Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, R. P., H. G. ir J. G. (įstatyminis atstovas A. G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja su P. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams gimė dvi dukros: R. P. ir H. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini). P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su P. B. santuokoje įgijo gyvenamąjį namą (toliau – Gyvenamasis namas) ir ūkinį pastatą (toliau – Ūkinis pastatas), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytą nekilnojamąjį turtą pareiškėja įgijo santuokoje iki P. B. mirties, nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po P. B. mirties, nei pareiškėja, nei R. P., nei H. G. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjos ir yra įregistruotas jos vardu. P. B. jokio nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturėjo. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, tačiau pastatai, esantys Žemės sklype, priklauso sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėja vylėsi, kad įteisinus Žemės sklypo dokumentus, jai asmeninės nuosavybės teise buvo įteisinti ir ant jo stovintys statiniai, t. y. Gyvenamasis namas ir Ūkinis pastatas. Visgi notarės kontoroje paaiškėjo, kad taip nėra ir reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja po sutuoktinio P. B. mirties toliau valdo velionio nekilnojamojo turto dalį ir turtą prižiūri. Pareiškėja manė, kad nekilnojamasis turtas po sutuoktinio P. B. mirties jai priklauso pilna apimtimi.

3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėja 1/2 dalį nekilnojamojo turto, t. y. Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato priėmė, pradėdama faktiškai ją valdyti, ir su palikėjo turto dalimi elgiasi, kaip turto savininkė. Tai, kad pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti P. B. nekilnojamojo turto dalį, patvirtina aplinkybė, jog likusi nekilnojamojo turto dalis priklauso pareiškėjai, todėl natūralu, jog po P. B. mirties pareiškėja gyveno ir naudojosi ne tik jai priklausiančia 1/2 dalimi Gyvenamojo namo ar Ūkinio pastato, bet valdė visą nekilnojamąjį turtą. Be to, pareiškėjos ir velionio P. B. gyvenamosios vietos buvo deklaruotos tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja nuolatos rūpinosi minėtu nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūrėjo, kaip savo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad velionio P. B. vardu jokio įregistruoto nekilnojamojo turto nėra. Pareiškėjos vardu yra įregistruotas jos asmeninis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, todėl akivaizdu, kad Gyvenamasis namas yra vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta. Taigi neabejotina, kad pareiškėja po velionio P. B. mirties rūpinosi ir prižiūrėjo Gyvenamąjį namą bei Ūkinį pastatą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, galima pagrįstai tvirtinti, kad pareiškėja nepertraukiamai valdo savo sutuoktinio P. B. turtą, jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus, siekiant turtą išsaugoti. Pažymėtina, kad pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka negali gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos V. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Nustatyta, kad pareiškėja V. B. ir P. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, sutuoktinių vaikai – R. P. ir H. G. (mirusi). Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, pareiškėjos vardu, be viso kito, yra registruotas Gyvenamasis namas ir Ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas turtas buvo įgytas santuokos metu (1984–2002 m.), darytina išvada, kad turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis P. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro 2025 m. rugpjūčio 6 d. išrašo matyti, kad P. B. nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties įregistruotų palikimo priėmimo faktų nėra. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio P. B. mirties pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jam priklausiusią Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato dalį.

8. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto; 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo, kaip savo, ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas, kaip nuosavų tam tikroje veikloje, ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

10. Pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kad gyvenamąją vietą nuo 1994 m. birželio 29 d. deklaruoja Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Gyvenamajame name gyveno ir po sutuoktinio P. B. mirties. Taigi pareiškėja nuo palikimo atsiradimo momento naudojosi ir rūpinosi ne tik jai priklausančia Gyvenamojo namo dalimi, bet visu Gyvenamuoju namu, tame tarpe – ir pareiškėjos sutuoktiniui P. B. priklausiusia Gyvenamojo namo dalimi, bei valdė jį, kaip vienintelė savininkė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad po palikėjo P. B. mirties niekas nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiai V. B.. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nesant byloje dalyvaujančių asmenų prieštaravimų, konstatuotina, kad pareiškėja palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. B. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisei pagal įstatymą po sutuoktinio mirties įgyvendinti.

11. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą. Pareiškėjai išaiškinama, kad kai nėra įpėdinių ginčo, minėtus klausimus (dėl turto kiekio, jo dalių ir kt.) išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendė:

tenkinti pareiškimą;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. B. (P. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi palikimą faktiškai valdyti;

nurodyti, kad juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai V. B. nustatomas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą;

nurodyti, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.