Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Auksei Lipkevičienei, gynėjui adv. Gvidui Byčiui, nukentėjusiajam A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2012-11-08 pagal BK 187 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 1 metus 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2012 m. rugpjūčio 19 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką – ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį, be jokios priežasties tyčia medine lazda sudavė A. B. mažiausiai septynis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės alkūnės sąnario, viršugalvio ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimus, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, alkūnės sąnaryje, muštinę žaizdą pakaušyje, dešinės rankos trečio piršto antro pirštikaulio ir pakauškaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio kaktinės skilties projekcijoje su smegenų sumušimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas specialistas A. J. patvirtino paminėtas išvadas. Jis taip pat paaiškino, kad asmuo, patyręs nustatytus sužalojimus, galėjo atlikti įvairius veiksmus ir tik kitą dieną kreiptis į gydymo įstaigą. Specialisto nuomone, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti A. B. sužalojimai galvoje negalėjo būti padaryti koncentruotai dešine ranka smogiant lazda smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusysis atsitrenkė į sieną. Jeigu būtų suduotas labai stiprus smūgis lazda, turėjo būti nustatyti galvos smegenų sumušimo požymiai kontakto zonoje, o ne priešingai (kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio kaktinės srities projekcijoje), kaip šiuo atveju. Jei būtų nurodyti sužalojimai kaktinėse priekinėse, ar smilkinių dalyse, tada įvykio aplinkybės atitiktų. Tuo pačiu A. J. pažymėjo, kad labai dažnai medicininiuose dokumentuose nebūna užrašyti (aprašyti) visi sužalojimai, todėl ir šiuo atveju arba A. B. gydę medikai neaprašė visų sužalojimų, arba sužalojimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš medicininių dokumentų galvoje padaryta žaizda kraujavo (ją siūti nukentėjusysis atsisakė), o tai reiškia, kad sužalojimas padarytas naujai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 11-14 T. 1) matyti, kad A. B. sodyba yra (duomenys neskelbtini) rajone. Įvažiavimas į sodybą yra pietinėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, jis apsodintas tujomis, vartų nėra. Įvažiavimo pabaigoje 30 metrų atstumu nuo gatvės yra vasaros virtuvė (vasarnamis), prie kurios įėjimo yra 3 betoniniai laipteliai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Iš to galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis A. B. buvo sužalotas būtent tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis, kurias apklausiamas nurodė tiek jis pats, tiek įvykio metu šalia buvusi liudytoja A. B.. Tai yra, kad 2012 m. rugpjūčio 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) rajone A. B. sėdint ant vasarnamio, kuriame gyveno jo buvusi sutuoktinė su vaikais, laiptų, priėjęs kaltinamasis R. Š. lazda sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, o šiam parkritus dar eilę kartų smogė į įvairias kūno vietas, padarydamas specialisto išvadose konstatuotus sužalojimus. Būtent tokias įvykio aplinkybes nukentėjusysis ir liudytoja A. B. išsamiai, nuosekliai ir vienodai aiškino buvus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo parodymus minėti asmenys patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, o A. B. – taip pat ir akistatos su R. Š. metu. Dar daugiau – kitą dieną po nagrinėjamo įvykio atvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių nukentėjusysis A. B. taip pat nurodė, kad jį sumušė R. Š., kas užfiksuota medicininiuose dokumentuose, o kaip matyti iš liudytojos V. P. parodymų, kitą dieną po sužalojimo A. B. jai irgi patvirtino, jog nukentėjusįjį sumušė kaimynas R. Š.. Be to, ši liudytoja (A. P.) matė ir kraujo žymes ant vasarnamio laiptų, tai yra kaip tik toje vietoje, kurioje, remiantis A. B. ir A. B. parodymais, nukentėjusysis buvo sumuštas R. Š.. Kad parodymus apie tai, jog A. B. sužalojo kaltinamasis, tiek nukentėjusysis A. B., tiek liudytoja A. B. davė gera valia, nieko neverčiami ir neįtakojami, patvirtino ir ikiteisminį tyrimą atlikęs tyrėjas G. V.. Netikėti nukentėjusiojo A. B. ir liudytojos A. B. parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad šie asmenys, nors ir pažinojo kaltinamąjį R. Š., tačiau, kad jų santykiai būtų priešiški, nenustatyta. Atvirkščiai, ir nukentėjusysis, ir minėta liudytoja R. Š. charakterizuoja iš esmės teigiamai, kad tarp A. B. ir R. Š. nėra buvę jokių konfliktų patvirtino ir kaltinamojo kaimynė A. P.. Todėl ir apkalbėti kaltinamojo R. Š. šiems asmenims nėra jokio pagrindo. Be to, jau kitą dieną po įvykio, kiekvienas iš šių asmenų, atskirai vienas nuo kito, A. B. medikams, o A. B. – savo mamai, patvirtina, jog nukentėjusįjį sumušė būtent R. Š..

Kaip jau minėta, kaltinamasis R. Š., neneigdamas jog 2012-08-19 vakare bendravo su nukentėjusiuoju ir liudytoja A. B. (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) namo, nurodė, jog smurto prieš A. B. nevartojo, o nukentėjusysis sužalotas nebuvo, jokio konflikto tarp jų irgi nebuvo. Kaip tvirtina kaltinamasis, matė jis A. B. ir kitą dieną, tai yra 2012-08-20, tačiau ir tuo metu nukentėjusysis sužalotas nebuvo, niekuo nesiskundė. Tačiau kaltinamasis R. Š., aiškindamas įvykio aplinkybes, skirtingai negu nukentėjusysis ir įvykio liudytoja A. B., nebuvo nuoseklus, jo parodymai keitėsi. Pirmą kartą apklausiamas, praėjus trims savaitėms po A. B. padarytų sužalojimų, kaltinamasis apskritai neprisiminė, ar 2012-08-19 buvo susitikęs su nukentėjusiuoju (b. l. 91 T. 1). Tuo tarpu sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimą, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaltinamasis pripažino, kad konfliktas tarp jo ir A. B. 2012-08-19 buvo, pripažino, kad galėjo jie ir apsistumdyti, tik abejojo, ar jis galėjo padaryti tokius sužalojimus, kokie nustatyti nukentėjusiajam. Todėl teismas nesiremia kaltinamojo parodymais, kad 2012-08-19 vakare smurto prieš A. B. jis nevartojo, kaip nenuosekliais, keliančiais abejonių dėl jų tikrumo bei prieštaraujančiais kitiems, jau paminėtiems, įrodymams, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad R. Š. tvirtina matęs nukentėjusįjį sveiką ir nesužalotą ir kitą dieną, tai yra 2012-08-20. Tačiau be paties A. B. ir liudytojos A. B., tai paneigia ir liudytojas E. S., kuris nurodė, kad jau 2012-08-20 ryte paskambinęs asmuo vardu P. paprašė parvežti A. B. iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kadangi ten įvyko kažkoks konfliktas. Jau ryte, apie 9 val., sužalotą ir kruviną A. B. taip pat matė ir liudytoja A. P..

Kaip matyti iš specialisto A. J. paaiškinimo, A. B. užfiksuoti sužalojimai negalėjo būti padaryti tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodo nukentėjusysis ir liudytoja A. B., kadangi tokiai išvadai duoti trūksta medicininių duomenų. Baudžiamajame procese nei vienam iš įrodymų negali būti suteikiamas pranašumas prieš kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (BPK 20 str.). Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina. Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys yra įrodymai, vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranašumo prieš kitus įrodymus. Specialisto parodymai ar paaiškinimai teismų praktikoje nelaikomi savarankiška įrodymų rūšimi (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-272/2012, 2K-P-78/2012 ir kt.). Taigi nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos specialisto paaiškinimais, nesusietais su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju specialisto paaiškinimas prieštarauja byloje surinktiems ir BPK nustatyta tvarka patikrintiems įrodymams, kurių patikimumas, kaip jau konstatuota anksčiau šiame nuosprendyje, teismui abejonių nekelia. Be to, kaip matyti iš A. J. paaiškinimo, labai dažnai medicininiuose dokumentuose nebūna užrašyti (aprašyti) visi sužalojimai, todėl, specialisto tvirtinimu, ir nagrinėjamu atveju arba A. B. gydę medikai neaprašė visų sužalojimų, arba sužalojimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis. Liudytojas R. B., tai yra gydytojas traumatologas, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirmasis apžiūrėjęs nukentėjusįjį A. B. ir suteikęs jam pirmąją pagalbą, taip pat patvirtino, jog praktikoje tiek jis, tiek kiti medikai gana dažnai medicininiuose dokumentuose aprašydami pacientų patirtų sužalojimų pobūdį, kiekį, išsidėstymą, dėl didelio pacientų kiekio, sunkios ligonio būklės, jų visų neaprašo, o nurodo tik pagrindinius, dėl kurių gali grėsti pavojus gyvybei, taip pat tiksliai neaprašo ir sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos. Kad atvežus A. B. į VšĮ (duomenys neskelbtini) jo būklė buvo sunki, matyti iš to, kad nedelsiant nukentėjusysis buvo pervežtas į KMUK. Dėl išvardintų priežasčių daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju sužalojimai nukentėjusiajam A. B. buvo padaryti kaltinime R. Š. nurodytomis aplinkybėmis (o ne kitomis), tačiau medicininiuose dokumentuose nebuvo aprašyti visi padaryti sužalojimai.

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-125/2014, 2K-390/2013 ir kt.) svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra tai, kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad įvertinus surinktus bei ištirtus įrodymus, sujungus juos į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertinant visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste, pagrįstai galima daryti išvadą, jog A. B. sužalojo būtent kaltinamasis R. Š..

Kaip matyti iš specialisto išvadų, A. B. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo pakauškaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžimai (kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais su smegenų sumušimu). Ši trauma įvyko dėl R. Š. suduotų smūgių lazda nukentėjusiajam A. B. (arba nuo tiesioginio smūgio, arba nuo smūgio nugriuvus ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką plokščią paviršių). Nėra abejonių, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir padarinių, tai yra pakauškaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nenustatyta, kad tarp veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos A. B. sveikatos sutrikdymui. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas veikiant tyčia. R. Š., suduodamas visą eilę smūgių nukentėjusiajam, nesirinko į kurias kūno vietas teks tie smūgiai. Šiuos smūgius kaltinamasis sudavė atsinešta lazda, tai yra įrankiu, kuris tik padidina suduodamų smūgių poveikį, jų stiprumą. Taigi kaltinamasis R. Š. neabejotinai suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad gali jį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai patvirtina ir tolesni jo veiksmai. Po smūgių, pamatęs, kad nukentėjusysis nugriuvo, jis ne tik A. B. nesirūpino, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, bet pasižalino iš įvykio vietos. Nesidomėjo nukentėjusiojo sveikata R. Š. ir kitomis dienomis.

Teisingai kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Tokios nusikalstamos veikos motyvas – chuliganiškos paskatos, yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir nukentėjusysis nors vienas kitą ir pažinojo, tačiau priešiški santykiai tarp jų nebuvo susiklostę. To nepatvirtino nei vienas iš minėtų asmenų, taip pat ir liudytojos A. B., A. P.. R. Š. tiesiog atsinešė medinę lazdą ir be jokios priežasties pradėjo mušti ja nukentėjusįjį. Toks kaltinamojo elgesys prieštaravo viešojo elgesio taisyklėms, tokiu elgesiu kaltinamasis parodė aiškų žmogaus ir visos visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, pademonstravo atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatė save aplinkiniams.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus.

R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad atlygino (jo brolis) nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką R. Š. padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Kad jis 2012-08-19 vakare vartojo alkoholinius gėrimus (buvo girtas), neneigia ir pats kaltinamasis, kad R. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo stipriai neblaivus, patvirtino ir liudytoja A. B., kurios parodymais, kaip jau minėta, netikėti teismas neturi pagrindo. Todėl teismo nuomone, išgertas alkoholis tikrai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas, įvykio liudytojų charakterizuojamas teigiamai (b. l. 78-80 T. 2), yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau, kaip minėta, nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat R. Š. baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 79-80 T. 1), yra padaręs dar vieną nusikalstamą veiką (b. l. 76-78 T. 1). Atsižvelgiama ir į kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį – buvo suduotas ne vienas smūgis, tai padaryta panaudojant lazdą, kas tiek nusikaltimą, tiek patį asmenį daro pavojingesnius. Įvertinama taip pat ir tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ilgalaikių pasekmių nesukėlė, jų padarinių A. B. nejaučia. Į visa tai atsižvelgtina nustatant skirtinos sankcijoje numatytos bausmės dydį.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1852,25 litų sumai dėl turtinės žalos, susijusios su A. B. gydymo išlaidomis, atlyginimo. (b. l. 34-36 T. 1). Civilinis ieškinys yra pagrįstas – nukentėjusysis buvo gydytas ilgą laiką, jam buvo suteikta visa eilė medicininių paslaugų, atlikti įvairūs tyrimai. Tai buvo pasekmė nusikalstamų R. Š. veiksmų. Paslaugų dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl jis tenkintinas (BPK 115 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p ir paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p ir 9 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu – griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, su 2012-11-08 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-05-09.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013-05-19 iki 2014-05-09, taip pat nuo 2011-11-09 iki 2011-11-11 (remiantis 2012-11-08 teismo nuosprendžiu).

Kardomąją priemonę, suėmimą, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Priteisti iš R. Š. 1852,25 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt du litus dvidešimt penkis centus) Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo A. B. gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).