Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui A. O. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. O.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip likviduotos Įmonės buvusio savininko, atsakomybės.

7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių iš Įmonės priteisimo. Utenos apylinkės teismas ieškinį 2023 m. gruodžio 19 d. priėmė. Iš viešai skelbiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 1 d. buvo priimtas sprendimas inicijuoti Įmonės likvidavimą CK 2.70 straipsnio pagrindu (Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva). Bylą nagrinėjantis teismas neinformavo valstybės įmonės Registrų centro (juridinių asmenų registro tvarkytojo) apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Utenos apylinkės teismas išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą Nr. e2-29-1147/2025, 2025 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš Įmonės ieškovei priteisė 3 554,93 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (3 554,93 Eur) už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo sprendimu taip pat priteista Įmonei iš ieškovės 724,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtame teismo sprendime nėra nurodyta, kad nuostoliai ir palūkanos ieškovei yra priteistos iš likviduojamos Įmonės. Utenos apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. kovo 11 d. Ieškovės prašymu teismas 2025 m. kovo 12 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame taip pat nėra nurodyta, kad skolininkas yra likviduojama Įmonė. Likviduojama Įmonė į teismą nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo (dėl ieškovės nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų).

8. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Įmonė Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva 2025 m. liepos 7 d. buvo likviduota. Ši informacija Juridinių asmenų registre buvo išviešinta 2025 m. liepos 8 d. ir 2025 m. liepos 9 d. Įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 23). Apie tai, kad Įmonė yra likviduota antstolės Svetlanos Kastanauskienės padėjėjas Darius Michnevičius informavo ieškovę 2025 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-25-56-21477 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo, be kita ko, buvo nurodyta ieškovei, kad vykdant vykdomąjį dokumentą piniginių lėšų nėra išieškota, kad Įmonė nei piniginių lėšų, nei kito turto, išskyrus nelikvidų 2000 m. gamybos automobilį Peugeo 206, neturi (b. l. 30). Tą pačią dieną, t. y. 2025 m. liepos 18 d., ieškovė, kaip minėta, kreipėsi į teismą dėl Utenos apylinkės teismo sprendimu iš Įmonės priteistų nuostolių ir palūkanų jai priteisimo iš atsakovo (likviduotos Įmonės buvusio savininko). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad, be kita ko, remiasi CK 2.50 straipsnio 3 ir 4 dalimis.

9. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymas nenustato kitaip.

10. Byloje yra duomenys, jog Įmonė Juridinių asmenų registrui pateikė informaciją, jog jos buveinė yra adresu Taikos pr. 50-2, Visaginas, tačiau nei ieškovei, nei vykdomąją bylą vykdžiusiai antstolei Svetlanai Kastanauskienei šiuo adresu dokumentų Įmonei nepavyko įteikti. Iš minėto antstolės padėjėjo rašto ieškovei matyti, kad dokumentai Įmonei buvo įteikti kitu, nei viešai skelbiamu Įmonės buveinės adresu, t. y. buvo įteikti adresu Sedulinos al. 6-19, Visaginas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Įmonės viešai skelbiamu buveinės adresu daugiau kaip 20 metų vykdoma grožio salono veikla, o Įmonė užsiėmė statybos paslaugų teikimu, metalo konstrukcijų gamyba ir remontu, naudojo specializuotą įrangą, kurios vykdymo procese jau nebebuvo, kaip nebebuvo ir Įmonės automobilio Ford Galaxy. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovas buvo Įmonės savininkas. Atsakovas ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad jis vengė bet kokio bendravimo su ieškove, taip pat ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl egzistuojančio pagrindo manyti, jog Įmonės turtas buvo perleistas ar paslėptas, nei atsiliepime, nei teismo posėdžiuose neginčijo. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad Įmonė ne tik viešai deklaravo tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo buveinės adresą, bet minėtam registrui įstatymų nustatyta tvarka neteikė duomenų apie Įmonės finansinę būklę. Civilinės bylos, kurioje buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių priteisimo, nagrinėjimo metu Įmonės savininkas (atsakovas) nei pats, nei per Įmonę atstovavusią advokatę, neinformavo teismo ir proceso dalyvių (ieškovės) apie inicijuotą likvidavimo procedūrą. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad Įmonės likvidavimas tuo metu kai vyko priverstinio išieškojimo iš Įmonės veiksmai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ieškovės naudai, užkirto bet kokią galimybę įvykdyti prievolę. Tokią situaciją lėmė Įmonės savininko (atsakovo) aukščiau aptarti nesąžiningi veiksmai, todėl atsakovas yra atsakingas pagal likviduotos Įmonės prievolę ieškovei. Atsakovas atsako pagal likviduotos Įmonės prievoles ieškovei ir pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, nes Įmonė šiuo atveju buvo neribotos civilinės atsakomybės.

11. Kaip minėta, ieškovė ieškinyje rėmėsi ir kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-611/2016. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 9 d. priėmė nutartį, kurioje priminė kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 pateiktus išaiškinimus, jog individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas. Kasacinis teismas ieškovės nurodytoje nutartyje taip pat nurodė, kad toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad individualiai įmonei neturint turto, atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus turi jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas. Nesant pareikšto reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš įmonės savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2015). Aptarta kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad įmonės likvidavimas nėra pagrindas įmonės savininko subsidiariai atsakomybei išnykti, tačiau tokiu atveju būtinas reikalavimo likviduotos Įmonės buvusiam savininkui pareiškimas. Ieškovė, sužinojusi iš vykdomąją bylą vykdančios antstolio kontoros apie tai, kad Įmonė ne tik neturi turto atsiskaityti su ieškove, bet ir yra likviduota, nedelsdama (tą pačią dieną) kreipėsi į teismą ir pareiškė reikalavimą atsakovui dėl atsakomybės jam taikymo. Toks ieškovės reikalavimas teismo pripažįstamas pagrįstu bei tenkintinu.

12. Ieškovė ieškinyje rėmėsi ir Pauliano ieškinio institutu (CK 6.66 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju, jis nėra aktualus, nes ieškiniu nėra ginčijamas joks atsakovo sudarytas sandoris. Nagrinėjamu atveju nėra aktualūs ir ieškovės nurodyti CK 6.245-6.249 straipsniai, nes įrodinėjant juridinio asmens dalyvio (buvusio dalyvio) atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3, 4 dalis, bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodinėtinos. Tai, kad ieškovė dėl Įmonės kaltės patyrė nuostolių jau yra įrodyta ir konstatuota įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29-1147/2025, todėl iš naujo šios aplinkybės nėra įrodinėtinos. Ieškovės nurodomas CK 2.104 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų pertvarkymą, todėl nagrinėjamu atveju taip pat nėra aktualus, nes Įmonė buvo likviduota, tačiau nebuvo pertvarkyta, t. y. nebuvo pakeista jos teisinė forma.

13. Atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad minėta nuostolių suma iš tiesų yra mažesnė, nes ieškovė nesumokėjo minėtu Utenos apylinkės teismo sprendimu Įmonei priteistų bylinėjimosi išlaidų, teismo atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad minėtam teismo sprendimui įsiteisėjus, Įmonė nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, neinicijavo vykdymo proceso, o ieškovės inicijuotoje vykdomojoje byloje taip pat nesikreipė į antstolę dėl išieškotinos sumos mažinimo (priešpriešinių reikalavimų įskaitymo). Nors ieškovė rašytinių paaiškinimų pagalba teikė į bylą su tuo susijusius argumentus, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju civilinėje byloje priešinis ieškinys nebuvo pareikštas, su tuo susijęs žyminis mokestis nebuvo sumokėtas. Be to, nebuvo pateikti jokie teisiniai argumentai, kurie leistų atsakovui reikšti pretenzijas į ieškovę, po to, kai Įmonė buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, Įmonės pasyvumas ir neveikimas šiuo atveju ir sąlygojo, jog dabar tokio pobūdžio klausimas nebegali būti keliamas, tokio klausimo net nesuformulavus civilinio proceso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas, priešingai nei ieškovė, byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato).

14. Ieškovė, kaip minėta, taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovo 340 Eur, gautus į trečiojo asmens T. O., sąskaitą, kaip neteisėtai nukreiptas Įmonės lėšas. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal bylos duomenis minėtą sumą trečiajam asmeniui sumokėjo ieškovė 2022 m. vasario 9 d., mokėjimo paskirtyje nurodydama „už namo statybą paslaugos likutis“ (b. l. 27). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra atsakingas už šias ieškovės išlaidas, byloje nepateikta duomenų, įrodančių, kad šią sumą ieškovei turėtų grąžinti atsakovas už trečiąjį asmenį. Jei ieškovė laikosi pozicijos, kad ši suma jai turėtų būti grąžinta, ji tokį reikalavimą turėtų reikšti pinigus ieškovės nuomone neteisėtai priėmusiam asmeniui (T. O.), nurodydama reiškiamo reikalavimo faktinį ir teisinį pagrindus.

15. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį tenkina iš dalies.

16. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad byloje iš viso patyrė 202 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio (iš jų 8 Eur už reikalavimą priteisti 340 Eur) (b. l. 43, 49). Teismo sprendimas yra priimtas iš esmės ieškovės naudai, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (išskyrus žyminį mokestį už reikalavimą, kuris buvo atmestas) priteistinos iš priešingos šalies (šiuo atveju – atsakovo). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,07 Eur. Jos priteistinos valstybei iš atsakovo. Valstybei priteistas išlaidas privaloma sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-94, 96 straipsniais, 259, 260 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovės N. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. (A.) O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 554,93 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 93 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 554,93 Eur) už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 194 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 15,07 Eur (penkiolika eurų 7 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.