Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. V. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria nutarta atmesti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas (pareiškėjas) Č. V. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydamas išdėstyti teismo sprendimą 24 mėnesiams. Teigė, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) Č. V. siekia panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį ir prašo tenkinti jo prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Atskirajame skunde teigiama, kad apelianto gaunamos pajamos yra nedidelės, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, apeliantas turi daug išlaidų, darbo sutartis galioja iki šių metų pabaigos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) Č. V. atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymo turinį ir kitą bylos medžiagą, pagrįstai netenkino jo prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus arba, tais atvejais, kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo savanoriškai (CPK 281 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto. Tačiau proceso įstatymas suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Ši teismo teisė įgyvendinama nustatant bylą pralaimėjusiam asmeniui (skolininkui) terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo klausimą atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu teismas kartą jau buvo atidėjęs (išdėstęs) teismo sprendimo vykdymą, t. y. nutolinęs išieškotojui (nagrinėjamu atveju – ieškovei) galbūt palankių teisinių padarinių, galinčių atsirasti teismo sprendimo įvykdymo atveju, atsiradimą, dar kartą tenkinti skolininko (nagrinėjamu atveju – atsakovo) prašymą ir atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą galima tik esant itin išimtinėms aplinkybėms (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-429/2012 ir kt.).

Minėta, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu išdėstė apeliantui priteistos sumos sumokėjimą 12 mėnesių, mokant kas mėnesį po 774,00 Lt ir Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi šios teismo sprendimo dalies nekeitė.

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, į tai, kad nuo teismo sprendimo byloje priėmimo praėjo daugiau kaip aštuoni mėnesiai, ieškovė teigia, jog atsakovas nedengia įsiskolinimo ir apeliantas to neneigia, taip pat įvertindamas tai, jog apeliantas iš esmės nesuformulavo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą, sprendžia, kad pakartotinis teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dar ilgesniam laikui pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius ir nepagrįstai nutolintų sprendimo įvykdymą.

Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.