Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. T. ir R. T. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Stasio E. G. ieškinį atsakovams R. T. ir R. T., tretiesiems asmenims O. G., R. Š., G. B., R. D. dėl piniginės kompensacijos priteisimo už neatliktus darbus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas 2015-07-23 Plungės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 1 079,36 Eur piniginę kompensaciją už neatliktus statybos darbus bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog jam, Vladui R. G. (po jo mirties palikimą priėmė O. G., R. Š. ir G. B.), ir V. K. (po 2015-12-11 susitarimo dėl rentos sutarties nutraukimo gyvenamojo namo savininkė R. D.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams priklauso statinys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutiko, kad atsakovė R. T. vykdytų savo žemės sklype esančio gyvenamojo namo statybos darbus ir naujai statomą pastatą blokuotų su ieškovui priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Atsakovai, statydami gyvenamąjį namą, jo neblokavo, paliko 15–20 cm tarpą, į kurį patenka lietaus vanduo, sniegas, žiemos metu siena apledėja ir pelyja.Ieškovas nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – inspekcija) tirdamas ieškovo ir R. D. prašymus 2010-11-09 atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Inspekcija akte užfiksavo, kad atsakovai (kaimyninio žemės sklypo savininkai – statytojai) įsipareigojo per 1 mėnesį nuo 2010-11-09 priimti sprendimus dėl esamo tarpo tarp pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir juos įvykdyti. Atsakovai šių įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas nurodė, kad atsakovai ilgą laiką (nuo 2011 metų) savo prievolės nevykdo. Todėl jis parengė sąmatą, pagal kurią tarpo užpildymo darbai termoizoliacinėmis medžiagomis kainuoja 1 079,36 Eur. Nurodė, kad šiuos darbus atliks savo jėgomis, tačiau atsakovų lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų 1 079,36 Eur už neatliktus darbus, 24 Eur žyminio mokesčio ir 724,05 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises, rašytiniu sutikimu išreiškė savo valią leisti atsakovei R. T. vykdyti statybos darbus jai priklausančiame žemės sklype ir naujai statomą pastatą sublokuoti su ieškovui priklausančia gyvenamojo namo dalimi, t. y. sujungti atsakovų nuosavybę su ieškovo nuosavybe. Atsakovai priėmė ieškovo sąlygas, pretenzijų dėl sutikime nurodytų statybos sąlygų nereiškė, neprašė keisti sutikimo iš esmės – statyti namą jo neblokuojant, paliekant tarp sienų neužstatytą tarpą ir statyti namą arčiau nei įstatymo nustatytu atstumu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai įgyvendino savo teises ir pastatė gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ne pagal ieškovo duotą sutikimą, – jo nesujungė, neblokavo su ieškovo gyvenamuoju namu, paliko neužpildytą, nesujungtą tarpą, tuo iš esmės nesilaikė ieškovo sutikime nustatytų sąlygų.Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius vertino kaip sutartinius, kuriais šalys susitarė dėl leidimo statyti namą su sąlyga jį blokuoti. Atsakovams neblokuojant namo, privalėjo būti laikomasi statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nustatyto 1 metro atstumo tarp pastato ir sklypo ribos, o toks sutikimas ieškovo nebuvo duotas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2010-11-09 akte nustatyta, jog tarp namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sienų yra paliktas 15–20 cm neužpildytas tarpas. Atsakovai (statytojai) įsipareigojo per 1 mėnesį nuo 2010-11-09 priimti sprendimus dėl esamo tarpo užtaisymo ir juos įvykdyti. Inspekcija 2011-01-12 raštu fiksavo, kad yra priimti projektiniai sprendimai dėl 2010-11-09 akte nurodytų įpareigojimų įvykdymo. Šią aplinkybę patvirtino ir 2011-04-13 projekto vadovo aiškinamasis raštas, jame nurodyta, kad tarpas, kaip sutarta, bus užpildomas šilumine izoliacija pagal pridedamą detalę, o užpildžius tarpą, fasado plyšys bus uždarytas apvadu.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai dėl ieškovo sutikime esančių sąlygų nesilaikymo – namo neblokavimo, pablogino ieškovo turto būklę – namo siena dėl gamtos poveikio apledėja, drėksta, pelyja, praleidžia šaltį. Tokiu būdu ieškovas dėl atsakovų veiksmų iki šiol patiria žalą.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (sutartinės prievolės), todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Neteisėti atsakovų veiksmai – susitarimo nevykdymas. Nustatęs atsakovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų kaltė preziumuojama. Piniginę sumą, kurią prašo priteisti ieškovas, teismas įvertino kaip nuostolius ir išlaidas, būtinas susitarimui įvykdyti, pagrįstas rašytiniais įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašė Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2005-05-13. Visi atsakovams priklausantys statiniai buvo nugriauti pagal 2006-09-27 leidimą nugriauti statinius, laikantis visų normatyvinių reikalavimų. Buvusių statinių vietoje yra statomas naujas gyvenamasis namas pagal 2006-09-27 statybos leidimą. Prieš nugriaunant senąjį namą ir kitus sklype buvusius statinius, 2005-11-16 buvo gauti gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų S. G., S. E. G. (ieškovo) ir R. D. notaro patvirtinti rašytiniai sutikimai visiems statybos darbams – griauti statinius ir statyti naują namą, nesilaikant atstumų iki gretimo sklypo ribos. Tekstas rašytiniuose sutikimuose suformuotas kaip kaimynų sutikimas, kad naujai statomas namas gali būti blokuojamas su kaimynų gyvenamojo namo dalimi. Nugriovus atsakovų senąjį namą, paaiškėjo, jog kaimynų (ieškovo) namo siena, iki tol atlikusi ugniasienės funkciją tarp dviejų medinių statinių, stovinti ant apeliantų žemės sklypo ribos, yra deformuota ir neatitinka savo paskirties. Dėl šios priežasties projektuojant naujai statomą namą ir priimant projektinius sprendinius mažiausiu įmanomu atstumu statant naują ugniasienę – apeliantų namo atraminę sieną, buvo numatyta 10 cm deformacinė siūlė tarp esamo kaimyniniame sklype statinio ir atsakovų naujai statomo statinio. Dėl įvairių nenumatytų priežasčių, tarp jų ir kaimyninio sklypo savininkų nuolat daromų trukdžių, savivaldos specialistų atsisakymo įvykdyti savo tarnybines pareigas, tikrinant jau esamų statinių būklę ir jų priežiūrą, naujo namo statyba nėra baigta, todėl apie 10 cm deformacinė siūlė tarp namų yra apskardinta tik iš viršaus ir nėra užsandarinta iš šonų.Apeliantai nurodė, kad valstybės institucijos ir teismas manipuliuoja sąvokomis, įveda naujas – deformacinę siūlę ieškovo skundo pagrindu pavadina „tarpu“. Patvirtintame projekte nėra tarpo, jame yra deformacinė siūlė tarp naujo ir esamo statinio, projekto pakeitimai nėra patvirtinti.Apeliantai nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovo 2005-11-16 rašytinio sutikimo aiškinimu. Šis ieškovo sutikimas yra vienašalis sandoris, t. y. juo įsipareigojo tik ieškovas, jis atsisakė savo, kaip gretimo žemės sklypo bendraturčio, teisės reikalauti, kad naujai statomas namas būtų ne arčiau kaip 3 metrai nuo jo žemės sklypo ribos. Ieškovas davė sutikimą vykdyti visus statybos darbus gretimame sklype. Sutikimas yra neterminuotas. Reikalavimas dėl atstumų laikymosi / nesilaikymo skirtas gretimo žemės sklypo savininko interesų apsaugai, todėl ieškovas, duodamas sutikimą, veikė kaip gretimo žemės sklypo bendraturtis.Apeliantai nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantų namo statyba nėra baigta ir dėl šios priežasties nėra galutinai užsandarinta deformacinė siūlė tarp apeliantų ir ieškovo namų. Baigus statybas, ši deformacinė siūlė bus uždengta ne tik iš viršaus, kaip jau yra padaryta, bet ir iš šonų, t. y. iš išorės, vizualiai ši deformacinė siūlė nebus matoma.Apeliantai nurodė, kad ieškovas reikalauja deformacinės sienos neužsandarinti, kaip kad numatyta projekte, vizualiai sujungiant du statinius sienos konstrukcijomis ir stogo medžiagomis, bet termoizoliuoti „tarpą“ tarp dviejų ugniasienių. Teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantai buvo įsipareigoję užpildyti tarpą tarp ugniasienių (deformacinę siūlę) izoliacinėmis medžiagomis. 2010-11-09 faktinių duomenų patikrinimo akte nurodyta, kad R. T. ir R. T. įsipareigojo per vieną mėnesį nuo 2016-10-09 priimti sprendimus dėl esamo tarpo užtaisymo ir juos įvykdyti. Inspekcijos privalomas nurodymas apeliantams (statytojams) suformuluotas nebuvo. Teismui pateikti inspekcijos atlikto faktinio patikrinimo duomenys.Apeliantai nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog tarpas tarp ieškovo ir apeliantų namų yra apeliantų žemės sklype. Todėl teismo sprendimu ieškovui faktiškai leista vykdyti statybos darbus apeliantų žemės sklype, nors tam reikalingas sklypo savininkų (apeliantų) sutikimas.Apeliantas nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog tarpas tarp ieškovo ir apeliantų namų yra tarp ugniasienių ir negali būti užpildomas bet kokiomis, ugniai neatspariomis medžiagomis, negavus statybą kontroliuojančių kompetentingų institucijų išduoto leidimo. Nurodė ir tai, kad teismas atsisakė išreikalauti ieškovo ugniasienės kadastrinius dokumentus. Dėl apeliantų pastabų, kad byloje ieškovo pateiktame kadastro išraše kaip statybinė medžiaga yra nurodyti rąstai, o apeliantai įpareigojami sumokėti už plytų sienos šiltinimo darbus ir atlyginti padarytą žalą, nepasisakė. Apeliantai 2016-06-29 gavo ieškovo kadastrinės bylos išrašą, jame (nei abrise, nei išrašuose) ugniasienės esamas medžiagiškumas, matmenys nenurodyti, o viso statinio medžiaga nurodyta rąstai. Neaišku, kaip galima sublokuoti rąstus pagal kadastrą, o realiai – dvi plytų eiles be matmenų.Apeliantai nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie ieškovo namo sienos (ugniasienės) prastą (avarinę) būklę, jai keliamų reikalavimų neatitikimą. Apeliantai nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantų namas statomas pagal teisėtai gautą statybos leidimą ir be nukrypimų nuo patvirtinto projekto. Nepagrįstai konstatavo, kad apeliantų veiksmuose yra kaltė, susijusi su namo statyba ar statybos neatitiktimi projektui.Apeliantai nurodė, kad tarp ieškinio dalyko (būsimiems statybos darbams atlikti reikalingų statybinių (termoizoliacinių) medžiagų kaina) ir konstatuotos žalos (sienos patiriamo atmosferos poveikio) nėra priežastinio ryšio. Faktiškai ieškiniu siekiama apeliantų sąskaita apšiltinti ieškovo namo sieną be jokio projekto ir kitų statinio rekonstrukcijai būtinų dokumentų. Ieškovo patiriama žala dėl sienos neblokavimo ir neapšiltinimo nėra susijusi su esama deformacine siūle (tarpu). Apeliantams teisės aktų nustatyta tvarka įvykdžius namo griovimo darbus, ieškovo siena neišlaikė atsparumo atmosferos poveikiams testo.Apeliantai nurodė, kad ieškovas tarpo matmenis padidino. Inspekcija nustatė, kad tarp pastatų yra 20–150 mm „tarpas“, o ieškinyje nurodyta, kad tarp pastatų yra 200–150 mm „tarpas“.Apeliantai nurodė, kad teismo sprendime ieškovui nėra nustatytas nei terminas, nei pareiga užpildyti deformacinės siūlės tarpą termoizoliacinėmis medžiagomis. Apeliantai pažymėjo tai, kad tokiu būdu gali susidaryti situacija, kad ieškovas siekia pasipelnyti ar išspręsti savo statinių legalumo ir atitikties kadastriniams duomenims problemas apeliantų sąskaita.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino 2005-11-16 rašytinį sutikimą. Apeliantai priėmė ieškovo sąlygas dėl namų sublokavimo, pretenzijų dėl nurodytų statybos sąlygų nereiškė, neprašė keisti sutikimo iš esmės – statyti namą jo neblokuojant, paliekant tarp sienų neužstatytą tarpą ir statyti namą arčiau nei įstatymo nustatytu atstumu. Atsakovai gyvenamąjį namą pastatė ne pagal ieškovo duotą sutikimą – jo nesujungė, neblokavo su ieškovo gyvenamuoju namu, paliko neužpildytą, nesujungtą tarpą, tuo iš esmės nesilaikė ieškovo sutikime nustatytų sąlygų.Ieškovas nurodė, kad apeliantai skunde nurodydami, jog jų namo statyba nėra baigta ir dėl šios priežasties nėra galutinai užsandarinta deformacinė siūlė tarp apeliantų ir ieškovo namų, pripažįsta, kad jie turi pareigą užsandarinti tarpą tarp ieškovo ir apeliantų gyvenamųjų namų. Tokiu būdu apeliantai paneigia ir kitus skundo argumentus, susijusius su jų pareiga užsandarinti tarpą. Ieškovas nurodė, kad apeliantų projekto vadovas A. K. 2011-04-13 atsakyme (aiškinamajame rašte) inspekcijai nurodė, jog tarpas, kaip sutarta, bus užpildomas šilumine izoliacija pagal pridedamą detalę. Užpildžius tarpą, fasado plyšys bus uždarytas apvadu, remiantis kaimyninių statinių savininku susitarimu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantų gyvenamojo namo statybos projekto vadovo A. K. 2011-04-13 aiškinamąjį raštą ir jo priedus (brėžinius) ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovai įsipareigojo atlikti tarpo tarp gyvenamųjų namų sandarinimo darbus pagal apeliantų gyvenamojo namo statybos projekto vadovo A. K. parengtus papildomus projektinius sprendinius.Ieškovas nurodė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistų neveikimo apeliantai tarpo užsandarinti negali. Nuo apeliantų įsipareigojimo praėjo 5 metai, per šį terminą apeliantai neatliko veiksmų, susijusių su tarpo užpildymu, ir nepateikė byloje įrodymų, kurie pagrįstų tokį ilgą jų neveikimą. Dėl to ieškovas pateikė teismui ieškinį. Ieškovas nurodė, kad apeliantų argumentas, jog tarpas tarp ieškovo ir apeliantų namų yra apeliantų žemės sklype, yra nereikšmingas, nes apeliantai pripažįsta, kad jie turi užpildyti tarpą tarp gyvenamųjų namų.Ieškovas nurodė, kad norint užpildyti tarpą tarp dviejų gyvenamųjų namų, kaip numatyta atsakovų parengtame gyvenamojo namo projekto papildyme, kurį rengė projekto autorius, jokių leidimų nereikia. Todėl šis apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Ieškovas nurodė, kad apeliantų nurodytos faktines aplinkybes yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Apeliantų nurodyta aplinkybė dėl ieškovo sienos blogos būklės yra paneigta Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-03-14 raštu.Ieškovas nurodė, kad apeliantų argumentas, jog jų namas statomas pagal teisėtai gautą statybos leidimą ir be nukrypimų nuo patvirtinto projekto, yra nepagrįstas inspekcijos išvadomis. Tiriant ieškovo skundą 2010–2011 metais apeliantai įsipareigojo atlikti tarpo tarp gyvenamųjų namų sandarinimo darbus pagal projekto autoriaus A. K. parengtus papildomus projektinius sprendinius, todėl inspekcija atskiro nurodymo nepriėmė. Bylos esmė yra ta, kad 2011 metais buvo parengti projektiniai papildymai, valstybinės statybos inspekcijos specialistams apeliantai įsipareigojo užpildyti tarpą tarp dviejų gyvenamųjų namų, o kai ieškovas kreipėsi į teismą, atsakovai pakeitė poziciją ir pradėjo viską neigti, neigti savo įsipareigojimus, neigti projektinius sprendinius ir pan. Ieškovas tokią apeliantų poziciją vertina kaip gynybinius veiksmus ginantis nuo pareikšto ieškinio, siekiant išvengti civilinės atsakomybės.Ieškovas nurodė, kad apeliantų skundas yra grįstas prieštaringais motyvais, vienuose motyvuose apeliantai nurodo, kad jie turi pareigą užsandarinti tarpą tarp gyvenamųjų namų, kituose motyvuose nurodo, kad tokios pareigos neturi, todėl patys sau prieštarauja, dėl ko jų apeliacinis skundas yra atmestinas taip pat.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas, atsakovai, jų atstovai (advokatai) dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantai prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo motyvų nenurodė.

Dėl naujų įrodymų

2016-10-10 apeliacinės instancijos teisme gauti du apeliantės R. T. prašymai dėl naujų įrodymų pridėjimo prie nagrinėjamos bylos. Pirmuoju prašymu apeliantė prašė pridėti prie bylos ieškovo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą. Nurodė, kad šią bylą gavo po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, todėl neturėjo galimybės šios bylos pateikti teismui bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu. Nurodė ir tai, kad kadastro byla reikšminga keliais aspektais: 1) patvirtina, kad namas yra 4 butų, t. y. jam taikomi CK 4.84 str. reikalavimai dėl daugiabučio namo (3 ir daugiau butų) bendro naudojimo objektų administravimo; 2) kadastro byloje nurodyti namo (ir sienos) statybos metai – 1900 m. (ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 1974 m.); nurodyta ir tai, kad siena iš rąstų, nors byloje teigta, kad iš plytų; 3) nurodyti sienos matmenys (storis, aukštis ir kt.). Iš žemės sklypo plano matyti, kad ieškovo namo siena stovi ant jo žemės sklypo ribos (teismas priteisė ieškovui piniginę kompensaciją už būsimus statybos darbus, kurie bus atliekami apeliantų žemės sklype be jokio projekto). Antruoju prašymu apeliantė prašė pridėti prie bylos namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos ir jos pastatyto namo sienos fotonuotraukas.Apeliacinės instancijos teismas apeliantės R. T. pateiktus naujus įrodymus 2016-10-11 išsiuntė kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir pasiūlė iki 2016-10-19 pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos. Nustatytu terminu ieškovas, tretieji asmenys nuomonės dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nepateikė.LR CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad apeliantės atstovė ieškovo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą gavo 2016-06-29, konstatuoja, kad apeliantė naujus įrodymus turėjo galimybę pateikti anksčiau, t. y. su apeliaciniu skundu, tačiau to nepadarė, šio savo neveikimo argumentų nenurodė, todėl apeliantės prašymai dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos netenkintini (LR CPK 314 str.).

Dėl skundo argumentų

Nagrinėjamoje byloje ieškovas tarpą tarp pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvardija tarpu. Apeliantai tą patį tarpą tarp pastatų įvardija deformacine siūle. Todėl tiek inspekcijos, tiek apeliantų gyvenamojo namo statybos projekto vadovo A. K., pirmosios instancijos teismo dokumentuose minėtas tarpas tarp pastatų įvardijamas tai tarpu, tai deformacine siūle. Tačiau dėl to negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad tokiu būdu siekiama klaidinti ar yra vertinami du skirtingi dalykai.Teisėjų kolegija siekdama pašalinti bet kokias abejones, minėtą tarpą tarp pastatų toliau nutartyje įvardys tarpu (deformacine siūle).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovo 2005-11-16 rašytinio sutikimo aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio sutikimo turinį ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliantų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo šio sutikimo aiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.Rašytinė bylos medžiaga (inspekcijos 2010-10-25, 2010-10-29 raštai) patvirtina, kad beveik penkerius metus iki ieškovo kreipimosi į teismą tarp ieškovo ir apeliantų buvo sprendžiamas klausimas dėl esamo tarpo (deformacinės siūlės) tarp pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliantų gyvenamojo namo statybos projekto vadovo A. K. 2011-03-25 prašyme / atsakyme inspekcijai nurodyta, kad po inspekcijos 2010-11-09 faktinio duomenų patikrinimo 2010-12-07 apeliantai apskardino stoge susidariusį tarpą (deformacinę siūlę) (dėl (duomenys neskelbtini) pastato nuokrypių) ir (duomenys neskelbtini) namo išorinė siena tokiu būdu yra sandariai apsaugota nuo kritulių ir drėgmės patekimo tarp minėtų statinių. Tokiu būdu statiniai blokuoti. Nurodyta ir tai, kad pabaigti skardinimo darbus iki galo sutrukdė darbams nepalankūs orai. Tarpas (deformacinė siūlė), kaip sutarta, bus užpildomas šilumine izoliacija pagal pridedamą detalę. Užpildžius tarpą (deformacinę siūlę), fasado plyšys bus uždarytas apvadu, remiantis kaimyninių statinių savininkų susitarimu. Daugiau byloje nėra duomenų apie apeliantų atliktus darbus dėl tarpo (deformacinės siūlės) tarp pastatų. Byloje nėra ir duomenų, kad egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių apeliantai negali užsandarinti tarpo (deformacinės siūlės). Esant nurodytoms aplinkybėms nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškinys turi būti atmestas dėl to, kad nėra baigta apeliantų namo statyba. Apeliantų gyvenamojo namo statybos projekto vadovo A. K. 2011-03-25 prašyme / atsakyme inspekcijai, taip pat A. K. 2011-04-13 aiškinamajame rašte inspekcijai nurodytos aplinkybės, kad pagal kaimyninių statinių savininkų susitarimą tarpas (deformacinė siūlė) bus užpildomas šilumine izoliacija, paneigia apeliantų skundo argumentus, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja tarpą (deformacinę siūlę) užpildyti termoizoliacinėmis medžiagomis.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad egzistuoja tarp šalių susitarimas dėl tarpo (deformacinės siūlės) užpildymo šilumine izoliacija, sutinka su ieškovo argumentais, jog tai, kad tarpas (deformacinė siūlė) tarp ieškovų ir apeliantų namų yra apeliantų žemės sklype, yra teisiškai nereikšminga, atskiras apeliantų sutikimas dėl minėtų darbų atlikimo nereikalingas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už tarpo (deformacinės siūlės) užpildymo termoizoliacinėmis medžiagomis darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams yra atsakingas asmuo, atliekantis šiuos darbus. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad šie darbai atlikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino būsimų darbų atitikties teisės aktų reikalavimams. Šie apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantai nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie ieškovo namo sienos (ugniasienės) prastą (avarinę) būklę, jai keliamų reikalavimų neatitikimą. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, nes tokių duomenų byloje nėra. Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-01-13 rašte „Dėl (duomenys neskelbtini), esančio statinio dalies atitikimo esminiams statinio reikalavimams“ nurodė, kad statinio dalies atitiktį esminiams reikalavimams galima nustatyti tik atlikus statinio bendrąją (dalinę) ekspertizę. Duomenų apie atliktą minėtą ekspertizę byloje nėra. Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas K. E., dalyvaujant Statybos skyriaus vyriausiajam specialistui A. R., S. E. G., R. D., apžiūrėjo ugniasienę, jungiančią pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, besiribojančias su ugniasiene. Preliminarios vizualinės apžiūros metu pastebėjo nedidelius išorinių atitivarų įtrūkimus, pavojingų konstrukcijų deformacijų ar defektų požymių nepastabėjo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (sutartinės prievolės), todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, egzistuoja visos jos taikymo sąlygos. Neteisėti apeliantų veiksmai – susitarimo nevykdymas. Kaltė – byloje nėra duomenų, pateisinančių apeliantų neveikimą. Pirmosios instancijos teismas išvadų, jog apeliantų veiksmuose yra kaltė, susijusi su namo statyba ar statybos neatitiktimi projektui, nepadarė, todėl šie apeliantų argumentai nepagrįsti. Priežastinis ryšys – apeliantai dėl ieškovo sutikime esančių sąlygų nesilaikymo – namo neblokavimo, pablogino ieškovo turto būklę – namo siena dėl gamtos poveikio apledėja, drėksta, pelyja, praleidžia šaltį. Ieškovo patiriama žala dėl sienos neblokavimo ir neapšiltinimo yra susijusi su esamu tarpu (deformacine siūle). Apeliantai neginčija aplinkybės, kad namo siena dėl gamtos poveikio apledėja, pelyja, praleidžia šaltį, tačiau teigia, kad tai sąlygoja ieškovo namo sienos (ugniasienės) prasta (avarinė) būklė, jai keliamų reikalavimų neatitikimas. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, nes tokių duomenų byloje nėra. Apeliantai nurodė, kad ieškovas tarpo (deformacinės siūlės) matmenis padidino. Inspekcija nustatė, kad tarp pastatų yra 20–150 mm „tarpas“, o ieškinyje nurodyta, kad tarp pastatų yra 200–150 mm „tarpas“. Šie apeliantų argumentai yra pagrįsti. Inspekcijos 2010-11-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatyta, kad atstumas nuo esamo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir statomo pastato (blokelių mūro sienos), adresu (duomenys neskelbtini), apie 150 mm (vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) pusės). Nurodyta ir tai, kad atstumas nuo esamo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir statomo pastato (blokelių mūro sienos), adresu (duomenys neskelbtini), apie 20 mm (vaizdas nuo Ronžės upės pusės). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apeliantai, statydami namą, jo neblokavo, paliko 15–20 cm tarpą. UAB „Aginė“ 2012-05-14 sąmatoje nurodyta, kad ugniasienės plotas 45 kv. m, oro tarpo plotis 0,16–0,20 m (vidutinis 0,18 m). Reikalingas termoputų kiekis 8 kub. m. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija remiasi inspekcijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nei ieškovas, nei apeliantai neginčijo. Todėl konstatuotina, kad ugniasienės plotas 45 kv. m, tarpo (deformacinės siūlės) plotis 0,02–0,15 m (vidutinis 0,085 m). Reikalingas termoputų kiekis – apie 4 kub. m, todėl ieškovui iš apeliantų solidariai priteista suma sumažintina nuo 1079,36 iki 539,68 Eur. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio (LR CPK 185 str.).LR CPK 306 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantai reikalavimą nustatyti terminą ir pareigą ieškovui užpildyti tarpą (deformacinę siūlę) termoizoliacinėmis medžiagomis pradėjo kelti tik apeliaciniame skunde, todėl apeliacinis teismas dėl šių reikalavimų nepasisako.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš apeliantų solidariai priteista suma sumažintina nuo 1079,36 iki 539,68 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas. Todėl keistinas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų iki nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.).Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 24 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 724,05 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 748,05 Eur.Duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 50 proc., iš kiekvieno atsakovo ieškovui turėtų būti priteistas 187,01 Eur (748,05 Eur x 50 proc : 2) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 93 str. 2 d.).Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė R. T. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 24 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 524 Eur.Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 50 proc., iš ieškovo apeliantei R. T. turėtų būti priteistas 262 Eur (524 Eur x 50 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 93 str. 2 d.), o iš kiekvieno apelianto ieškovui turėtų būti priteistas 125 Eur (500 Eur x 50 proc. : 2) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Atlikus šalių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą iš atsakovės (apeliantės) R. T. ieškovui priteistinas 50,01 Eur (187,01 Eur + 125 Eur – 262 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o iš atsakovo (apelianto) R. T. ieškovui priteistinas 312,01 Eur (187,01 Eur + 125 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98 str.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Stasiui E. G. solidariai iš atsakovų R. T. ir R. T. 539,68 Eur piniginę kompensaciją už neatliktus statybos darbus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui Stasiui E. G. iš atsakovo R. T. 312,01 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti ieškovui Stasiui E. G. iš atsakovės R. T. 50,01 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.