Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2929-311/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
1-2929-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00434-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
T. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2929-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00434-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.9.9.; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Olandijos kompanijoje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs Didžiojoje Britanijoje, neteistas,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

T. L., žinodamas, apie pareigą pagal 2009 m. balandžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-661-254/2009 mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 86,89 eurus (300 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1974,63 eurų (6818 litų) išlaikymo įsiskolinimą R. M. naudai, sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., šių lėšų nemokėjo, dėl ko iki 2013 m. liepos 15 d., susidarė 7054,16 eurų skola, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Be to, T. L., žinodamas, apie pareigą pagal 2009 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-907-192/2009 mokėti lėšas nepilnametės dukters O. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 65,16 eurus (225 litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki dukters pilnametystės, ir 1407,55 eurų (4860 litų) išlaikymo įsiskolinimą J. A. naudai, sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. šių lėšų nemokėjo, dėl ko 2018 m. kovo 18 d. susidarė 8603,31 eurų skola, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis T. L., ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė jo sūnus E. M.. Su jo motina R. M. kartu negyveno. Pradžioje jis su vaiku bendraudavo, kartais teikdavo materialinę pagalbą. Žino, kad 2009 metais R. kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ir teismo nutartimi jis iki sūnaus pilnametystės turėjo mokėti po 300 litų kas mėnesį. Kadangi tuo metu neturėjo darbo, negalėjo mokėti pinigų, o tuo metu taip pat turėjo kitą šeimą ir žmona buvo nėščia, dėl ko 2009 m. pabaigoje – 2010 metų pradžioje išvyko iš Lietuvos dirbti į Olandiją, po to buvo Šiaurės Airijoje, Anglijoje, po to vėl Olandijoje. Šiuo metu gyvena Olandijoje. Su sūnumi E., kuris nuo 2013 m. yra pilnametis, jis bendrauja pastoviai, pažymėjo, jog kai jis tapo pilnamečiu buvo atvykęs pas T. L. į svečius, tuo metu jis gyveno Londone ir pilnai išlaikė sūnų, be to yra ir anksčiau jam pačiam siuntęs pinigų, dovanų. Nurodė, kad šiuo metu stengiasi padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, kuris atsirado dėl teismo priteistos sumos, ir kurios anksčiau nemokėjo ir kelis kartus yra pervedęs po 50 eurų. Paaiškino, kad 2004 m. balandžio 25 d. gimė mano dukra O. A., o su jos motina J. po dukters gimimo kartu gyveno apie penkis metus ir vėliau išsiskyrė, dėl ko J. kreipėsi 2009 metais į teismą dėl lėšų dukters priteisimo iš jo ir teismas priteisė mokėti po 225 litus kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Paaiškino, jog su dukra nėra bendravęs jau kurį laiką, bendravimas nutrūko maždaug 2011 m., tačiau anksčiau siųsdavo jai dovanas, o šiuo metu bando atstatinėti santykius tiek su dukra, tiek su jos motina ir dukters išlaikymui nuo 2018 m. kovo mėnesio, pervedinėja pinigų sumas, po 50 eurų, per antstolį. Nurodė, jog šiuo metu gyvena Olandijoje, Roterdame, kur turi pastovų darbą ir jo materialinė padėtis pagerėjo, todėl per kurį laiką padengs įsiskolinimą susidariusį dėl vaikų išlaikymo nemokėjimo, taip pat ir toliau mokės mėnesio įmokas iki O. pilnametystės. Dėl to, kad anksčiau vengė išlaikyti savo vaikus labai gailisi, bet nurodė, kad taip buvo dėl jo mažo uždarbio ir paaiškino, kad jis Olandijoje turi dar du vaikus, su kurių motina šiuo metu yra išsiskyręs, bet tuos vaikus taip pat turi išlaikyti, juos ir išlaiko. (2 t. b. l. 10–11).

Vengimas išlaikyti nepilnametį sūnų E. M. (BK 164 straipsnis)

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino kad turi sūnų E. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra pilnametis. Iš jo tėvo T. L., 2009 m. teismo sprendimu buvo priteista mokėti išlaikymą sūnui, tačiau nuo priteisimo dienos negavo pinigų iš jo iki 2012 metų, o tais metais yra gavusi per antstolį dvi išmokas – 50 litų (14,48 eurų) ir 400 litų (115,84 eurų). Po to karto negavo jokių pinigų. Tik 2018 m. kovo ir gegužės mėnesį vėl iš antstolio gavo du kartus pinigus po 50 eurų. Nei ji, nei jos sūnus su T. L. nebendrauja. Sūnus yra bendravęs su tėvu 2014 m. per facebook ir tais metais sūnus buvo nuvykęs pas tėvą į Angliją dvejoms dienoms. Nuo to laiko daugiau ir jis su tėvu jokių ryšių nepalaiko, su juo nesusisiekia. Nurodė, jog žino, kad šiuo metu T. L. gyvena užsienyje ir sukūręs kitą šeimą turi du vaikus, tačiau kur tiksliai gyvena ji nežino, o su T. L. motina Rima nebendrauja, tik, kadangi gyvena kaimynystėje – pasisveikina (1 t. b. l. 37–38, 39, 44–45).

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su mama R. M.. Su savo tėvu T. L. yra bendravęs vaikystėje, paskutinį kartą matė prieš penkis metus (2007 m.), kai vyko teismai dėl jo išlaikymo. Tėvas jam jokių pinigų nėra davęs ir jokių dovanų nesiunčia (1 t. b. l. 47–48),

Iš 2009 m. balandžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-661-254/2009 matyti kad iš atsakovo T. L. priteistas išlaikymas E. M. po 300 litų (86,88 eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki sūnaus Ernesto pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 6818 litų (1974,62 eurų) išlaikymo įsiskolinimo (1 t. b. l. 65–68).

Iš 2016 m. vasario 19 d. antstolio Regimanto Budreikos rašto matyti, kad iki 2016 m. vasario 19 d. R. M. naudai iš skolininko T. L. išieškota 130,33 eurai, o skolininko T. L. vaikui E. M. išlaikymo skola yra 7054,16 eurų ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. vykdomąjį raštą priteistas išlaikymo įsiskolinimas – 1974,63 eurai (1 t. b. l. 86).

Vengimas išlaikyti nepilnametę dukrą O. A. (BK 164 straipsnis)

Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad augina dukrą O. A., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios tėvas yra T. L.. Paaiškino, kad pagal 2009 m. teismo sprendimą T. L. turi mokėti išlaikymą dukrai, tačiau nuo elementų priteisimo dienos iš jo nėra gavusi pinigų. Jai yra žinoma, kad Tomas yra išvykęs į užsienį, kiek jai žinoma šiuo metu jis yra Olandijoje, kur turi kitą šeimą. Jokių kontaktų su T. L. nepalaiko, o jis taip pat nebendrauja ir su jų dukra. Apie tai, kad šių metų kovo ir gegužės mėnesį T. L. pervedė pinigus antstoliui nieko nežino, antstolis jos apie tai neinformavo. Į jos sąskaitą jokie pinigai nebuvo pervesti. Už dukrą kas mėnesį gauna po 68 eurus iš vaikų išlaikymo fondo (1 t. b. l. 88–89, 94).

Iš 2009 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-907-192/2009, matyti, kad pagal ieškovės J. A. ir atsakovo T. L. taikos sutartį, sudarytą 2009 m. balandžio 7 d., T. L. įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą dukrai O. A., už 3 metus po 135 Lt (39 eurus) kas mėnesį, viso 4860 Lt (1407,55 eurus). Išlaikymo įsiskolinimą įsiparigoja sumokėti dukros naudai per 6 mėn. nuo nutarties patvirtinimo teisme dienos ir mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 225 Lt (65,16 eurus) kas mėnesį nuo 2009 m. balandžio 1 d., iki dukros pilnametystės (1 t., b. l. 99).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą kuriame matyti, kad vaikų išlaikymo fondas nuo 2010 m. vasario 12 d., iki 2013 m. spalio 23 d. yra išmokėjęs 8863,06 Lt (2566,91 eurą) J. A. dukros O. A. išlaikymui (1 t. b. l. 103–105).

Iš Antstolio Mareko Petrovskio pažymos matyti, kad T. L. įsiskolinimas 2018 m. liepos 24 d. vaikui – O. A. sudaro 8603,31 eurų. Iš skolininko 2018 m. kovo 19 d. gauta 50 eurų, 2018 m. gegužės 14 d. gauta 50 eurų, 2018 m. birželio 15 d. gauta 50 eurų, 2018 m. liepos 23 d. gauta 50 eurų (1 t. b. l. 118).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009 ir 2K-432/2013 kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis T. L., būdamas darbingas, vengė teismo paskirto įpareigojimo išlaikymui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. balandžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-661-254/2009, mokėti po 86,89 eurus (300 litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1974,63 eurų (6818 litų) išlaikymo įsiskolinimą R. M. naudai, sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d., šių lėšų nemokėjo, dėl ko iki 2013 m. liepos 15 d., susidarė 7054,16 eurų skola. Taip pat jis, žinodamas, apie pareigą pagal 2009 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-907-192/2009 mokėti lėšas nepilnametės dukters O. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 65,16 eurus (225 litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki dukters pilnametystės, ir 1407,55 eurų (4860 litų) išlaikymo įsiskolinimą J. A. naudai, sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. šių lėšų nemokėjo, dėl ko 2018 m. kovo 18 d. susidarė 8603,31 eurų skola.

Todėl akivaizdu, jog T. L. BK 164 straipsnyje įtvirtintos veikos prasme savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdė, ir veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suprato, kad tyčia nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimų, turėdamas galimybę neteikė savo vaikams išlaikymo, veikia nusikalstamai, ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis T. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 34).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikalstamos veikos pobūdį (baudžiamasis nusižengimas), stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Prokuroras kaltinamajai už nusikalstamos veikos numatytos BK164 straipsnyje padarymą, dėl vengimo išlaikyti sūnų E. M., siūlo skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Už veiką, numatytą BK 164 straipsnyje dėl vengimo išlaikyti dukrą O. A., skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 5 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Kaltinamasis T. L. padarė du nesunkius nusikaltimus, (BK 12 straipsnis), jie yra baigti. Kaltinamasis neteistas (b. l. 23), administracine tvarka nebaustas (b. l. 22), VšĮ Kauno centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neregistruotas (b. l. 31), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 29), dirba Olandijos kompanijoje (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ankščiau neteistam, administracine tvarka nebaustam, dirbančiam T. L. bus pasiekta jam paskiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis) bei įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teismo baudžiamuoju įsakymu skirtina laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis laikinai sulaikyta nebuvo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 13–14).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 164 straipsnyje ir nuteisti jį :

pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti nepilnametį sūnų E. M.)-6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

pagal BK 164 straipsnį (vengimas išlaikyti nepilnametę dukrą O. A.)-6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę –laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Ikiteisminio tyrimo metu T. L. pariktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti T. L., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Grigas