Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-379-305/2022

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-02
Bylos Nr.: e2-379-305/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00804-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laimutis Vaitkus
Ieškovas: G. M., E. M.
Atsakovas: R. G., M. Č., S. G.
Advokatai: Rūtas Zarankienė, Kęstutis Žiemys

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-379-305/2022Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00804-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,

dalyvaujant ieškovams G. M. ir E. M. bei jų atstovei advokato padėjėjai Rūtai Zarankienei,

atsakovei R. G. bei jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui,atsakovei M. Č. ir jos įstatyminei atstovei O. Č.,nedalyvaujant atsakovui S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir E. M. patikslintą ieškinį atsakovams S. G., R. G. ir M. Č. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo bei pagal atsakovų S. G. ir R. G. patikslintą priešieškinį ieškovams G. M., E. M. ir atsakovei M. Č. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai, argumentai ir paaiškinimai,atsikirtimai į patikslintą priešieškinį

Šalies argumentai

1. Ieškovai G. M. ir E. M. patikslintu ieškiniu atsakovams S. G., R. G. ir M. Č. prašo: 1) nustatyti, kad 0,6953 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), šalys naudosis pagal matininkės Tomos Geštautienės 2022 m. sausio 2 d. sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: E. M. ir G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 1209 m² ir 53 m ² ploto žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėta indeksu „D“; M. Č. asmeninės nuosavybės teise naudosis 1522 m², 444 m² ir 11 m² ploto žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos indeksu „E“; S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 573 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „C“, ir R. G. naudosis 1876 m² ir 59 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „B“; visi bendraturčiai bendrai naudosis 837 m² ploto žemės sklypo dalimi (kiemu), kuri plane pažymėta indeksu „A“; bendraturčiai E. M. ir G. M. bei M. Č. naudosis 369 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „A-1“; 2) priteisti iš atsakovų visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 15).

2. Ieškovų patikslintame ieškinyje (3 t., e. b. l. 13-15) nurodyta:

2.1. Ieškovai ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,6953 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): ieškovai G. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 1599/6953 dalis nurodyto žemės sklypo; atsakovai S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 651/6953 dalį nurodyto žemės sklypo; atsakovė R. G. nuosavybės teise valdo 2200/6953 ha dalių nurodyto žemės sklypo; atsakovė M. Č. asmeninės nuosavybės teise valdo 2503/6953 dalis nurodyto žemės sklypo. Šalys taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo ir gyvenamąjį namą, su ūkiniais pastatais, esantį 0,6953 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).

2.2. Šalims įsigijus nuosavybės teises į aukščiau nurodytas žemės sklypo dalis, nebuvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Faktiškai nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento atsakovai R. G. ir S. G. trukdo ieškovams naudotis savo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdoma 1599/6953 dalimi žemės sklypo. Į nevienkartinius ieškovų siūlymus susitarti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos atsakovai nereaguodavo arba reaguodavo agresyviai. Pastaruoju metu atsakovai visiškai neleidžia ieškovams prieiti (ar privažiuoti su žemės ūkio technika) prie savo ūkinių pastatų, bei trukdo naudotis šuliniu.

2.3. Siekdami išspręsti ginčą kuo taikiau ir išvengti teisminio bylinėjimosi, ieškovai kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilkaviškio skyrių, kuriam taip pat pateikė mažosios bendrijos (toliau – MB) „Mato forma“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. NŽT Vilkaviškio skyrius išnagrinėjo prašymą, 2017 m. liepos 3 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad R. ir S. G. jiems priklausančią žemės ūkio techniką stato bendro naudojimo dalyje, trukdydami G. ir R. M. laisvai prieiti ar privažiuoti prie savo ūkinių pastatų. NŽT Vilkaviškio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Vizbarienė, įvertinusi faktines aplinkybes, bei naudojimosi tvarkos žemės sklypu planelį, pateikė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, bei pasiūlė bendraturčiams sudaryti sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

2.4. Remdamiesi MB „Mato forma“ 2016 m. vasario 11 d. sudarytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, ieškovai parengė Sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ir 2018 m. lapkričio 26 d. per Kalvarijos savivaldybės notaro biurą pateikė atsakovams. Atsakydami į pateiktą siūlymą, atsakovai išdėstė savo nesutikimus dėl atskirų sutarties sąlygų, bei nurodė, kad sutiktų kylančius ginčus spręsti derybų keliu. Nežiūrint į tai, atsakovai nesileido į derybas su ieškovais, jokių savo sąlygų nepasiūlė ir toliau kliudo ieškovams naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

2.5. Patikslintu ieškiniu naudojimosi žemės sklypu tvarką prašoma nustatyti pagal pateikiamą matininkės Tomos Geštautienės 2022 m. sausio 2 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, iš kurio matyti, jog naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarka prašoma nustatyti taip, kad kiekvienas bendraturtis nevaržomai galėtų patekti į savo nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, bei skirta bendro naudojimosi sklypo dalis nevaržomam patekimui į ūkinius pastatus, bei išspręstas klausimas dėl kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo ploto dalies po ūkiniais statiniais proporcingai jo turimai statinio daliai. Šiuo atveju ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka yra visiškai atitinkanti aukščiau nurodytas įstatymo normas bei teismų praktiką, nepažeidžianti nei vieno iš atsakovų teisių ir teisėtų interesų.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas G. M. paaiškino, kad nori privažiavimo prie tvarto (ūkinio pastato), reikia privažiuoti su technika, kad galėtų išsimėžti gyvulių mėšlą. Atsakovai nesudaro galimybės privažiuoti, jie kategoriškai nesutinka, gražiuoju susitarti nepavyksta. Nesutarimai tarp jų, ieškovų, ir atsakovų jau seniai tęsiasi, bet ypatingai pastaruosius 2-3 metus. Anksčiau pavykdavo išspręsti pravažiavimo problemą, nes važiuodavo per uošvės teritoriją. Dabar uošvė savo teritoriją atsitvėrė ir jau taip pat neleidžia važiuoti (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 53 sek. – 9 min. 10 sek.).

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovė E. M. patvirtino, kad sutuoktinio nurodytos aplinkybės yra teisingos. Papildomai paaiškino, kad su atsakovais susitarti taikiai nepavyksta, atsakovai tiesiog nenori, kad būtų važiuojama per atitinkamą teritoriją. Bet jie, ieškovai, nereikalauja, kad būtų leidžiama ten važiuoti kiekvieną dieną, jiems tik reikia turėti galimybę pavasarį ar rudenį, t. y., 1 ar 2 kartus metus, įsivežti techniką pro tą vietą. Dabar jau 7 metai mėšlas stovi nevežtas (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 2 sek. – 13 min. 1 sek.).

Šalies argumentai

5. Ieškovų atstovė advokato padėjėja Rūta Zarankienė nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo patikslintą ieškinį tenkinti, su patikslintu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 35 sek. – 5 min. 45 sek.). Papildomai paaiškino:

5.1. Ieškovams svarbiausia, kad jie galėtų tinkamai, pagal paskirtį naudotis ūkiniu pastatu ir 1 ar 2 kartus per metus išsivežti mėšlą. Tą galima padaryti tik apvažiuojant pastatą iš priekio, t. y., kiemu, kuris ieškovų plane nurodytas kaip bendro naudojimo plotas. Kitu būdu patekti prie ūkio pastato su technika iš tos pusės, kur reikalinga išvežti mėšlą, neįmanoma, kadangi atstumas tarp galo ūkinio ir sklypo ribos yra 1,3 m., taigi, ten pravažiuoti su jokia technika neįmanoma. Vertinant abiejų pusių planus matyti, kad ieškovų siūloma naudojimosi tvarka yra reali, patenkintų ieškovų interesus, tuo pačiu nepažeidžiant atsakovų teisių ir interesų. Jei būtų nustatyta naudojimosi tvarka pagal atsakovų planą, ieškovai ir toliau negalėtų tinkamai naudotis savo ūkiniu pastatu, išveždami iš jo mėšlą. Jau keletas metų ieškovai negali laikyti gyvulių, nes negali tinkamai naudotis ūkiniu pastatu. Be to, pagal ieškovų teikiamą planą bendro naudojimo plote yra šulinys, kuris priklauso visiems bendraturčiams. Kažkaip kitaip prie jo patekti neįmanoma, todėl ribos ir buvo nustatytos taip, kad su technika būtų galima ir pro šulinį pravažiuoti. Ieškovai norėtų šuliniu naudotis, bet, vėlgi, jiems neleidžiama (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 28 sek. – 20 min. 36 sek.).

5.2. Ieškovų pateiktas planas, sudarytas 2022 m. sausio 2 d. matininkės Tomos Geštautienės, yra parengtas vadovaujantis teisėtumo kriterijumi, kadangi nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių interesų, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus tokiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai nustatyti, t. y., planas sudarytas taip, kad kiekvienas bendraturtis nevaržomai galėtų patekti į savo nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, bei skirta bendro naudojimo sklypo dalis nevaržomam patekimui į ūkinius pastatus, su galimybe savo ūkiniais pastatais naudotis būtent pagal jų paskirtį. Tuo tarpu atsakovų planas pažeidžia teisėtumo principą, kadangi jis iš esmės neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai negalėjo atsakyti, kokiu būdu ieškovams patekti su technika prie savo ūkinio pastato iš rytinės pusės taip, kad galėtų nevaržomai ir tinkamai naudotis išsiveždami mėšlą. Iš to galima daryti išvadą, kad patys atsakovai supranta, jog pažeidžia ieškovų teises.

5.3. Ieškovų planas taip pat nepažeidžia adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus, kadangi nei vienam iš bendraturčių nėra sumažinama nuosavybės teise valdoma dalis sklypo, o į bendro naudojimo plotą patenką dalys, proporcingos turimiems statiniams, į kuriuos šalys turi patekti be jokių apribojimų.

5.4. Ieškovų pateiktame plane yra pilnai išlaikytas ir socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Sudarant šį planą, buvo atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, o siūloma naudojimosi tvarka būtų patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę, naudojant daiktą pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą. Ieškovų siūlomoje tvarkoje yra išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojant, kad nei vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Tuo tarpu atsakovai, siūlydami savo naudojimosi žemės sklypu tvarką, šį principą visiškai pamynė. Visų pirma, savo asmeninio naudojimosi plotus nusistatė didžiausius, lyginant su kitais bendraturčiais. Antra, įgyvendinant atsakovų siūlomą tvarką, niekada nebūtų išsaugota socialinė taika, kadangi ieškovai faktiškai jokiais būdais negalėtų patekti su žemės ūkio technika prie savo nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato, tikslu naudoti jį pagal paskirtį. Tokiu būdu ir toliau būtų garantuojami konfliktai tarp šalių. Trečia, trečiajam asmeniui M. Č. paskirtoje sklypo dalyje, kurią sudaro 111 m², yra pelkė. Šios aplinkybės taip pat paliečia ir naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Be to, pagal atsakovų planą atsakovei M. Č. pateikti į jai atsakovų plane paskirtą siaurą žemės ruoželį iš rytinės ūkinio pastato pusės nėra visiškai jokių galimybių.

5.5. Ieškovai siūlo tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią faktiškai jau naudojosi ir anksčiau, iki kol atsakovai savavališkai ir kategoriškai uždraudė ir kliudė ieškovams patekti į savo ūkinius pastatus, važiuojant su technika pro bendrą kiemą. Tuo tarpu atsakovų siūloma tvarka kardinaliai skiriasi nuo to, kaip šalys anksčiau naudojosi bendrai valdomu sklypu ir ūkiniu pastatu pagal paskirtį (2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 50 sek. – 44 min. 10 sek., 59 min. 5 sek. – 1 val. 0 min. 8 sek.).

Atsakovų S. G. ir R. G. patikslinto priešieškinio reikalavimai,

argumentai ir paaiškinimai, atsikirtimai į patikslintą ieškinį

Atsiliepimas

6. Atsakovai S. G. ir R. G. prašo patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti: 1) nustatyti naudojimosi 6953 m² žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal Virginijaus Glinsko projektą, nustatant, kad nuo sprendimo įsigaliojimo dienos: R. G. naudojasi 2148 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „B“; S. G. ir R. G. naudojasi 599 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „C“; G. M. ir E. M. naudojasi 1547 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „D“; M. Č. naudojasi 2451 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „E“; G. M., E. M., M. Č., S. G. ir R. G. naudojasi 208 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „A“; 2) priteisti iš ieškovų atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (dokumento registracijos Nr. DOK-1968; 3 t., e. b. l. 30; 2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 45 sek. – 59 min. 0 sek.).

7. Atsakovų patikslintame priešieškinyje (dokumento registracijos Nr. DOK-1968; 3 t., e. b. l. 30) ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (dokumento registracijos Nr. DOK-4073; 3 t., e. b. l. 42) nurodyta:

7.1. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį 0,6953 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas: G. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1599/6953 dalis nurodyto žemės sklypo; S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 651/6953 dalį nurodyto žemės sklypo; R. G. nuosavybės teise 2200/6953 dalių nurodyto žemės sklypo; M. Č. asmeninės nuosavybės teise 2503/6953 dalis nurodyto žemės sklypo.

7.2. Atsakovai S. G. ir R. G. sutinka su ieškovais, kad šalims įsigijus nuosavybės teises į aukščiau nurodytas žemės sklypo dalis, nebuvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Faktiškai nesutarimai prasidėjo nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento. Todėl atsakovai prašo išspręsti kilusį ginčą dėl naudojimosi sklypu tvarkos ir pateikia teismui Virginijaus Glinsko paruoštą Žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris geriau atitinka Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nuosavybės teisėje ir išskirtinai asmenų privatumo srityje.

7.3. Ieškovų ir atsakovų požiūriai į naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymą iš esmės skiriasi vieninteliu pagrindiniu aspektu – atsakovai siekia nustatytinoje tvarkoje minimalizuoti sklypo bendrasavininkų kartu bendrai naudojamų sklypo dalių plotus, kas ateityje galėtų vėl virsti ginčų objektu, o ieškovai siekia daugiau bendrų bendrasavininkų naudojimosi plotų. Atsakovai nesutinka, kad bendrai būtų naudojama pagal ieškovų pasiūlytą planą „A“ – 837 m², ir siūlo prie ūkinių pastatų bendro naudojimo žemę, plane pažymėtą „A1“, „A2“, „A3“ – 208 m². Tokiu būdu atsakovų siūlomas variantas ne tik užtikrina galimų ateityje konfliktų minimalizavimą, bet yra ir artimiausias faktiniams daiktų naudojimo santykiams.

7.4. Tokios naudojimosi tvarkos nustatymas geriausia atitiks ne tik materialinę teisę, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktriną šioje srityje, pagal kurią savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitiks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo.

8. Atsakovė R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovai atsakovus nepagrįstai kaltina tuo, kad jie, atsakovai, neleidžia ieškovams privažiuoti su technika prie ūkinių pastatų, kad neleidžia naudotis šuliniu. Konfliktas dėl šulinio iškilo, kadangi ieškovai neprisideda prie šulinio išlaikymo: jie, atsakovai, nupirko šulinio apdailą (kad į šulinį nepatektų nešvarumai iš oro), ir prašo, kad atsakovai padengtų dalį patirtų išlaidų. Nors šulinys visų bendras, bet juo rūpinasi vien tik atsakovai – nuo pat pradžių, kai 1997 metais čia atsakovai apsigyveno, finansinės paramos iš ieškovų nėra sulaukę. Tačiau šulinys nėra užrakintas ar aptvertas, juo naudotis jie nedraudžia. Ieškovai teigia, kad atsakovai neleidžia jiems privažiuoti prie ūkinių pastatų. Jų, atsakovų, pateikiamame plane numatytas bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į plotą, kuris baigiasi ties koordinatėmis 16-17, nuo jo yra paskirta 4 m. pločio teritorija bendro naudojimo, per kurią galima patekti prie ieškovų ūkinio pastato. Ji, atsakovė, taip pat eina į kompromisą, pasiimta pačią prasčiausią žemę, kuri užliejama. Tuo tarpu ieškovams atitenka geriausia žemė. Jų, atsakovų, teikiamas planas atitinka faktinę žemės naudojimo tvarką, pvz., jai atitenka teritorija, kurioje ji prieš 25 metus sodino sodą, atsakovai taip pat turi savo sodą-daržą (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 5 sek. – 36 min. 40 sek., 36 min. 50 sek. – 38 min. 22 sek., 38 min. 30 sek. – 40 min. 38 sek., 40 min. 41 sek. – 43 min. 30 sek., 43 min. 32 sek. – 46 min. 28 sek., 46 min. 32 sek. – 48 min. 20 sek., 48 min. 27 sek. – 50 min. 33 sek., 53 min. 10 sek. – 54 min. 21 sek.).

9. Atsakovų atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Žiemys teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutinka, patikslinto priešieškinio reikalavimus palaiko (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 50 sek. – 5 min. 57 sek.). Papildomai paaiškino:

9.1. Atsakovų teikiamas planas buvo paruoštas atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje pateikiamus išaiškinimus. Atsakovų teikiamas planas atitinka teisėtumo kriterijų. Nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo nustatyta atsakovų pateiktos naudojimosi tvarkos neatitikimo ar prieštaravimų tiek galiojančioms teisės normoms, tiek teismų praktikos doktrinai.

9.2. Planas taip pat atitinka ir adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, t. y., plane priskirtos naudotis žemės sklypo dalys atitinka nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. Tuo tarpu ieškovų pateiktoje tvarkoje trūkumas akivaizdus: 1) neįvertinta ūkiniais pastatais užstatytos žemės nuosavybės priskyrimas atitinkamiems šio nekilnojamojo turto dalių savininkams ir 2) neteisingai, tai yra neproporcingai, šalių turimos nuosavybės teise žemės plotais nustatyta pati naudojimosi tvarka, dėl ko E. ir G. M. vietoj 1599 m² atitenka 1725,50 m² arba 126,5 m² daugiau, negu jie turi nuosavybės teise; M. Č. vietoj 2503 m² atitenka 2440,50 m² arba 62,50 m² mažiau, nei ji turi nuosavybės teise; R. ir S. G. vietoj 2851 m² atitenka 2787 m² arba 64 m² mažiau, nei jie turi nuosavybės teise (R. G. vietoj 2200 m² atitenka 1935 m² arba 265 m² mažiau, nei ji turi asmenine nuosavybės teise, bei S. ir R. G. vietoj 651 m² atitenka 852 m² arba 201 m² daugiau, nei jie turi jungtinės nuosavybės teise). Tai yra esminis ieškovų teikiamo plano trūkumas, dėl kurio jis negali būti tvirtinamas.

9.3. Atsakovų teikiamas planas atitinka ir socialinės taikos bei proporcingumo kriterijų. Atsakovų siūloma naudojimosi tvarka suteikia šalims daugiausia privatumo, minimalizuoja bendrai naudojamus plotus, tuo pačiu maksimaliai užtikrina socialinę taiką ir nepažeidžia proporcingumo, bet jį realiai įgyvendina. Kuo mažiau bendro naudojimo plotų, tuo mažesnė konfliktų tikimybė ateityje. Tuo tarpu pagal ieškovų planą nustatoma 837 m² bendro naudojimo ploto tarp visų ir 369 m² bendro naudojimo ploto tarp E. ir G. M. bei M. Č., taigi, bendro naudojimo plotų yra gerokai virš 10 a. Ieškovų planas neatitinka ir kito kriterijaus – naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijaus. Atkreipia dėmesį, kad atsakovai savo plane numatė apie pastatus jų priežiūrai skirti 1 metro pločio priėjimą, atsižvelgdami į Kauno apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1114-601/2019, kuriame buvo konstatuota, kad tokio ploto pakanka pastatų priežiūrai.

9.4. Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje analogiškose bylose nurodoma, kad yra svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą. Šis aspektas R. ir S. G. yra ypatingai reikšmingas, kadangi jie prižiūri savo neįgalią dukrą, kuriai išskirtinai reikalingas kuo didesnis privatumas dėl jos sveikatos būklės. Atsakovų pateiktame plane bendro naudojimo plotų yra kelis kartus mažiau, nei atsakovų teikiamame plane. Todėl taip bus užtikrintas aukščiau aptartas privatumas.

9.5. Atsakovų prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka atsirado iš šiuo metu vykdomos veiklos, t. y., šalys, nors ir neįsigiję dar žemės, analogiška tvarka naudojosi pakankamai ilga laiką – 24 metus, todėl ją keisti reikštų įnešti faktiniuose nuosavybės santykiuose nestabilumo ir tai pažeistų faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus reikalavimus (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 13 sek. – 1 val. 6 min. 46 sek., 2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 45 sek. – 59 min. 0 sek.).

Atsakovės M. Č. paaiškinimai ir atsikirtimai

į patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį

Šalies argumentai

10. Atsakovė M. Č. su patikslintu ieškiniu sutinka visiškai, todėl prašo jį tenkinti, su patikslintu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovų S. G. ir R. G. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 69).

Atsiliepimas

11. Atsakovės, atstovaujamos įstatyminės atstovės O. Č., atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį (3 t., e. b. l. 68-69) nurodyta:

Šalies argumentai

11.1. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo nustatyti, kad 0.6953 ha žemės sklypu, kurio (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), šalys naudosis pagal matininkės Tomos Geštautienės 2022 m. sausio 2 d. sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atsakovės atstovė mano, kad šis planas atitinka ir nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja įstatymui ir teismų praktikai, sudarytas atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje išdėstytas pastabas. Mano, kad pagal šį planą visi žemės sklypo bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovė M. Č., galės nekliudomai naudotis savo turimais nekilnojamaisiais daiktais pagal jų paskirti. Be to, ieškovų plane nustatyta visų žemės sklypo savininkų bendro naudojimo dalis, pažymėta indeksu „A“, pilnai atitinka faktinę situaciją ir teisingumo kriterijus, pažymi, kad didelę dali bendro naudojimo sklypo („A“) rytinėje ūkinių pastatų pusėje užima pelkė, todėl šios dalies naudojimas neturėtų būti priskirtas kuriam nors vienam (ar keliems) iš bendraturčių.

11.2. Patikslintu priešieškiniu atsakovai R. G. ir S. G. prašo teismo nustatyti naudojimosi 6953 m² žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal Virginijaus Glinsko projektą. Tačiau šis pagal atsakovų užsakymą parengtas planas visiškai neatitinka įstatymo normų bei teismų praktikos, kadangi iš esmės pažeidžia atsakovės M. Č. teises ir teisėtus interesus. Pagal atsakovų pateiktą planą M. Č. faktiškai negalėtų naudotis nei savo turimu ūkiniu pastatu, nei jai nustatyta naudotis žemės sklypo dalimi, kadangi į rytinėje ūkinio pastato pusėje esančią jai paskirtą naudotis žemės sklypo dalį ji tiesiog negalėtų patekti, faktiškai negalėtų naudotis ūkiniu pastatu pagal jo paskirtį (laikyti gyvulius, išmesti ir išvežti jų mėšlą). Šioje žemės sklypo dalyje yra pelkė, todėl ir dėl šios priežasties faktiškai nebūtų galimybės naudotis šia žemės sklypo dalimi.

Atsiliepimas

12. Atsakovės įstatyminė atstovė O. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus, nes reikia privažiavimo prie ūkinio pastato. Šiai dienai privažiavimo nėra, nes ant įvažiavimo stovi atsakovų technika, mėšlo kratytuvas, kuris iš tos vietos niekada nepatraukiamas, o jį apvažiuoti nėra galimybės, kadangi toliau yra pelkė, todėl technika klimsta. Prie mėšlo privažiuoti įmanoma tik per tą pusę, kur yra šulinys, nes priešingoje ūkinio pastato pusėje yra tik 1 m pločio tarpas, todėl technika nepravažiuoja, aplink ūkinį pastatą apvažiuoti ratu nėra galimybės. Jei atsakovai patrauktų techniką, būtų galima privažiuoti, tačiau susitarti su atsakovais gražiuoju nepavyksta. Todėl ir jos laikytų gyvulių mėšlas stovi daug metų nevežtas. Šiuo metu ūkiniame pastate jokių gyvulių ji nelaiko, nes dėl to, kad negali išsivežti mėšlo, neturi galimybės ten gyvulių laikyti. Siauras žemės sklypo ruoželis už ūkinio pastato, kuris pagal atsakovų teikiamą planą tenka M. Č. naudotis, tinkamas tik mėšlui laikyti, nes ten yra pelkė, su technika pakliūti galimybės nėra. Tai, kad pagal ieškovų teikiamą planą M. Č. galimai tenka naudotis šiek tiek mažiau žemės, nei jai nuosavybės teise priklauso, nėra svarbu. Svarbu, kad turėtų privažiavimą su technika prie ūkinio pastato rytinės pusės (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 47 sek. – 1 val. 13 min. 16 sek., 1 val. 13 min. 22 sek. – 1 val. 14 min. 9 sek., 1 val. 14 min. 26 sek. – 1 val. 15 min. 20 sek., 1 val. 15 min. 26 sek. – 1 val. 19 min. 12 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

13. Teismas, remdamasis rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, nustatė, kad:

13.1. 0,6953 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 1) 1599/6953 ha dalis ieškovams G. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (pagal 2015 m. balandžio 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2395), kas sudaro 1599 m²; 2) 651/6953 ha dalis atsakovams R. G. ir S. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (pagal 2015 m. vasario 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 733), kas sudaro 651 m²; 3) 2200/6953 ha dalis atsakovei R. G. asmeninės nuosavybės teise (pagal 2014 m. spalio 28 d. NŽT sprendimą Nr. 19S-14), kas sudaro 2200 m²; 4) 2503/6953 ha dalis atsakovei M. Č. asmeninės nuosavybės teise (pagal 2015 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2395) kas sudaro 2503 m² (1 t., e. b. l. 6, 8, 12; 3 t., e. b. l. 88-89, 90, 100).

13.2. Šiame Žemės sklype yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 257 m²; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 38 m²; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 10 m²; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 11 m²; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 37 m²; ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 15 m²; gyvenamojo namo priklausiniai – kiti kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal duomenis 2020 m. sausio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše). Ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 23/100 dalys gyvenamojo namo (kas sudaro 59,11 m² gyvenamojo namo užstatyto ploto) bei kiemo statinių priklauso ieškovei E. M. asmeninės nuosavybės teise pagal 1992 m. rugsėjo 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 726 (pažymėtina, kad statiniai/jų dalys E. M. buvo įgyti/įgytos iki santuokos su G. M. sudarymo ir byloje nėra duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti, kad statiniai/jų dalys priklauso G. M. ir E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl minėti statiniai/jų dalys pripažįstami E. M. asmenine nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 41/100 dalis gyvenamojo namo (kas sudaro 105,37 m² gyvenamojo namo užstatyto ploto) bei kiemo statinių priklauso atsakovams R. G. ir S. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 1997 m. vasario 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. I-1101 (statiniai/jų dalys R. G. buvo įgyti/įgytos santuokos su S. G. metu, todėl minėti statiniai/jų dalys pripažįstami jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 9/25 dalys gyvenamojo namo (kas sudaro 92,52 m² gyvenamojo namo užstatyto ploto) bei kiemo statinių priklauso atsakovei M. Č. asmeninės nuosavybės teise pagal 2014 m. sausio 21 d. Dovanojimo sutartį Nr. 499 (1 t., e. b. l. 49-51, 162-164; 3 t., e. b. l. 90, 100).

13.3. Visi 5 šalims nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai yra sujungti į vieną statinį, kuris stovi pietrytinėje Žemės sklypo dalyje apytiksliai 1 metro atstumu nuo pietinės Žemės sklypo ribos. Netoli šio statinio šiaurės vakarinio kampo yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis šulinys. Vienos durys patekimui į ūkinius pastatus yra vakarinėje, kitos – rytinėje pusėje. Vykdant ūkinę veiklą (ūkiniuose pastatuose auginant gyvulius), reikalingas patekimas su žemės ūkio technika prie rytinės ūkinių pastatų pusės (nes ten laikomas gyvulių mėšlas), o tas yra įmanoma tik apvažiuojant šulinį ir ūkinius pastatus, sujungtus į vieną statinį, iš šiaurinės ir rytinės statinio pusės (šios aplinkybės nustatytos atsižvelgiant į byloje esančius Žemės sklypo planus, nuotraukas (NŽT atlikto 2017 m. liepos 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-154-(14.19.141.) ir jo priedas) (1 t., e. b. l. 21-23; 3 t., e. b. l. 16, 76)), ieškovų ir atsakovės M. Č. atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurių atsakovė R. G. nors nepatvirtino, bet ir nenuneigė (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 53 sek. – 9 min. 10 sek., 11 min. 2 sek. – 13 min. 1 sek., 23 min. 5 sek. – 36 min. 40 sek., 36 min. 50 sek. – 38 min. 22 sek., 38 min. 30 sek. – 40 min. 38 sek., 40 min. 41 sek. – 43 min. 30 sek., 43 min. 32 sek. – 46 min. 28 sek., 46 min. 32 sek. – 48 min. 20 sek., 48 min. 27 sek. – 50 min. 33 sek., 53 min. 10 sek. – 54 min. 21 sek., 1 val. 10 min. 47 sek. – 1 val. 13 min. 16 sek., 1 val. 13 min. 22 sek. – 1 val. 14 min. 9 sek., 1 val. 14 min. 26 sek. – 1 val. 15 min. 20 sek., 1 val. 15 min. 26 sek. – 1 val. 19 min. 12 sek.)).

13.4. Tarp Žemės sklypo bendraturčių yra kilęs ginčas dėl jų bendrai valdomo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos (ginčo dėl naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkos nėra). Pagrindiniai nesutarimai susiję su Žemės sklypo pietrytinėje dalyje esančia teritorija aplink šulinį ir ūkinius pastatus, nes, ieškovų ir atsakovės M. Č. atstovės O. Č. tvirtinimu, atsakovai R. ir S. G. sudaro jiems kliūtis tinkamai, pagal paskirtį naudotis šuliniu bei jiems priklausančiais ūkiniais pastatais: trukdo naudotis šuliniu, stato savo žemės ūkio techniką taip, kad užkerta kelią ieškovams ir atsakovei M. Č. su žemės ūkio technika privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų iš rytinės pusės (šių teiginių atsakovė R. G. teismo posėdžio metu nenuneigė) (2022 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 53 sek. – 9 min. 10 sek., 11 min. 2 sek. – 13 min. 1 sek., 23 min. 5 sek. – 36 min. 40 sek., 43 min. 32 sek. – 46 min. 28 sek., 46 min. 32 sek. – 48 min. 20 sek., 1 val. 10 min. 47 sek. – 1 val. 13 min. 16 sek.).

13.5 Šalims nesutariant dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų parengtą projektą. Atsakovai R. ir S. G., nesutikdami su ieškovų parengtu projektu dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikė savo parengtą projektą dėl naudojimo Žemės sklypu tvarkos nustatymo. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą Virginijaus Glinsko 2020 m. sausio 21 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Tačiau atsakovams R. ir S. G. minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundus, Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (2 t., e. b. l. 147-153, 183-192).

13.6. Pakartotinai nagrinėjant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme, ieškovai patikslintu ieškiniu prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininkės Tomos Geštautienės 2022 m. sausio 2 d. sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį E. M. ir G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 1209 m² ir 53 m² ploto žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėta indeksu „D“; M. Č. asmeninės nuosavybės teise naudosis 1522 m², 444 m² ir 11 m² ploto žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos indeksu „E“; S. G. ir R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise naudosis 573 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „C“, ir R. G. naudosis 1876 m² ir 59 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „B“; visi bendraturčiai bendrai naudosis 837 m² ploto žemės sklypo dalimi (kiemu), kuri plane pažymėta indeksu „A“; bendraturčiai E. M. ir G. M. bei M. Č. naudosis 369 m² ploto žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „A-1“ (3 t., e. b. l. 15).

13.7. Atsakovai S. G. ir R. G. patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal Virginijaus Glinsko 2022 m. sausio 3 d. Žemės sklypo planą, Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią R. G. naudojasi 2148 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „B“; S. G. ir R. G. naudojasi 599 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „C“; G. M. ir E. M. naudojasi 1547 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „D“; M. Č. naudojasi 2451 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „E“; G. M., E. M., M. Č., S. G. ir R. G. naudojasi 208 m² žemės sklypu plane pažymėtu raide „A“ (dokumento registracijos Nr. DOK-1968; 3 t., e. b. l. 30; 2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 45 sek. – 59 min. 0 sek.).

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai

14. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką: pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismas privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

16. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas šalių pateiktus naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektus, pirmiausia atsižvelgia į kasacinio teismo praktikoje pateikiamą išaiškinimą, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, galima nuo jos nukrypti ir bendraturčiams paskirti naudotis daikto dalis, nevisiškai atitinkančias idealiąsias dalis, tačiau tokiu atveju turi būti taikomas teisingo atlyginimo (kompensavimo) principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

17. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad ieškovų teikiamas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektas pagal matininkės Tomos Geštautienės 2022 m. sausio 2 d. sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą neatitinka idealiųjų ir realiųjų dalių adekvatumo taisyklės, kadangi pagal jį: 1) ieškovams tenka iš viso 1725,5 m² Žemės sklypo ploto: 1262 m² jų asmeninio naudojimo (plane pažymėta „D“) + 184,5 m² bendro naudojimo su atsakove M. Č. (369 m² : 2) (plane pažymėta „A-1“) + 279 m² bendro naudojimo su visais atsakovais (837 m² : 3) (plane pažymėta „A“); 2) atsakovams S. ir R. G. tenka iš viso 852 m² Žemės sklypo ploto: 573 m² jų asmeninio naudojimo (plane pažymėta „C“) + 279 m² bendro naudojimo su ieškovais ir atsakove M. Č. (837 m² : 3) (plane pažymėta „A“); 3) atsakovei R. G. tenka iš viso 1935 m² Žemės sklypo ploto (plane pažymėta „B“); 4) atsakovei M. Č. tenka iš viso 2440,5 m² Žemės sklypo ploto: 1977 m² jos asmeninio naudojimo (plane pažymėta „E“) + 184,5 m² bendro naudojimo su ieškovais (369 m² : 2) (plane pažymėta „A-1“) + 279 m² bendro naudojimo su ieškovais ir atsakovais S. ir R. G. (837 m² : 3) (plane pažymėta „A“). Taigi, atsakovei M. Č. tenkanti naudotis realioji Žemės sklypo dalis yra 62,5 m² mažesnė nei jos idealioji dalis, atsakovei R. G. – 265 m² mažesnė, atsakovams S. ir R. G. – 201 m² didesnė, ieškovams – 126,5 m² didesnė.

18. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausta matininkė Toma Geštautienė paaiškino, jog, braižydama planą ir apskaičiuodama bendraturčiams naudotis tenkančias Žemės sklypo dalis, ji traktavo, kad bendro naudojimo teritorijose atitinkamų bendraturčių dalys yra ne lygios, bet skirtingos, atsižvelgiant į joms nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis procentine išraiška, kurios sutampa su bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiomis Žemės sklype esančio gyvenamojo namo dalimis (nes išperkant iš valstybės žemę, Žemės sklypo dalys buvo apskaičiuotos pagal nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis), t. y., pagal Nekilnojamojo turto registro pažymą atsakovei R. G. priklauso 2200 m² Žemės sklypo, t. y., 31,64 proc. Žemės sklypo, atsakovams S. ir R. G. priklauso 651 m² Žemės sklypo, t. y., 9,36 proc. Žemės sklypo, ieškovams priklauso 1599 m² Žemės sklypo, t. y., 23 proc. Žemės sklypo, atsakovei M. Č. priklauso 2503 m² Žemės sklypo, t. y., 36 proc. Žemės sklypo. Atitinkamai tokios yra ir bendraturčių dalys bendro naudojimo teritorijose. Matininkės teigimu, taip skaičiuojant neatitikimo tarp bendraturčių idealiųjų ir realiųjų dalių nėra (2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 46 sek. – 10 min. 0 sek., 10 min. 55 sek. – 20 min. 42 sek., 21 min. 40 sek. – 25 min. 54 sek.). Tačiau atsakovų S. ir R. G. atstovas tokį procentinį dalių bendro naudojimo teritorijose paskirstymą laikė nepagrįstu (2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 40 sek. – 28 min. 45 sek.).

19. Nors teisės akto, kuriuo remdamasi taikė procentinį dalių bendro naudojimo teritorijose paskirstymą, matininkė Toma Geštautienė neįvardino, tačiau, manytina, kad tokį skaičiavimą lėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) 7 punkto 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Tačiau teismas pažymi, kad ši taisyklė taikoma tais atvejais, kai žemės sklypas yra perkamas, ir nėra skirta tiems atvejams, kai nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai; taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Atsižvelgdamas į šį kasacinio teismo išaiškinimą, teismas sprendžia, kad, ginčo pusėms kitaip bendrai nesutarus, bendro naudojimo teritorija bendraturčiams, kuriems priklauso pastatai, turi būti priskiriama lygiomis dalimis, todėl nagrinėjamu atveju matininkės Tomos Geštautienės skaičiavimai yra neteisingi.

21. Minėti idealiųjų ir realiųjų dalių neatitikimai, esantys matininkės Tomos Geštautienės 2022 m. sausio 2 d. sudarytame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, yra pakankamai reikšmingi, jokiomis objektyviomis aplinkybėmis jie nepateisinami (ieškovai tokių argumentų neteikė ir jų įrodymais negrindė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai)), atsakovių M. Č. ir R. G. praradimai niekaip nekompensuojami. Nors atsakovės M. Č. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad jos dukrai tektų naudotis mažesne Žemės sklypo ploto dalimi, nei jai priklauso nuosavybės teise, tačiau atsakovė R. G. kategoriškai su minėtais praradimais nesutiko. Todėl šis ieškovų teikiamo naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projekto trūkumas pripažįstamas esminiu, ir vien jau dėl jo ieškovų teikiamas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektas negali būti tvirtinamas.

22. Vertinant atsakovų teikiamą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektą pagal matininko Virginijaus Glinsko 2022 m. sausio 3 d. Žemės sklypo planą, Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo schemą, konstatuojama, kad pagal jį taip pat yra idealiųjų ir realiųjų dalių neatitikimas: 1) ieškovams tenka iš viso 1616,33 m² Žemės sklypo ploto: 1547 m² jų asmeninio naudojimo (plane pažymėta „D1“, „D2“, „D3“, „D4“, „D5“) + 69,33 m² bendro naudojimo su atsakovais (208 m² : 3) (plane pažymėta „A1“, „A2“, „A3“); 2) atsakovams S. ir R. G. tenka iš viso 668,33 m² Žemės sklypo ploto: 599 m² jų asmeninio naudojimo (plane pažymėta „C1“, „C2“, „C3“, „C4“) + 69,33 m² bendro naudojimo su ieškovais ir atsakove M. Č. (208 m² : 3) (plane pažymėta „A1“, „A2“, „A3“); 3) atsakovei R. G. tenka iš viso 2148 m² Žemės sklypo ploto (plane pažymėta „B“); 4) atsakovei M. Č. tenka iš viso 2520,33 m² Žemės sklypo ploto: 2451 m² jos asmeninio naudojimo (plane pažymėta „E1“, E2“, E3“, E4“, E5“, E6“, E7“) + 69,33 m² bendro naudojimo su ieškovais ir atsakovais S. ir R. G. (208 m² : 3) (plane pažymėta „A“). Taigi, atsakovei M. Č. tenkanti naudotis realioji Žemės sklypo dalis yra 17,33 m² didesnė nei jos idealioji dalis, atsakovei R. G. – 52 m² mažesnė, atsakovams S. ir R. G. – 17,33 m² didesnė, ieškovams – 17,33 m² didesnė. Tačiau šiuo atveju atsakovei R. G. nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies sąskaita kitiems bendraturčiams realiosios dalys yra padidinamos. Kadangi pati atsakovė R. G. su tuo sutinka (pati pateikė atitinkamą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektą), šis atsakovų teikiamo naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projekto trūkumas nelaikytinas esminiu.

23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

24. Kaip minėta aukščiau, nagrinėjamo ginčo atveju poreikis nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką kilo dėl to, kad atsakovai R. ir S. G. sudaro kliūtis ieškovams ir atsakovei M. Č. tinkamai, pagal paskirtį naudotis šuliniu bei jiems priklausančiais ūkiniais pastatais. Šulinys, esantis Žemės sklype, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei E. M. ir visiems atsakovams (žr. sprendimo 13.2 pastraipą), todėl aplink jį turi būti palikta atitinkama Žemės sklypo dalis bendram naudojimui. Tas yra padaryta tiek pagal ieškovų teikiamą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektą (plane pažymėta „A“), tiek pagal atsakovų teikiamą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektą (plane pažymėta „A2“).

25. Ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei E. M., ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams R. ir S. G., o ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei M. Č. (žr. sprendimo 13.2 pastraipą). Taigi, jie šalims nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau, teismo vertinimu, esama faktinė situacija, aprašyta sprendimo 13.3 pastraipoje, lemia būtinybę nustatyti bendro naudojimo teritoriją ir aplink šiuos ūkinius pastatus.

26. Pagal atsakovų teikiamą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektą aplink ūkinius pastatus yra 52 m² ploto bendro naudojimo teritorija, plane pažymėta indeksu „A3“, t. y., apytiksliai 1 m pločio takas aplink ūkinius pastatus. Tačiau atsižvelgiant į žemės ūkio technikos gabaritus, pripažintina, kad nagrinėjamo ginčo atveju prie statinio (sujungtų ūkinių pastatų) vakarinės, šiaurinės ir rytinės pusių turi būti numatyta didesnė, nei 1 m pločio, bendro naudojimo teritorija tam, kad ieškovai ir atsakovė M. Č. galėtų tinkamai jais naudotis pagal jų paskirtį (žr. sprendimo 13.3 pastraipą). Todėl atsakovų teikiamame naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projekte nustatytas apytiksliai tik 1 m pločio takas aplink ūkinius pastatus akivaizdžiai yra nepakankamas, nepagrįstai suvaržantis ieškovų ir atsakovės M. Č. teisę savo nuožiūra pagal paskirtį naudotis ūkiniais pastatais. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad atsakovų teikiamas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nesudaro prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti, todėl jis negali būti tvirtinamas.

27. Pagal ieškovų teikiamą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektą aplink ūkinius pastatus yra 837 m² ploto bendro naudojimo teritorija, plane pažymėta indeksu „A“. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus bendram naudojimuisi turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, t. y., tik tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams. Teismo vertinimu, ieškovų pateiktas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektas šio reikalavimo neatitinka, nes bendram naudojimui paskirta nepagrįstai didelė teritorija. Ta aplinkybė, kad, ieškovų ir atsakovės M. Č. atstovės teigimu, Žemės sklypo pietrytinėje dalyje yra pelkė (dėl to ta Žemės sklypo dalis yra netinkama niekam naudoti), teismo nuomone, nepateisinta 837 m² ploto teritorijos paskyrimo bendram naudojimui. Teismas pažymi, kad nepagrįstai didelės teritorijos bendram naudojimui paskyrimas gali ateityje lemti bendraturčių ginčus bei konfliktus dėl bendros teritorijos priežiūros ir pan.

28. Be to, nors tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu bei teritorija aplink jį, tačiau tai, kad ieškovų teikiamame naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projekte nėra numatyta bendro naudojimo teritorija aplink gyvenamąjį namą, pažeidžia reikalavimą nustatyti tokią naudojimo tvarką, jog bendraturčiai turėtų priėjimą iš jų sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jiems priklausančių statinių.

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

30. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad įvertinus tiek ieškovų, tiek atsakovų teikiamus naudojimosi Žemės sklypu tvarkos projektus, nustatyta, jog jie abu, teismo vertinimu, yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinkantys teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatytų reikalavimų. Todėl teismas atsisako nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, t. y., atmeta tiek ieškovų patikslinto ieškinio, tiek atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimus. Kaip minėta, šis teismo atsisakymas neužkerta kelio ginčo šalims iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo projektą.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

31. Remiantis byloje šalių pateiktais dokumentais, ieškovai G. M. ir E. M. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 205 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, 200 Eur už matininko paslaugas bei 930 Eur už teisinę pagalbą (1 t., e. b. l. 5, 24; 2 t., e. b. l. 132-133, 175-176; 3 t., e. b. l. 102-103). Atsakovai S. G. ir R. G. bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 524,48 Eur bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, 4,48 Eur už registro išrašą ir aptarnavimą, 200 Eur už matininko paslaugas bei 2 170 Eur už teisinę pagalbą (1 t., e. b. l. 56, 104, 114, 119, 165-167; 2 t., e. b. l. 55-57, 136, 165-167; 3 t., e. b. l. 85, 107).

32. Kadangi ieškovų G. M. ir E. M. patikslintas ieškinys bei atsakovų S. G. ir R. G. patikslintas priešieškinis atmetami, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šalys viena kitai privalo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atlikus įskaitymą iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovams S. G. ir R. G. priteisiama 1 319,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y., iš kiekvieno po 659,74 Eur (1 319,48 Eur : 2 = 659,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

33. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė M. Č., atstovaujama įstatyminės atstovės O. Č., naudojosi advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis surašant atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį ir atsakovų patikslintą priešieškinį (3 t., e. b. l. 67-70), todėl galimai turėjo išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas, tačiau šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

34. Kadangi ieškovų G. M. ir E. M. patikslintas ieškinys bei atsakovų S. G. ir R. G. patikslintas priešieškinis atmetami, ieškovams ir šiems atsakovams tenka pareiga lygiomis dalimis atlyginti valstybei jos turėtas 95,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pagal pažymas apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), t. y., iš kiekvieno priteisiama valstybei po 23,81 Eur (95,22 Eur : 4 = 23,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 260, 307, 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų G. M. ir E. M. patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovų S. G. ir R. G. patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisi iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini , 659,74 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisi iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 659,74 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Priteisi iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 23,81 Eur (dvidešimt tris eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisi iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 23,81 Eur (dvidešimt tris eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisi iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 23,81 Eur (dvidešimt tris eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisi iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 23,81 Eur (dvidešimt tris eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus