Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims I. D., M. D.

institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Drukteinei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. K., R. P., tretiesiems asmenims I. D., M. D., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Vaidilutė Stalmokienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad byloje pateiktos sutartys, kad atsakovas R. P. perduodavo atsakovei D. P. pinigines lėšas dukters I. P. išlaikymui, tačiau jos nepatvirtina, kad nurodyti pinigai buvo skirti vaiko išlaikymui ir buvo naudojami išlaikyti vaiką; atsakovė tuos pinigus gaudavo iš atsakovo, už juos pasirašydavo, bet faktiškai pinigų vaikas negaudavo; atsakovas R. P. žinojo, kad vaiką globoja vyresnioji sesuo ir suprato, kad pinigines lėšas reikia teikti vaikui ir jos globėjams arba pervesti į vaiko asmeninę sąskaitą.

A. D. K. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu atsakovė D. K. su ieškiniu pilnai sutiko. Paaiškino, kad I. yra jos duktė, atsakovas yra jos buvęs sugyventinis. Ji piktnaudžiavo alkoholiu 2014 m. Ji negali išlaikyti dukters I., serga sunkia depresijos forma. A. R. P. jai padėdavo finansiškai, pinigus pagal byloje pateiktas atsakovo sutartis atsakovas perduodavo jai ir buvo skirti jos išlaikymui, o ne dukters I. išlaikymui, tuos pinigus atsakovė ir naudojo sau; atsakovo byloje pateiktos sutartys dėl pinigų perdavimo atsakovo buvo surašytos vienu metu 2017 metais, atsakovas reikalavo jos, kad ji pasirašytų už pinigų gavimą; iš šių pinigų nebuvo skirta I. išlaikymui. Iš atsakovo žodžių tik žino, kad atsakovas Ievai duodavo pinigų. Su mergaite kalbėdamos neliesdavo piniginių temų. Paskutinį kartą matė dukrą 2016 m. pavasarį. Visiškai neišlaiko dukters. Kai dirba, tai jos pajamos sudaro apie 300 EUR; nekilnojamojo turto netusi, gyvena bendrabutyje, šiuo metu yra registruota darbo biržoje. Ji sutinka, kad pati yra kalta dėl susidariusios situacijos, dukrai padėti negali, taip pat negali skirti ir lėšų jos išlaikymui, prašo ieškinį tenkinti.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Vaidos Drukteinės išvadomis, kad skyrius duomenų apie atsakovės D. K. bei apie jos dabartinį vedimą gyvenimo būdą neturi, kadangi ji negyvena Klaipėdos rajone. A. R. P. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jis gyvena tai Gargžduose, tai Klaipėdoje, pas jam pažįstamus žmones, todėl nėra galimybės, kad R. P. galėtų rūpintis dukra, jis nusišalinęs nuo tėvo pareigų, savo dukros neaugina ir negali tinkamai ja pasirūpinti dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. I. P. yra jauniausia I. D. sesuo. Buitinės gyvenimo sąlygos geros. Globėjai yra pasirengę užtikrinti globotinei saugią aplinką bei tenkinti jos fiziologinius poreikius. Globėjai atitinka jiems keliamus reikalavimus, jie dalyvavo globėjų ir įtėvių mokymuose. Gargždų socialinių paslaugų centro pateiktoje išvadoje teigiama, kad globėjai yra tinkami asmenys globoti Ievą bei nurodoma, kad jie turi įgūdžių ir gebėjimų bendradarbiauti sprendžiant vaikų bei šeimos problemas tiek su šeimai artimaisiais žmonėmis, tiek su įvairiomis institucijomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė D. K., tėvas – atsakovas R. P.. 2015 m. birželio 5 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1714 I. P. rūpintojais paskirti I. D. ir M. D..

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra rimto pobūdžio apribojimas, toks sprendimas priimtinas atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2027 dėl vaikų nepriežiūros atsakovė D. K. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos ir dirbant socialinį darbą su šeima nebebuvo pastebėta piktnaudžiavimo alkoholiu bei vaikų nepriežiūros atvejų, todėl 2012 m. kovo 26 įsakymu AD 2015 -634 atsakovė buvo išbraukta iš apskaitos. 2014 metais nustatyta, jog atsakovė D. K. turi didelių įsiskolinimų už butą bei dėl sunkios depresijos formos jai neretai sudėtinga spręsti iškilusias problemas, atsakovės šeimai buvo reikalinga socialinių darbuotojų pagalba ugdant kasdieninio gyvenimo įgūdžius, planuojant šeimos biudžetą bei paskirstant pajamas, todėl 2014 m. birželio 10 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD -1781 dėl socialinių įgūdžių stokos, atsakovė D. K. pakartotinai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2015 m. sausio 30 d. VTA skyriuje gautas raštas iš policijos, kuriame nurodyta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo atsakovei D. K. jos sugyventinio Virginijaus Jagmino; nustatyta, jog toje aplinkoje, kur smurtauta gyvena ir nepilnametis vaikas I. P.. Socialiniams darbuotojams lankantis bei dirbant socialinį darbą su atsakovės šeima nustatyti jos girtavimo bei smurto šeimoje atvejai. Nurodytu laikotarpiu atsakovė gyveno su sugyventiniu, kuris elgėsi agresyviai bei kasdien girtavo su atsakove jos nepilnametės dukters I. akivaizdoje. Savo elgesiu sugyventiniai kėlė grėsmę emociniam, psichologiniam bei fiziniam nepilnametės I. saugumui, todėl 2015 m. vasario 3 d. dėl netinkamos vaiko priežiūros šeimoje, buvo nutarta paimti Ievą iš šeimos bei nustatyti jai laikinąją rūpybą jos sesers I. K. šeimoje. Bylos duomenimis atsakovas R. P. gyveno šeimoje su atsakove D. K. nuo dukters I. gimimo, išsiskyrė su atsakove D. K., kai dukrai buvo 8 metai. Atsakovas dirba vairuotojo pareigose, prie dukters I. išlaikymo prisideda labai minimaliai. Atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuomojasi kambarį pas pažįstamus, pasiimti dukterį pas save neturi galimybės, tačiau su dukra susitinka, tačiau nuo 2016 m. gruodžio mėnesio nėra susitikęs su mergaite. Bylos duomenimis atsakovai D. K. ir R. P. yra nusišalinę nuo nepilnametės dukters I. priežiūros, auklėjimo, vaiku domisi labai epizodiškai, vaiko išlaikymui praktiškai lėšų neskiria, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovai D. K. ir R. P. vaiku nesirūpina ir teismas neturi pagrindo manyti, kad šios aplinkybės galėtų pasikeisti, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atsakovams D. K. ir R. P. neterminuotai apriboti tėvų valdžią, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Atsakovams apribojus tėvų valdžią bei siekiant be tėvų globos likusiam vaikui sudaryti tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, I. P., nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.256 straipsnis). Bylos duomenimis 2015 m. birželio 5 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1714 I. P. rūpintojais paskirti I. D. ir M. D.. Ieškovas prašo nustatyti nepilnametei I. P. nuolatinę globą (rūpybą), globėjais (rūpintojais) paskiriant I. D. ir M. D.; nustatyti I. P. nuolatinę gyvenamąją vietą I. D. ir M. D. gyvenamojoje vietoje. Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ir tai, kad I. D. ir M. D. suteikia geras gyvenimo sąlygas vaikui tinkamai vystytis ir tobulėti, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir nepilnametei I. P. nustatytina nuolatinė rūpyba, rūpintojais paskiriant I. D. ir M. D., nustatant I. P. rūpybos vietą I. D. ir M. D. gyvenamojoje vietoje (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvo valdžią, atsakovų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas CK 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės D. K. po 150 EUR, iš atsakovo R. P. - po 100 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų vaiko išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra darbingo amžiaus todėl pagal galimybes privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis), atsakovė šiuo metu registruota Darbo biržoje, o atsakovas šiuo metu dirba K. R. individualioje įmonėje bei uždarbiauja papildomai. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo jiems ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Tretieji asmenys su savo šeima gyvena globėjos tėvams priklausančiame būste, jie pagal savo finansines galimybes užtikrina nepilnametės mergaitės I. teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, medicininę priežiūrą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, nes byloje duomenų apie vaiko teisių pažeidimus globėjų atžvilgiu neregistruota. Byloje duomenų apie atsakovų rūpinimąsi nepilnamečiu vaiku nėra. Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovai į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jų sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Teismo vertinimu, atsakovai privalo savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, ar jų negavimu, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovų nepilnametis vaikas bylos duomenimis neturi sveikatos problemų, be to vaikui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jis būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, vaiko išlaikymo išlaidos didėja ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius berniuko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Tretieji asmenys nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 180 EUR suma. Teismo nuomone, ieškovo nurodytos reikalaujamos priteisti išlaikymui sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra minimaliai protingos. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartais serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, higienos prekėms ir kt. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Atsakovai privalo vykdyti savo pareigas – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovų netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jų esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnametei dukrai tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra tėvų. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas ir teikė byloje rašytinius įrodymus, t.y. sutartis, kad teikė išlaikymą nepilnametei dukrai I., pinigines lėšas perduodamas atsakovei D. K., tačiau atsakovė D. K. teismo posėdžio metu paneigė atsakovo nurodomas aplinkybes ir paaiškino, kad atsakovas nurodomus pinigus duodavo atsakovei tik jos išlaikymui, tačiau ne nepilnametės dukters I. išlaikymui, nes atsakovas R. P. žinojo, kad dukra Ieva su atsakove negyvena, o mergaitė gyvena su globėjais nuo 2015 metų ir visos sutartys buvo pasirašytos vienu metu. Atsakovai kitų duomenų bei įrodymų, kad teikė nepilnametei dukrai išlaikymą, byloje neteikė. Teismo posėdžio metu atsakovas taip patvirtino, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio dukters I. nematė ir jai išlaikymo neteikė. Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovai turi dėti pastangas ir bent minimaliai prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl iš atsakovų D. K. nepilnametės dukters I. P. išlaikymui priteistina po 150 EUR, o iš atsakovo R. P. nepilnametės dukters I. P. išlaikymui priteistina po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 16 d., iki vaiko pilnametystės, pervedant išlaikymui skirtas lėšas į vaiko asmeninę sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant trečiuosius asmenis I. D. ir M. D. (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl nuolatinių rūpintojų paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Už reikalavimą dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir susijusius reikalavimus žyminis mokestis sudaro 31 EUR. Už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo žyminis mokestis sudaro iš atsakovės D. K. 41 EUR, iš atsakovo R. P. 27 EUR. Patenkinus ieškinį pilna apimtimi, į valstybės biudžetą iš atsakovės D. K. priteistina 56,50 EUR žyminio mokesčio, iš atsakovo R. P. priteistina 42,50 EUR.

Pasikeitus bylų dėl nepilnamečio vaiko rūpybos (globos) nagrinėjimo teisiniam reguliavimui ir užtikrinant informacijos apie tokio proceso dalyvius apsaugą, kurio šiais pakeitimais siekė įstatymų leidėjas, bylos medžiaga pripažintina nevieša (CPK 10 straipsnio 1, 2 dalis, 502 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, 282, 400-407, 496-502 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametę dukrą I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametę dukrą I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniais rūpintojais I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmns kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją ir rūpybos vietą I. D. ir M. D. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 16 d., iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 EUR (šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 16 d., iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 56,50 EUR (penkiasdešimt šešis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 42,50 EUR (keturiasdešimt du eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teismo sprendimo dalis dėl rūpintojų paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Šios civilinės bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.