Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-429/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
2-429/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“
Ieškovas
SIA „NB-SAN“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Dovydo transportas“
Advokatai
Romas Žvirblis
Kategorijos
  • 116.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-429/2012Procesinio sprendimo kategorija: 116.7. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Manukas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą, civilinėje byloje Nr. 2-275-372/2010 pagal ieškovo SIA „NB-SAN“ (buvęs pavadinimas SIA „G.V.Serviss“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Manukas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir patirtų nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dovydo transportas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimu negaliojančia.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas SIA „NB-SAN“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Manukas“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2005 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. E-11/2005, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, kuria atsakovas pardavė ieškovui vilkiką Scania R124; priteisti ieškovui iš atsakovo 176 389,62 Lt nuostolių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. E-11/2005 iš atsakovo už 30 000 eurų (103 584 Lt) įsigijo vilkiką Scania R124, identifikavimo Nr. VLUR4X20009067249, kurį 2005 m. kovo 16 d. už 47 790 eurų (165 009,31 Lt) pardavė SIA „Hansa Lizings“. Šis vilkikas 2005 m. balandžio 15 d. kertant Lenkijos – Lietuvos sieną buvo sulaikytas. Konstatuota, kad kėbulo (važiuoklės) numeris yra suklastotas, o pats vilkikas yra pavogtas Danijoje. Vilkikas 2005 m. balandžio 21 d. buvo grąžintas savininkui. Ieškovo nuomone, 2005 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti, nes buvo sudaryta pažeidžiant pagrindinius sutarčių teisės principus (CK 6.307 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju taikytina restitucija ir iš atsakovo ieškovui priteistina 103 584 Lt suma (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismas patenkino SIA „Hansa Lizings“ ieškinį SIA „NB-SAN“ dėl 2005 m. kovo 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo, todėl ieškovas papildomai yra patyręs šiuos nuostolius: 17 790 eurų (61 425 Lt) kaip negautas pelnas perparduodant vilkiką SIA „Hansa Lizings“, 11 380,62 Lt trečiųjų teismo išlaidos ir valstybės rinkliava, iš viso 72 805 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą 2005 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. E-11/2005; pritaikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 103 584 Lt; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2005 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyta restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovo 103 584 Lt sumą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas UAB „Manukas“ pateikė teismui prašymą atidėti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Nurodė, kad šiuo metu bendrovės ekonominė – finansinė padėtis yra labai sunki.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir atidėjo minėto sprendimo vykdymą iki 2011 m. rugsėjo 5 d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovas UAB „Manukas“ 2011 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui prašymą atidėti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo įvykdymą 4 mėnesiams. Nurodė, kad tikėjosi palankaus kasacinio teismo sprendimo, todėl nesukaupė ir negali iš karto sumokėti teismo priteistos 107 980,40 Lt (įskaitant bylinėjimosi išlaidas) sumos, nes atsakovas privalo mokėti einamuosius finansinius įsipareigojimus – įmokas bankui, atlyginimus darbuotojams, mokesčius valstybei. Metų pabaigoje atsakovas turi sumokėti 69 658 Lt mokesčių valstybei, 14 000 VSDF mokesčių, 50 000 Lt darbuotojams. Pažymėjo, kad atsakovas nevengia ir neketina ateityje vengti atsiskaityti su ieškovu, nes skolos užtikrinimui yra įregistruota Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus areštas turtui, kurio rinkos vertė trigubai viršija nurodytą skolą. Atkreipė dėmesį, kad tik kovo mėnesį bus reali galimybė baigti sukaupti priteistą sumą, nes baigiantis pirmajam ketvirčiui padidėja užsakymų. Jei nebūtų galimybės atidėti teismo sprendimo vykdymą, atsakovo atstovas prašė išdėstyti jį 2012 metų vasario – kovo mėnesiams. Nurodė, kad vasario mėnesį atsakovas galėtų sumokėti 1/5 dalį skolos, o kovo mėnesį likusią skolos dalį.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas su prašymu nesutiko bei nurodė, kad atsakovas nerodo jokių pastangų atsiskaityti su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Manukas“ prašymą atidėti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad jau buvo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą ir buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas keturiems mėnesiams. Nurodė, kad per tą laiką atsakovas turėjo pakankamai galimybių sukaupti lėšų sprendimo įvykdymui, nepriklausomai nuo to, kad jis pateikė kasacinį skundą. Atsakovo motyvą, kad jis tikėjosi palankaus sprendimo kasaciniame teisme, vertino kaip nepakankamą pagrindą dar kartą atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, nustatė, kad atsakovas yra savo veiklą tęsianti ir pajamas gaunanti įmonė. Pabrėžė, kad neatsiskaitydamas su ieškovu, atsakovas suteikia sau galimybę iš esmės naudotis ieškovui priklausančiomis lėšomis. Teismas, įvertinęs tai, kad tai vyksta pakankamai ilgą laiką, per kurį ieškovas galėjo panaudoti priteistas lėšas savo nuožiūra, atsakovo veiksmus laikė nesąžiningais, prieštaraujančiais korektiško verslo praktikai. Teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip galimybė atidėti sprendimo vykdymą. Pažymėjo, kad abiejų šalių interesų pusiausvyros principas būtų taikomas tada, kai skolos nesumokėjimas truktų neilgą laiką, būtų aiškiai matomas atsakovo siekis atsiskaityti su ieškovu nors dalimis. Tačiau teismas nurodė, kad šiuo atveju šalys yra nelygiavertėje situacijoje, kadangi ieškovas negali gauti ir naudotis priteistais pinigais, o atsakovas ima iš banko lėšas, jas nukreipia savo poreikių tenkinimui, tačiau bent dalies jų nepanaudoja atsiskaitymui su ieškovu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tokiu atveju teismo sprendimas tampa deklaratyvus, jis neapgina ieškovo, ginančio teisėtus lūkesčius, interesų, todėl atmetė atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Teismas nenagrinėjo alternatyvaus atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, nes tokio išdėstymo grafiko nebuvo pateikta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Manukas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 2010 m. kovo 4 d. sprendimo vykdymą iki 2012 m. kovo 31 d. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Nepagrįsti skundžiamos nutarties argumentai, kad atsakovo veiksmai nesąžiningi, prieštarauja korektiško verslo praktikai. Atsakovo paskaičiavimai parodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytas 4 mėnesių terminas atidėti sprendimo vykdymą buvo nepakankamas, nes per šį terminą atsakovo turtinė padėtis nesusinormalizavo.

2) Teismas nepagrįstai netaikė šalių interesų pusiausvyros principo, nes atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra bloga, tačiau nėra duomenų, kad ieškovo finansinė padėtis taip pat yra bloga.

3) Teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą todėl, kad tokio išdėstymo grafiko nebuvo pateikta, nes sprendimo išdėstymą numato CPK 284 straipsnis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo SIA „NB-SAN“ atstovas advokato padėjėjas Romas Žvirblis prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1) Atsakovas, kartu su prašymu atidėti sprendimo įvykdymą, nepateikė konkrečių skaičiavimų, iš kur per 4 mėnesius bus gauta papildoma priteista pinigų suma, turėjo nurodyti, kokiomis sumomis ir kada bus vykdomi atsiskaitymai.

2) Atsakovas 2011 m. lapkričio mėnesį gavo 371 129,91 Lt pajamų, kasacinio teismo sprendimas buvo skelbiamas 2011 m. lapkričio 23 d. 2011 m. balandžio 20 d. atsakovas jau buvo prašęs atidėti teismo sprendimo vykdymą, kuriame buvo nurodęs, jog per prašomą sprendimo vykdymo atidėjimo laiką įmonės finansinė padėtis žymiai pagerės. Iš atsakovo gautų pajamų matoma, kad jo finansinė padėtis pagerėjo, tačiau jis vėl tais pačiais argumentais dar kartą prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą.

3) Atsakovas piktybiškai neatideda ieškovui priteistos sumos, piktnaudžiauja savo teise ir vengia vykdyti teismo sprendimą. Atsakovas 2010 m. gruodžio 9 d., negalvodamas apie galimai nepalankų teismo sprendimą, paėmė kreditą, tokiu būdu prisiimdamas didesnius įsipareigojimus. Be to, 2011 m. lapkričio 11 d. atsakovas pratęsė įsipareigojimus bankui iki 2015 m. lapkričio 11 d. ir šia aplinkybe remdamasis teigia, kad turi daug įsipareigojimų ir dėl to negali vykdyti teismo sprendimo.

4) Ieškovas buvo kreipęsis į antstolį dėl teismo sprendimo įvykdymo, kuris informavo atsakovą apie galimus priverstinius priteistos sumos išieškojimo būdus. Tačiau atsakovas neieškojo kompromiso, nederino su ieškovu atsiskaitymo grafiko, o, piktnaudžiaudamas teise, dar kartą kreipėsi į teismą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.

5) Atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra bloga, todėl nereikia įrodinėti ir ieškovo finansinės padėties. Tačiau aplinkybė, jog ieškovas, patirdamas finansinius sunkumus, persiorganizavo iš bendrovės SIA „G.V.Serviss“ į SIA „NB-SAN“, parodo jo sunkią finansinę padėtį. Be to, ieškovas, įvykdęs Latvijos komercinių bankų asociacijos trečiųjų teismo sprendimą, patyrė finansinių sunkumų. Atsakovas naudojasi ieškovui priteista pinigų suma savo verslo skatinimui ir plėtojimui, kas prieštarauja korektiško verslo praktikai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą 4 mėnesiams, o nesant tokios galimybės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, leidžiant jį įvykdyti per 2012 m. vasario – kovo mėnesius.

Teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo savanoriškai (CPK 281 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto. Tačiau proceso įstatymas suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Ši teismo teisė įgyvendinama nustatant bylą pralaimėjusiam asmeniui (skolininkui) terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kurie gali sudaryti pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą ar išdėstyti sprendimą. Vienas iš tokių pagrindų – skolininko labai sunki turtinė padėtis. Kitą pagrindą gali sudaryti bet kokios kitos aplinkybės, dėl kurių gali atsirasti poreikis užtikrinti skolininko teisių tinkamą teisinę apsaugą. Spręsdamas šį proceso teisės klausimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių bei teisinio apibrėžtumo principais, neturi pažeisti šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros, taip pat negali būti sumenkintas pats teismo sprendimas. Tuo atveju, jeigu teismas kartą jau buvo atidėjęs teismo sprendimo vykdymą, t. y. nutolinęs išieškotojui galimai palankių teisinių padarinių, galinčių atsirasti teismo sprendimo įvykdymo atveju, atsiradimą, dar kartą tenkinti skolininko prašymą ir atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą galima tik esant itin išimtinėms aplinkybėms. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto normos negali būti naudojamos kaip priemonė, kuria remiantis galima sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą iki skolininkui galimai palankaus sprendimo byloje priėmimo pagal skolininko skundus, paduotus remiantis sprendimų kontrolės formomis ar prašymą atnaujinti procesą (CPK 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi kartą jau buvo iš dalies patenkinęs skolininko (atsakovo) prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir atidėjo sprendimo vykdymą 4 mėnesiams (prašymas buvo grįstas skolininko sunkia turtine padėtimi, t. 2, b. l. 219-220). Iš skolininko 2011 m. lapkričio 30 d. teismui paduotame prašyme atidėti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo įvykdymą dar 4 mėnesiams išdėstytų argumentų matyti, kad jis negali įvykdyti sprendimo dėl įmonės sunkios finansinės padėties, be to, tikėjosi palankaus kasacinio teismo sprendimo byloje priėmimo (t. 3, b. l. 41-42). Minėta, jog pirmosios instancijos teismas jau kartą atidėjo sprendimo įvykdymą 4 mėnesiams dėl atsakovo sunkios turtinės padėties ir suteikė skolininkui galimybę tinkamai ir naudingiausiu jam būdu pasirengti teismo sprendimo įvykdymui. Pakartotinai aidėti sprendimo vykdymą remiantis tais pačiais argumentais nėra pagrindo, nes tai galėtų reikšti bylą pralaimėjusio skolininko siekį nepagrįstai nutolinti sprendimo įvykdymą ar net jo išvengti iš esmės apsunkinant išieškotojo (ieškovo) teisėtus lūkesčius, susiformavusius teismo įsiteisėjusio sprendimo pagrindu. Juo labiau, kad nuo teismo sprendimo byloje priėmimo jau yra praėjęs daugiau kaip dveji metai, o nuo įsiteisėjimo – daugiau kaip vieneri metai. Be to, pats skolininkas pripažino, jog pirmą kartą prašydamas atidėti sprendimo įvykdymą, jis siekė išvengti prievolės pagal teismo baigiamąjį aktą įvykdymo tikėdamasis, jog kasacine tvarka bus pakeistas šis baigiamasis aktas. Minėta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto normos negali būti naudojamos kaip priemonė, kuria remiantis galima sustabdyti teismo sprendimo įvykdymą iki skolininkui galimai palankaus sprendimo byloje priėmimo pagal skolininko (atsakovo) kasacinį skundą.

Pastebėtina ir tai, jog apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas nebeteko aktualumo, nes net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų tenkinęs skolininko prašymą ir atidėjęs sprendimo įvykdymo terminą 4 mėnesiams, šis terminas jau būtų suėjęs iki šios bylos išnagrinėjimo. Tuo pačiu pasibaigė ir paties skolininko prašyme nurodytas terminas išdėstyti sprendimo įvykdymą 2012 m. vasario – kovo mėnesiais.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Advokatų padėjėjai neturi teisės būti atstovais pagal pavedimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str. 1 d. 2 p., Advokatūros įstatymas 34 str. 2 d.). Todėl jie negali savarankiškai paduoti apeliacinės instancijos teismui nei apeliacinio (atskirojo) skundo, nei atsiliepimo į skundą. Atsiliepimų į apeliacinį (atskirąjį) skundą priėmimo klausimą pagal įstatymą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 318 str. 2 d.). Nustatęs, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą padavė tokios teisės neturintis asmuo, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti, suteikiant galimybę atsiliepimą į atskirąjį skundą pasirašyti atsiliepimą teikiančiai šaliai ar jos įgaliotam asmeniui, turinčiam teisę atlikti tokį procesinį veiksmą. Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, apeliacinės instancijos teismas nutartimi turi paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 3 d.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą padavė ieškovo atstovas advokato padėjėjas Romas Žvirblis (b. l. 73-75). Teismas, gavęs tokį atsiliepimą, turėjo nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė, o nepagrįstai jį priėmė. Tačiau įvertinusi tai, kad ieškovo atstovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai iš esmės sutampa su Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartyje išdėstytais argumentais (ieškovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu situacijos teisiniu įvertinimu), t. y. net ir pašalinus trūkumus, susijusius su subjektu, neįgaliotu teikti atsiliepimą į skundą, nebus gautas kitoks procesinis rezultatas byloje, teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 str.), šiuo atveju nenustato termino ieškovui pašalinti atsiliepimo į atskirąjį skundą trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasMarytė MitkuvienėEgidijus Žironas