Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. (M. M.) ieškinį atsakovei G. L. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis, todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

5. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus ir turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą. Be to, yra nurodyta, kad teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma bendravimo tvarka galės būti realiai įgyvendinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė yra E. M. tėvai (2021 m. kovo 10 d. gimimo įrašas Nr. 147). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5789-1224/2024 ieškovės G. L. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo M. M. išlaikymą Vaikui po 305 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo 2024 m. balandžio 2 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jo pilnametystės, priteisė iš atsakovo Vaikui 1 190 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir Vaiko išlaikymo ir jo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su Vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovo teigimu, jam yra ribojamos galimybės matytis ir bendrauti su Vaiku.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo bendravimo su Vaiku tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, kaip minėta, atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškiniu. Teismas sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka Vaiko interesus, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

8. Atsakovei išaiškintina, kad ji turi nekliudyti ieškovui bendrauti su Vaiku ir dalyvauti jį auklėjant pagal teismo nustatytą tvarką. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį atsakoma įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis nurodo, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (110 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo M. M. (M. M.) ieškinį tenkinti.

Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko E. M. (E. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo grafiką:

1. M. M. (toliau – ir tėvas) ir G. L. (toliau – motina) kartu rūpinasi E. M. (E. M.) (toliau – ir Vaikas) auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja Vaiko auklėjime.

2. Tėvas su Vaiku bendrauja savaitgaliais lyginėmis mėnesio savaitėmis (lyginės savaitės nustatomos nuo naujųjų metų pradžios, t. y. nuo sausio 1 d. – 1 savaitė (nelyginė) sekantį – 2 savaitė lyginė ir t. t.) (nuo penktadienio iki sekmadienio) tokia tvarka: Tėvas Vaiką pasiima iš motinos gyvenamosios vietos arba iš priešmokyklinio ir (ar) bendrojo mokyklinio ugdymo įstaigos lyginės savaitės penktadienį 17 val. arba kitu šalių iš anksto susitartu laiku ir grąžina Vaiką į jo pastovią gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

3. Vaiko tėvas įsipareigoja apie negalėjimą pasiimti Vaiką lyginės savaitės savaitgalį informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki susitikimo. Tinkamu informavimu laikoma, jei tėvas iš savo mobilaus ryšio abonentinio numerio atsiunčia SMS žinutę vaiko motinai į jos mobiliojo ryšio abonentinį numerį.

4. Motina įsipareigoja Vaiką perduoti ieškovui jo savaitgalį iš Vaiko pastovios gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) Jeigu vaiko pastovioji gyvenamoji vieta pasikeičia, motina įsipareigoja informuoti apie tai tėvą jo el. paštu arba trumpąja SMS žinute prieš 5 dienas, nurodydama tikslų Vaiko pastovios gyvenamosios vietos adresą.

5. Susirgus Vaikui šalys privalo apie tai informuoti viena kitą el. paštu ar trumpąja SMS žinute per 24 valandas.

6. Per didžiąsias metų šventes šalys su Vaiku bendrauja tokia tvarka:

- Tėvas poriniais metais su Vaiku bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val., o atsakovė poriniais metais su Vaiku bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną. Tėvas neporiniais metais su Vaiku bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 14 val. ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, o motina neporiniais metais su Vaiku bendrauja per Šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki 14 val.;

- Tėvas su Vaiku bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš neporinių metų į porinius metus, o atsakovė su Vaiku bendrauja per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), kai jie švenčiami iš porinių metų į neporinius metus;

- Tėvas poriniais metais su Vaiku bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną iki 20 val., pasiimdamas Vaiką iš Vaiko pastovios gyvenamosios vietos 12 val., neporiniais metais su Vaiku bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną pagal šalių tarpusavio suderintą laiką. Atsakovė poriniais metais su Vaiku bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, neporiniais metais Su Vaiku bendrauja pirmąją Šv. Velykų dieną iki 20 val.;

- Tėvas turi teisę praleisti su Vaiku tėvo dieną (pirmą birželio mėn. sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro pasiimdamas Vaiką iš Vaiko pastovios gyvenamosios vietos ir grąžindamas Vaiką atgal namo;

- Motina turi teisę praleisti su Vaiku motinos dieną (pirmą gegužės mėn. sekmadienį) nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro;

- Visų Šventųjų dieną poriniais metais Vaikas praleidžia su motina, neporiniais metais su tėvu;

- Tėvas turi teisę kiekvienas metais su Vaiku praleisti savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) o motina turi teisę kiekvienais metais su Vaiku praleisti savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) Jeigu gimtadienis yra darbo dieną ir vaiko tėvas ir (ar) motina nori su Vaiku švęsti gimtadienį pirmąjį šeštadienį po gimimo dienos, tuomet apie tai prieš 5 dienas iki gimtadienio informuoja vienas kitą;

- Vaiko gimimo dieną – poriniais metais vaikas švenčia su tėvu, neporiniais metais - su motina arba kita šalių tarpusavio suderinta tvarka;

- Tėvas turi teisę praleisti su Vaiku senelio (duomenys neskelbtini) ir senelės (duomenys neskelbtini) (pagal tėvo liniją) gimtadienius – nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro pasiimdamas Vaiką iš Vaiko pastovios gyvenamosios vietos ir grąžindamas Vaiką atgal namo arba kitu šalių suderintu laiku; 10) Ieškovas turi teisę kartą per metus su Vaiku praleisti savo atostogas Lietuvoje ir (ar) užsienyje. Nepertraukiamų atostogų laikotarpis nustatomas šalių bendru susitarimu, tačiau jis negali būti trumpesnis negu 7 dienos ir ilgesnis negu 14 dienų. Šalys susitaria, kad apie planuojamas atostogas su Vaiku informuoja viena kitą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamų atostogų pradžios.

7. Atsakovė įsipareigoja informuoti ieškovą apie jos planuojamas atostogas su Vaiku ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamų atostogų pradžios.

8. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su Vaiku po pusę moksleivių žiemos, rudens ir pavasario atostogų laiko. Nepavykus susitarti šalys informuoja viena kitą apie planuojamas atostogas prieš 2 darbo dienas, nurodydamos konkrečias datas nuo kada iki kada nori praleisti pusę savo laiko su Vaiku.

9. Jeigu šalių kontaktiniai duomenys keičiasi, tai kiekviena šalis nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, informuoja kitą šalį.

Priteisti iš atsakovės G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovei G. L. išaiškintina, kad ji turi nekliudyti ieškovui M. M. bendrauti su nepilnamečiu vaiku (E. M.) ir dalyvauti jį auklėjant pagal šiame sprendime teismo nustatytą tvarką. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį atsakoma įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.