- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2-196-841/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02805-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2000,00 Eur skolos, 45,00 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, nurodė, kad su velione M. L. pažįstama nuo vaikystės, nes ji buvo ieškovės močiutės draugė. Atsakovė M. L. gyvenime atsirado po sūnaus V. L. mirties. Atsakovė iš M. L. gavo 2000 Eur, tie pinigai buvo skirti palaidojimui. Ieškovė teigė atsakovei pranešusi apie tai, kad M. L. gulėjo ligoninėje, jai mirus, pranešė atsakovei, kur pašarvota velionė. Atsakovė buvo atvykusi. Ieškovė teigė prašiusi iš atsakovės pinigų laidojimui, tačiau atsakovė pasakiusi, kad pinigų nėra. Ieškovė palaidojo velionę už savo pinigus ir laiko, kad atsakovė yra skolinga laidojimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė, jos atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, teigė, kad velionė M. L. davė jai 2000 Eur tam, kad už ją ir jos giminę būtų užperkamos mišios, nes teigė, kad ieškovė mišių niekada neužsakys. (Duomenys neskelbtini) kartą mišioms užsakyti M. L. davė atsakovei pinigų po sūnaus mirties. Surašyti dėl pinigų davimo raštą pasiūlė pati atsakovė, pati jį ir surašė savo ranka. Kad pinigai skirti palaidojimui tai yra parašyta plačiąja prasme, nes palaidojimas apima ir mišias. Velionė buvo giliai tikinti, lankė bažnyčią, norėjo, kad po jos mirties būtų už ją laikomos mišios, būtų meldžiamasi. Visi atsakovei duoti pinigai yra panaudoti užsakyti mišioms, tokia buvo velionės M. L. valia. Iki bylos teisme iškėlimo ieškovė nebuvo prašiusi tų pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 2022-04-08 buvo V. L. ranka surašytas pinigų perdavimo aktas, kurio tekstas cituojamas: Aš M. L. savo noru perduodu du tūkstančius eurų V. L.. Šie pinigai skirti palaidojimui. Dėl perduodamų pinigų pretenzijų nekelsiu, nes pilnai pasitikiu V.. Perdavimo metu dalyvavo: 1. J. S. (parašas), 2. A. B. (parašas), 3. M. L. (parašas), 4. V. L. (parašas). Pinigai perduodami bute (duomenys neskelbtini) (citatos pabaiga). M. L. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 26 d. I. B. su (duomenys neskelbtini) sudarė pavedimo sutartį, kuria užsakė M. L. laidojimo paslaugas. R.J. įmonei už paslaugas 2023-11-28 buvo sumokėta 717,00 Eur. Atskirai už duobės kasimą I. B. sumokėjo 250 Eur, už karsto nešimą- 130 Eur, viso 380 Eur, taip pat atliko 120 Eur mokėjimą muzikantams, šie mokėjimai taip pat atlikti 2023-11-28. M. L. sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini), o sūnus V. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. L. gyvenamoji vieta nuo 2013-04-08 buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), nuo 2023-06-21 jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). 2024-02-20 Ieškovės I. B. vardu pateikė raštišką reikalavimą atsakovei V. L. dėl 2000 Eur, skirtų palaidojimui, grąžinimo. 2024-02-27 atsakovė V. L. atsakė į pretenziją raštu, paprašė pateikti dokumentą, patvirtinantį, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja iš jos pinigų.
2024-03-21 (duomenys neskelbtini) -ojo notaro biuro notaras D. J., vadovaudamasis 2021-06-26 asmeniniu testamentu ir 2024-03-18 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi, kuria asmeninis testamentas buvo patvirtintas, paliudijo, kad M. L. palikimą pagal testamentą priėmė I. B..
Atsakovė atliko šiuos mokėjimus už mišias: 2020-12-23, suma 81,20 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2022-02-19, suma 11.60 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2022-07-16, suma 23.20 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-01-18, suma 92,80 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-03-01, suma 104.40 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-05-22, suma 197,20 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-07-23, suma 11.60 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-08-04, suma 69.60 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-09-24, suma 53.20 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-10-14, suma 11,60 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-11-14, suma 649.60 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2023-12-09, 69.60 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2024-01-22, suma 46.40 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2024-01-30, suma 81.20 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2024-03-21, suma 23.20 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2024-04-25, suma 139.20 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini); 2024-06-22, suma 150.80 Eur, lėšų gavėjas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis- (duomenys neskelbtini) (viso 1753,40 Eur).
2021-04-08 pirkimo pardavimo sutartimi M. L. pardavė V. L. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 4000 Eur. Sutartyje nurodyta buto vidutinė rinkos vertė- 20600,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2023-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu M. L. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2023-07-13 M. L. įgaliojo I. B. jai atstovauti visais klausimais ir visose institucijose, įgaliojimą patvirtino notarė G. Š..
I. B. 2023-11-28 iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gavo 392,00 Eur laidojimo pašalpą mirus M. L., 2023-11-29 iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 625,97 Eur laidojimo pašalpą mirus M. L., taip pat 2023-11-29 iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo 34,89 Eur laidojimo pašalpą, viso ieškovė iš valstybės ir savivaldybės gavo 1052,86 Eur laidojimui skirtų lėšų. M. L. 2015-11-09 buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su savo sūnumi V. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). 2023-07-13 M. L. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su I. B., minėtos sutarties 4.1 punkte yra numatyta, kad „Įgijėjas (pagal sutartį-I. B.) įsipareigoja teikti Perleidėjui (pagal sutartį- M. L.) iki jo gyvos galvos už jo gaunamą pensiją materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: suteikdamas jam maitinimą, nupirkdamas drabužius, vaistus, išskalbdamas drabužius, taip pat slaugyti ligos atveju ir suteikti kitas būtinas paslaugas, palaidoti pagal LR galiojančius papročius“.
Byloje su ieškiniu pateiktas ieškinio priedas- Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kurio sudarymo data nurodyta „du tūkstančiai dvidešimt antrųjų metų balandžio mėnesio devinta diena“ yra akivaizdžiai klaidingas, nes nurodytą datą M. L. buvo dar gyva ir joks jos turtas negalėjo būti paveldėtas, todėl šiuo įrodymu teismas nesivadovauja.
Ieškovė teismo posėdyje teismui paaiškino kad apie tai, kad atsakovei buvo duota 2000 Eur palaidojimui, žinojo nuo pat pradžių, močiutė (taip ieškovė vadino M. L.) prašė atsakovės grąžinti tuos pinigus, ieškovė teigė, girdėjusi, kaip kalbėjo telefonu ir prašė grąžinti. Ieškovė buvo inicijavusi M. L. pripažinimo neveiksnia procesą, nes ieškovės teigimu M. L. bijojo atsakovės, bijojo (duomenys neskelbtini) būti namuose. Ieškovei žinoma, kad M. L. sirgo demensija, mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, pirkusi gėles prie karsto už 120 Eur, mokėjusi už kapo plokščių nuėmimą 200 Eur, plokščių uždėjimą 200 Eur, už kurą- 100 Eur, užkandžiai, kava arbata- 100 Eur, raidžių iškalimas- 150 Eur, pietūs (duomenys neskelbtini) žmonių- 300 Eur, (duomenys neskelbtini) mišios ir kapo lankymas- apie 50 Eur. Ieškovė teigė, kad neturi visų sąskaitų, nes nesitikėjo, kad teks ginčytis teisme. Ieškovė teigė, kad velionė prašė, kad ieškovė ją palaidotų. Velionė buvo labai religinga, visą gyvenimą lankė bažnyčią, užpirkinėjo mišias už savo artimuosius. Ieškovė teigė nieko nežinanti apie atsakovės užpirktas mišias, jose dalyvauti neteko. Ieškovės teigimu laidotuvės kainavo apie 2500 Eur, iš valstybės gavo 1000 Eur, laidojimo pašalpa buvo 400 Eur, už karstą sumokėjo 320 Eur, taip pat buvo išmokėta pensija. Ieškovei žinoma, kad M. L. buvo sudariusi notarinę sutartį, kad ją sūnus iki gyvos galvos išlaikytų, bet sūnus mirė, todėl teko butą susigrąžinti teismo keliu, vyko teismo posėdžiai. Ieškovė teigė delsusi kreiptis dėl skolos priteisimo, tikėjosi, kad atsakovė geranoriškai atiduos laidojimui skirtus pinigus. Ieškovė teigė, kad ji rūpinasi kapo priežiūra. Ieškovės manymu, ji įsipareigojo palaidoti velionę palaidoti pagal galiojančius papročius, tačiau už pinigus, kuriuos velionė buvo davusi atsakovei.
Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad susipažino su velione M. L. (duomenys neskelbtini) metais, kai velionė slaugė savo sunkiai sirgusią mamą. M. L. paprašė atsakovės pagalbos, kai mirė jos sūnus, ji tuo metu teigė, kad ieškovė su sugyventiniu M. L. apvogė, visą sūnaus butą iškraustė, išvežė baldus, šviestuvus. Tuo metu velionės santykiai su ieškove buvo blogi. Atsakovė kreipėsi pagalbos į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad padėtų velionei susigrąžinti butą, kurį buvo užrašiusi sūnui išlaikymo ik gyvos galvos sutartimi. Ieškovė, jei ką nors atveždavo velionei, prašydavo už viską susimokėti. Pinigus 2000 Eur velionė davė atsakovei, kad būtų užpirktos mišios. Raštą perduodant pinigus surašė atsakovė savo ranka, savo iniciatyva. Ieškovė išsivežė velionę į sūnaus butą, bendraujant telefonu, sakydavo, kad yra užrakinta, iš jos paimti visi pinigai, neišleidžiama į lauką net pasivaikščioti. Kai velionė gulėjo ligoninėje, atsakovei paskambino slaugytoja, sakė, kad yra tokia ligonė L., kurios niekas nelanko. Atsakovė teigė lankiusi velionę (duomenys neskelbtini) geriatrijos ligoninėje, ligonės būklė jau buvo prasta, susišnekėti jau nebuvo galima, nė karto ten nematė ieškovės. Apie laidotuves sužinojo iš ieškovės, kad jau velionė pašarvota, šarvojo ne (duomenys neskelbtini) laidojimo namuose, o (duomenys neskelbtini), nes ieškovei taip buvo arčiau ir patogiau. Atsakovė teigė, pasakiusi ieškovei, kad užsakė mišias (duomenys neskelbtini) vienuolyne, buvo dar lėšų likutis, kurį panaudojo (duomenys neskelbtini) mišioms už velionę užsakyti. L. norėjo, kad mišios būtų užsakomos vienuolynuose, nes žinojo, kad ten yra nuoširdžiai ir ilgai meldžiamasi. Ieškovės apie (duomenys neskelbtini) mišias neinformavo, nes ieškovė yra netikinti. Atsakovė teigė, kad ieškovei savų pinigų laidotuvėms išleisti neteko, laidotuvėse dalyvavo tik (duomenys neskelbtini) žmonių iš viso, įkapės buvo labai prastos, laidotuvės – labai kuklios, laidojimo namuose kambarėlyje buvo ieškovė nusipirkusi maisto ir išgerti, gedulingų pietų nebuvo užsakyta. Ieškovė yra pardavusi velionės sūnaus butą, ieškovė nesirūpino velione, laukė, kad ji greičiau numirtų. Atsakovė teigė pranešusi prokuratūrai apie tai, kad velionė negalėjo surašyti asmeninio testamento, negalėjo sudaryti ieškovės naudai išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, o asmeninio testamento surašymo metu velionė gyveno pas atsakovę ir tikrai jokio testamento nesurašė, taip pat negalėjo sudaryti ir notarinio sandorio, nes jau nebuvo veiksni. Velionė nėra prašiusi grąžinti tuos 2000 Eurų, jie buvo skirti mišioms. Mišias užsakius, buvo kortelės pas velionę, kur buvo surašyta už ką meldžiamasi, atsakovė teigė prašiusi ieškovės įdėti tas korteles velionei į karstą, todėl ieškovė turėjo apie mišias žinoti.
Liudytoja M. L. paaiškino, kad ji yra I. B. kaimynė, su velione M. L. susipažino, kai ji apsigyveno netoliese, ateidavo pas velionę, kai ieškovė būdavo darbe. Velionė norėjo, kad ją vadintų D., yra sakiusi, kad skambino atsakovei V., sakė, kad prašė grąžinti palaidojimui duotus pinigus, tačiau jų neatgavo, todėl velionė buvo apsiverkusi. Liudytoja teigė lankiusi velionę kartu su ieškove. Velionė buvo pasiruošusi įkapes, rodė liudytojai. Velionė buvo labai tikinti, per laidotuves buvo ieškovė užpirkusi mišias, po laidotuvių praėjus (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) taip pat. Liudytoja teigė dalyvavusi laidotuvėse, padėjusi ieškovei jas organizuoti, važiavo kartu į turgų pirkti gėlių. Gedulingi pietūs buvo pas ieškovę namuose. I. laidojo močiutę iš savo pinigų, net sakė, kad jų trūksta. Liudytoja teigė per laidotuves pasakiusi atsakovei, kad ji turėtų laidoti, nes jai buvo duoti pinigai palaidojimui, į tai atsakovė jai atsakiusi, kad ji užpirko mišias vienuolyne. Liudytoja teigė, kad nežinojo, kad buvo inicijuota byla dėl velionės neveiksnumo. Jai atrodė, kad velionė M. L. buvo šviesaus proto, pasakodavo labai tolimus atsiminimus.
Liudytojas E. M. paaiškino, kad jis yra ieškovės I. B. sugyventinis. Liudytojo žiniomis močiutė (M. L.) buvo davusi atsakovei pinigų palaidojimui, apie tai jam močiutė buvo sakiusi pati, kai jis nueidavo močiutės pasižiūrėti. Liudytojas teigė negirdėjęs, kaip ieškovė prašė laidojimui pinigų iš atsakovės. Teigė, kad laidotuvės kainavo daug, bet tikslių sumų pasakyti negalėjo. Liudytojas teigė vežiojęs savo mašina ieškovę ten, kur reikėjo, po (duomenys neskelbtini) visais laidojimo reikalais. Žino, kad už plokščių nuėmimą ir uždėjimą teko sumokėti 400 Eur. I. tarėsi dėl raidžių ant paminklo iškalimo, mokėjo daugiau kaip 100 Eur. Buvo pirktas maistas, žmonių dalyvavo apie (duomenys neskelbtini), kainavo ir užkandžiai, šalti, karšti patiekalai, gėrimai, taip pat laidojimo namuose buvo padengtas staliukas kambarėlyje. Už viską mokėjo ieškovė. Atsakovę matė, ji dalyvavo laidotuvėse su vyru.
Liudytoja J. S., duodama parodymus teismo posėdyje, teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais susipažino su M. L., gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini), neužilgo M. L. sūnus mirė, jos bendraudavo. Yra kalbėję apie V. (atsakovę), prisimena, kaip buvo surašytas pinigų perdavimo aktas. M. L. yra kalbėjusi apie tai, kad ketina duoti pinigų V., kad užpirktų mišias. Tą dieną, kai buvo perduoti pinigai, ją pasikvietė M. L., jos bendravo, tada M. L. sugalvojo, kad jau yra gera proga, kad gali perduoti pinigų mišioms užpirkti. V. rūpinosi velione, atveždavo jai produktų, bendraudavo. M. L. mėgdavo su liudytoja bendrauti. Liudytoja teigė, kad visiems kaimynams buvo keista, kad M. L. išvyko iš (duomenys neskelbtini), kur gyveno, ir nuo to laiko jai nebuvo galima prisiskambinti, buvę kaimynai nebuvo informuoti apie laidotuves, negalėjo nuvykti atsisveikinti. Liudytoja teigė girdėjusi, kaip M. L. sakė atsakovei, kad ja (duomenys neskelbtini) pasitiki, žino, kad po mirties užpirks mišias už ją ir kitus giminės mirusius.
Liudytojas A. B., atsakovės sutuoktinis, teismui paaiškino, kad M. L. pažinojo nuo (duomenys neskelbtini) metų, sutvarkydavo, jei kas sugesdavo bute, apie poreikį pasakydavo žmona. M. L. jau ne kartą buvo siūliusi paimti iš jos pinigų, kad užpirktų mišias, M. L. yra sakiusi, kad laidotuvėms turi pinigų namuose, taip pat banko sąskaitoje. Raštą dėl pinigų surašė žmona (atsakovė), visi tuo metu buvę kambaryje pasirašė. M. L. laidotuvės buvo labai kuklios, iš viso gal (duomenys neskelbtini) žmonių, o gedulingų pietų atsakovės ir jos sutuoktinio nekvietė, tai negali pasakyti, kiek žmonių buvo, ieškovė prie laidotuvių prisidėti pinigais neprašė. M. L. iš (duomenys neskelbtini) išvežė ieškovė švęsti (duomenys neskelbtini) ir atgal nebeparvežė. M. L. apie ieškovę atsiliepdavo neigiamai, sakė, kad ją apvogė.
Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja teisinių santykių kilusių iš ginčo dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis (duomenys neskelbtini) mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.
(Duomenys neskelbtini), pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra išaiškinęs, kad jeigu (duomenys neskelbtini) iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas ((duomenys neskelbtini) 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Pažymėtina, kad nuostata, jog atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tiesiogiai įtvirtinta CK 6.291 straipsnyje.
Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, velionė M. L. pasitikėjo ieškove, t.y. suteikė jai įgaliojimą tvarkyti jos turtą, jai atstovauti, sudarė su ja išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, asmeniniu testamentu paliko ieškovei savo santaupas. Iš šių nuoseklių M. L. veiksmų teismas daro išvadą, kad ieškovei ta M. L. valia, įtvirtinta ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje, buvo gerai žinoma ir suprantama. M. L. mirus, ieškovė ėmėsi visų reikalingų veiksmų- sudarė sutartį su laidojimo įmone, pranešė M. L. nurodytiems asmenims apie jos mirtį, kreipėsi į VSDFV ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę dėl laidojimo išmokų ir jas gavo. Ieškovė atsakovei apie M. L. mirtį parnešė tik po to, kai velionė jau buvo pašarvota netoli nuo ieškovės namų esančiuose laidojimo namuose, t.y. ten, kur patogiau buvo ieškovei, o ne ten, kur, kaip nurodė atsakovė, buvo pageidavusi velionė.
Žodinio bylos nagrinėjimo metu tiek šalys, tiek liudytojai patvirtino, kad mirusioji buvo giliai tikinti, užsakinėdavo mišias už savo mirusius artimuosius, rūpinosi, kad už juos būtų meldžiamasi. Mirusioji M. L. buvo stebėtinai rūpestinga, rūpinosi visais jai svarbiais reikalais ir atliko visus jai reikšmingus patvarkymus: sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su savo sūnumi, sūnui mirus kreipėsi į teismą ir susigrąžino nuosavybės teisę į butą, sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su ieškove, parašė asmeninį testamentą, kuriuo paliko ieškovei pinigines lėšas, t.y. mirusioji pasirūpino visais reikiamais patvarkymais savo mirties atveju, taip pat ir dvasinėje srityje, kuri jai buvo labai svarbi. Kadangi mirusioji pažinojo ieškovę nuo vaikystės (taip teigė pati ieškovė), darytina išvada, kad mirusioji žinojo apie ieškovės religinius įsitikinimus (ar jų nebuvimą), suprato, kad ieškovė neskirs tinkamo dėmesio ir lėšų mišių užsakinėjimui, todėl šiuo taip pat pasirūpino tinkamai- perdavė atsakovei, kurią žinojo esant tikinčią ir ja pasitikėjo, lėšas- 2000 Eur, kurie buvo skirti mišioms už giminės mirusiuosius ir ją pačią. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovė iki 2024-06-22 mišioms jau buvo išleidusi 1753,40 Eur sumą. Nors teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė kvestionavo sprendimą užpirkti mišias ne (duomenys neskelbtini) mieto bažnyčiose, o vienuolynuose, teismas vadovaujasi atsakovės nurodytais argumentais, kad mišios vienuolynuose buvo užsakomos dar M. L. būnant gyvai, ką patvirtina atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikta elektroninio laiško kopija, kur rašoma: „Sveiki, (duomenys neskelbtini) už M. L., +V.+V.,+J., +A.,+L.-A.. Pavedimas 20201224 81.20 eur. Korteles siųsti M. L. (duomenys neskelbtini). Pagarbiai. V.. Ačiū“. Kaip teismo posėdyje teigė atsakovė, M. L. žinojo, kad vienuolynuose nuoširdžiai ir ilgai meldžiamasi, toks buvo jos noras, kad mišios būtų užsakomos vienuolynuose.
Pažymėtina, kad nors ieškovė teigia, kad laidotuvės kainavo daugiau kaip 2000 Eur, rašytiniais įrodymais pagrindė tik dalį patirtų laidojimo išlaidų- į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovę patyrus 1217.00 Eur laidojimo išlaidų ir iš valstybės gavus 1052,86 Eur laidojimui skirtų pašalpų. Teismo posėdyje apklausus šalis, paaiškėjo, kad ieškovė siekia įtikinti teismą, kad patyrė didesnes laidojimo išlaidas nei iš tikrųjų buvo. Taip pvz. liudytojas E. M., ieškovės sugyventinis, duodamas parodymus, teigė, kad laidotuvėmis rūpinantis reikėjo visur važiuoti, tačiau iš visų važiavimų atsiminė tik, kad važiavo į turgų pirkti gėlių. Iš (duomenys neskelbtini) miesto žemėlapio matyti, kad nuo ieškovės namų (duomenys neskelbtini) iki šarvojimo salės, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo pašarvota M. L., yra (duomenys neskelbtini) m. atstumas eiti pėsčiomis, o važiuojant automobiliu reikia važiuoti (duomenys neskelbtini) ir susidaro (duomenys neskelbtini) km. Jei ieškovė vyko pirkti gėlių, tai darė iš savo asmeninių paskatų, norėdama pagerbti mirusiąją, kurios santaupas ir butą paveldėjo. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovė savo transporto M. L. laidotuvių reikalais nenaudojo ir 100 Eur išlaidų degalams nepatyrė.
Teismo vertinimu, net nepriklausomai nuo to, ar mirusioji paliko ieškovei grynųjų pinigų laidotuvėms, ieškovė turėjo pareigą pasirūpinti jos laidotuvėmis kaip paveldėtoja bei įsipareigojusi tai padaryti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai ((duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl šių aplinkybių, bei žinant, kad byloje liudiję asmenys buvo bylos šalių sutuoktinis, sugyventinis, artimos kaimynės, (duomenys neskelbtini) garbaus amžiaus, teismas sprendžia, kad liudytojų parodymai tik iš dalies atspindi realias faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl vadinamojo skolos rašto atsiradimo aplinkybių- minimas raštas buvo surašytas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį savo ranka surašė atsakovė V. L., surašė taip, kaip jai atrodė, negalvodama, kad dėl pinigų paskirties palaidojimui formuluotės gali kilti ginčas. Pinigų paskirtis buvo šalių aptarta anksčiau, nes ketinimas palikti pinigų mišioms užpirkti pas mirusiąją buvo susiformavęs anksčiau, jai suplanavus patvarkymus savo mirties atveju. Pati M. L. nuo 2022-04-08 iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) neinicijavo proceso duotus pinigus atgauti, nors, žinant, kad M. L. teisiniuose procesuose dalyvavo ir juos inicijavo itin aktyviai, t.y. 2023-06-14 M. L. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2023-07-13 įgaliojo I. B. jai atstovauti, 2023-07-13 M. L. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su I. B., t.y. jei M. L. būtų norėjusi duotus atsakovei pinigus susigrąžinti, ji būtų galėjusi tą procesą inicijuoti, sudarydama sandorius bendravo su notare ir turėjo galimybę pasikonsultuoti, jei tikrai būtų norėjusi lėšas susigrąžinti. Teismas sprendžia, kad atsakovė naudojo M. L. duotas lėšas pagal paskirtį- mišioms užpirkti, lėšos buvo naudojamos taip, kaip pageidavo jų davėja, o ieškovė į jas neturi reikalavimo teisės, nes palaidoti M. L. įsipareigojo išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš (duomenys neskelbtini) šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė pagal pridedamus rašytinius įrodymus šioje byloje patyrė 620 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos valstybei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei V. L., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 620,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.