Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame hibridiniame (nuotolinio garso ir vaizdo „ZOOM“ platformoje – prokuroras ir gynėja) teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (pastarojo teigimu) nedirba, teistas:

- nuo 1998 m. kovo 3 d. du kartus iki 2018 m. balandžio 6 d. 8 (aštuonis) kartus, teistumai išnykę;

- Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (BK 64¹ straipsnis) su intensyvia priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam A. P. viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir gydytis nuo alkoholizmo. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 5 d. Bausmės pabaiga 2022 m. gruodžio 5 d. (LITEKO duomenys, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. T-1379-1078/2022),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. P. 2023 m. kovo 25 d. apie 09 val. 56 min. adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,79 promilių neblaivumą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Be kaltinamojo parodymų šiame baudžiamajame procese, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti juos paskelbiant byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

Šie nuosprendžio duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl aptarto reglamentavimo ir ištirtų įrodymų nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos tokios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Parenkant kaltinamajam E. S. bausmės rūšį bei nustatant jos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis suprato savo pavojingų veiksmų esmę ir norėjo taip elgtis, t. y. būdamas neblaivus vairuoti transporto priemonę. Konkrečiu atveju pasekmių nereikalaujama, pakanka, kad asmuo atliko įstatymo uždraustą veiką – vairavo neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Todėl; kaltinamasis paarė nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes buvo nustatyti visi būtini atsakomybei kilti sudėties požymiai. Šio tyčinio nusikaltimo motyvai yra kaltinamojo niekinamas požiūris į nustatytas bendras gyvenimo ir saugumo taisykles visuomenėje. Neblaivių vairuotojų transporto priemonių vairavimas dažnai sukelia ir sunkias bei dažnai negrįžtamas pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek patiems neblaiviems vairuotojams. Todėl vien tai, kad nusikaltimas yra nesunkus nereiškia, kad nusikaltimą padaręs asmuo turi patirti nesunkias pasekmes. Tai pažymėtina ypač vertinant tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis - 2,79 promilių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vertinant, ar yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti (- čios) aplinkybė (- ės), svarbu tai, kad kaltinamasis, kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, buvo teistas nuo 1998 m. kovo 3 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. viso 8 (aštuonis) kartus, tačiau teistumai išnykę (b. l. 77-88, LITEKO duomenys). Visgi, šiuo nuosprendžiu konstatuotą tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas už kitą tyčinį nusikaltimą. Minėta, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (BK 64¹ straipsnis) su intensyvia priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam A. P. viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir gydytis nuo alkoholizmo. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 5 d. Bausmės pabaiga 2022 m. gruodžio 5 d. (LITEKO duomenys, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. T-1379-1078/2022). Nuo bausmės atlikimo 2022 m. gruodžio 5 d. iki šiuo nuosprendžiu konstatuoto nesunkaus nusikaltimo padarymo 2023 m. kovo 25 d., dar nebuvo suėjęs BK 95 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktyje įtvirtintas trijų metų terminas, po kurio teistumas išnyksta. Teistumas kaltinamajam iki aptariamo nusikaltimo padarymo nebuvo panaikintas. Todėl laikytina, kad kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinama ir tai, kad kaltinamasis buvo baustas už administracinį nusižengimą, kai 2019 m. balandžio 30 d. Vilniuje vairavo automobilį neblaivus (1,22 promilių neblaivumo). Jam buvo paskirta 800 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. (teisių atėmimas). Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 89-90). Svarbu ir tai, kad kaltinamasis šiuo nuosprendžiu konstatuoto nusikaltimo padarymo metu padarė ir administracinį nusižengimą, nes vairavo Automobilį neturėdamas šios teisės (b. l. 89, 91).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę (BK 41, 49 straipsniai). Konkrečiu atveju teismas nesutinka su kaltinamajam siūloma bausmės rūšimi, kuri jam jau buvo paskirta, tačiau iš to kaltinamasis jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto teistumui neišnykus. Teismo vertinimu, ir vėl skirti bausmės rūšį, kuri jau nepasiekė bausmės tikslų, nėra teisinga. Todėl kaltinamajam parenkama bausmės rūšis – trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas).

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė.

Minėta, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis padarė nesunkų, tačiau vieną pavojingiausių nusikaltimų eismo saugumo srityje, ypač vertinant kaltinamajam nustatytą sunkų girtumo laipsnį. Svarbus veiksnys yra ir tas, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai to nepripažįsta. Todėl kaltinamajam reikalinga didesnė paskata, kad jis galiausiai suvoktų turįs (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), kas dėl kaltinamojo neatsakingų veiksmų, kaip konstatuota šioje byloje, gali nukentėti ne tik jis pats, tačiau ir niekuo kalti pašaliniai asmenys. Nemažą reikšmę turi ir tai, kad kaltinamasis per gan nedidelį laiko atkarpą, nuo 2019 m. balandžio 30 d. jau antrą kartą sėda už vairo neblaivus. Kaltinamojo neblaivumo sunkumas tik didėja. Visą tai sudaro pagrindą teismui parinkti arešto bausmės dydį didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis ir paskirti kaltinamajam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, kurios dydį sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) paskiriant kaltinamajam galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę (BK 64¹straipsnis).

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Minėta, kad kaltinamasis, ankstesniems, šiame nuosprendyje paminėtiems, teistumams išnykus, laikomas neteistu. Todėl laikytina, kad jis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme.

Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Minėta, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, piktnaudžiauja alkoholiu, antrą kartą sėda už vairo neblaivus ir ši alkoholio problema tik didėja. Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas, arešto bausmės vykdymą atideda 1 (vieneriems) metams. Atidėdamas arešto bausmės vykdymą teismas paskiria:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį A. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas. Minėta, kad jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis vairavo, neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamasis jau ne pirmą kartą sėda neblaivus už vairo, (duomenys neskelbtini), spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 (trijų) metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, jau aptartiems šiame nuosprendyje kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims bei teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. kovo 25 d., kai jam buvo paskirta vieną kardomųjų priemonių - specialiosios teisės sustabdymas.

Dėl turto konfiskavimo.

Minėta, kad automobilio Volvo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 20 d. savininkas pagal VĮ „Regitra“ išrašą – D. B. (b. l. 33). Automobilį atsiėmė jo savininkė D. B. (b. l. 36). Automobilio vertė pagal EMPREKSIS duomenis – 6 470 EUR (b. l. 34).

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis Volvo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Visgi, kaip minėta, jis registruotas D. B. vardu. Taigi, kaip ir baigiamojoje kalboje prašė prokuroras, vien formaliais duomenimis remiantis šio Automobilio konfiskuoti kaip ir nėra pagrindo. Tačiau nagrinėjant šią bylą teisme buvo apklausta liudytoja D. B., kuri patvirtino ir ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad šis automobilis de facto buvo parduotas kaltinamajam išsimokėtinai, o įmokos už jį buvo išskaičiuojamos iš jo atlyginimo. Žinoma, svarbu paminėti, kad kaltinamasis teismui pareiškė nedirbantys po teisėjo klausimo dėl sudarytos darbo sutarties. Taigi, tokios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis dirbo neįforminęs jokios su darbo santykiais būtinos sutarties. Tačiau tai nepaneigia minėtos liudytojos parodymus, dėl susitarimo dėl Automobilio pardavimo kaltinamajam. Vien tai, kad nebuvo sudaryta Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nereiškia, kad liudytojos parodymams tikėti negalima. Anaiptol, pastarosios parodymus dėl Automobilio pardavimo išsimokėtinai patvirtino ir pats kaltinamasis.

Dėl aptarto laikytina, kad automobilis Volvo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors juridiškai pagal registrus priklauso liudytojai D. B., de facto šis Automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam. Vien tai, kad nebuvo atlikta jo registracija nepaneigia pačio kaltinamojo ir Automobilio savininkės nurodytų aplinkybių dėl realiai siektų tikslų sudarytų, kad ir ne pagal teisės reikalavimus, Automobilio pirkimo – pardavimo sandoriu. Tokio sandorio realizavimą patvirtina ir abiejų sandorių šalių veiksmai, kai kaltinamasis Automobilio savininkės pagal registraciją sutikimo buvo perduotas valdyti kaip nuosavą sandorio dalykas – Automobilis. Todėl konkrečiu atveju yra pagrindas šį Automobilį konfiskuoti (BK 72 straipsnio 1 -3 dalys).

Svarbu pažymėti ir tai, kad net ir nesant tokiems duomenims dėl minėto kaltinamojo ir Automobilio savininkės žodinio sandorio, šį Automobilį būtų pagrindas konfiskuoti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu. Ir štai kodėl. Minėta, kad liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje parodė ne tik, kad de facto pardavė kaltinamajam išsimokėtinai Automobilį, tačiau nurodė ir teismo vertinimu labai svarbią aplinkybę – ji Automobilį po minėto susitarimo su kaltinamuoju dėl pardavimo išsimokėtinai, vieną kartą iš kaltinamojo iki jo padaryto nusikaltimo buvo paėmusi dėl kaltinamojo turimų problemų dėl alkoholio. Tačiau, po trumpo laiko Automobilį kaltinamajam ir vėl grąžino, vykdydama minėtą susitarimą. Taigi, tokiais veiksmais liudytoja D. B. savo de jure priklausantį Automobilį perdavė kaltinamajam žinodama apie jo problemą dėl alkoholio vartojimo. Todėl ji suprato ir žinojo, kad kaltinamasis yra faktiškai tiksinti bomba, kuri gali bet kokiu momentu susprogti. Taip ir atsitiko, nes kaltinamasis iš liudytojos atgavęs Automobilį panaudojo jį nusikalstamai veikai daryti – važiavo „pagerinti“ sveikatą po naktinio lėbavimo, kaip minėjo iki 4 val. ryto gėrė alų ir degtinę, apie 9 val. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) turgaus kavinės, kur vartojo alkoholį – alų. Po to, sėdo už vairo Automobilio ir važiavo iki buvo gautas pranešimas apie neblaivų vairuotoją ir atvykęs policijos patrulis kaltinamąjį sulaikė. Šių išanalizuotų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad liudytoja D. B., perleisdamas turtą - Automobilį kaltininkui (kaltinamajam), žinojo arba turėjo ir dėl jau aptarto šiame nuosprendyje galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryt.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, automobilis Volvo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (72 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 1 punktas).

Dėl laikinojo sulaikymo ir kardomųjų priemonių.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas (BPK 140 straipsnis) 2023 m. kovo 25 d. 9:56val., o paleistas tos pačios dienos 15:31 val. (b. l. 51-52, 65-66). Šis laikas prilygintinas 1 parai arešto bausmės, ir jį įskaityti į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiame baudžiamajame procese nuo 2023 m. kovo 25 d., kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones (b. l. 59-62) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, kurios dydį sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti jam galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaityti 1 (vieną) arešto parą - laiką, kurį A. P. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. kovo 25 d. 9:56 val. iki tos pačios dienos 15:31 val.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 3 (trys) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 25 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti valstybės naudai A. P. nuosavybės teise faktiškai priklausantį automobilį Volvo (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ registruotas D. B. vardu, kuri, žinojo arba turėjo ir dėl jau aptarto šiame nuosprendyje galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiame baudžiamajame procese nuo 2023 m. kovo 25 d., kaltinamajam taikomas kardomąsias priemones (b. l. 59-62) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimą panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.