- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-644-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02900-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- S. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę D. P. iš jos motinos. Suinteresuotas asmuo S. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-07-21 gavo pranešimą apie iš namų pabėgusį nepilnametį suinteresuoto asmens vaiką. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis nuo 2018-08-07 suinteresuoto asmens šeimai taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, taip pat sudarytas pagalbos šeimai planas.
2. 2018-12-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavus duomenų apie nustatytą suinteresuoto asmens neblaivumą nepilnametis vaikas paimtas iš jo mamos ir laikinai apgyvendintas BĮ Vilniaus miesto Krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje (toliau – Krizių centras).
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė teismui prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-13 nutartimi nutarė pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – tarnyba) prašymo išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos netenkinti.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal EŽTT jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas ir toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
6. Teismas pažymėjo, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais, iš bylos duomenų nustatyta, kad motiną (suinteresuotą asmenį byloje) ir dukrą sieja emocinis ryšys, mergaitei labai svarbus pagerėjęs bendravimas su mama, artimesnis ryšys, vaiko mama taip pat rodo savo rūpestį, domisi dukros interesais, palaiko nuolatinį bendravimą su dukra jai gyvenant Krizių centre ir stengiasi savo elgesį pakeisti.
7. Iš bylos duomenų nėra nustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų šeimos išskyrimą, kaip išimtinę priemonę ir kaip išskirtinai rimtą apribojimą, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad mamos ir vaiko ryšys nėra pakankamas sveikai vaiko raidai ir tolimesniam vystymuisi, pažeidžia vaiko interesus ir teisę į saugią vaikystę.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko mama įsidarbino, ji stengiasi pakeisti savo elgesį dalyvaudama priklausomybių psichologo konsultacijose, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, teismo posėdžio metu įsipareigojo kontroliuoti ir atsikratyti savo neigiamų įpročių, nepilnametė duktė nori grįžti į šeimą ir gyventi kartu su mama.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-13 nutarties, kuriuo prašoma panaikinti kaip neteisėtą, nepagrįstą ir neatitinkančią nepilnamečio vaiko interesų teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta patenkinti prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jos motinos. Atskiruoju skundu taip pat prašoma patvirtinti vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos teisėtumo faktą.
10. Nurodo, kad suinteresuoto asmens šeima tarnybai buvo žinoma, nepilnametis vaikas ne kartą buvo paimtas iš šeimos, suinteresuoto asmens šeima nuo 2009 iki 2013 metų buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros. Tarnybai gavus pranešimą apie iš namų pabėgusią nepilnametę suinteresuoto asmens dukrą šeimai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos bei sudarytas pagalbos šeimai planas. 2018-12-27 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinio šeimos socialinio atvejo vadybininkei lankantis suinteresuoto asmens šeimoje nustatytas jo neblaivumas, todėl nepilnametis vaikas buvo paimtas iš motinos ir apgyvendintas Krizių centre. 2019-01-15 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje vykusio posėdžio dėl suinteresuoto asmens pagalbos šeimai plano peržiūros metu buvo nustatyta, jog suinteresuotas asmuo į posėdį atvyko neblaivus.
11. Šeimos atvejo plano nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas raštiškai pareiškė, kad nenori grįžti į šeimą, nes mama piktnaudžiauja alkoholiu, išgėrusi pakelia prieš ją ranką, kaltina nebūtais dalykais, ji Krizių centre jaučiausi geriau nei šeimoje, todėl šiuo metu nėra pasiruošusi ir nenori grįžti namo. Atsižvelgusi į tokią situaciją tarnyba, siekdama apsaugoti ir užtikrinti geriausius vaiko interesus, nustatė vaikui 2 grėsmės lygį. 2019-01-30 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje suinteresuoto asmens pagalbos šeimai plano peržiūros metu buvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo savo elgesio nepakeitė, nebuvo motyvuota pokyčiams, santykių su vaiku atstatymui, motina vaiko Krizių centre nelankė nei karto, tarnybos darbuotojams apsilankius suinteresuoto asmens darbovietėje su ja išsamiai pabendrauti nepavyko, nes suinteresuotas asmuo nurodė, kad turi dirbti.
12. 2019-01-30 posėdžio metu priimtas sprendimas nustatyti nepilnamečiam vaikui laikiną globą. Minėto posėdžio metu rekomendacijose suinteresuoto asmens šeimai pažymėta, kad mamos ir vaiko santykiai nėra emociškai artimi, dažnai būna konfliktiški, suinteresuotam asmeniui trūksta tėvystės įgūdžių auklėjant vaiką, gebėjimo išlaikyti pagarba grįsto santykio, trūksta vidinės motyvacijos gerinti padėtį šeimoje, prie nepilnametės vartojamas alkoholis, elgiamasi agresyviai.
13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl pasikeitusių aplinkybių – suinteresuotam asmeniui įsidarbinus, stengiantis pakeisti savo elgesį ir bendradarbiaujant su tarnybos specialistais, pasikeitus nepilnamečio vaiko nuomonei ir išreiškus norą grįžti gyventi pas mamą – vaikui yra saugu grįžti į šeimą.
14. Skunde tarnyba pažymėjo, jog teismo nutartyje išvardytos aplinkybės negali paneigti fakto, kad vaiko paėmimo iš suinteresuoto asmens metu aplinka šeimoje buvo nesaugi, toje aplinkoje iškilo reali grėsme vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei dėl netinkamo jo motinos (suinteresuoto asmens) elgesio, nesugebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku, piktnaudžiavimo alkoholiu, galimai naudojamo smurto ir kilusio realaus pavojaus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl nepagrįstai atsisakė duoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš motinos.
15. Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos paskirtis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo motinos.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalį, nustačius CK 3.254 straipsnyje nurodytus pagrindus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
20. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
21. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-12 įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje (Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 4 punktas). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, įvertinęs socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, jeigu jie kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba nustatęs, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, bei nustatęs antrąjį grėsmės vaikui lygį, nedelsdamas paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus tam pasitelkdamas policijos pareigūnus; socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui dėl mobiliosios komandos sudarymo (VTAPĮ 40 straipsnio 1 dalis).
22. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens šeima nuo 2009 iki 2013 metų buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros (e. b. 1 t., 8-9 l.), vaikui buvo skirta laikina globa (e. b. 1 t., 10 l.), 2018-07-21 pareiškėjui gavus pranešimą apie pabėgusį iš namų nepilnametį suinteresuoto asmens vaiką buvo nustatytas 1 grėsmės vaikui lygis (e. b. 1 t., 12-28 l.). 2018-12-27 šeimos atvejo vadybininkei lankantis suinteresuoto asmens šeimos namuose, moteris rasta neblaivi, jos nepilnametis vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas Krizių centre (e. b. 1 t., 31-34 l.). 2019-01-15 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje pagalbos šeimai plano peržiūros metu buvo nustatyta, kad suinteresuotas asmuo į posėdį atvyko neblaivus, plano peržiūros posėdžio metu nepilnametis vaikas raštu pareiškė, kad šiuo metu nenori ir nėra pasiruošęs grįžti pas motiną, todėl įvertinus situaciją šeimoje, buvo nuspręsta nustatyti 2 grėsmės vaikui lygį (e. b. 1 t., 36-47, 48-49, 51-61 l.). 2019-01-31 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje pagalbos šeimai plano peržiūros metu buvo nuspręsta kreiptis dėl laikinos globos vaikui nustatymo (e. b. 1 t. 63-76 l.). Pirmosios instancijos teismui pareiškėja 2019-01-16 pateikė prašymą išduoti leidimą paimti vaiką iš jo motinos, kuriame nurodė, jog paėmus vaiką iš šeimos vaiko teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, nes pagalbos šeimai planas vykdomas tik iš dalies, vaikas pats atsisakė grįžti į šeimą, kurioje vartojamas alkoholis, galimai naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas (e. b. 1 t., 2-3 l.).
24. Atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir leisti paimti vaiką iš jo motinos, motyvuojamas tuo, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitusios aplinkybės negali paneigti fakto, jog vaikas buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas argumentas nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti nepagrįsta ir neteisėta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu faktinė situacija yra pasikeitusi, nei buvusi situacija vaiko paėmimo metu, visų aplinkybių vertinimas atliekamas atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
25. 2019-01-31 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje vykusio suinteresuoto asmens šeimos nagrinėjimo atvejo metu suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pradėjo dirbti, alkoholio nevartoja; vaikas išreiškė norą grįžti namo (e. b. 1 t., 67-68 l.). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, išlaikyti ir sustiprinti ryšį su vaiku, patvirtina suinteresuoto asmens pastangas sukurti saugią, stabilią, tinkamą vaiko raidą užtikrinančią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas (VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalis).
26. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.). Pagal EŽTT jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996?III, p. 1001?02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.
28. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas taip pat išklausė nepilnametį vaiką, kuris išreiškė norą grįžti į namus. Jo teigimu santykiai su mama pagerėjo. Teismas taip pat įvertina ir tą aplinkybę, jog nepilnametis yra 15 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti vaiko paėmimo iš šeimos kaip išskirtinės priemonės taikymo būtiną pagal nustatytas aplinkybes bei atitikimą geriausiems vaiko interesams, bei taip paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas.
29. Atskiruoju skundu apeliantas prašo patvirtinti vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos teisėtumo faktą. Vertinant tokį procesinį prašymą pažymėtina, jog: pirma, pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimų faktinį ir teisinį pagrindą bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą; antra, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos paėmimo teisėtumo fakto patvirtinimo klausimų; trečia, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, <...> nagrinėjamu atveju nėra išlikęs antrasis grėsmės vaikui lygis; ketvirta, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kurios buvo vaiko paėmimo metu bei kurios atsirado (pasikeitė) bylos nagrinėjimo teisme metu.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
31. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes bei procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Tuo pačiu pažymėtina, kad pasikeitus situacijai ar esant nustatytoms naujoms kitoms aplinkybėms, klausimai dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos turi būti sprendžiami operatyviai atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.