Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, besimokantis profesinėje mokykloje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 30 MGL (1 129,90 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemone – 1 metams uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 27 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 10 d., bauda sumokėta;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį (veika 2017 m. gegužės 18 d.), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metų draudimas vairuoti kelių transporto priemones – toliau vykdytina atskirai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. spalio 19 d., bauda sumokėta;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į bylą pateikti kvitai dėl baudos už ATP sumokėjimą (ROIK (duomenys neskelbtini) – sumokėta 50 Eur; ROIK(duomenys neskelbtini) – sumokėta 450 Eur; ROIK (duomenys neskelbtini) – sumokėta 500 Eur) (b. l. 5658).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. BK 243 straipsnio nuostatomis, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas bauda arba areštu.

Pagal teismų praktiką, vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017, 1A-29-316/2018).

Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, kurie pripažintini įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimai teisme, sutampantys su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Vilniaus probacijos skyriaus pateikti duomenys, išrašai iš Administracinių nusižengimų registro, administracinių nusižengimų bylų medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio ir baudžiamojo įsakymo duomenys), visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. Š. 2017 m. rugsėjo 17 d., 10.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); be to, jis 2017 m. gruodžio 24 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio fakto neneigia ir pats kaltinamasis.

Iš aukščiau nurodytų nagrinėjamos baudžiamosios bylos įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baužiamojoje byloje Nr. 1-486-929/2017 buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – 30 MGL (1 129,90 Eur) dydžio bauda ir BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus. Paminėtame nuosprendyje nėra nurodytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas, šis nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 27 d., todėl darytina išvada, kad kaltinamajam R. Š. nuo 2017 m. balandžio 27 d. yra uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis R. Š. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jam buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes. Tai patvirtina ir byloje esantys Vilniaus probacijos skyriaus pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiui, kuriuo kartu su bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, R. Š. buvo iškviestas į Vilniaus probacijos skyrių ir probacijos pareigūnų 2017 m. gegužės 17 d. buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu bei baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – vykdymo sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 5, 11-12). Tai kaltinamasis R. Š. patvirtino tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir rašydamas pasiaiškinimą Vilniaus probacijos skyriui (b. l. 17, 33). Iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis R. Š. nuo 2017 m. gegužės 17 d. neabejotinai suprato, jog vairuodamas transporto priemones, jis pažeis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas, taip pat suprato ir žinojo gręsiančias tokio elgesio pasekmes. Svarbu ir tai, jog kaltinamasis Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad 2017 m. gegužės 18 d., 10.15 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, jam buvo paskirta 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda, kurią kaltinamasis teigia su močiutės pagalba sumokėjęs. Nepaisant to, net ir žinodamas, kad jam už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis vis tiek 2017 m. rugsėjo 17 d. vairavo transporto priemonę, o jau žinodamas, kad už tokią savo nusikalstamą veiką jis yra nuteistas, kaltinamasis vis tiek dar kartą – 2017 m. gruodžio 24 d., vairavo transporto priemonę.

Visi šie nurodyti faktiniai duomenys sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis R. Š., būdamas 2017 m. gegužės 17 d. tinkamai informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes, suvokdamas, jog vairuodamas transporto priemones, jis vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, veikdamas tiesiogine tyčia, 2017 m. rugsėjo 17 d. ir 2017 m. gruodžio 24 d. vairavo transporto priemonę, nors tokios būtinybės (būtinojo reikalingumo) tikrai nebuvo. Pakartotinis transporto priemonių vairavimas bei kaltinamojo pozicija teisiamojo posėdžio metu (iš esmės nenurodė, kad gailėtųsi dėl tokio savo elgesio; nors kaltinamasis nurodė, kad neigiamai vertina savo veiksmus, teismo nuomone, jis nevertina savo elgesio kritiškai: klausė, kada jam bus grąžintos teisės, nurodė mažareikšmes priežastis, dėl ko vairavo transporto priemones 2017 m. rugsėjo 17 d. ir 2017 m. gruodžio 24 d.) rodo, kad jo veiksmai pasižymi piktybiškumu, sistemiškumu ir negali būti vertinami kaip neesminiai. Be to, kaltinamajam teismo nuosprendžiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad toks atvejis, dėl ko kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nepasikartotų. Tačiau kaltinamasis R. Š. nepaisė šio draudimo, parodė savo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką, o kitų nei patraukimas atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį priemonių šiuo atveju BK ir BVK numatytų nėra.

Minėta, jog kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė taikoma nuo teismo nuosprendžio, kuriuo ji paskirta, įsiteisėjimo, t. y. nuo 2017 m. balandžio 27 d. R. Š. yra uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus. 2017 m. balandžio 5 d. šis draudimas jam dar nebuvo taikomas. Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis R. Š., vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir pakartotinai 2017 m. rugsėjo 17 d. bei 2017 m. gruodžio 24 d. vairavęs transporto priemones, kai jam tai buvo uždrausta, vieninga tyčia siekė nevykdyti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. Š. įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. jis, įsiteisėjus 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vieneriems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos nevykdė, kadangi 2017 m. rugsėjo 17 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. Š. 2017 m. gruodžio 24 d. 10.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokios nuomonės dėl veikos tęstinumo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

Tuo tarpu dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo, kad jis, įsiteisėjus 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vieneriems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, jos nevykdė, 2017 m. balandžio 3 d. 14.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, t. y. vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, R. Š. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių (dėl 2017 m. balandžio 3 d. įvykio; BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (vengta vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones), jos pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, tyčinis, tęstinis baudžiamasis nusižengimas), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos nevykdymo teisines pasekmes, t. y. galimą naują teistumą, vis tiek ne kartą vairavo transporto priemonę net ir po to, kai už analogišką veiką buvo nuteistas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (nors kaltinamasis teisme neigiamai vertino savo elgesį, iš kitų jo paaiškinimų matyti, kad jis nuoširdžiai nesigaili dėl tokio savo elgesio, jį stengiasi pateisinti mažareikšmėmis pasekmėmis, be to, pakartotinai nuolat vairuoja, kai tai jam uždrausta teismo), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, šiuo metu mokosi, dirba, turi sugyventinę, kuri laukiasi, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, tačiau, kaltinamojo teigimu, baudas jam padeda sumokėti močiutė, šiuo metu teistas tris kartus, įskaitant ir už analogišką nusikalstamą veiką. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo iš anksto informuotas apie tokio savo elgesio, t. y. baudžiamojo poveikio nevykdymo, pasekmes; taip pat į tai, kad tęstinę nusikalstamą veiką, dėl kurios nagrinėjama ši baudžiamoji byla, jis įvykdė jau po to, kai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškų kaltinamojo veiksmų ir netgi jam jau buvo išaiškinta dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o ši tęstinė veika buvo užbaigta po to, kai kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 243 straipsnį teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau ir tai jam nesutrukdė pakartotinai vairuoti transporto priemonę; be to, kaltinamajam ne kartą buvo skirtos baudos už administracinius nusižengimus, taip pat jam buvo skirta bauda ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, įvykdymą, kurios, jo teigimu, buvo sumokėtos, tačiau pats kaltinamasis prisipažino, kad baudas jam padeda sumokėti močiutė, taigi pats kaltinamasis visų neigiamų administracinės nuobaudos ar bausmės pasekmių nepatiria, o paskirtos baudos teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. Š. už tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, įvykdymą, skirtina griežtesnė BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jos dydį nustatant neženkliai didesnį nei šios bausmės vidurkis, taikomas už baudžiamąjį nusižengimą, t. y. skirtina 30 parų arešto bausmė. Įvertinus tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis nurodė, jog baudą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu jis sumokėjo, be to, bauda vykdoma kita tvarka nei areštas, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, siekdamas vykdymo aiškumo, nebendrina su 2017 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamai veikai, nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

P. R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje (dėl tęstinės veikos, susijusios su 2017 m. rugsėjo 17 d. ir 2017 m. gruodžio 24 d. įvykiais), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. Š. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, šią bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

I. R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (dėl veikos, susijusios su 2017 m. balandžio 3 d. įvykiu), nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, kai paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali, nuteistojo prašymu, nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.