- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- e2-2747-1116/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02344-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Staugienė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Dovydas Raišutis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. Ž., dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas N. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas: 1) nutraukti transporto priemonės (DUOMENYS NESKELBTINI) Vin kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo N. L. ir atsakovo A. Ž. 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2800 Eur; 3) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 1999,08 Eur dydžio žalą; 4) priteisti iš atsakovo 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje ir dublike paaiškino, kad ieškovas N. L. ir atsakovas A. Ž. 2020 m. rugpjūčio 11 d. sudarė automobilio (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – ir automobilis, transporto priemonė) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsigijo automobilį sumokėjęs atsakovui 2800 Eur kainą. Ieškovo teigimu, atsakovas jam pardavė netinkamos kokybės transporto priemonę, dėl ko ieškovas negali jos naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Sutarties sudarymo metu atsakovas neinformavo ieškovo apie transporto priemonės defektus, jų neįrašė į Sutartį. Atsakovas teigė, kad transporto priemonė kokybiška, tinkama eksploatuoti. Transporto priemonės defektai išryškėjo jau sekančią dieną po Sutarties sudarymo, jų kilimo pagrindas atsirado dar prieš sudarant Sutartį ir atsakovas apie juos turėjo žinoti. Tai, kad transporto priemonė yra naudota nepaneigia atsakovo pareigos parduoti tinkamos kokybės transporto priemonę, kurią būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Todėl ieškovas prašo nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją.
1.2. Be to, ieškovas teigia, kad atsakovas jam turi atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 1862,26 Eur transporto priemonės remonto ir jos būklės gerinimo išlaidos bei 136,82 Eur registravimo išlaidos, iš viso 1999,08 Eur suma.
2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. Ž. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime ir triplike paaiškino, kad Sutartyje buvo nurodyta visa privaloma informacija apie automobilį ir jo būklę, papildomai žodžiu buvo atkreiptas ieškovo dėmesys į techninės patikros galiojimo laiko pabaigą. Akivaizdu, kad įsigyjant 15 metų senumo automobilį, jis negali turėti tokių savybių, kurias turi naujas automobilis. Ieškovas sąžiningai nurodė automobilio būklę. Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl automobilio tikrinimo bet kurioje techninio aptarnavimo įstaigoje. Ieškovas pats pasirinko automobilio tikrinimo būdą- jis pats apžiūrėjo automobilį, jį tikrino. Ieškovas reikalavimą taikyti restituciją atsiuntė atsakovui dar iki techninės patikros atlikimo. Atsakovo manymu, ieškovas piktnaudžiauja teisėmis.
5. Teismo posėdyje atsakovo A. Ž. atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir triplike išdėstytais argumentais.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Ž. atsiliepime prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime paaiškino, kad pirkėjui niekas nedraudė gauti automobilio VIN ataskaitą iš portalo Carvertical.lt, tikrinti automobilio bet kuriame autoservise. Pirkėjas pasitikėjo savo žiniomis ir praktika. Atsakovas galimai turėtų atlyginti 220 Eur už purkštukus, 45 Eur, 195 Eur, 54,21 Eur už variklio pagalves, iš viso 514,21 Eur su sąlyga, jeigu ieškovas įrodytų, kad šie gedimai atsirado iki sutarties pasirašymo ir tai yra paslėpti defektai. Ieškovas pirkimo metu apžiūrėdamas ir tikrindamas automobilį, juo grįždamas į Klaipėdą, automobilį eksploatuodamas apie mėnesį laiko iki techninės apžiūros negalėjo nepajusti tiek variklio vibracijos, tiek galimai netolygaus variklio darbo, kad neveikia kondicionierius, kad reikia remontuoti išmetimo bakelį.
7. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Ž. ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.431¹ straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
9. Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
10. Priešingai nei teigia atsakovas, aplinkybė, kad ginčo sutarties objektas automobilis yra 15 metų senumo šiuo atveju nešalina pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą, kadangi remiantis teismų praktika, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
11. Šioje byloje nustatyta, kad skelbime internetiniame portale www.autoplius.lt buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų, parduodamas už 3000 Eur kainą. Ieškovas automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį – juo važinėti asmeninių poreikių tenkinimui, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Sutartis buvo pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 11 d. Sutartyje buvo pažymėti automobilio stabdžių sistemos trūkumai. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas atliko automobilio galinių stabdžių remontą ir pakeitė kaladėles, sumokėjo 340 Eur (2021 m. rugpjūčio 21 d. sąskaita Nr. 1684). 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškovas patikrino automobilio purkštukus už 220 Eur (2020 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaita faktūra SER 20 Nr. 3509). 2020 m. rugsėjo 5 d. buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų. 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo pakeista dešinė automobilio variklio pagalvė už 45 Eur (2020 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita faktūra RK Nr. 5414). 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo pakeista kairė variklio pagalvė už 195 Eur (2020 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra RK Nr. 5416). 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo išrašyta dar viena sąskaita už pagalvių keitimą 54,21 Eur sumai (2020 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra KID20 Nr. 1797). Ieškovas 2020 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo 455,79 Eur už automobilio techninės apžiūros defektų šalinimą (2020 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra KID20 Nr. 1798). 2020 m. rugsėjo 10 d. atlikus automobilio techninę apžiūrą nustatyta, kad jis atitinka reikalavimus. 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovas pirko purkštukus už 202,26 Eur (2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra RRR Nr. 1496), 2020 m. spalio 6 d. ieškovas sumokėjo už purkštukų keitimo darbus 200 Eur (2020 m. spalio 6 d. PVM sąskaita faktūra KID20 Nr. 2000). Iš viso už automobilio diagnostiką ir remonto darbus ieškovas sumokėjo 1712,26 Eur. 2020 m. spalio 19 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą reikalaudamas nutraukti pirkimo pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti 1712,26 Eur žalą.
12. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas su pretenzija nutraukti sutartį, taikyti restituciją ir atlyginti žalą kreipėsi maždaug po mėnesio nuo tada, kai buvo atlikta automobilio techninė apžiūra ir jis buvo pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus. Taigi pretenzijos surašymo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų nesaugus, netinkamas eksploatuoti. Ir tik praėjus maždaug mėnesiui nuo pretenzijos surašymo ieškovas 2020 m. lapkričio 17 d. nuvežė automobilį diagnostikos atlikimui į “Audi centras”, kur diagnostikos metu buvo nustatyta, kad kai kurios kėbulo detalės yra dažytos, yra tepalo prasisunkimas po turbokompresoriumi, rasoja posūkių žibintai, nėra apatinių apsaugų, temperatūros reguliavimo recirkuliacinių sklendžių gedimas, dėl alyvos prasisunkimo automobilio eksploatuoti nepatartina, darbai kainuos nuo 923 Eur iki 1073 Eur.
13. Nors ieškovas ieškinyje teigia, kad jau kitą dieną po sutarties ėmė ryškėti transporto priemonės defektai, tačiau ieškovas išsamią automobilio diagnostiką atliko tik 2020 m. lapkričio 17 d., t.y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po sutarties sudarymo. Iki to laiko ieškovas vežiojo automobilį po skirtingus autoservisus, kuriuose taisydavo atskirus automobilio gedimus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad automobilis nuo pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki išsamios diagnostikos atlikimo (2020 m. lapkričio 17 d.) nuvažiavo 1143 km (268043-266900=1143 km).
14. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad dar prieš vežant automobilį techninei apžiūrai buvo matyti alyvos prasisunkimas, tačiau ieškovas nuvežė automobilį į autoservisą, kad nuvalytų alyvos dėmes ir dėl to praėjo techninę apžiūrą. Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. techninės apžiūros dokumento matyti, kad šios techninės apžiūros metu įrašyta 8.2.2.2.c punkte „variklio būklė ir(ar) veikimas, netinkami dūmingumo matavimai atlikti (tepaluota turbina)“. Todėl ieškovo elgesys, kai jis galimai turėdamas duomenis dėl tepalų prasisunkimo, nevežė automobilio išsamiai diagnostikai, bet siekė nuslėpti jo trūkumus techninės apžiūros metu negali būti pripažįstamas sąžiningu ir atidžiu pirkėjo elgesiu. Be to, pažymėtina, kad automobilio techniniai trūkumai buvo pašalinti ir 2020 m. rugsėjo 10 d. automobilis pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus.
15. Šioje byloje pirkėjas turi įrodyti, jog automobilio pirkimo metu ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai, dėl kurių jo negalima eksploatuoti, egzistavo ir pardavėjas apie juos žinojo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio kokybės trūkumai (alyvos prasisunkimas) išryškėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po automobilio įsigijimo – praėjus daugiau nei trim mėnesiams po sutarties sudarymo, nuvažiavus 1143 km atstumui ir po to, kai automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir jis pripažintas kaip atitinkantis reikalavimus. Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad buvo objektyvių kliūčių atlikti automobilio išsamią diagnostiką prieš jį perkant, ar bent netrukus po jo įsigijimo. Atsakovas, nebūdamas profesionaliu pardavėju, nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamo automobilio trūkumus, kurie nebuvo nustatyti automobilio techninės apžiūros metu ir kurių atsakovas pats nepastebėjo iki automobilio perdavimo ieškovui, dėl ko tokių aplinkybių nenurodė ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Vertindamas ieškovo veiksmus pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, jo galėjimą prieš įsigyjant transporto priemonę pasinaudoti CK 6.328 straipsnio įtvirtinta teise išsamiai patikrinti perkamą daiktą, teismas daro išvadą, jog ieškovas, prisiimdamas visą su tuo susijusią riziką, tokia teise pasinaudojo netinkamai, praėjus ilgam laikui po sutarties sudarymo. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje neįrodyta, kad gedimai (alyvos prasisunkimas), dėl kurio automobilio eksploatvimas šiuo metu negalimas, egzistavo automobilio perdavimo pirkėjui momentu ir, kad jie būtų buvę pardavėjo sąmoningai nuslėpti.
16. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
17. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).
18. Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. techninės apžiūros dokumento matyti, kad šios techninės apžiūros metu buvo nustatyti automobilio 8 dideli trūkumai ir 3 nedideli trūkumai. Ieškovas šioje byloje įrodė, jog tam, kad automobilis atitiktų techninius reikalavimus, jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. iš viso sumokėjo 1712,26 Eur sumą už remonto ir diagnostikos paslaugas. Tam tikri gedimų šalinimo darbai nebuvo numatyti pirkimo – pardavimo sutartyje, t.y. purkštukų keitimas, variklio pagalvių keitimas ir kt. Tačiau ieškovas į turtinės žalos sumą, nurodytą ieškinyje, įtraukė taip pat ir stabdžių sistemos remonto darbus, nors stabdžių sistemos trūkumai buvo nurodyti 2020 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje.
19. Kadangi minėtu laikotarpiu (nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d.) šalinami gedimai išaiškėjo netrukus po pirkimo-paradvimo sutarties sudarymo, šioje byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovas patyrė eismo įvykį, netinkamai automobilį eksploatavo, kitaip jį apgadino, laikytina, kad šie automobilio trūkumai, neleidžiantys automobilio eksploatuoti, išaiškėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į autoservisus, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Tačiau, įvertinus tai, kad minėtus trūkumus pašalinus, 2020 m. rugsėjo 10 d. automobilis buvo pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus, ieškovo prašomas taikyti teisių gynimo būdas yra neproporcingas. Be to, remiantis ieškovo paaiškinimais teismo posėdyje visą šį laiką automobilis buvo laikomas daugiabučio namo aikštelėje. Todėl sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas šioje byloje akivaizdžiai neatitiktų pirkėjo teisių pažeidimo pobūdžio. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui tam tikrų trūkumų šalinimo išlaidas, nesusijusias su stabdžių sistemos gedimu. Teismas, vertindamas turtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovas netrukus po automobilio įsigijimo, išsamios jo diagnostikos pasirinko neatlikti, ilgą laiką šalino atskirus jo gedimus, tokiu būdu didindamas auromobilio remonto išlaidas. Ieškovas į turtinės žalos sumą nepagrįstai įtraukė taip pat ir stabdžių sistemos remonto darbus (pagal 2020 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą Nr. 1684 ir 2020 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą Nr. 1798), nors stabdžių sistemos trūkumai buvo nurodyti 2020 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartyje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 916,47 Eur (1712,26 Eur – 340,00 Eur – 455,79 Eur =916,47 Eur) žalos atlyginimas.
20. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
22. Ieškovas šioje byloje patyrė šias išlaidas: 108,00 Eur žyminis mokestis, 770,00 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 878,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
23. Atsakovas šioje byloje patyrė šias išlaidas: 200 Eur už atsiliepimo parengimą, 500 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Duomenų apie trečiojo asmens L. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta.
25. Laikytina, kad šioje byloje patenkinta 30 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 263,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovui priteistina 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 916,47 Eur (devynis šimtus šešiolika eurų 47 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (916,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 263,40 Eur (du šimtai šešiasdešimt trys eurai 40 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 490,00 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.