- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-383-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00096-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- F. K.
- Advokatai
- Jonas Kurlavičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. K. (F. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo F. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir F. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams ir 30 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir F. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, F. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti civiliniam ieškovui – valstybei – padarytą žalą, įpareigojant per metus nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios atlyginti ne mažiau kaip 33 000 Eur žalos dalį, per antrus metus likusią, t. y. 31 239,72 Eur žalos dalį. Pinigines lėšas žalai atlyginti įpareigotas pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinys patenkintas ir priteista valstybės naudai iš F. K. 64 239,72 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. K. nuteistas už tai, kad pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:
nuo 2013-07-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, 2013-07-26 ir 2013-10-21 pateikęs Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Ulonų g. 2, Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijas už 2013 m. birželio ir rugsėjo mėnesius bei 2013-11-08 dėl minėtose deklaracijose apskaičiuoto PVM nemokėjimo gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-11-05 raštišką priminimą Nr. (17.17-30)-RES-636279 sumokėti PVM deklaracijose už 2013 m. birželio ir rugsėjo mėnesius apskaičiuotą, bet nesumokėtą 221 806,89 Lt (kas atitinka 64 239,72 Eur) dydžio PVM, pažeisdamas 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 89 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos...“, įstatymo nustatytu laiku – per 20 dienų nuo priminimo įteikimo, t. y. iki 2013-11-28, nesumokėjo nurodytuose PVM deklaracijose apskaičiuoto ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino daugiau kaip 500 MGL, t. y. 221 806,89 Lt (kas atitinka 64 239,72 Eur) dydžio PVM. Šiais veiksmais F. K. padarė BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, F. K. nuteistas už tai, kad įstatymu nustatytą laiką nesaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 ir 2014 m. bei už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-02-20, o būtent:
nuo 2013-07-19 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, realiai valdydamas šią įmonę ir vadovaudamas jos veiklai bei pagal savo užimamas pareigas turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, privalėdamas užtikrinti šios įmonės dokumentų saugumą, tačiau aplaidžiai vykdydamas savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, pareigas, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę, chronologine - sistemine tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ bei 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) apskaitos registrai saugomi 10 metų“, iki 2015-02-20 neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2013-07-19 iki 2015-02-20 bei pirkimo ir pardavimo dokumentų už 2014 m., dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 ir 2014 m. bei už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-02-20. Šiais veiksmais F. K. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis F. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonių. Nuteistasis mano, kad apylinkės teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti civiliniam ieškovui – valstybei – padarytą žalą, įpareigojant per metus nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios atlyginti ne mažiau kaip 33 000 Eur žalos dalį, per antrus metus likusią, t. y. 31 239,72 Eur žalos dalį, neįvertino reikšmingų aplinkybių. F. K. yra 1 grupės invalidas, turintis tik 10 procentų darbingumo lygį, todėl jo galimybės įsidarbinti ir per du metus atlyginti tokią didelę sumą yra labai ribotos. Be to, jo gaunamas pajamas sudaro 216,81 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, kitų pajamų negauna. Taip pat F. K. turi teismo nustatytą pareigą kas mėnesį mokėti 450 Eur išlaikymą trims nepilnametėms dukroms. Galimybės gauti išlaikymą iš buvusios sutuoktinės jis neturi, jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto taip pat neturi. Atsižvelgiant į tai, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga. Kai tik leis sveikatos būklė, apeliantas ketina dirbti ir įvykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, tačiau šiuo metu tokios galimybės neturi. Tuo tarpu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdymas apeliantui sukels neigiamas pasekmes. Apeliantas pažymi ir tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei 3 metai, prokurorė neprašė skirti baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliantas mano, kad už padarytas nusikalstamas veikas yra tinkamai nubaustas paskiriant laisvės atėmimą ir baudą, bei visiškai patenkinus civilinį ieškinį.
Teismo posėdyje nuteistasis F. K. ir jo gynėjas advokatas Jonas Kurlavičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Daiva Baliukonienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis prašo panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą.
Atidedant bausmės vykdymą, teismas privalo paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, kurios išvardintos BK 75 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos BK 67 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinamas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Padaryta žala turi būti atlyginta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 3 dalis). Jeigu šios baudžiamojo poveikio priemonės asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone (BK 74 straipsnio 1 dalis).
F. K. nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytos žalos neatlygino ir nesiėmė priemonių ją atlyginti. Nuteistojo sveikatos būklė ir materialinė padėtis nėra pagrindas naikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu per teismo nustatytą laiką dėl svarbių priežasčių nebus įvykdyta paskirta poveikio priemonė, teismas šį klausimą išsprendžia pagal nuteistojo prašymą. Nuteistasis yra darbingo amžiaus, pasikeitus aplinkybėms gali atsirasti galimybė įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo F. K. apeliacinį skundą atmesti.