Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Robertas Vasiliauskas 2020-10-05 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nurodė, kad teismo, iškėlusio nemokumo bylą ir administratoriaus pareiga pranešti kreditoriams apie iškeltą nemokumo bylą yra neatsiejama nuo skolininko pareigos pateikti visą informaciją apie savo kreditorius. Šiuo atveju Lietuvoje esantys kreditoriai nebuvo informuoti atskiru pranešimu, o apie pradėtą nemokumo procesą jiems buvo pranešta viešai dienraštyje „Lietuvos Rytas“. Viešame pranešime buvo informuota apie paskelbtą nemokumo procesą, tačiau kreditoriams nebuvo nurodyta apie vietą, kur pareikšti reikalavimus, koks terminas tam skirtas bei apie nuobaudas šio termino nesilaikius. Todėl, antstolio teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta kreditorių teisė dalyvauti nemokumo procese. Vykdymo metu kreditorės UAB „Gelvora“ buvo paprašyta pateikti informaciją, ar ji buvo informuota apie skolininko atžvilgiu paskelbtą nemokumo procesą. Kreditorė raštu patvirtino, kad pranešimų apie skolininko nemokumo procesą negavo. Be to, pagal Nemokumo įstatymą, administratorius per penkias dienas nuo skolininko nemokumo paskelbimo turi išsiųsti kreditoriams, kurie yra kitoje valstybėje narėje, pranešimą apie nemokumo bylą bei reikalavimų pateikimą. Nurodė, kad duomenų, patvirtinančių, jog toks pranešimas buvo išsiųstas visiems Lietuvoje esantiems skolininko kreditoriams, nėra. Be to, 2019-10-30 Latvijos teismo sprendime nurodyti dviejų kreditorių reikalavimai, tačiau pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis, skolininko atžvilgiu yra vykdoma iš viso 12 vykdomųjų bylų įvairių kreditorių atžvilgiu.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai, teismui 2020-10-15 paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo skolos išieškojimą iš skolininko R. B. kreditorės UAB „Gelvora“ naudai pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-17598-294/2009. Antstolio kontoroje buvo gautas 2020-07-15 skolininko R. B. prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigimo. Iš kartu su antstoliui pateiktų prašymo priedų nustatyta, kad 2017-11-24 Liepojos teismo sprendimu buvo pradėtas skolininko R. B. nemokumo procesas. Dienraštyje „Lietuvos Rytas“ (duomenys neskelbtini) buvo publikuotas pranešimas, kad Latvijos Respublikos Liepojos teismas pradėjo fizinio asmens nemokumo procesą skolininkui, taip pat nurodyta informacija apie paskirtą fizinio asmens nemokumo administratorių. Latvijos Respublikos Kuršo rajono teismas 2019-10-30 sprendimu patvirtino skolininko R. B. įsipareigojimų padengimo procedūros pabaigą ir užbaigė fizinio asmens nemokumo procesą. Teismas taip pat atleido skolininką nuo likusių įsipareigojimų AB „SEB bankas“ ir R. B., kurių reikalavimai buvo pateikti R. B. nemokumo procese, bet nebuvo padengti įsipareigojimų padengimo procedūros metu, vykdymo. Duomenys apie skolininko R. B. nemokumo proceso pabaigą 2019-11-01 buvo įregistruoti Latvijos Respublikos nemokumo registre. Iš byloje esančio antstolio padėjėjos D. V. ir išieškotojos „Gelvora“ atstovės D. J. susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad išieškotoja dokumentų apie nemokumo bylos iškėlimą užsienio valstybėje negavo. Esant nurodytam, 2020-09-10 antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė ginčijamą patvarkymą Nr. S-20-179-29522, kuriuo atsisakė patenkinti skolininko R. B. prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko R. B. atžvilgiu yra užvesta 12 vykdomųjų bylų, kuriose vykdomas išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Intrum Lietuva“, AB „SEB bankas“, G. G., R. B., AKTIVA FINANTS OU, UAB „Gelvora“, J. S. (J. S.) naudai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. prašo panaikinti antstolio 2020-09-10 patvarkymą Nr. S-20-179-29522 „Dėl pateikto prašymo nutraukti vykdomąją bylą“ ir įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymas grindžiamas tuo, kad išieškotoja UAB „Gelvora“ dienraštyje „Lietuvos Rytas“ buvo informuota apie pareiškėjo nemokumo bylą, tačiau nemokumo procese kreditorinių reikalavimų nepareiškė, dėl ko neteko reikalavimo teisės į pareiškėją.

Kadangi nagrinėjamu atveju nemokumo byla skolininkui iškelta ir vykdyta Latvijos Respublikoje, o byloje keliamas klausimas dėl jos teisinių pasekmių Lietuvos Respublikoje, šiuo atveju tampa aktualiomis Reglamento Nr. 2015/848 nuostatos.

Vadovaujantis Reglamento Nr. 2015/848 19 straipsnio 1 dalimi, bet kuris valstybės narės teismo sprendimas iškelti nemokumo bylą pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja nemokumo bylą iškėlusioje valstybėje. Todėl nemokumo bylos iškėlimo teisiniai padariniai taikomi automatiškai, nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo. Tačiau Reglamento Nr. 2015/848 33 straipsnyje yra numatyta automatinio sprendimo pripažinimo išimtis – bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą nemokumo bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo pasekmės akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. Viešosios tvarkos išlyga paprastai yra laikoma Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teismų turimu saugikliu prieš didelį neteisingumą, leidžiančiu taikyti Europos privatinės teisės bei nacionalinius sąžiningumo standartus tarptautiniame kontekste. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai pripažino bendrąjį Europos Sąjungos teisės principą, pagal kurį visi asmenys turi teisę į teisingą procesą (Case C‑185/95 Baustahlgewebe v Commision, [1998] I‑8417, para. 20 ir 21; Case C‑174/98 The Netherlands and Van der Wal v Commision [2000], para 17.). Pažymėtina, kad rimti esminių procesinių garantijų, pavyzdžiui, teisės dalyvauti procese ir būti jame išklausytam, pažeidimai leidžia teismui atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti teismo sprendimus dėl nemokumo bylos iškėlimo arba su nemokumo procesu susijusius teismo procesinius sprendimus. Tokios praktikos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje (Case C‑341/04 Eurofood IFSC Ltd. [2005] 2006 I-03813, para. 67.). Toks teismo procesinis sprendimas, be kita ko, gali būti nepripažįstamas visas ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

Pagal Reglamento Nr. 2015/848 54 straipsnio 1 dalį, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pranešimo kreditoriui reikalavimai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens informavimas apie jo teisėms ir pareigoms teisinių padarinių turėsiantį teismo procesą yra vienas iš teisės į tinkamą procesą pagrindų. Todėl visuotinai pripažįstama, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja informuoti asmenį ir tai atlikti tinkamai – tinkamu būdu ir laiku, užtikrinant realų asmens žinojimą apie inicijuotą teismo procesą ir efektyvią galimybę imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad nemokumo procesas skolininkui R. B. Latvijos Respublikoje buvo pradėtas 2017-11-24. Apie pradėtą nemokumo procesą skolininkas (duomenys neskelbtini) publikavo pranešimą dienraštyje „Lietuvos Rytas“, nurodydamas savo asmens duomenis, nemokumo procesą pradėjusį teismą ir nemokumo administratoriaus kontaktinius duomenis. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio kreditorių, tame tarpe ir išieškotojos UAB „Gelvora“, informavimas apie jų teisėms itin reikšmingą įtaką turintį teismo procesą, negali būti laikomas tinkamu ir leidžiančiu skolininko kreditoriams imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti. Todėl nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad išieškotoja UAB „Gelvora“ buvo tinkamai informuota apie pradėtą nemokumo procesą ir pati savo iniciatyva nepasinaudojo teise pareikšti reikalavimus nemokumo procese. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog tokiu būdu, t. y. paskelbiant bendro pobūdžio pranešimą dienraštyje ir nededant pastangų kreditorę faktiškai informuoti apie pradėtą nemokumo procesą, buvo apribota kreditorės UAB „Gelvora“ teisė dalyvauti pareiškėjo nemokumo byloje (CPK 185 straipsnis).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad Latvijos Respublikoje tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumo klausimus reglamentuoja Nemokumo įstatymas. Šio įstatymo 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdė veiksmus, nurodytus atleidimo nuo skolų plane, likusios šio asmens prievolės, nurodytos minėtame plane, panaikinamos, o vykdymo procesas dėl jų nutraukiamas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skolininkas nėra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu jis nėra įvykdęs minėtame plane nurodytų veiksmų. Tai reiškia, kad skolininkas yra atleidžiamas nuo likusių prievolių, nurodytų atleidimo nuo skolų plane, jeigu įvykdo atleidimo nuo skolų plane nurodytus veiksmus, o atleidimo nuo skolų plane nenurodytos prievolės šiame plane nenurodytiems kreditoriams nepasibaigia ir turi būti vykdomos toliau. Tokią išvadą patvirtina taip pat Nemokumo įstatymo 156 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios kreditorių teisę pateikti nuomonę ir pasiūlymus dėl fizinio asmens atleidimo nuo skolų plano, 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, įsakmiai nurodanti, kad veiksmų, nurodytų plane, nevykdymas lemia tai, jog įstatymas neatleidžia skolininko nuo šiame plane nurodytos likusios skolos dalies mokėjimo. Latvijos Respublikos nemokumo teisiniam reguliavimui, kaip, be kita ko, ir kitų išsivysčiusių valstybių teisinėms sistemoms, būdingi fundamentalūs nemokumo teisės principai – inter alia, kreditorių lygiateisiškumo bei skaidrumo (Nemokumo įstatymo 6 straipsnio 2, 7 punktai). Pagal Nemokumo įstatymo 164 straipsnio 1 dalį skolininko atleidimo nuo tam tikrų įsipareigojimų būtina sąlyga yra konkrečios prievolės įtraukimas į atleidimo nuo skolų planą ir tinkamas įsipareigojimų, nustatytų minėtame plane, vykdymas (Nemokumo įstatymo 154 straipsnis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija konstatavo, kad konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos. Priešingas aiškinimas reikštų, kad skolininkas galėtų būti atleidžiamas nuo įsipareigojimų tiems kreditoriams, kurių apskritai nenurodė, tačiau nebūti atleidžiamas nuo prievolių žinomiems kreditoriams plane nurodytų įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju. Tokiu būdu būtų paneigiama nemokumo, kaip kolektyvinio proceso, esmė, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai – galbūt nesąžiningas skolininkas įgytų didesnę įstatymo apsaugą nei visiškai sąžiningas subjektas, atskleidžiantis savo kreditorius, tačiau galbūt dėl objektyvių priežasčių nepajėgiantis įvykdyti skolų nurašymo plane išdėstytų įpareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad Latvijos Respublikos Kuršo rajono teismas 2019-10-30 sprendimu, patvirtindamas skolininko R. B. įsipareigojimų padengimo procedūros pabaigą ir užbaigdamas fizinio asmens nemokumo procesą, jį atleido nuo likusių įsipareigojimų tik AB „SEB bankas“ ir R. B., kurių reikalavimai buvo pateikti R. B. nemokumo procese, bet nebuvo padengti įsipareigojimų padengimo procedūros metu, vykdymo. Kadangi kreditorė UAB „Gelvora“ nebuvo tinkamai informuota apie skolininko nemokumo procesą, be kita ko, nurodyta nemokumo bylą nagrinėjančiam Latvijos Respublikos teismui, skolininko prievolės kreditorei nebuvo įtrauktos į skolininko atleidimo nuo skolų planą. Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, nors Latvijos Respublikos kompetentingo teismo sprendimas pradėti nemokumo procesą ir sprendimas užbaigti fizinio asmens įsipareigojimų panaikinimo procedūrą bei nemokumo procesą yra automatiškai pripažįstami ir vykdomi Lietuvos Respublikoje, jie nagrinėjamu atveju nesukėlė teisinių pasekmių skolininko prievolių kreditorei UAB „Gelvora“ vykdymui ir jų nepanaikino.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis, atsisakydamas užbaigti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Esant nurodytam, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 177, 178, 185 straipsnis, 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.