Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Baltic Logistika“ ieškinį atsakovams F. K., V. P. dėl žalos atlyginimo, skolos priteisimo, sandorių ginčijimo, trečiasis asmuo – K. V.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės V. P. 455 572,29 Eur žalai, padarytai atsakovei neatsiskaičius už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius aštuonis pastatus; 2) priteisti iš atsakovės V. P. 79 024,85 Eur žalai, padarytai atsakovei nepagrįstai išsimokėjus šias sumas pagal 2012-05-08 bendradarbiavimo sutartį; 3) priteisti iš solidarių atsakovų V. P. ir F. K. 515 884,16 Eur žalai, padarytai atsakovei neatsiskaičius už parduotas statybines medžiagas; 4) priteisti iš atsakovo F. K. 144 810 Eur skolos; 5) priteisti iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu 2013-07-29 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui po padalijimo suformuotus šiuos žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o už padalintus žemės sklypus, kurie yra perleisti (duomenys neskelbtini) - priteisti 347 544 Eur kompensaciją. Ieškovas nurodė toliau įvardijamas faktines aplinkybes.2015-02-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „Baltic Logistika“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „J ir LBR administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“. Atsakovė V. P. (toliau – atsakovė) ieškovo vadovės pareigas ėjo nuo 2012-03-28 iki 2013-07-18, o nuo 2013-07-19 iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo atsakovas F. K. (toliau – atsakovas).2012-03-27 KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškovui suteikė 1 602 250 Lt paskolą. 2012 03 27 ieškovas įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas-1) ir jame esančius 5 pastatus už 1 300 000 Lt bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas-2) už 50 000 Lt. 2012-04-11 ieškovas sudarė paskolos sutartį su atsakove, pagal kurią ieškovui turėjo būti suteikta 552 000 Lt paskola, tačiau duomenų apie pinigų įmokėjimą į įmonės sąskaitą nėra.2012-05-08 ieškovas ir atsakovė sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovas turėjo tiekti atsakovei statybines medžiagas, o atsakovė turėjo savo lėšomis padengti ieškovo įsipareigojimus kredito įstaigoms. Paaiškino, kad sutartis vykdyta atvirkščiai, ieškovas pagal bendradarbiavimo sutartį nepagrįstai nuo 2012-06-01 iki 2012-10-01 išmokėjo atsakovei 272 857 Lt. 2012-06-26 ieškovas ir atsakovė sudarė žemės sklypo-1 ir jame buvusių 8 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią žemės sklypą ir pastatus atsakovė įsigijo iš ieškovo (savo vadovaujamos įmonės) už 1 573 000 Lt. Sutartą kainą atsakovė įsipareigojo sumokėti iki 2012-12-26. 2012-07-16 šalys susitarė, kad atsakovė nuo 2012-08-01 perima ieškovo 1 573 000 Lt skolą KU „Vilniaus taupomoji kasa“, o šios skolos perėmimas laikomas tinkamu atsiskaitymu pagal 2012-06-26 žemės sklypo-1 pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad buvo gautas KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sutikimas 2012-07-16 skolos perėmimo sutarčiai. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012-03-27 suteikta paskola buvo grąžinta KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012-07-19 suteikus ieškovui papildomą paskolą – 984 708,06 Eur (3 399 999,99 Lt). 2012-07-24 ieškovui išmokėta 2 100 000 Lt, dalis tų pinigų, t. y. 1 641 799,08 Lt buvo skirta ankstesnės paskolos dengimui.Nurodė, kad 2013-01-11 sutartimi ieškovas perleido atsakovei žemės sklypą-2 už 58 000 Lt. Už šį sklypą atsiskaityta grynaisiais pinigais iki sutarties pasirašymo.Nurodė, kad 2012-09-27 ieškovas įsigijo žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas-3) už 677 000 Lt. 2013-07-29 atsakovė įsigijo iš ieškovo žemės sklypą-3 už 680 000 Lt. Teigė, kad žemės sklypo-3 pardavimas akivaizdžiai prieštaravo ieškovo veiklos tikslams, kadangi įmonė, atlikusi didžiąją dalį detalaus planavimo darbų, perleido paskutinį nekilnojamąjį turtą, iš kurio galėjo gauti pelną ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Pažymėjo, kad visus tris bendrovės turėtus žemės sklypus vėliau, atitinkamai juos išvysčius bei pagerinus, investavus į juos įmonės pasiskolintas lėšas, perimdavo šios įmonės vadovė, užbaigdavo pradėtą projektą ir savo vardu parduodavo sukurtus objektus (kotedžus, žemės sklypus). Tokiu būdu atsakovė pelną pasiimdavo sau, o skolas palikdavo įmonei.Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-01-22 įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės 2 033 690,76 Lt už statybines medžiagas, statybų organizavimą, tačiau vienam iš ieškovo kreditorių (VMI), kuris reiškė netiesioginį ieškinį priteisė tik to kreditoriaus galiojančio ir vykdytino reikalavimą atitinkančią sumą, t. y. 252 445,93 Lt. Likusios skolos tuometinis ieškovo vadovas F. K. iš atsakovės nereikalavo. Šiuo teismo sprendimu yra konstatuota atsakovės 2 033 690,76 Lt skola ieškovui, jos dalis (252 445,93 Lt) yra priteista pareiškus netiesioginį ieškinį, todėl atsakovė dar liko įmonei skolinga 1 781 244,83 Lt.Nurodė, kad atsakovas 2007-11-20 išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui 500 000 Lt (144 810 Eur) iki 2009-11-20. Reikalavimo perleidimo sutartimi 2015-02-12 trečiasis asmuo perleido savo reikalavimo teisę į atsakovą ieškovui. Reikalavimo perleidimo sutartyje pradinis kreditorius trečiasis asmuo patvirtino reikalavimo teisės į visą 144 810 Eur sumą galiojimą, šią sutartį pasirašė ir atsakovas. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2015-04-03 Reikalavimo perleidimo sutartį nutraukė šalių susitarimu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo įsigytas reikalavimas nėra įvykdytas, o Reikalavimo perleidimo sutartis nutraukta iškėlus ieškovui bankroto bylą (t. y. galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms), iš atsakovo F. K. prašė priteisti 144 810 EUR (500 000 Lt) skolos.Atsakovė V. P. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad bendra bankrutavusios įmonės visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 334 615,11 Eur, todėl tai maksimali suma, kurios galėtų būti prašoma. Bet kokios didesnės sumos grąžinimas yra netikslingas, nes patenkinus visus įmonės kreditorių reikalavimus, juos viršijanti pinigų suma bet kuriuo atveju būtų perduodama įmonės dalyviams.Paaiškino, kad iš pradžių numačiusi ekonominę veiklą vykdyti per juridinį asmenį, vėliau buvo priversta ją vykdyti asmeniškai, kadangi tai lėmė specifiniai teritorijų planavimo ir statybos reikalavimai – veikla, kurios nebegalėjo vykdyti juridinis asmuo, galėjo būti teisėtai vykdoma atsakovės kaip fizinio asmens, įgijus specifinį ūkininko statusą.Nurodė, kad pagal 2012-03-27 kredito sutartį bendrovei buvo išmokėta iš viso 1 345 890 Lt (389 796,68 Eur) paskola, o ne 1 602 250 Lt (464 043,67 Eur), kadangi 16 proc. paskolos sumos sudarančios 256 360 Lt (74 246.98 Eur) buvo privalomai įmokėta į kredito unijos sąskaitą kaip bendrovės pajus. Pagal antrąją, 2012-07-19 kredito sutartį bendrovei buvo faktiškai išmokėta 2 856 000 Lt suma (827 154,77 Eur), o ne 984 708,06 Eur. Kadangi lėšų neužteko žemės sklypui-1 ir žemės sklypui-2 įsigyti, todėl tarp bendrovės ir atsakovės 2012-04-11 buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovė už ieškovą jo kreditoriams 2013 m. sumokėjo 1 722 798,16 Lt (498 956,79 Eur) savo asmeninėmis lėšomis. 2012-04-11 paskolos sutartyje nenumatant, kokiu konkrečiu būdu bus išmokėta atsakovės paskola įmonei, pinigai buvo paskolinti atsakovei įvykdant pinigines prievoles tretiesiems asmenims už ieškovą. Paaiškino, kad 2012-04-11 paskolos sutartimi atsakovė paskolino bendrovei 552 000 Lt (159 870,25 Eur), todėl 2012-06-01 – 2012-10-01 bendrovės atlikti mokėjimai atsakovei buvo daliniai šios paskolos grąžinimai.Nurodė, kad žemės sklype-1 2012-03-27 - 2012-06-26 laikotarpiu jokios statybos, susijusios su sklypo vystymu pagal projektą, nevyko. Paaiškino, kad bendrovė tik sutvarkė žemės sklype buvusių neįregistruotų objektų registraciją. Tam, kad žemės sklype-1 būtu įgyvendintas ieškovo verslo planas, buvo reikalingas ūkininko pažymėjimas ir žemės sklypo-1 perleidimas atsakovės nuosavybėn. Projekto darbai vyko po to, kai ji iš bendrovės įsigijo žemės sklypą-1. Nurodė, kad atsakovė dengdama bendrovės paskolą pagal 2012-07-19 kredito sutartį iki 2016-03-21 savo lėšomis jau yra sumokėjusi kredito unijai 985 317,62 Eur. Bendras bendrovės ir atsakovės tarpusavio įsipareigojimų balansas 2016-10-07 dienai buvo 755 162,16 Eur (2. 607 423,91 Lt) dydžio bendrovės skola atsakovei.Nurodė, kad netiesioginio ieškinio byloje buvo pateikti atsakovės paaiškinimai ir įrodymai, kad atsakovė už ieškovą jo kreditoriams tuo metu buvo sumokėjusi 1 722 798,16 Lt (498 956,83 Eur) savo asmeninėmis lėšomis, dėl ko šia apimtimi negalėjo būti laikoma pagrįsta atsakovės skola pagal netiesioginio ieškinio byloje VMI teismui pateiktas sąskaitas-faktūras. Teismas sutiko, kad 1 722 798,16 Lt apimtimi atsakovė atliko mokėjimus ieškovo kreditoriams, tačiau išimtinai dėl formalių priežasčių (dėl dalies sumų nebuvo pateikta atitinkamus mokėjimus pagrindžiančių susitarimų su atskirais kreditoriais, nebuvo atliktas įskaitymas CK 6.130 straipsnio numatyta tvarka), teismas šioje dalyje atsakovės prievolės nelaikė pasibaigusia.Paaiškino, kad bendrovė žemės sklypo-3 įsigijimui ketino imti kreditą, buvo sudaryta kredito sutartis, tačiau kreditas įmonei nebuvo suteiktas, kadangi buvo suspenduota kredito unijos veikla. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo-3 įsigijimui nepavyko gauti kredito, atsakovė įsigijo žemės sklypą. Paaiškino, kad atsakovė už bendrovę atsiskaitė su žemės sklypo-3 pardavėjais. Atsakovas F. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2007-11-20 atsakovas išdavė trečiajam asmeniui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2009-11-20 sumokėti 500 000 Lt sumą. 2015-02-12 trečiasis asmuo ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą sumą. 2015-04-03 reikalavimo perleidimo sutartis buvo nutraukta. Teikdama paaiškinimus teismui trečiasis asmuo nurodė, kad išduotu vekseliu buvo užtikrintas ieškovų įsipareigojimas pabaigti gyvenamojo namo statybą bei sutvarkyti aplinką prie šio namo. Taip pat nurodė, kad ieškovo įsipareigojimas yra įvykdytas. Paaiškino, kad nors bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2015-02-20, tačiau nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo apskųsta ir įsiteisėjo 2015-05-14. Todėl iki 2015-05-14 atsakovas, kaip ieškovo vadovas teisėtai galėjo sudaryti visus sandorius įmonės vardu, išskyrus sandorius su nekilnojamuoju turtu. Teigė, kad išduotas vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir tapo skolos rašteliu. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodo privalomo įrodyti pinigų perdavimo fakto.Nurodė, kad pareikštas reikalavimas solidariai iš atsakovų atlyginti neva padarytą 515 884,16 Eur žalą yra visiškai nepagrįstas, kadangi bendras ieškovo ir atsakovės tarpusavio įsipareigojimu balansas 2016-10-07 buvo 755 162,16 Eur dydžio ieškovo skola atsakovei, o ne atvirkščiai.

II.TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBėS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI

Byloje remianti šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės bylos aplinkybės.Ieškovas yra 2012 02 21 įregistruota uždaroji akcinė bendrovė su 10 000 Lt įstatiniu kapitalu (100 akcijų po 100 Lt kiekviena). Ieškovo pagrindinė veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo statybų plėtra. Be to, ieškovas ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu taip pat buvo per akcininkus ir vadovus su abiem atsakovais susijusi bendrovė, dukterinė UAB „Mantikora“, kurios vienintelė akcininkė buvo atsakovė V. P., bendrovė. 2014 12 30 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi sudaryta tarp ieškovo akcijų savininkės UAB „Matikora“, atstovaujamos V. P. ir F. K. ieškovo akcijos parduotos tuometiniam jo direktoriui F. K. (žr. bankroto byla t.1b.l. 100,101).2015 02 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1651-345 iškelta bankroto byla. Minėtoje bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 12 05 nutartimi dėl patikslinto kreditorių sąrašo patvirtinimo, patvirtinti trijų kreditorių: VĮ Turto banko, perėmusio VMI kreditorinius reikalavimus dėl 64 963,49 Eur pagrindinės skolos, 3 559,46 Eur netesybų bendrai 68 522,95 Eur sumai, VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas dėl 2 046,29 Eur pagrindinės skolos, 107,35 Eur netesybų, bendrai 2 153,64 Eur sumai, trečiosios eilės kreditoriaus B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimas dėl 247 031,83 Eur pagrindinės skolos, 12 756,56 Eur palūkanų 4 150,13 Eur netesybų. Viso patvirtinta kreditorinių reikalavimų bendrai 334 615,11 Eur sumai, iš jų 20 573,50 Eur netesybų. Bendrovės vadovės pareigas aktualiu ginčo sprendimui laikotarpiu nuo 2012 03 28 iki 2013 07 18 ėjo atsakovė V. P., o nuo 2013 07 19 iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas F. K., kuris ir inicijavo ieškovo bankroto bylos iškėlimą Vilniaus apygardos teisme.Iš atsakovės su 2016 11 16 rašytiniais paaiškinimais į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 03 27, vadovaujant atsakovei V. P., ieškovas sudarė dvi nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartį Nr. 1, kuria ieškovas iš pardavėjų: I. B. ir H. R. pirko 0,5100 ha ploto sklypą Nr. 1 su gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu, 2 ūkiniais pastatais ir šuliniu (sklypas Nr.1) už 1 300 000 Lt (376 506,02 Eur), nurodant, kad 30 000 Lt buvo pervesta į pardavėjų sąskaitas iki sutarties sudarymo, likusi 1 270 000 Lt suma turėjo būti pervesta dalimis kredito įstaigos į pardavėjų sąskaitas iki 2012 05 27. Taip pat sutartį Nr. 2, kuria iš pardavėjų H. R. ir H. S. pirko 0,2600 ha ploto sklypą (sklypas Nr. 2) už 50 000 Lt (14 481 Eur) nurodant, kad 20 000 Lt buvo pervesta į pardavėjų sąskaitas iki sutarties sudarymo likusi 30 000 Lt suma turėjo būti pervesta dalimis kredito įstaigos į pardavėjų sąskaitas iki 2012 04 17. Minėti sandoriai sudaryti praėjus kiek daugiau nei po mėnesio nuo ieškovo įsteigimo, todėl akivaizdu, jog ieškovas, kurio įstatinis kapitalas tik 10 000 Lt turėjo skolintis grynuosius pinigus, kurie, kaip nurodyta pirkimo pardavimo sutartyse, buvo įnešti iki sutarčių sudarymo 30 000 Lt ir 20 000 Lt iš viso 50 000 Lt, likusią kainą pagal sutarčių sąlygas turėjo pervesti kredito įstaiga. Kaip nurodė atsakovė savo 2016 11 15 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovą labiau domino sklypo Nr. 1 įsigijimas kadangi šis sklypas yra geroje strateginėje vietoje su geromis vystymo perspektyvomis, netoli Pilaitės mikrorajono, o sklype Nr. 2 statybos nebuvo galimos, tačiau jis sąlygojo galimybę prieiti prie Salotės ežero, nes buvo įsiterpęs tarp šio ežero ir Pilaitės mikrorajono, abiejų sklypų savininkai buvo tos pačios šeimos nariai ir sutiko parduoti tik abu sklypus kartu todėl ir buvo nupirkti abu sklypai. Prieš įsigydamas minėtus sklypus ieškovas kreipėsi į Kredito uniją dėl galimybės finansuoti verslo planą, pagal kurį buvo planuojama sklype Nr. 1 pastatyti apartamentus juos nuomoti turistams, sklype Nr. 2 pastatyti valčių prieplauką. Šiam planui įgyvendinti 2012 03 27 ieškovui Kredito unija suteikė 1 602 250 Lt arba 464 43,67 Eur paskolą (toliau tekste paskola Nr. 1, t.3,b.l.109-123,126,151), kuri buvo išmokėta dalimis nuo 2012 04 10 iki 2012 05 31. Pagal paskolos sutarties Nr.1 sąlygas paskola turėjo būti gražinta 2014 03 25, bet buvo gražinta anksčiau laiko kaip matyti iš ieškovo į bylą pateikto paskolos sutarčių registro paskola gražinta 2012 07 24 (e.b.l.151 t. III). Atsakovės atstovas teigė jog faktiškai pagal šią paskolos sutartį ieškovui buvo pervesta 1 345 890 Lt suma, nes norėdamas gauti paskolą kredito unijoje asmuo turi tapti jos nariu ir atitinkamai įnešti pajų, kuris šiuo atveju sudarė 256 360 Lt. Tačiau šias aplinkybes paneigė liudytoju apklaustas buvęs Kredito unijos darbuotojas, forminęs ieškovo paskolas, kuris nurodė jog pajus niekada nebuvo užskaitomas iš suteikiamos paskolos sumos ir turėjo būti įneštas prieš suteikiant paskolą. 2012 04 11 paskolos sutartimi atsakovė V. P. (paskolos davėja) paskolino ieškovui (paskolos gavėjui) 552 000 Lt. Visa paskolos suma paskolos gavėjui turėjo būti išmokama iki 2012 08 31. Paskolos gavėjas paskolą turėjo gražinti iki 2013 12 31. Ieškovas teigia, jog nėra duomenų, kad paskola buvo realiai suteikta. Atsakovė teigia, jog ši paskola buvo suteikta realiai siekiant pradėti sklypo vystymo planavimo ir kt. darbus, nes bendrovė lėšų tam neturėjo. Teismas pažymi, jog šie atsakovės teiginiai pagrįsti, nes ieškovas buvo ką tik įkurta bendrovė be įstatinio kapitalo, jokio turto neturėjo, o dalis kainos už sklypus kaip matyti iš nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčių buvo sumokėta dar prieš sutarčių sudarymą notarine tvarka, o pirmoji paskolos sutartis su Kredito unija, byloje esančiais paskolų registro duomenimis pasirašyta tą pačią dieną kai buvo sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartys- 2012 03 27, pirmieji pervedimai pagal šią kredito sutartį ieškovą pasiekė tik 2012 04 10. Be to, bendrovė gaudama paskolą iš kredito unijos turėjo tapti unijos nariu ir sumokėti 16 proc, nuo sklypo vertė pajų sudarantį 256 360 Lt. Sulyginus mokėjimų pagal kredito sutartį datas ir išmokėtas sumas matyti, kad išmokamos kredito sumos viršijo mokėtinas pagal pirkimo pardavimo sutartis sumas ir buvo išmokamos anksčiau. Taip 2014 04 10 Kredito unija pervedė 750 000 Lt, o pagal sklypo Nr.1 pirkimo pardavimo sutartį ieškovas turėjo pervesti tik 470 000 Lt, o 30 000 Lt pagal sklypo Nr.2 pirkimo – pardavimo sutartį ir tik 2012 04 17. Taigi, ieškovo dispozicijoje turėjo likti 250 000 Lt. 2012 04 11 Kredito unija išmokėjo 560 000 Lt, o pagal sklypo Nr. 1 pirkimo pardavimo sutartį 500 000 Lt turėjo būti pervesti sklypo pardavėjams tik 2012 05 08, po ko ieškovui turėjo likti 60 000 Lt. 2012 04 12 Kredito unija išmokėjo 120 000 Lt, 2012 05 18 išmokėjo 134 000 Lt, o 2012 05 31 likusius 38 250 Lt, o pagal sklypo Nr. 1 pirkimo pardavimo sutartį 300 000 Lt turėjo būti pervesti sklypo pardavėjams 2012 05 27. Visa abiejų sklypų kaina sudarė 1 350 000 Lt paskola suteikta 1 602 250 Lt sumai taigi atsiskaičius su turto pardavėjais turėjo likti 250 000 Lt suma, kuri galėjo būti panaudota verslo planui vystyti. 2012 05 08 Ieškovas ir V. P. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo bendradarbiauti statant poilsio namus įsigytuose sklypuose. Ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei statybines medžiagas ir organizuoti statybos darbus bei teikti kitas reikalingas paslaugas, o atsakovė dengti ieškovo kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovas teigia, jog įvyko atvirkščiai ieškovas atsakovei sumokėjo 272 857 Lt. Tikėtina, kad tokiu būdu galėjo būti forminami ieškovės lėšomis atlikti pajaus ir kiti mokėjimai už ieškovą, kurie įforminti kaip paskola ieškovei ir atitinkamai dalis šių lėšų gražinta pagal šalių bendradarbiavimo sutartį. 2012 06 26 ieškovas (pardavėjas) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį su atsakove V. P., kuria ieškovas pardavė, o atsakovė pirko sklypą Nr. 1 su gyvenamuoju namu, kiemo rūsiu ir 5 ūkiniais pastatais už 1 573 000 Lt (455 572,28 Eur), kuriuos pats buvo įsigijęs už 1 300 000 Lt visą sutartą kainą pirkėja (atsakovė) įsipareigojo sumokėti iki 2012 12 26. Sutiktina su atsakovės teiginiais, kuriais paneigiama ieškovo keliam versija, kad neva atsakovei minėta nekilnojamojo turto pirkimo – padavimo sutartimi buvo perleistas ieškovo po įsigijimo pagerintas turtas. Nes ieškovo įsigytame pastate buvę pastatai gyvenamasis namas, rūsys 2 ūkiniai pastatai ir kiemo šulinys ieškovui nebuvo reikalingi iš viso atsižvelgiant į verslo planą, kurio vykdymui buvo reikalingas tik žemės sklypas. Minėti pastatai vystant projektą buvo nugriauti. Taip pat sutiktina, kad 2012 05 mėn. įregistruoti 2 pastatai (malkinė ir svirnas) bei gyvenamasis namas, kurio baigtumas 7 proc. buvo įregistruoti siekiant sutvarkyti nekilnojamojo turto registro duomenis pagal ankstesniesiems šio turto savininkams dar 2008 01 08 išduotą statybos leidimą.Teismas pažymi, jog šios bylos kontekste ieškovui pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo nėra svarbi aplinkybė ar ieškovas galėjo pats kaip juridinis asmuo įgyvendinti jo kredito unijai pateiktą verslo planą ar įsigytame sklype galėjo būti vykdomos tik kaimo turizmo sodybos statybos, fizinio asmens turinčio ūkininko pažymėjimą, nes tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys civilinėje apyvartoje yra laisvi sudaryti sandorius, jeigu jie neprieštarauja juridinio asmens tikslams šiuo atveju siekti pelno ir nepažeidžia tokio asmens kreditorių interesų. Reikia pažymėti jog sklypas Nr. l parduotas atsakovei už didesnę nei buvo įsigytas ieškovo kainą. Todėl šis sandoris pats savaime nepažeidė ieškovo ir jo kreditorių interesų ir tikslo siekti pelno. 2012 07 19, kaip matyti iš ieškovo į bylą pateikto paskolų sutarčių registro duomenų ieškovas su Kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00257, kuria Kredito unija paskolino ieškovui 984 708,06 Eur arba 3 340 000 Lt (toliau tekste paskola Nr.2), kurią ieškovas turėjo gražinti iki 2016 07 25, kurios dalis buvo panaudota pirmosios paskolos dengimui, nes kaip matyti iš ieškovo į bylą pateikto sąskaitos išrašo ieškovui pagal antrąją paskolos sutartį pervesta tik 2 100 000 Lt, o likusi 1 941 799, 08 Lt skirta ankstesnės paskolos dengimui(t.3,b.l.109 - 123). 2014 08 20 ieškovas ir atsakovė pasirašė susitarimą dėl skolos perkėlimo, pagal kurį atsakovė perėmė ieškovo įsipareigojimus Kredito unijai 2 291 023, 999 Lt sumoje. Pažymėtina kad šis skolos perkėlimas nebuvo suderintas su kreditoriumi, pažeidžiant CK 6.116 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra duomenų, kad buvo gautas išankstinis kreditoriaus sutikimas, tačiau vėliau naujojo skolininko atliekami mokėjimai buvo priimami kaip tinkamas įsipareigojimų vykdymas už pirminį skolininką. 2012 09 27 ieškovas sudarė nekilnojamojo turto 2.2400 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste sklypas Nr. 3) pirkimo - pardavimo sutartį su sklypo pardavėjais V. ir R. Š., V. ir H. S. ir H. R., pagal kurią sklypas Nr. 3 buvo nupirktas už 677 000 Lt arba 196 072,75 Eur kainą, kurią ieškovas turėjo sumokėti toliau įvardijama tvarka. 57 000 Lt buvo sumokėjęs (pardavėjui V. S. 28 000 Lt ir pardavėjai H. P. 29 000 Lt) grynaisiais pinigais ne notaro akivaizdoje prieš sutarties sudarymą. 20 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2012 10 04, pervesdamas pardavėjai R. Š. į jos sąskaitą. Likusią kainos dalį turėjo sumokėti ieškovas arba kredito įstaiga, pervedant pinigus į pardavėjų sąskaitas tokia tvarka: 150 000 Lt R. Š. per 35 dienas nuo sutarties pasirašymo, 200 000 Lt H. R. per 90 dienų nuo sutarties sudarymo ir 250 000 Lt H. R. per 120 dienų nuo sutarties sudarymo. 2012 11 06 ieškovas su atsakove sudarė susitarimą, pagal kurį susitarė, kad atsakovė vietoj ieškovo atsiskaitys už žemės sklypą Nr. 3, o ieškovas turėjo atsakovės sumokėtas sumas gražinti per tris mėnesius nuo jų sumokėjimo .2012 11 15 pavedimu atsakovė pervedė pardavėjai R. S. 150 000 Lt; 2013 03 15 pervedė 200 000 Lt, o 2013 05 31 sumokėjo grynaisiais 250 000 Lt H. R. 2013 02 05 tarp sutarties šalių pasirašytas susitarimas, kuriuo atsiskaitymo su pardavėja H. R. terminai buvo nukelti vėlesniam laikui 200 000 Lt kainos dalies sumokėjimas iki 2013 03 15, o 250 000 Lt kainos dalies sumokėjimas iki 2013 04 25. 2013 01 11 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovas (pardavėjas) pardavė, o atsakovė V. P. (pirkėja) nupirko sklypą Nr. 2, už 58 000 Lt kainą. Šalys patvirtino jog pirkėja kainą sumokėjo prieš pasirašant sutartį grynaisiais pinigais ne notaro akivaizdoje.2013 07 18 atsakovė pasitraukė iš ieškovo vadovės pareigų, o 2013 07 29 pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė iš ieškovo įsigijo sklypą Nr. 3 už 680 000 Lt kainą 310 000 Lt sumokėdama iki notarinės sutarties sudarymo grynaisiais pinigais, o 370 000 Lt mokėjimo pavedimu. 2014 05 23 žemės sklypas Nr. 3 buvo padalintas į 15 žemės sklypų ir išvystytas.Byloje pateiktame įsiteisėjusiame 2015 01 22 Vilniaus apygardos teismo sprendime (t. 2, b. l. 75-78) konstatuota, kad UAB „Baltic Logistika“ turi teisę reikalauti iš atsakovės V. P. 2 033 690,76 Lt už statybines medžiagas, statybų organizavimą, tačiau vienam iš ieškovo UAB „Baltic Logistika“ kreditorių, kuris reiškė netiesioginį ieškinį – VMI – priteisė tik to kreditoriaus galiojančio ir vykdytino reikalavimą atitinkančią sumą 252 445,93 Lt (73 113,39 EUR). Likusios skolos tuometinis UAB „Baltic Logistika“ vadovas F. K. iš atsakovės V. P. nereikalavo. Kaip jau minėta ieškovui paskolos Nr. 1 pagrindu nuo 2012 03 28 iki 2012 05 31 buvo išmokėta 1 602 250 Lt. Už sklypus Nr. 1 ir 2 ieškovas sumokėjo 1 350 000 Lt. Liko 252 250 Lt.Ieškovas teigia neturįs duomenų, kad pagal 2012 04 11 pagal paskolos sutartį su atsakove ieškovui realiai buvo pervesta 552 000 Lt. Žemės sklypas-1 su pastatais parduotas atsakovei V. P. už 1 573 000 Lt. Atsiskaitymo faktas patvirtintas notaro liudijimu. Atsiskaityta turėjo būti ieškovo skolą perkeliant atsakovei. Tarp šalių sudaryta 2012 07 16 skolos perkėlimo sutartis dėl 1 573 000 Lt ieškovo skolos perkėlimo atsakovei taip atsiskaitant už žemės sklypą Nr.1, nors byloje nėra duomenų kad šiam skolos perkėlimui pritarė KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kad pagal pastaroji sutartis buvo įvykdyta. Bylos duomenys patvirtina, jog įsiskolinimas pagal paskolos sutartį Nr.1 buvo padengtas Kredito unijai suteikus ieškovui paskolą Nr. 2, nes pagal paskolos sutartį Nr. 2 faktiškai į sąskaitą išmokėta 2 790 057,36 Lt ( 2 100 000 + 110 000 + 250 000 + 86 570 + 192 000 + 51 487,36), iš šios sumos 1 641 799,08 Lt skirta pirmajai paskolai padengti.Ieškovas tvirtina jog turėjo visas galimybes pradėti statybas sklype Nr. 1, nes atsiskaičius su sklypų Nr.1 ir Nr. 2 savininkais, jam iš suteiktos paskolos buvo likę 252 250 Lt. Tačiau ieškovas nepaaiškina iš kokių lėšų būdamas ką tik įsteigta įmone sumokėjo Kredito unijai pajinį įnašą, kuris turėjo būti sumokėtas prieš suteikiant paskolą ir sudarė 256 360 Lt bei iš kokių lėšų buvo sumokėta dalis suderėtos sumos prieš pasirašant notarines sutartis su sklypo pardavėjais .Atsakovės neteisėtais veiksmais pripažintini veiksmai sudarant paskolos perėmimo sutartį, kurioje nurodoma jog 1 573 000 Lt skolos perėmimu atsiskaityta pagal 2012 06 26 žemės sklypo Nr. 1 pirkimo-pardavimo sutartį už žemės sklypą-1, nes toks skolos perkėlimas be kreditoriaus sutikimo neteisėtas remiantis CK 6.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiam skolos perkėlimui buvo gautas Kredito unijos sutikimas, be to byloje nustatyta, jog įsiskolinimas kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 1 buvo padengtas iš paskolos sutartimi Nr. 2 suteiktos paskolos suteiktos 2012 07 19, pagal kurią ieškovui išmokėta 2 100 000 Lt, o 1 641 799,08 Lt dalis skirta ankstesnei paskolai ir palūkanoms padengti. Paskolų registre yra nurodyta, kad paskola Nr. 1 grąžinta 2012 07 24, kad Atsakovė neatsiskaitė už žemės sklypą Nr. 1 patvirtina ir teismui papildomai ieškovo pateiktas Swedbank išrašas, iš kurio matyti, kad 1 573 000 Lt suma ieškovui kaip tai buvo numatyta 2012 06 26 pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte nebuvo pervesta.Ieškovas paaiškino, jog įrodinėdamas aptariamų sandorių neteisėtumą, nereiškia ieškinio dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl restitucijos taikymo negalimumo žemės sklypą išvysčius ir jame pastatytus kotedžus perpardavus sąžiningiems tretiesiems asmenims, investavusiems į įsigytą turtą savo lėšas. Todėl renkasi kreditorių teisių gynimo būdą – reikalauja atlyginti įmonei padarytą žalą atsakovei neatsiskaičius su savo bendrove už įsigytą turtą (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Pagal 2012 05 08 bendradarbiavimo sutartį (t. 4, b. l. 1) bendrovė įsipareigojo pateikti statybines ir kitas medžiagas V. P. statant poilsio apartamentus (duomenys neskelbtini), organizuoti statybos darbus bei teikti kitas paslaugas, o Atsakovė nurodė, kad atsiskaitys su Ieškovu sutartyje nurodytu būdu, dengs įsiskolinimus kredito įstaigoms. Ieškovas remdamasis byloje esančiais dokumentais teigia kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta už parduotas statybines medžiagas. Kaip matyti iš teismui pateikto Ieškovo išrašo iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitos ir pajamų ir išlaidų suvestinės (t. 3, b. l. 109-129), atsakovei V. P. už laikotarpį nuo 2012 06 01 iki 2012 10 17 pagal bendradarbiavimo sutartį buvo išmokėta 272 857 Lt. Kaip jau minėta Vilniaus apygardos teismas 2015 01 22 įsiteisėjusiu teismo sprendimu (t. 2, b. l. 75-78) konstatavo, kad Atsakovė neatsiskaitė su savo įmone, kuriai vadovavo, todėl UAB „Baltic Logistika“ turi teisę reikalauti iš atsakovės V. P. 2 033 690,76 Lt už statybines medžiagas, statybų organizavimą (t. 2, b. l. 77). Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) šioje civilinėje byloje. Minėtu teismo sprendimu UAB „Baltic Logistika“ buvo priteista ne visa skola, o tik jos dalis, kadangi ieškinį už statybines medžiagas neatsiskaičiusiai vadovei pateikė ne tuometinis UAB „Baltic Logistika“ vadovas F. K. savo vadovaujamos įmonės vardu, o vienas iš kreditorių (VMI), todėl teismas, tenkindamas netiesioginį ieškinį priteisė tik tokią sumą, kuri atitiko galiojančio ir vykdytino būtent šio kreditoriaus reikalavimo sumą, t. y. 252 445,93 Lt (73 113,39 EUR).Likusios skolos tuometinis UAB „Baltic Logistika“ vadovas F. K. iš atsakovės V. P. nereikalavo. Todėl Vilniaus apygardos teismo sprendimu yra konstatuota atsakovės V. P. 2 033 690,76 Lt skola Ieškovui, jos dalis (252 445,93 Lt) yra priteista pareiškus netiesioginį ieškinį, todėl Atsakovė dar liko įmonei skolinga 1 781 244,83 Lt (2 033 690,76 – 252 445,93). Teismas minėtame teismo sprendime taip pat konstatavo, kad jokie įskaitymai nebuvo atlikti, todėl Ieškovo kreditoriai, kuriems šiuo metu atstovauja bankroto administratorius, gali reikalauti likusios sumos, kuri nebuvo išreikalauta iš atsakovės V. P.. Atsakovei V. P. neatsiskaičius už statybines medžiagas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, o tuometiniam įmonės vadovui F. K. nereikalaujant šios sumos iš buvusios įmonės vadovės ir statybinių medžiagų pirkėjos, įmonė neteko 1 781 244,83 Lt, todėl ieškovas šią sumą reikalauja priteisti solidariai iš atsakovės V. P. ir atsakovo F. K..Ieškovas taip pat teigė jog jis turėjo finansines galimybes įsigyti ir išvystyti žemės sklypą Nr. 3 ir kad šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris parduodant jį atsakovei prieštaravo ieškovo veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis). Atsakovė teigė, kad tokios galimybės ieškovas neturėjo nes Kredito unijai susiduriant su sunkumais nebegalėjo gauti paskolos sklypo Nr. 3 pirkimui. Ieškovas įrodinėja, jog jeigu atsakovė būtų realiai su juo atsiskaičiusi už sklypą Nr. 1 jis būtų tokią galimybę turėjęs, o iš atsakovės pateiktų dokumentų sprendė jog dėl paskolos sklypo Nr. 3 pirkimui iš viso su kredito unija nebuvo deramasi. Pažymėjo, kad iš AB „Swedbank“ išrašo matyti, jog 20 000 Lt R. Š. už žemės sklypą-3 sumokėjo ne Atsakovė, o pati bendrovė iš savo sąskaitos. Pažymėjo kad atsakovė pagal jos pateikus įrodymus už žemės sklypą-3 galutinai atsiskaitė 2013 05 31 (t. 2, b. l. 15), 2012 11 06. susitarimo (t. 2, b. l. 9-10) 3 punktą, ieškovas sumokėtą sumą privalėjo grąžinti per 3 mėnesius, iki 2013 08 31 31. Tačiau atsakovė šio termino nelaukdama 2013 07 18 pasitraukė iš UAB „Baltic Logistika“ vadovės pareigų, o 2013 07 29 įsigijo iš bendrovės, kuriai vadovavo, žemės sklypą-3. Šį padalino į 15 žemės sklypų. Dalis šių žemės sklypų yra perleista tretiesiems asmenims, dalis dar priklauso atsakovei V. P., tačiau ji šiuos sklypus intensyviai perleidžia. Iš 15 naujai suformuotų žemės sklypų 12 yra vienbučių ir dvibučių namų paskirties teritorijos, jų vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sudaro 506 461 Eur. Ieškovas reikalauja žemės sklypo-3 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją remiantis 1.82 straipsniu kaip sandorį sudarytą privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, prieštaraujantį juridinio asmens tikslams. Nurodė, kad ieškovas, 2012 09 27 įsigijęs žemės sklypą-3 turėjo visas finansines ir teisines galimybes tęsti vykdomą veiklą, savo vardu išvystyti žemės sklypą-3, t. y. padaryti jo detalųjį planą, padalinti jį į mažesnius žemės sklypus, pakeisti jo paskirtį ir tokiu būdu gauti pelną. Tokie ieškovo tikslai nebuvo įgyvendinti ne dėl objektyviai egzistavusių priežasčių, o dėl įmonės vadovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų sudarant įmonės tikslams prieštaraujantį sandorį.Tačiau pats ieškovas yra pripažinęs, kad pats nebuvo atsiskaitęs su ankstesniais sklypo savininkais, pagal šio sklypo pirkimo pardavimo sutartį ir kad už jį atsiskaitinėjo ieškovė todėl sudarius sutartį dėl sklypo Nr.3 tarp ieškovo ir atsakovės pastaroji ir nebeįnešė visos 680 000 Lt kainos į ieškovo sąskaitą, todėl ši aplinkybė ir buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2015 01 22 sprendime. Todėl ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmetami. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pagal viešai skelbiamus Vilniaus rajono savivaldybės duomenis, UAB „Baltic Logistika“ vardu 2012 metais buvo pradėjo detalaus plano rengimo procedūra, kuri buvo tęsiama ir po to, kai sklypas Nr. 3 buvo parduotas taip pat nesudaro pagrindo naikinti šį sandorį ir taikyti restituciją.Taigi byloje nustatyta, jog atsakovė V. P. būdama verslininkė vienintele UAB „Mantikora“ akcininke įsteigė dukterinę įmonę ieškovą su 10 000 Lt akciniu kapitalu, nekilnojamojo turto plėtros verslo tikslais. Naujai įkurta bendrovė (ieškovas) verslui vystyti buvo gavęs dvi paskolas, už kurias įsigijo 2 žemės sklypus, be to dalis paskolos sumos buvo naudojama tolesniam įgyto nekilnojamojo turto išvystymui planų rengimui bei pastatų statyboms. Atsakovė pirkimo- pardavimo sutarčių pagrindu perėmė visus ieškovo už paskolas įsigytus nekilnojamojo turto objektus, tačiau byloje nėra duomenų kad ji realiai įnešė pinigus už sklypus Nr. 1 ir 2, pirmoji paskola buvo, padengta iš antrosios paskolos sumos, kurios kita dalis panaudota įsigyto nekilnojamojo turto, kuris atiteko atsakovei, tolesniam vystymui. 2014 08 20 ieškovė pasirašė skolos perkėlimo iš bendrovės jai sutartį be kreditoriaus Kredito unijos sutikimo. Taigi tokiu būdu atsakovė nesąžiningais veiksmais perėmė ieškovo verslą ir jai kyla pareiga atlyginti nuostolius. Kadangi ieškinys byloje pareikštas bankroto administratoriaus atstovaujančio kreditorių interesus ieškovo bankroto byloje reali žala kreditoriams negali viršyti į bankroto bylą pateiktų kreditorinių reikalavimų sumos. Įmonių bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus – ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Bendra ieškovo bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų suma sudaro iš viso 334.615,11 Eur. Įsiskolinimas Kredito unijai sudaro 263 938,52 Eur, kadangi atsakovė yra perėmusi nuosavybės teises į visus sklypus ir neteisėtai persikėlusi sau bendrovės ir nepateikė įrodymų jog yra atsiskaičius už bendrovės jai teiktas medžiagas, laikytina jog dėl šių priežasčių ieškovas prarado galimybę išvystyti įsigytus nekilnojamojo turto objektus ir atsiskaityti su paskolos davėju, todėl atsakovei, kaip ieškovo vienintelio akcininko akcininkei tenka pareiga atlyginti žalą lygią negražintos paskolos ir palūkanų sumai patvirtintai bankroto byloje, remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis.Todėl ieškinys atsakovės V. P. atžvilgiu tenkintinas įsiskolinimo Kredito unijai apimtyje, priteisiant iš jos ieškovo naudai 263 938,52 Eur įsiskolinimo kredito unijai, taip pat 10 000 Eur bankroto administravimo išlaidas, teismo vertinimu atitinkančias protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Likusioje dalyje ieškinys atsakovės V. P. atžvilgiu atmetamas. Pažymėtina kad likę kreditoriniai reikalavimai yra atsiradę jau po to kai atsakovė nebevadovavo ieškovui todėl su jos veiksmais tiesiogiai nesusiję. Nesumokėtų mokesčių suma 64 963,49 Eur, kuriai kreditorinį reikalavimą bankroto byloje yra pareiškęs Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo perėmėjas VĮ Turto bankas yra priteista iš prieš bankroto bylos iškėlimą įmonei vadovavusio F. K. 2017 04 04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-871-1011/2017, kurioje F. K. pripažintas kaltu dėl deklaruotų mokesčių nesumokėjimo bei aplaidaus buhalterijos tvarkymo. Iš buvusio BUAB „Baltic Logistika“ vadovo F. K. bankroto byloje pateikto 2007 11 20 paprastojo vekselio ir 2015 02 12 reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto matyti, kad suėjus paprastajame vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, 2009 11 20, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, skola nėra grąžinta. Ieškovas visiškai pagrįstai remiasi kasacinis teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).Byloje nustatyta, kad F. K. 2007 11 20 išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti K. V. 500 000 Lt (144 810 Eur iki 2009 11 20. 2015 02 12, reikalavimo perleidimo sutartimi trečiasis asmuo byloje K. V. perleido savo reikalavimo teisę į F. K. UAB „Baltic Logistika“ už 50 000 Lt, kurių ieškovas nėra sumokėjęs, nes reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo dieną jam buvo iškelta bankroto byla.Duodama paaiškinimus teisme K. V. patvirtino, kad vekseliu buvo užtikrintas F. K., įsipareigojimas, pastatyti jai gyvenamąjį namą ir sutvarkyti aplinką. Atsakovui negalint įvykdyti šios savo prievolės, trečiasis asmuo K. V. perleido savo reikalavimo teisę už minėtą sumą ieškovui tikėdamasis tokiu būdu nors dalį skolos atgauti iš skolininko vadovaujamos UAB „Baltic Logistika“. Šiais jos parodymais nėra pagrindo netikėti. Kadangi reikalavimų perleidimo sutartis buvo atlygintinė, o ieškovas pagal šią reikalavimų perleidimo sutartį nėra sumokėjęs sutartos 50 000 Lt kainos už perleistą reikalavimą, o trečiasis asmuo K. V. reikalavimo bankroto byloje šiai sumai taip pat nėra pareiškusi, laikytina, jog ieškovas neįgijo teisės reikalauti įvykdymo iš skolininko F. K.. Todėl ieškinys F. K. šioje dalyje atmestinas. Ieškinį atsakovės V. P. atžvilgiu patenkinus iš dalies, o atsakovo F. K. atžvilgiu atmetus remiantis CPK 93 straipsniu atitinkamai iš atsakovės V. P. priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai iš ieškovo F. K. naudai priteisiama 242 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniais, teismas

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Baltic Logistika“, įmonės kodas 302729155 naudai 273 938,52 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 52 euro centus) nuostolių atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš BUAB „Baltic Logistic“, įmonės kodas 302729155, bankroto administravimo išlaidų, atsakovo F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.