangi pagal teismo nustatytas aplinkybes pati nukentėjusioji pirmos grupės aplinkybėmis prisidėjo prie kaltinamosios delikto (autoavarijos) įvykio, tuo tam tikra dalimi ir pati sukurdama rizikingą jos sveikatai ir gyvybei situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-15 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-383/2007, Vilniaus apygardos teismo 2007-08-29 nutartis apeliacinėje byloje Nr. 1A-772/2007 ir kt.). Kadangi teismas, kaip jau minėta aukščiau, kartu nustatė ir priešingą šiuo požiūriu aplinkybę – kad nukentėjusioji vėliau (betarpiškai prieš deliktą) visgi dėjo pastangas (ėmėsi veiksmų), kad jo išvengti (prašė, ragino kaltinamąją mažinti greitį), bus teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1-3 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis) šios konkrečios bylos aplinkybėmis nustatyti atsakovėms prievolę atlyginti 2/3 dalis ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos (šalies kasacinio teismo yra pritarta teismų praktikai, jog sunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą ar atėmus jam gyvybę, kad ir dėl neatsargumo, esminiais kriterijais nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti laikoma neturtinės žalos pasekmės ir ją padariusio asmens (asmenų) kaltė, kurie nėra lygiaverčiais su visais kitais CK 6.250 str. 2 d. požiūriu (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, Teismų praktika Nr. 29, 478 psl.). Tokiu būdu atlygintinos turtinės žalos dydis apskaičiuotinas taip : (411,59 Eur x 2 : 3) – 205,80 (draudimo kompanijos laisvanoriškai atlyginta dalis) = 68,59 Eur. Pagal apibendrintą iki 2019 m. šalies kasacinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos ją patyrusiam asmeniui dėl BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vidurkis buvo 9000 Eur. Teismo vertinimu, šios konkrečios bylos aplinkybės nesudaro pakankamo bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo nukrypti nuo tokios praktikos vidurkio, todėl ieškovės (nukentėjusios I. M.) dėl nagrinėjamos neatsargios nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala teismo vertinama 9000 Eur suma. Tokiu būdu atlygintinos neturtinės žalos dydis apskaičiuotinas taip : (9000 Eur x 2 : 3) – 4500 Eur (kaltinamosios ir draudimo kompanijos laisvanoriškai atlyginta dalis) = 1500 Eur. Dėl padarytų išvadų nukentėjusios I. M. civilinis ieškinys patenkintinas dalinai. Ieškovė, kaip minėta aukščiau, taip pat prašo pripažinti proceso (bylinėjimosi išlaidomis) jos išlaidas advokato teisinėms paslaugoms, surašant ieškinio procesinį dokumentą bei ją atstovaujant teisme. Teismas, atsižvelgiant į aplinkybes, kad nukentėjusioji advokato paslaugomis naudojosi išimtinai civilinio ieškinio pareiškimo tikslais, sprendžia civilinės ieškovės proceso išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti pagal civilinio proceso įstatymo taisykles (BPK 106 straipsnio 2 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisme patikslintas civilinis ieškinys tenkinamas tokia apimti : 1568,59 x 100 : (11.500 Eur + 411,59 Eur) = 13,17 proc., todėl būtent tokios dalies iš ieškovės faktiškai patirtų proceso išlaidų atlyginimas jai priteistinas iš atsakovių ir apskaičiuojamas taip : 968 Eur x 13,17 : 100 = 127,48 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68 straipsniais,

nusprendžia:

G. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį atleisti, perduodant jį pagal laidavimą sesers A. Š. atsakomybei be užstato 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti motorines kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, kurios pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 7 d.

Kardomąsias priemones specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (G. U. vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti, G. U. vairuotojo pažymėjimą perduoti skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę vykdysiančiai institucijai.

Patikslintą I. M. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jai solidariai iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. U. ir akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas – 304080146, buveinės adresas – Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilniaus m. : 1) 68,59 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 59 ct.) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, 2) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, 3) 127,48 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 48 ct.) patirtų proceso (bylinėjimosi) išlaidų advokato teisinei pagalbai parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme apmokėti.

Daiktinį įrodymą - po gelbėjimo operacijos likusias nepataisomai sugadinto ir nelikvidaus automobilio „Audi A4“ liekanas, laikinai saugomas pas G. U., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtai savininkei G. U..

Procesinę prievartos priemonę – G. U. nuosavybės teisių apribojimą, palikti galioti iki visiško šio teismo nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.