- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-1452-921/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02805-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- V. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-196-841/2025 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur skolą, 45 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad ieškovė su velione M. L. pažįstama nuo vaikystės, nes ji buvo ieškovės močiutės draugė. A. M. L. gyvenime atsirado po M. L. sūnaus V. L. mirties. Atsakovė iš M. L. gavo 2 000 Eur, kurie buvo skirti palaidojimui. Ieškovė pranešė atsakovei apie tai, kad M. L. mirė, kur ji pašarvota. Atsakovė buvo atvykusi į laidotuves. Ieškovė teigė prašiusi iš atsakovės pinigų laidojimui, tačiau atsakovė pasakiusi, kad pinigų nėra. Ieškovė palaidojo velionę už savo pinigus ir laiko, kad atsakovė yra skolinga jai laidojimo išlaidas.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad velionė M. L. davė jai 2 000 Eur tam, kad už ją ir jos giminę būtų užperkamos mišios, nes teigė, kad ieškovė mišių niekada neužsakys. Pirmą kartą mišioms užsakyti M. L. davė atsakovei pinigų po sūnaus mirties. Surašyti dėl pinigų davimo raštą pasiūlė pati atsakovė, pati jį ir surašė savo ranka. Kad pinigai skirti palaidojimui tai yra parašyta plačiąja prasme, nes palaidojimas apima ir mišias. Velionė buvo giliai tikinti, lankė bažnyčią, norėjo, kad po jos mirties būtų už ją laikomos mišios, būtų meldžiamasi. Visi atsakovei duoti pinigai yra panaudoti užsakyti mišioms, tokia buvo velionės M. L. valia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 620 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 8 d. buvo atsakovės ranka surašytas pinigų perdavimo aktas, kuriuo M. L. savo noru perdavė 2 000 Eur atsakovei, nurodant, kad šie pinigai skirti palaidojimui. 2023 m. liepos 13 d. M. L. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su ieškove. Minėtos sutarties 4.1 punktu įgijėja (pagal sutartį – ieškovė) įsipareigojo teikti perleidėjai (pagal sutartį – M. L.) iki jo gyvos galvos už jo gaunamą pensiją materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: suteikdama jai maitinimą, nupirkdama drabužius, vaistus, išskalbdamas drabužius, taip pat slaugyti ligos atveju ir suteikti kitas būtinas paslaugas, palaidoti pagal Lietuvos Respublikos galiojančius papročius. M. L. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 26 d. ieškovė su R. J. įmone sudarė pavedimo sutartį, kuria užsakė M. L. laidojimo paslaugas. R. J. įmonei už paslaugas 2023 m. lapkričio 28 d. buvo sumokėta 717 Eur. Atskirai už duobės kasimą ieškovė sumokėjo 250 Eur, už karsto nešimą – 130 Eur, taip pat atliko 120 Eur mokėjimą muzikantams. Ieškovė 2024 m. vasario 20 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti 2 000 Eur, skirtus velionės palaidojimui. 2024 m. vasario 27 d. atsakovė atsakė į pretenziją raštu, paprašė pateikti dokumentą, patvirtinantį, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja iš jos pinigų.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė atliko mokėjimus už mišias nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. birželio 22 d., viso bendrai 1 753,40 Eur sumai. 2023 m. liepos 13 d. M. L. įgaliojo ieškovę jai atstovauti visais klausimais ir visose institucijose, įgaliojimą patvirtino notarė. Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gavo 392 Eur laidojimo pašalpą mirus M. L., 2023 m. lapkričio 29 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) gavo 625,97 Eur laidojimo pašalpą mirus M. L., taip pat 2023 m. lapkričio 29 d. VSDFV gavo 34,89 Eur laidojimo pašalpą, viso ieškovė iš valstybės ir savivaldybės gavo 1 052,86 Eur laidojimui skirtų lėšų.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja teisinių santykių kilusių iš ginčo dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.
8. Teismas iš į bylą pateiktų įrodymų nustatė, kad velionė M. L. pasitikėjo ieškove, kadangi suteikė jai įgaliojimą tvarkyti jos turtą, jai atstovauti, sudarė su ja išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, asmeniniu testamentu paliko ieškovei savo santaupas. Iš šių nuoseklių M. L. veiksmų teismas padarė išvadą, kad ieškovei M. L. valia, įtvirtinta ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje, buvo gerai žinoma ir suprantama. M. L. mirus, ieškovė ėmėsi visų reikalingų veiksmų – sudarė sutartį su laidojimo įmone, pranešė M. L. nurodytiems asmenims apie jos mirtį, kreipėsi į VSDFV ir Šiaulių miesto savivaldybę dėl laidojimo išmokų ir jas gavo. Ieškovė atsakovei apie M. L. mirtį parnešė tik po to, kai velionė jau buvo pašarvota netoli nuo ieškovės namų esančiuose laidojimo namuose, t. y. ten, kur patogiau buvo ieškovei, o ne ten, kur, kaip nurodė atsakovė, buvo pageidavusi velionė.
9. Teismas pažymėjo, kad tiek šalys, tiek liudytojai patvirtino, jog mirusioji buvo giliai tikinti, užsakinėdavo mišias už savo mirusius artimuosius, rūpinosi, kad už juos būtų meldžiamasi. Kadangi mirusioji pažinojo ieškovę nuo vaikystės (taip teigė pati ieškovė), teismas padarė išvadą, kad mirusioji žinojo apie ieškovės religinius įsitikinimus (ar jų nebuvimą), suprato, kad ieškovė neskirs tinkamo dėmesio ir lėšų mišių užsakinėjimui, todėl perdavė 2 000 Eur lėšas atsakovei, kurią žinojo esant tikinčią ir ja pasitikėjo, mišioms už giminės mirusiuosius ir ją pačią užpirkti. Teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki 2024 m. birželio 22 d. mišioms jau buvo išleidusi 1 753,40 Eur sumą. Nors teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė kvestionavo sprendimą užpirkti mišias ne Šiaulių mieto bažnyčiose, o vienuolynuose, teismas vadovavosi atsakovės nurodytais argumentais, kad mišios vienuolynuose buvo užsakomos dar M. L. būnant gyvai, ką patvirtina atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikta elektroninio laiško kopija, kur rašoma: „Sveiki, amžinos Mišios už M. L., +V.+V.+J. +A.+L.-A. Pavedimas 20201224 81.20 eur. Korteles siųsti M. L. (duomenys neskelbtini) Pagarbiai. V. Ačiū“.
10. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigė, kad laidotuvės kainavo daugiau kaip 2 000 Eur, rašytiniais įrodymais pagrindė tik dalį patirtų laidojimo išlaidų – į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovę patyrus 1 217 Eur laidojimo išlaidų ir iš valstybės gavus 1 052,86 Eur laidojimui skirtų pašalpų.
11. Teismas vertino, kad nepriklausomai nuo to, mirusioji paliko ieškovei grynųjų pinigų laidotuvėms, ieškovė turėjo pareigą pasirūpinti jos laidotuvėmis kaip paveldėtoja bei įsipareigojusi tai padaryti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Teismas pažymėjo, kad M. L. nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) neinicijavo proceso atsakovei duotus pinigus atgauti.
12. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovė naudojo M. L. duotas lėšas pagal paskirtį – mišioms užpirkti. Lėšos buvo naudojamos taip, kaip pageidavo jų davėja, o ieškovė į jas neturi reikalavimo teisės, nes palaidoti M. L. įsipareigojo išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje.
13. Atmetus ieškinį, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė jos patirtas 620 Eur teisinės pagalbos išlaidas, bei valstybei 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai priimdamas sprendimą taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.59 straipsnio nuostatas. Ieškovės įsitikinimu, tarp šalių kilęs ginčas nėra reglamentuojamas CK 5.59 straipsnio normų, nes M. L. buvo įpareigojusi atsakovę palaidoti panaudojant perduotas 2 000 Eur pinigines lėšas.
14.2. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius, nepagrįstai netaikė prievolių įvykdymą reglamentuojančių teisės normų ir nepasisakė dėl atsakovės prievolės neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) mirusiosios atžvilgiu. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymu, jog būtent ieškovė savo sąskaita ir lėšomis įvykdė atsakovės prievolę palaidoti M. L.. Įvykdžius prievolę, ieškovei perėjo teisė reikalauti iš atsakovės sumokėti ieškovei 2 000 Eur skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.50) straipsnio 3 dalis).
14.3. Teismas netinkamai interpretavo rašytinio įrodymo – pinigų perdavimo akto turinį, taip paneigdamas mirusiosios valią. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, neva velionės duotus pinigus atsakovė panaudojo mišioms. Mišių užsakymas negali būti laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, nes pinigų perdavimo akte šalys aiškiai yra susitarusios dėl tikslinės perduodamų pinigų paskirties. Teismas neatkreipė dėmesio į tokias faktines aplinkybes, kad apie mišias niekada nebūdavo pranešama suinteresuotiems asmenims – pačiai M. L., jos giminėms, ieškovei, nebuvo išklausoma jų nuomonė dėl dalyvavimo užsakytose mišiose.
14.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovę išlaikymo iki gyvos galvos sutartis įpareigojo palaidoti M. L. ieškovės lėšomis. Nurodytoje sutartyje buvo numatyta ieškovės pareiga palaidoti M. L. pagal lietuviškus papročius. Tuo tarpu dėl laidojimo lėšų sutartyje pasisakyta nebuvo, nes šios lėšos jau buvo perduotos atsakovei. Ieškovė buvo suinteresuota palaidoti mirusiąją, nes atsakovė tai daryti atsisakė.
14.5. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė M. L. duotus pinigus išleido mišioms, nes neva ieškovė yra netikinti ir mišių neužsakytų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (laidojimo namų sąskaitos) įrodo, kad M. L. buvo palaidota pagal katalikiškas tradicijas, dalyvaujant kunigui, užpirkus mišias, taip pat atliekant religines giesmes. Ieškovė užsakė mišias bažnyčioje, suėjus 30 dienų po M. L. mirties, taip pat mirties metinėms.
14.6. Teismas netinkamai vertino atsakovės pateiktus mokėjimo nurodymus dėl mišių, nes dalis mokėjimo nurodymų buvo atlikti dar iki M. L. sudarant pinigų perdavimo aktą, o būtent – mokėjimo nurodymai atlikti 2020 m. vasario 23 d. (suma 81,20 Eur, lėšų gavėjas Saleziečių Vilniaus namai, mokėjimo paskirtis – Šv. Amžinosioms Mišioms), 2022 m. vasario 19 d. (suma 11,60 Eur, lėšų gavėjas Saleziečių Vilniaus namai, mokėjimo paskirtis – Šv. Amžinosioms Mišioms), tačiau pinigų perdavimo aktas sudarytas 2022 m. balandžio 8 d. Be to, akte nėra numatyta, kad mišios skirtos M. L.. Ieškovės nuomone, mokėjimo nurodymai gali būti susiję su piligriminių kelionių metu aukojamomis mišiomis.
14.7. Teismas sprendime nepasisakė, kodėl likusi M. L. laidojimui perduota suma po tariamų mišių apmokėjimo – 246,60 Eur (2 000 Eur – 1 753,40 Eur) paliekama atsakovės dispozicijoje. Tokiu būdu atsakovei sudaromos sąlygos nepagrįstai praturtėti. Tokiu būdu, sprendimas pažeidžia ieškovės interesus ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą plikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiai argumentais:
15.1. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad reikalavimo teisės pagal 2022 m. balandžio 18 d. pinigų perdavimo aktą ieškovė nepaveldėjo. Todėl ji neturėjo teisės pareikšti tokio ieškinio reikalavimo. Pinigų perdavimo aktas buvo sudarytas ne su ieškove. Ieškovė reikalavimo teisės į atsakovę neįgijo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą.
Šalies argumentai
15.2. Apeliantė prašė iš atsakovės priteisti 2 000 Eur skolą už patirtas laidojimo išlaidas, jų nedetalizuodama. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teisme nurodė, kad M. L. dar būdama gyva jos prašė pervesti pinigų į Saleziečių Vilniaus namų sąskaitą Šv. Amžinosioms Mišioms už ją, sūnus ir kitus artimuosius. Pirmą kartą ji pati davė pinigų 2020 m. gruodžio 23 d. 81,20 Eur (auka+bankinis pavedimas) pervedimui. 2022 metais M. L. paprašė atsakovės ir toliau užprašinėti Šv. Amžinąsias Mišias, tuo tikslu naudoti jos duotus 2 000 Eur. Iš viso M. L. ir jos artimiesiems už Šv. Amžinąsias Mišias atsakovė pervedė 1 735,20 Eur. Už likusius pinigus atsakovė užsakė Šv. Mišias metinėms už velionę Palendrių vienuolyne.
15.3. Pateikusi bankinius dokumentus, atsakovė įrodė, kad pinigų nepasiliko sau, o panaudojo M. L. prašymu kilniems tikslams. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad pati M. L. nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), neinicijavo proceso duotus pinigus atgauti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad realios apeliantės laidojimo išlaidos yra 164,14 Eur (1 217 – 1 052,86 (gautos iš valstybės institucijų lėšos).
15.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius, netaikė prievolių įvykdymą reglamentuojančių teisės normų ir nepasisakė dėl atsakovės prievolės įvykdymo (netinkamo įvykdymo) mirusiosios atžvilgiu. Pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovės neatsirado jokių teisinių santykių, apeliantė nepagrįstai pareiškė ieškinį teisme.
15.5. Nors apeliantė deklaratyviai pareiškė, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas netinkamai jas aiškinant ir taikant, tačiau nepaminėjo, kokias konkrečiai procesinės teisės normas teismas pažeidė.
15.6. Atsakovės nuomone, jeigu apeliantė nebūtų palaidojusi M. L., tai būtų padaryta valstybės ar savivaldybės įstaigų. Neužtekus valstybės skirtų 1 052,86 Eur, valstybė skirtumą būtų prisiteisusi iš įpėdinės (apeliantės), o ne iš atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
- 2022 m. balandžio 8 d. pinigų perdavimo aktu M. L. savo noru perdavė 2 000 Eur atsakovei. Akte nurodyta, kad pinigai skirti palaidojimui. Dėl perduodamų pinigų M. L. nurodė pretenzijų nekelsianti, nes pilnai pasitiki atsakove. Perdavimo metu dalyvavo: J. S., A. B., M. L., V. L.;
- 2023 m. liepos 13 d. M. L. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su ieškove. Minėtos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad įgijėja (pagal sutartį – ieškovė) įsipareigoja teikti perleidėjai (pagal sutartį – M. L.) iki jo gyvos galvos už jo gaunamą pensiją materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: suteikdama jai maitinimą, nupirkdamas drabužius, vaistus, išskalbdamas drabužius, taip pat slaugyti ligos atveju ir suteikti kitas būtinas paslaugas, palaidoti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius papročius;
Žemesnės instancijos teismas
- 2023 m. liepos 13 d. M. L. įgaliojo ieškovę jai atstovauti visais klausimais ir visose institucijose, įgaliojimą patvirtino notarė;
- M. L. mirė (duomenys neskelbtini);
- 2023 m. lapkričio 26 d. ieškovė su R. J. įmone sudarė pavedimo sutartį, kuria užsakė M. L. laidojimo paslaugas. R. J. įmonei už paslaugas 2023 m. lapkričio 28 d. buvo sumokėta 717 Eur. Atskirai už duobės kasimą ieškovė sumokėjo 250 Eur, už karsto nešimą – 130 Eur, taip pat ieškovė atliko 120 Eur mokėjimą muzikantams;
- Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gavo 392 Eur laidojimo pašalpą mirus M. L., 2023 m. lapkričio 29 d. iš VSDFV gavo 625,97 Eur laidojimo pašalpą mirus M. L., taip pat 2023 m. lapkričio 29 d. VSDFV gavo 34,89 Eur laidojimo pašalpą, iš viso ieškovė iš valstybės ir savivaldybės gavo 1 052,86 Eur laidojimui skirtų lėšų;
- atsakovė atliko mokėjimus už mišias nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. birželio 22 d., iš viso 1 753,40 Eur sumai.
Dėl apeliacijos objekto
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės skolą atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, siekdama prisiteisti iš atsakovės patirtas M. L. laidojimo išlaidas.
20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė apmokėjo M. L. laidojimo išlaidas. Ieškovė nėra M. L. giminaitė, tačiau po jos mirties paveldėjo velionės pinigines lėšas. Tarp šalių nekilo ir ginčo dėl to, kad atsakovei 2020 m. balandžio 8 d. pinigų perdavimo aktu M. L. savo noru perdavė 2 000 Eur sumą. Atsakovė neginčijo, kad priėmusi iš palikėjos 2 000 Eur prisiėmė ir pareigą ją palaidoti, tačiau teigė pareigą įvykdžiusi, gautus pinigus išleisdama mišioms užakyti. Mišios, atsakovės nuomone, yra palaidojimo dalis, todėl nesutinka, kad turi gautus pinigus grąžinti ieškovei.
21. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai taikė CK 5.59 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir nepagrįstai netaikė prievolių įvykdymą reglamentuojančių teisės normų ir nepasisakė dėl atsakovės prievolės neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) mirusiosios atžvilgiu (CK 6.38. 6.50 straipsnis). Apeliantė teigia, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos gali būti taikomos tik tuomet, kai mirusysis iš anksto nėra pasirūpinęs savo laidojimo išlaidomis, nėra skyręs pinigų savo palaidojimui, o šias išlaidas dengia vienas iš paveldėtojų, panaudodamas mirusiojo santaupas ar savo lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra teisės akto, kuris reglamentuoja kilusį ginčo dėl laidojimo išlaidų priteisimo.
23. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas kaip paveldėtojas turi prievolę atlyginti ieškovams palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
24. Tačiau šiuo atveju atsakovė nėra M. L. turto paveldėtoja. Šiuo atveju būtent ieškovė, o ne atsakovė priėmė mirusiosios palikimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovės nesieja teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Todėl sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju ginčui CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos netaikytinos. Tačiau neteisingas materialinės teisės normos pritaikymas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išsprendė neteisingai.
25. Ieškovė teigia, kad ji įvykdė prievolę už atsakovę, palaidojo M. L., todėl jai perėjo teisė reikalauti iš atsakovės sumokėti ieškovei 2 000 Eur skolą. Ieškovės nuomone, šiuo atveju taikytinos prievolės įvykdymą už kitą asmenį reglamentuojančios teisės normos, t. y. CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatos.
26. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu tik atsakovė būtų prisiėmusi prievolę palaidoti M. L. ir to nepadariusi, o už ją tai būtų padariusi ieškovė, kuri tokios prievolės neturėjo, tuomet būtų galima ginčo atvejui taikyti apeliantės minimo CK 6.50 straipsnio nuostatas. Tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo prisiėmusios pareigą palaidoti M. L., ieškovė – 2023 m. liepos 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, o atsakovė – 2022 m. balandžio 8 d. pinigų perdavimo akto pagrindu.
28. Nors ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi buvo įsipareigojusi tik palaidoti M. L. pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius papročius, o už palaidojimą buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovė, tačiau minėtoje išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja palaidoti M. L. iš 2022 m. balandžio 8 d. pinigų perdavimo akto pagrindu atsakovei perduotos 2000 Eur sumos.
29. Pažymėtina ir tai, kad iškovė teigia, jog laidotuvės kainavo daugiau kaip 2 000 Eur. Tačiau ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė tik dalį patirtų laidojimo išlaidų – į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovę patyrus 1 217 Eur laidojimo išlaidas.
30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje. CK 6.291 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.
31. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė gavo iš valstybės 1 052,86 E. M. L. laidojimui skirtų pašalpų. Todėl darytina išvada, kad realios ieškovės patirtos laidojimo išlaidos sudaro 164,14 Eur (1 217 Eur (patirtų laidojimo išlaidų suma) – 1 052,86 Eur (gautos iš valstybės institucijų lėšos)).
32. Kaip minėta, atsakovė neneigė, kad 2020 m. balandžio 8 d. pinigų perdavimo aktu jai perduota 2 000 Eur suma buvo skirta M. L. palaidojimui, tačiau teigė, kad ji savo pareigą atliko tinkamai – gautus pinigus išleido mišioms už M. L. ir jos artimuosius užakyti.
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad mišios priskirtinas prie laidojimo apeigų. Kartu pažymėtina, kad pinigų perdavimo akte nebuvo konkretizuota, kokioms laidojimo apeigoms perduotos lėšos turėjo būti panaudotos. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki 2024 m. birželio 22 d. mišioms jau buvo išleidusi 1 753,40 Eur sumą, likusią sumą atsakovės teigia, kad yra panaudojusi mišioms užpirkti M. L. mirties metinių proga.
34. Nustačius, kad tiek atsakovė, tiek ieškovė buvo prisiėmusios pareigą palaidoti M. L., atsakovei pateikus įrodymus, kad perduotą 2 000 Eur sumą ji yra išnaudojusi mišioms užsakyti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė savo pareigą tokiu būdu yra įvykdžiusi tinkamai. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindu sutikti su ieškovės argumentais, kad ji yra įvykdžiusi pareigą už atsakovę, todėl jai turi būti priteista 2 000 Eur suma CK 6.50 straipsnio pagrindu.
35. Tuo tarpu atsižvelgus į tai, kad ieškovė 2023 m. liepos 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu buvo įsipareigojusi palaidoti atsakovę ir tą padarė, kad realios jos patirtos (valstybės išmokomis nepadengtos) laidojimo išlaidos sudaro tik 164,14 Eur, bei, kad ieškovė yra ir velionės paveldėtoja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 164,14 Eur sumą ji gali padengti iš paveldėtų piniginių lėšų.
36. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 000 Eur skolą laikytinas nepagrįstu.
37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
38. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimas dėl laidojimo išlaidų, priteisimo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas.
40. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Vien tai, kad apeliantė kitaip vertina įrodymus ir turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, iš esmės atskleidė bylos esmę. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
44. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą dėl 400 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančius įrodymus. Prašoma priteisti suma yra pagrįsta, protingo dydžio, todėl priteistina iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.