Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2019 m. liepos 17 d. nuo 18.40 val. iki 19.10 val. Panevėžio rajono Ramygalos miestelio Dariaus ir Girėno, Krekenavos gatvėmis, po to magistralinio kelio A8 Kaunas–Panevėžys atkarpa nuo Ramygalos miestelio iki Panevėžio miesto ribos bei Panevėžio miesto Ramygalos gatve vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant jo kraujyje didesnei nei įstatyme numatytai 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracijai, iki kol 2019 m. liepos 17 d. 19.10 val. Panevėžio mieste, Ramygalos gatvėje, ties posūkiu į Pažagienių kaimą, buvo sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos G. T. ir Panevėžio AVPK 1-ojo būrio patrulių kuopos vyriausiojo patrulio V. V., kurie alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0424, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 0968211, galiojančią iki 2019 m. rugsėjo 22 d., patikrinę A. Š. blaivumą, 2019 m. liepos 17 d. 19.19 val. nustatė jam 2,04 promilės girtumą, o patikrinus pakartotinai 2019 m. liepos 17 d. 19.38 val. minėtu alkoholio kiekio matuokliu A. Š. nustatė 1,78 promilės girtumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamajam A. Š. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo A. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamojo A. Š., liudytojo V. V. (policijos pareigūno) parodymai partvirtina, kad A. Š. 2019 m. liepos 17 d. vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų (19.19 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,04 promilės girtumas, o 19.38 val. – 1,78 promilės girtumas). Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nėra jokio pagrindo abejoti alkoholio kiekio matuoklio, tikrinimo metu turėjusio galiojantį patikros sertifikatą, rodmenimis. Duomenų, kad kaltinamasis būtų nesutikęs su tikrinimų rezultatais, nėra. Priešingai, kaltinamasis pasirašė tiek neblaivumo nustatymo akte, tiek ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 99), administracine tvarka baustas (b. l. 100–102), dirba (b. l. 98), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 71–74, 79–81), byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaltinamojo gynėjos prašymas atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį teisme palaikė kaltinamasis, jo gynėja ir laiduotoja sutikusi būti I. K.. Teismo posėdyje apklausta I. K. patvirtino, kad gyvena kartu su kaltinamuoju kaip šeima, kad kaltinamasis yra linkęs atsižvelgti į jos nuomonę ir išsakytas pastabas, todėl galvoja, kad tolesniam jo elgesiui turės teigiamos įtakos. Jos pajamos nėra stabilios, nes prižiūri neįgalų vaiką ir negali nuolat dirbti. I. K. neteista, administracine tvarka nebausta.

Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su I. K., jos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus I. K. apibūdinančius duomenis (neteista, administracine tvarka nebausta), teismas konstatuoja, kad I. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamojo gyvenimo draugė) ir kitų aplinkybių (gyvena kartu su kaltinamuoju, kuris yra linkęs atsižvelgti į jos nuomonę, pastabas, tarpusavio santykiai geri) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką A. Š..

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su gynėjos ir prokuroro pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties (pajamos nestabilios, dirba sezoninius darbus, išlaiko neįgalų vaiką), laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidurkį atitinkantis, t. y. 2 metų, laidavimo terminas.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 18 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Dėl prokuroro prašymo taikyti turto (kaltinamojo vairuoto automobilio) konfiskavimą teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).

Kaltinamasis nurodė, kad vairuotas automobilis priklauso jam. Nėra duomenų, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokuroras savo baigiamojoje kalboje. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai, kad šeimoje auga neįgalus vaikas, sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui automobilis ir byloje saugomas jo registracijos liudijimas grąžintinas kaltinamajam.

Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas jau nusprendė skirti jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metams 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo Panevėžio AVPK naudai išieškomos automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 22–28). O proceso išlaidomis pripažintinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (3,80 Eur) iš kaltinamojo priteistinos valstybei.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82–90) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Fiat Stilo“ (valt. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, esančioje Elektronikos g. 80, Panevėžyje, ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti A. Š..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, A. Š. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

A. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. Š. automobilio „Fiat Stilo“ (valt. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 17 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0782 8723, esančią AB SEB banke.

Priteisti iš A. Š. 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.