Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, specialiojo išsilavinimo, nedirbantis, 1 grupės invalidas, 10 % darbingas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. K., pateikęs UAB „B. L.“ deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:

nuo 2013-07-19 būdamas UAB “B. L.”, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „B. L.“ apskaitos organizavimą, 2013-07-26 ir 2013-10-21 pateikęs Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje, UAB “B. L.” pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijas už 2013 m. birželio ir rugsėjo mėnesius bei 2013-11-08 dėl minėtose deklaracijose apskaičiuoto PVM nemokėjimo gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-11-05 raštišką priminimą Nr. (17.17-30)-RES-636279 sumokėti PVM deklaracijose už 2013 m. birželio ir rugsėjo mėnesius apskaičiuotą, bet nesumokėtą 221 806,89 Lt (kas atitinka 64 239,72 Eur) dydžio PVM, pažeisdamas 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 89 str. 3 d. nuostatą, kad „mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos...“, įstatymo nustatytu laiku – per 20 dienų nuo priminimo įteikimo, t. y. iki 2013-11-28, nesumokėjo nurodytuose PVM deklaracijose apskaičiuoto ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino daugiau kaip 500 MGL, t. y. 221 806,89 Lt (kas atitinka 64 239,72 Eur) dydžio PVM.

Tokiais veiksmais F. K. padarė BK 219 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, F. K., įstatymu nustatytą laiką nesaugojo UAB „B. L.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 ir 2014 m. bei už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-02-20, o būtent:

nuo 2013-07-19 būdamas UAB “B. L.”, įm. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1, 2 d. nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „B. L.“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, privalėdamas užtikrinti šios įmonės dokumentų saugumą, tačiau aplaidžiai vykdydamas savo, kaip UAB „B. L.“ vadovo, pareigas, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 str. 4 d. nuostatą „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“, 16 str. 1, 2 d. nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę, chronologine–sistemine tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, 19 str. 1, 2 d. nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ bei 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 p. nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“, iki 2015-02-20 neišsaugojo UAB „B. L.“ turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2013-07-19 iki 2015-02-20 bei pirkimo ir pardavimo dokumentų už 2014 m., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „B. L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 ir 2014 m. bei už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-02-20.

Tokiais veiksmai F. K. padarė BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu F. K. savo kaltę pripažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, todėl, remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., teismo posėdyje baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teismo posėdžio metu F. K. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju 2013 metais visos operacijos buvo atliekamos per Vilniaus taupomąją kasą. Vilniaus taupomoji kasa bankrutavo ir joje liko 544 000 Lt. Pinigų negalėjo atsiimti, nes vyko bankroto procedūros. Nurodo, kad su kredito unija buvo sutarta, kad bus suteiktas 700 000 Lt kreditas. Lapkričio mėnesį buvo pasakyta, kad negali išduoti paskolos, kadangi banko veikla buvo apribota. O po to sužinojo, kad unija yra bankrutavusi. Pažymi, kad pajų irgi turėjo kredito unijoje, kai buvo grąžinta 2 000 000 Lt paskola, pajus nebuvo grąžintas, nors turėjo grąžinti 200 000 Lt. Šiuo metu stovi unijos bankroto kreditorių eilėje, bet šansų atgauti pajų beveik nėra. Jam (kaltinamajam) žinoma, kad dar tris metus unija bus bankrutuojanti. Nori pažymėti, kad Mokesčių inspekcijai net du kartus rašė prašymą, sumą išdėlioti dalimis. Buvo siūlyta mokėti po 10 000–15 000 Lt į mėnesį, tačiau institucija nesutiko. Be to, įmonė yra bankrutuojanti, o ne bankrutavusi. Jo vadovaujamai bendrovei buvo skolingos įvairios įmonės, jis (kaltinamasis) kaip vadovas, siuntė įmonėms laiškus, ragindamas susimokėti. Bendri kreditoriniai reikalavimai įmonei sudaro – 333 000 Eur. 2015 metams jam (kaltinamajam) ištiko insultas ir dėl šios priežasties negalėjo vykdyti įmonės veiklą. Šiai dienai gauna pašalpą, bet yra sudaręs sutartį ir vykdo statybų priežiūrą. Kadangi verslu užsiima 23 metus, turi didelę patirtį statybose, todėl sutartį sudarė kaip fizinis asmuo, pati sutartis įsigaliojo 2017 metų sausio mėnesį ir sudaryta 1 metų terminui. Nori pažymėti, kad bendra kredito suma, kurią buvo pasiėmę iš kredito unijos, sudaro – 3 400 000 Lt, iš jų pajus sudarė – 544 000 Lt. Grąžinta yra 3 400 000 Lt kredito, liko nesumokėti procentai ir delspinigiai. Nurodo, kad su civiliniu ieškiniu sutinka. Tvirtina radęs darbą statybose, už statybos darbų priežiūrą ir organizavimą ketina uždirbti 15 000 – 20 000 Eur už vieno namo pastatymą, neatskaičius mokesčių. Teismui nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, kad laiku nesumokėjo mokesčių ir stengsis juos sumokėti per 1,5 – 2 metus.

Dėl neišsaugotų dokumentų paaiškino, kad įmonės dokumentai buvo nuomojame bute Santariškėse, kadangi ankščiau dokumentus tvarkiusi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko juos saugoti. Su šia įmone sutartis buvo nutraukta. Tame bute kilo gaisras, per kurį jis (kaltinamasis) patyrė insultą. Šiuo metu negali prisiminti, kam buvo surašytas protokolas dėl gaisro. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai buvo pateikti visi išlikę dokumentai. Nori pažymėti, kad jokie svarbūs dokumentai nesudegė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo F. K. prisipažinimo, jo kaltę dėl laiku nesumokėtų mokesčių ir įstatymu nustatytą laiką nesaugotų dokumentų, įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų 2014-12-12 pranešime Nr. 23.4-08-RNA-48698 nurodoma, kad UAB „B. L.“, į. k. (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 2012-02-21, PVM mokėtoja įregistruota 2012-06-01, išregistruota 2014-10-22. Vykdoma veikla - statybų plėtra. Bendrovės akcininkas (100 proc. akcijų) – UAB „(duomenys neskelbtini) kurios direktorė ir akcininkė yra V. P.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės direktorius nuo 2013-07-19 – F. K., iki tol direktore dirbo V. P.. 2014-11-18 dienai bendrovė buvo skolinga biudžetui 252 445,93 Lt, iš jų: 1 194 Lt GPM mokestis ir 21,60 Lt delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė, pateikus 2014 m. rugpjūčio GPM deklaracijas); 221 985, 89 LT PVM ir 29 244,44 Lt PVM delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2013 m. birželio iki 2014 m. vasario mėn.). 2013-11-05 buvo surašytas priminimas Nr. (17.17-30)-RES-636279 apie pareigą sumokėti 226 757,73 Lt mokestinę nepriemoką, kuriame nurodyta, kad, nesumokėjus mokestinės nepriemokos, atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 219 str. (Mokesčių nesumokėjimas). Priminimas sumokėti mokestį 2013-11-08 įteiktas asmeniškai bendrovės vadovui F. K.. Priminime nurodytos prievolės iki 2014-11-18 nesumokėtos (t. 1, b. l. 25–26).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-11-05 priminimas Nr. (17.17-30)-RES-636279 dėl UAB „B. L.“ mokesčių nesumokėjimo, kopija, kurioje yra direktoriaus F. K. parašas, patvirtinantis priminimo gavimo datą – 2013-11-08 (t. 1, b. l. 35). UAB „B. L.“ 2013-07-26 PVM deklaracijos už 2013-06-01–2013-06-30 laikotarpį dėl 172 497 Lt PVM mokesčio, kopija (t. 1., b. l. 60). UAB „B. L.“ 2013-10-21 PVM deklaracijos už 2013-09-01–2013-09-30 laikotarpį dėl 59 510 Lt PVM mokesčio, kopija (t. 1, b. l. 61).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014-05-27 sprendimas Nr. (23.31-08)-327-3969, kuriame nurodyta neatidėti ir neišdėstyti UAB „B. L.“ mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis (t. 1, b. l. 42).

2014-08-25 ir 2014-10-02 Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimai dėl 18 588, 40 Lt, 16 3947, 44 Lt, 62 576, 29 Lt, 5267, 04 Lt mokestinių nepriemokų išieškojimo, pinigų išdavimo ir pervedimų iš šios bendrovės sąskaitų nutraukimo (t. 1, b. l. 46–50).

2016-04-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/36 nurodyta, kad dėl UAB „B. L.“ ūkinės-finansinės veiklos apie įmonės mokumą, atsižvelgiant į 2001-03-20 Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 str. 8 d. nuostatas „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“ UAB „B. L.“ pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis 2013-11-08 (VMI priminimo įteikimo data) ir laikotarpyje 2013-11-11–2013-11-28 buvo 0,35, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl daroma išvada, kad UAB „B. L.“ 2013-11-08 buvo moki (t. 1., b. l. 83–126).

2016-09-16 specialisto išvados Nr. 5-1/74 dalyje 4 klausimu dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti UAB „B. L.“ 2013-01-01 – 2015-02-20 buhalterinės apskaitos suvestiniai registrai, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, pirkimo, pardavimo dokumentai 2014 metų ir 2015-02-20 (Bendrovės bankroto iškėlimo dienai) finansinės ataskaitos, nėra galimybės nustatyti pajamas bei išlaidas (sąnaudas) ar visos prekės bei paslaugos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Dėl to buvo pažeista 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostata – „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 d. nuostata – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, 19 str. 1 d. nuostata – “Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 str. 2 d. nuostata - „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo <...> nuostatomis”. Tokiu būdu, UAB „B. L.“ tyrimui nepateikus ir neišsaugojus tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos visų sąskaitų suvestinių apskaitos registrų negalima iš dalies nustatyti UAB „B. L.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį 2013-2014 metus ir 2015-01-01 - 2015-02-20. Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir 2 d. nuostatas „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (t. 1, b. l. 137–188).

2015-04-15 reikalavimas Nr. 25/10-1-23-7027 UAB „B. L.“ pateikti tyrimui reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus už 2013 metus (t. 1, b. l. 78).

2015-02-12 dokumentų perdavimo - priėmimo aktas dėl UAB „B. L.“ dokumentų perdavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui F. K., 2015-01-29 nutraukus 2012-03-08 sudarytą apskaitos paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l.133–134).

FNTT Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistės D. I. 2015-12-02 elektroninis laiškas, adresuotas F. K. dėl papildomų dokumentų pateikimo (t. 1, b. l. 72).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus F. K. 2016-06-06 prašymas dėl bendrovės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo ikiteisminiam tyrimui Nr.06-1-00096-14, nurodant, kad daugiau dokumentų direktorius neturi (t. 1, b. l. 68).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus F. K.2016-09-07 paaiškinamasis raštas dėl bendrovės dalies dokumentų nepateikimo priežasčių, nurodant, jog jie galėjo sudegti per 2016-01-16 gaisrą jo gyvenamajame kambaryje adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69).

Administracinio teisės pažeidimo 2016-01-08 protokolo Nr.17-7-7 (8.22-19), surašyto V. P. dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pažeidimo, kopija (t. 1, b. l. 70).

Vilniaus apygardos teismo 2015-02-20 nutarties, kuria UAB „B. L.“ iškelta bankroto byla B2-1651-345/015 ir apeliacinio teismo 2015-05-14 nutarties, kuria palikta galioti 2015-02-20 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kopijos (t. 2, b. l. 17–23).

Duomenys apie juridinį asmenį iš CDB (2016-06-16), iš kurių matyti, kad UAB „B. L.“ nuo 2015-03-03 akcininku buvo F. K., teisinis statusas – bankrutavusi bendrovė, bankroto administratoriumi nuo 2015-06-03 paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 42–45).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus ir baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo F. K. kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 219 str. 2 d., 223 str. 1 d. visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.

F. K. pareikštų kaltinimų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. 2 d., vertinimas ir teismo išvados

BK 219 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 4 metų.

BK 219 str. 2 d. be kita ko, nustatyta, jog tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 6 metų.

Pagal BK 219 str. 1 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 str. yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) kurios vadovu buvo F. K., 2013-07-26 teikė mokesčių administratoriui PVM deklaraciją už 2013 m. birželio mėn., kurioje nurodomas mokėtinas į biudžetą 172 497 Lt PVM mokestis, o 2013-10-01 pateikė PVM deklaraciją už 2013 m. rugsėjo mėn., kurioje nurodomas mokėtinas į biudžetą 172 497 Lt PVM mokestis.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2013-11-05 raštu Nr. (17.17-30)-RES-636279, kuris įteiktas 2013-11-08, priminė UAB „B. L.“ sumokėti PVM deklaracijose už 2013 m. birželio ir rugsėjo mėnesius apskaičiuotą, bet nesumokėtą 221 806,89 Lt PVM mokestį ir su juo susijusius delspinigius, tačiau ši mokestinė nepriemoka nebuvo padengta.

2016-04-22 specialisto išvadoje Nr. 5-1/36 nurodyta, kad UAB „B. L.“ pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis 2013-11-08 (VMI priminimo įteikimo data) ir laikotarpyje 2013-11-11 – 2013-11-28 buvo 0,35, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl daroma išvada, kad UAB „B. L.“ 2013-11-08 buvo moki.

Įvertinus aptartas aplinkybes pripažintina, kad F. K., būdamas UAB „B. L.“ vadovu, taip pat atsakingas už šios bendrovės tinkamą mokestinių prievolių įvykdymą, gavęs mokesčių administratoriaus 2013-11-05 raštišką priminimą nesumokėjo 221 806,89 Lt mokėtino V. T. būdu, nesumokėtas PVM viršijo 500 MGL (500 x 130 Lt = 6 5000 Lt), todėl F. K. veiksmuose yra visi BK 219 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

F. K. pareikštų kaltinimų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., vertinimas ir teismo išvados

BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). BK 223 str. 1 d. numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 223 str. atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

Tai, jog ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą numatyta ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatose.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklių 10.15 p., ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų; pagal 10.19 p. – apskaitos registrai saugomi 10 metų.

2016-09-16 specialisto išvadoje Nr. 5-1/74, be kita ko, nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pateikti UAB „B. L.“ 2013-01-01–2015-02-20 buhalterinės apskaitos suvestiniai registrai, t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, pirkimo, pardavimo dokumentai 2014 metų ir 2015-02-20 (Bendrovės bankroto iškėlimo dienai) finansinės ataskaitos, nėra galimybės nustatyti pajamų bei išlaidų (sąnaudų), ar visos prekės bei paslaugos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje.

F. K. teismo posėdžio metu partvirtino, kad UAB „B. L.“ dokumentus jis saugojo buvo nuomojame bute Santariškėse, Vilniuje. Bute kilo gaisras, per kurį jis (kaltinamasis) patyrė insultą. Šiuo metu negali prisiminti, kam buvo surašytas protokolas dėl gaisro. Pažymėjo, kad jokie svarbūs dokumentai nesudegė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas F. K. paaiškino, kad dalį UAB „B. L.“ dokumentų persikraustymo metu matyt išmetė su šiukšlėmis, ar kitais nereikalingais daiktais, kad dalies dokumentų neturi suvokė tik pareikalavus jų dėl atliekamo tyrimo.

Įvertinus paties F. K. nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad būdamas UAB „B. L.“ vadovu jis elgėsi nepakankamai atsakingai bei rūpestingai, neužtikrino, kad būtų tinkamai saugomi šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, dėl dalies dokumentų praradimo nėra galimybės nustatyti UAB „B. L.“ pajamų bei išlaidų (sąnaudų), ar visos prekės bei paslaugos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Taigi, F. K. tokiais veiksmais padarė BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo F. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs F. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padarytas 1 nesunkus ir 1 apysunkis nusikaltimai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, valstybės biudžetui padarytos žalos mastą, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tokio dydžio įstatymo sankcijose numatytas laisvės atėmimo ir baudos bausmes, kurios yra mažesnės už vidutines, t. y.: už BK 219 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą – 30 MGL dydžio baudą.

F. K. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 3 d., t. y. sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 30 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai, kad F. K. savo kaltę pilnai pripažino ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. jam paskirtos bausmės mažinamos 1/3 dalimi, t. y. iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 20 MGL dydžio baudos. Apskaičiuojant F. K. paskirtos baudos dydį taikytinas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

BK 75 str. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atsižvelgęs į tai, jog F. K. teisiamas pirmą kartą, turi tris vaikus, kuriais privalo rūpintis, teismo posėdžio metu patvirtino, kad gailisi padaręs nusikaltimus, taip pat patvirtino, jog padarytą žalą atlygins per 2 metus, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams ir paskiriant kaltinamajam BK 69, 75 str. 2 d. 7 p. numatytas baudžiamojo poveikio priemones: 1) atlyginti civiliniam ieškovui – valstybei – padarytą žalą, įpareigojant per vienerius metus nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios atlyginti ne mažiau kaip 33 000 Eur, per antrus metus likusią žalos dalį, t. y. 31 239,72 Eur (BK 69 str.); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

F. K. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nepaskirtos ir, teismo vertinimu, nėra pagrindo jų skyrimui.

Dėl civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio

2016-12-16 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pareiškė 64 239,72 Eur civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 2–4).

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

BK 109 str. yra nustatyta, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalyku gali būti turtinė žala. Turtinės žalos samprata suformuluota Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra dėl nusikalstamos veikos negautos palūkanos ir delspinigiai. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad F. K., būdamas UAB „B. L.“ vadovu, neužtikrino, kad bendrovė sumokėtų 64 239,72 Eur V. P. teismo nustatytas faktines aplinkybes, F. K. padaryta nusikalstama veika tapo valstybės patirtos turtinės žalos – nesumokėto PVM – tiesiogine priežastimi. Be to, kaltinamasis F. K. civilinio ieškinio dydžio neginčija, su ieškiniu sutiko pilnai, patvirtino, kad yra finansiškai pajėgus ieškinį sumokėti per 1,5–2 metus.

Atsižvelgus į tai, Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys tenkintinas ir valstybės naudai iš F. K. priteistini 64 239,72 Eur nusikaltimu, numatytu BK 219 str. 2 d., padarytai turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: tyrimo metu paimti UAB "B. L." buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT Vilniaus apygardos valdyboje (Šermukšnių g. 3, Vilniuje) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintini UAB „B. L.“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendė:

F. K. (F. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 219 str. 2 d., ir paskirti jam už tai 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

F. K. (F. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., ir paskirti jam už tai 30 MGL dydžio baudą.

F. K. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 3 d., t. y. sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 30 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir F. K. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 (dvidešimties) MGL (753,20 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 str., F. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti civiliniam ieškovui – valstybei – padarytą žalą, įpareigojant per metus nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios atlyginti ne mažiau kaip 33 000 Eur (trisdešimt tris tūkstančius) Eur žalos dalį, per antrus metus likusią, t. y. 31 239,72 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus 72 ct) žalos dalį. Pinigines lėšas žalai atlyginti įpareigoti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

F. K. kardomosios priemonės neskirti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį patenkinti ir priteisti valstybės naudai iš F. K. 64 239,72 (šešiasdešimt keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis eurus 72 cnt) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: tyrimo metu paimtus UAB „B. L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT Vilniaus apygardos valdyboje (Šermukšnių g. 3, Vilniuje) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti UAB „B. L.“.

Išaiškinti F. K., kad teismo paskirta bauda turi būti per 2 mėnesius sumokėta į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.